A-756-2414-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2414/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vilmai Višnevskienei,

atsakovo atstovei J. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja E. A. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 6-12N-3448 „Dėl E. A. teisės į motinystės pašalpą“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7169 „Dėl teisės į motinystės pašalpą“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. spalio 16 d.

Pareiškėja skunde nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6-12N-3445 neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. spalio 16 d. Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 6-12N-3445, pareiškėja kreipėsi su skundu į VSDFV, tačiau pastaroji 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7169 netenkino pareiškėjos skundo, nurodydama, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ) 16 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38 punkto reikalavimų.

Pareiškėjos nuomone, VSDFV nepagrįstai netenkino jos skundo. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Pareiškėja yra įstatymo numatyto amžiaus. Po vidurinės mokyklos baigimo 2008 metų liepos mėnesį pareiškėja įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto vakarines studijas. Dėl asmeninių priežasčių pareiškėja negalėjo pasirinkti dieninių studijų, todėl siekė įsidarbinti ir užsidirbti pinigų tolimesnėms studijoms. Pareiškėja Darbo biržoje buvo įregistruota nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. Visą registravimo Darbo biržoje laikotarpį pareiškėja buvo valstybės lėšomis draudžiamas asmuo. Pareiškėjos pastangos susirasti darbą nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų gruodžio mėnesio buvo bevaisės, nes Lietuvoje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė padėtis.

Be to, pareiškėja neturėjo darbo patirties bei specialių žinių, kurias įgijo vėliau, studijuodama universitete. Pareiškėja įsidarbino tik 2010 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjos studijos pripažintinos nuolatinėmis, nes pagal studijų apimtį ir kreditų skaičių jos atitinka nuolatinių studijų formą. Pareiškėjai pradėjus studijuoti, galiojo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsniu, pareiškėja studijavo pagal nuosekliųjų studijų tipą, studijų forma – vakarinė. Tačiau nuo 2009 m. balandžio 30 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo buvo pakeista studijų tvarka ir formos. Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnis numato naujas studijų formas: nuolatines ir ištęstines. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 buvo patvirtintas Nuolatinių ir ištęstinių studijų formų aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 1 punkte numatytas nuolatinių ir ištęstinių studijų atribojimas pagal studijų intensyvumą (t. y. kreditų skaičių per metus).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. spalio 21 d. išduotoje pažymoje Nr. 995 pareiškėjos studijos prilygintos ištęstinėms. Tačiau, vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir atsižvelgiant į studijų metu surinktą kreditų skaičių, pareiškėjos studijos laikytinos nuolatinėmis. Pareiškėjos studijų intensyvumas atitinka nuolatinę studijų formą, nes pareiškėja per metus surinkdavo daugiau nei 30 kreditų (2008-2009 metais – 36 kreditai, 2009-2010 metais – 31 kreditas, 2010-2011 metais – 32 kreditai). Tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos studijos vyksta nepertraukiamai, studijos pagal mokslo intensyvumą ir surinktų kreditų skaičių atitinka nuolatinę studijų formą, o stažo pareiškėja negalėjo įgyti dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos, jauno amžiaus ir darbo rinkoje reikiamų įgūdžių neturėjimo.

Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos besimokančių jaunų asmenų interesams apsaugoti. Šios įstatymo nuostatos turi būti taikomos kartu su Konstitucijos, garantuojančios paramą motinystei, nuostatomis.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis LMSDĮ 16 straipsniu ir Nuostatų 38 punktu, teisę gauti motinystės pašalpą turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 38.4 punkte numatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo LMSDĮ nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Nuostatų 55 punkte numatyta, kad asmenys, kuriems motinystės pašalpai skirti valstybinio socialinio draudimo stažo reikalavimas, numatytas LMSDĮ 16 straipsnyje ir Nuostatų 38 punkte, netaikomas, kreipdamiesi dėl pašalpos skyrimo VSDFV teritoriniam skyriui turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Apdraustųjų registras) duomenimis, iki teisės į motinystės pašalpą dienos (2011 m. birželio 13 d.) pareiškėja įgijo 6 mėnesių 8 dienų per paskutinius 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Kadangi pareiškėja neturėjo LMSDĮ numatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai skirti, VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 6-12N-3445 atsisakė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, papildomai pateikdama su mokymusi susijusius dokumentus. Apdraustųjų registro duomenimis, pareiškėja apdraustąja tapo (pradėjo dirbti UAB „Adrasta“) 2010 m. gruodžio 6 d. Iš pareiškėjos pateiktos mokslo baigimą įrodančio dokumento (brandos atestato) kopijos matyti, kad pareiškėja mokslus Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje baigė 2008 m. liepos 18 d.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. gruodžio 12 d. pažymoje Nr. 212 nurodyta, kad pareiškėja yra vakarinių (prilygintų ištęstinėms) studijų IV kurso studentė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto išduota pažyma yra oficialus dokumentas, kurio pagrįstumo VSDFV Vilniaus skyrius nėra kompetentingas vertinti. Be to, Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. 212 nėra mokslo baigimą įrodantis dokumentas. Dėl visų nurodytų priežasčių taikyti LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Apdraustųjų registro duomenimis, pareiškėja tapo apdraustąja (įsidarbino UAB „Adrasta“) 2010 m. gruodžio 6 d. Jos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y. iki 2011 m. birželio 13 d., per paskutinius 24 mėnesius yra 6 mėnesiai ir 8 dienos. Taigi, pareiškėja neturi LMSDĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti. LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtis gali būti taikoma tik atitinkamą mokyklą baigusiems ir per 3 mėnesius tapusiems apdraustaisiais (įsidarbinusiems) asmenims. Laikotarpis nuo pareiškėjos bendrojo lavinimo mokyklos baigimo (2008 m. liepos 18 d.) iki dienos, kai pareiškėja tapo apdraustąja, viršija nustatytą 3 mėnesių terminą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. spalio 21 d. pažyma Nr. 995, kurioje nurodyta, kad studijas pareiškėja planuoja baigti 2013 m. birželio 30 d., negali būti laikoma mokslo baigimą įrodančiu dokumentu. LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje vienareikšmiškai nurodyta, jog stažo neįgijimo priežastis gali būti tik dieninių (nuolatinių) studijų baigimas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. 995 nurodyta, kad pareiškėja yra vakarinių (prilygintų ištęstinėms) studijų studentė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir ši išimtis jai netaikytina.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, jog LMSDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1-3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Pagal LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalį, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintuose Nuostatuose. Vadovaujantis LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalimi ir ją atitinkančiu Nuostatų 38.4 punktu, teisė gauti motinystės pašalpą, iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, siejama su šių sąlygų visuma:

1) amžius iki 26 metų; 2) įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas stažas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios nebuvo įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą;

3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju asmeniu neturi viršyti 3 mėnesių. Ginčo dėl to, kad pareiškėja atitinka pirmąją sąlygą, byloje nėra. Pareiškėja nuo 2008 metų pradėjo studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete bakalauro vakarinėse (prilygintų ištęstinėms) studijose, kurias planuoja baigti 2013 m. birželio 30 d. (b. l. 14). Pareiškėja pradėjo dirbti UAB „Adrasta“ nuo 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 25). Motinystės pašalpos pareiškėja prašė nuo 2011 m. birželio 13 d.

Pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y. iki 2011 m. birželio 13 d., per paskutinius 24 mėnesius yra 6 mėnesiai ir 8 dienos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto išduotos pažymos patvirtina, kad pareiškėja mokosi vakarinėse, prilygintose ištęstinėms, studijose (b. l. 16, 32), kurios nepriskiriamos mokymuisi aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą. Be to, LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad asmuo būtų įgijęs nustatytą išsilavinimą, o pareiškėja jį tik planuoja baigti 2013 metais.

Pareiškėjos nuomone, jos studijos pagal gautų kreditų kiekį turėtų būti pripažintos nuolatinėmis. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 21 dalyje studijų kreditas apibrėžiamas kaip studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų. Pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad nuolatinė studijų forma numato įprastines dienines studijas, o ištęstinė studijų forma reiškia, kad studijuojama lėčiau – tie patys dalykai, ta pati programa, tik lėčiau renkami kreditai. Ištęstinė studijų forma orientuota į asmenis, dėl įvairių priežasčių studijoms negalinčių skirti visos darbo dienos. Įstatymų leidėjas asmens teisę gauti motinystės pašalpą sieja su įgyto išsilavinimo studijų forma, o ne mokymosi metu surinktais kreditais. Todėl, remiantis byloje esančių įrodymų visuma, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neturi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti, ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja E. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 6-12N-3448 „Dėl E. A. teisės į motinystės pašalpą“; 2) panaikinti VSDFV 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7169 „Dėl teisės į motinystės pašalpą“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. spalio 16 d.

Pareiškėjos nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, formaliai įvertino pateiktus įrodymus bei argumentus ir neatsižvelgė į LSDMĮ 16 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 38 punkto paskirtį. LSDMĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato išimtį iš bendros taisyklės ir yra skirta įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą paramą motinystei. Ši nuostata skirta jauniems (iki 26 metų asmenims), kurie reikalingo motinystės atostogoms stažo negalėjo įgyti dėl studijų aukštosiose mokyklose ir nepakankamos patirties darbo rinkoje.

Pareiškėjai pradėjus studijuoti, galiojo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsniu, pareiškėja studijavo pagal nuosekliųjų studijų tipą, studijų forma – vakarinė. Tačiau nuo 2009 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo buvo pakeista studijų tvarka ir formos. Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnis numato naujas studijų formas: nuolatines ir ištęstines. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. ISAK-1026 patvirtinto Aprašo 1 punkte numatytas nuolatinių ir ištęstinių studijų atribojimas pagal studijų intensyvumą (t. y. kreditų skaičių per metus). Pagal šio Aprašo 1.2 punktą, studijų nuolatine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 40 studijų kreditų per metus. Aprašo 1.3 punkte numatyta, kad studijų ištęstine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 ir ne didesnė kaip 30 studijų kreditų per metus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. spalio 21 d. išduotoje pažymoje Nr. 995 pareiškėjos studijos prilygintos ištęstinėms.

Tačiau, vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir atsižvelgiant į studijų metu surinktą kreditų skaičių, pareiškėjos studijos laikytinos nuolatinėmis. Pareiškėjos studijų intensyvumas atitinka nuolatinę studijų formą, nes pareiškėja per metus surinkdavo daugiau nei 30 kreditų (2008-2009 metais – 36 kreditai, 2009-2010 metais – 31 kreditas, 2010-2011 metais – 32 kreditai). Ta aplinkybė, kad pareiškėjos studijos dar nėra baigtos, šiuo atveju nėra reikšminga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-340/2010, išaiškinta, kad įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą aptariamu atveju nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas.

Pareiškėja įsidarbino nebaigusi studijų, tačiau jos mokslai tiek vidurinėje, tiek aukštojoje mokykloje vyksta nuosekliai ir nepertraukiamai, pareiškėjos surinktų kreditų skaičius atitinka nuolatinę studijų formą. Pareiškėja negalėjo įsidarbinti anksčiau dėl sunkios ekonominės padėties šalyje. Tačiau pareiškėja tuo laikotarpiu intensyviai studijavo (šią aplinkybę patvirtina jos surinktų kreditų skaičius). Visą laikotarpį iki įsidarbinimo pareiškėja buvo registruota Darbo biržoje. Todėl situacija turi būti vertinama kaip atitinkanti LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalį.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos studijos vyksta nepertraukiamai, studijos pagal mokslo intensyvumą ir surinktų kreditų skaičių atitinka nuolatinę studijų formą, o stažo pareiškėja negalėjo įgyti dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos, jauno amžiaus ir darbo rinkoje reikiamų įgūdžių neturėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja paramą motinystei. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėjo atsižvelgti į tai, kad LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos besimokančių jaunų asmenų interesams apsaugoti ir turi būti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis (38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos konstitucinė teisė į socialinę paramą motinystės atveju, taip pat buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą (39 straipsnio 2 dalis). Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas (39 straipsnio 3 dalis). Konstitucijoje taip pat įtvirtinta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo, ligos ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime yra pabrėžęs, jog Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos. Neleistina, kad valstybės paramos šeimai teikimas būtų susietas su tokiomis aplinkybėmis (sąlygomis), kurios dirbtinai apsunkintų šios paramos gavimą.

Atsiliepimais į pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymus atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius papildomai pažymi, kad įgyvendinant pareiškėjos minimas Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikoje funkcionuoja socialinio aprūpinimo sistema, kurią sudaro privalomas (valstybinis) socialinis draudimas bei socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Teisė gauti socialinio draudimo išmoką (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) siejama su socialinio draudimo įmokų mokėjimu tam tikrą laikotarpį. Asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi teisės į socialinio draudimo išmoką, apsaugoti yra sukurta socialinės paramos sistema, kuri, pagal valstybės galimybes, užtikrina šių asmenų teises į socialinę apsaugą. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos studijos negali būti laikomos nuolatinėmis. Be to, Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra kompetentingas vertinti jame besimokančių asmenų studijų formas, todėl jo išduota pažyma nėra pagrindo abejoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 6-12N-3445 neskirti E. A. motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. spalio 16 d. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3 ir 58 punktais, nustačius, kad pareiškėja neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per minėtą laikotarpį yra tik 6 mėnesiai ir 8 dienos) (b. l. 11). Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (11.1) I-7169 teritorinio skyriaus sprendimo nepakeitė (b. l. 12).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas (1 str.). Pagal LMSDĮ 16 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-71 redakcija) nuo 2009 metų spalio 1 d. teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1-3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1244 redakcija) nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas pagal minėtą teisės normą moters teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus LMSDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo sieja su visuma sąlygų: 1) turėti ne daugiau kaip 26 metus; 2) reikalaujamo stažo neįgijimo priežastis turi būti mokymasis pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju neturi viršyti 3 mėnesių.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3, 38.4 punktuose.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (2011 m. birželio 13 d.) nebuvo įgijusi teisės aktų reikalaujamo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pareiškėjos nuomone, ji atitinka LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kadangi turi ne daugiau kaip 26 metus, reikalaujamo stažo neįgijo todėl, kad po vidurinės mokyklos baigimo 2008 metais, tų pačių metų liepos mėnesį įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto vakarines studijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 patvirtintą Nuolatinių ir ištęstinių studijų formų aprašo nuostatas, jos nuomone, laikytinos nuolatinėmis. Susirasti darbo nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio pareiškėjai nepavyko dėl Lietuvoje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties. Tačiau 2008 m. rugsėjo 15 d. ji buvo įregistruota darbo biržoje, o UAB „Adrasta“ įsidarbino (t. y. tapo apdraustąja) 2010 m. gruodžio 6 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja įgijusi vidurinį išsilavinimą Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje 2008 m. liepos 18 d. (b. l. 13), 2008 m. buvo priimta į Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto pirmos pakopos (bakalauro) vakarines (prilygintas ištęstinėms) studijas, kurias planuoja baigti 2013 m. birželio 30 d. (b. l. 14, 16).

Kaip jau buvo minėta, tiek Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, tiek Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo (pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą) pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu (t. y. asmeniu, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (LMSDĮ 3 str. 1 d.)). Tuo tarpu E. A. nuo 2008 m. yra vakarinių (prilygintų ištęstinėms) studijų studentė, ir šių studijų nėra baigusi (jas tik planuoja baigti 2013 metais). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos neįgijo reikiamo 12 mėnesių socialinio draudimo stažo nėra reikšmingos LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Įstatymų leidėjo nustatyta išimtis, numatanti teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus reikiamo stažo, siejama ne su ekonomine padėtimi šalyje ar pan., o su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos. Nagrinėjamu atveju LMSDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi pareiškėja neatitinka šioje teisės normoje nustatytų sąlygų visumos. Aplinkybė, kad ji 2008 m. rugsėjo 15 d. buvo įregistruota darbo biržoje, esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete formos, nei nurodyta šio universiteto pažymose. Pabrėžtina, kad pareiškėja studijuoja ne pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, ir studijų universitete iki šiol dar nėra baigusi.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-340/2010 savo faktinėmis aplinkybėmis visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl joje teismo padarytos išvados šiai bylai netaikytinos.

Kaip teisingai nurodo atsakovas, teisė gauti socialinio draudimo išmoką, neskaitant griežtai įstatyme įtvirtintų išimčių, yra siejama su socialinio draudimo įmokų mokėjimu tam tikrą laikotarpį. Asmenų, kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi teisės į socialinio draudimo išmoką, teisių į socialinę apsaugą užtikrinimui yra sukurta atitinkama socialinės paramos sistema (pvz., pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą).

Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime, be kita ko pabrėžė, ir tai, kad Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyti kokie nors paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindai, sąlygos, terminai, dydžiai. Tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas. Įstatymais reguliuojant paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius būtina paisyti visuomenės ir valstybės išgalių. Šioje srityje įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatos, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėja. Aplinkybių, kurios dirbtinai apsunkintų valstybės paramos teikimą pareiškėjai, byloje nenustatyta.

Kadangi pareiškėja apdraustąja tapo 2010 m. gruodžio 6 d. ir iki teisės į motinystės pašalpą dienos (2011 m. birželio 13 d.) buvo įgijusi tik 6 mėnesių ir 8 dienų per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, atsakovas ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė neskirti jai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. spalio 16 d.

Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jo naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė