2023-04-05 Nr. AB-7834-3-61-3-02883-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-195-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija) priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo pagal T. G. pareiškimą, pateiktą 2022 m. gegužės 3 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalį, Komisijai 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad Komisija per teisės aktuose įtvirtintą terminą (ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje) sprendimo dėl prašymo nepriėmė, apie paskirtą Komisijos posėdį neinformavo ir nekvietė dalyvauti. Laikė, kad atsakovas vilkina sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimą, todėl kreipėsi į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) su pareikštu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teiginiai dėl Komisijos netinkamo funkcijų vykdymo ir sprendimų priėmimo vilkinimo, nėra pagrįsti. Komisijai dviejų mėnesių termino, kuris dėl objektyvių priežasčių gali būti partęsiamas ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, pareiškimo nagrinėjimui nepraleido. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 3 d. pateikė pareiškimą Komisijai, apie pareiškimo gavimą Komisijoje informuotas 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. PŽK-2-564 nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. PŽK-2-663 Komisija informavo pareiškėją apie nustatytus pareiškimo trūkumus, paprašė patikslinti turinį bei pateikti trūkstamus dokumentus. Nurodė, kad gavusi patikslintą pareiškimą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją, Komisija apie pareiškimo nagrinėjimo datą ir laiką informuos pareiškėją. Pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. raštu (Ministerijoje registruotas 2022 m. birželio 23 d., reg. Nr. PŽK-1-815) pateikė patikslintą pareiškimą, dokumentus bei rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjui, pateikus parašomą informaciją, Komisija, kreipėsi į gydymo įstaigą su prašymu pateikti argumentuotą nuomonę dėl pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių bei su T. G. teiktomis skundžiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių medicinos dokumentų patvirtintas kopijas bei tyrimų duomenis (rentgeno nuotraukas, vaizdo medžiagą CD formatu ir pan.), jei tokie tyrimai buvo atlikti. Duomenys iš pareiškėją gydžiusios bei skundžiamos įstaigos, negauti, Komisija administracinio sprendimo pagal pateiktą Pareiškėjo pareiškimą nėra priėmusi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pateikti proceso šalių dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas pareiškimą dėl žalos, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Komisijai pateikė 2022 m. gegužės 3 d. Komisija patvirtinimą apie pareiškimo gavimą ir registravimą 2022 m. gegužės 4 d., reg. Nr. PŽK-1-549 išsiuntė pareiškėjui atitinkamai 2022 m. gegužės 5 d. Komisija 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. PŽK-2-663 kreipėsi į pareiškėją dėl pareiškimo patikslinimo ir papildomų dokumentų (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento) pateikimo. Komisija 2022 m. liepos 26 d. raštu kreipėsi į gydymo įstaigą dėl duomenų pateikimo.

Pareiškėjas skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus per EPP teismui pateikė 2022 m. liepos 12 d., registruotas 2022 m. liepos 13 d. Nr. I-2887/2022, patikslintas skundas pateiktas – 2022 m. liepos 20 d. Nr. DOK-16896, 2022 m. liepos 28 Nr. DOK-17294, kuris priimtas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė nepraėjus Įstatymo, be kita ko, Aprašo įtvirtintam terminui ne vėliau kaip per 3 mėnesiams nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos priimti sprendimą, t. y. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis Komisija iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. gydymo įstaigą įpareigojo pateikti duomenis apie pacientą (pareiškėją).

Teismas nurodė, kad tam, jog vertinti atsakovo neveikimą, t. y. galimą vilkinimą priimti sprendimą pagal pareiškimą dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatyta, jog toks administracinis aktas yra priimtas, t. y. turi būti nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje, t. y. atsakovas priėmė administracinį aktą pareiškėjo atžvilgiu, atsakovas atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtinus klausimus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą, o būtent, atsisako priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Teismas pažymėjo, kad nesant duomenų apie atsakovo priimtą administracinį aktą, ar atsakovo atsisakymą ar vilkinimą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nesuėjus Įstatymo nustatytam sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo terminui, t. y. neįgijęs subjektinės teisės teikti skundo su tokiais reikalavimais, teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčo dėl pareiškėjo teismui pateiktame skunde pareikšto reikalavimo. Teismui nustačius, kad skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, byla nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatuoja, kad: „tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčo dėl pareiškėjo teismui pateiktame skunde pareikšto reikalavimo“, „nustačius, kad skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).“ Pareiškėjas nesutinka su pirmiau nurodytu teismo vertinimu, laiko, kad vertinimas netinkamai kvalifikuotas, nepagrįstas, todėl negali būti laikomas teisėtu. Kita vertus nustačius, kad byla dėl Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojų vilkinimo atlikti veiksmus nėra priskirtina administracinio kompetencijai, byla turėjo būti perduota bendrosios kompetencijos teismui pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad skundas iš esmės atitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl priimtinas. Be to, pareiškėjui nesuprantama kokiu būdu 2022 m. rugpjūčio 31 d. dienos nutartyje teismas nusprendė pasiruošimą bylos nagrinėjimui baigti ir nustatė, kad kliūčių bylai nagrinėti nėra. Taigi, teismas išsamiai susipažinęs su pareiškėjo skundu ir bylos medžiaga, 2 kartus įpareigojant pareiškėją tikslinti skundo dalyką, vienu atveju kvalifikuoja ir vertina, kad apelianto skundas atitinka ABTĮ reikalavimus, tačiau kitu atveju – nebematydamas, jokio ginčo viešojo administravimo srityje nutraukia bylą, net nepaduodamas motyvuotos nutarties dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas net nenustatė faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas dėl iš esmės to paties klausimo skundėsi trečiajam suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) dar 2019 ir 2020 metais. Tiek atsakovui tiek pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys atsakovo akredituotos įstaigos neteisėtus veiksmus. Atsakovas nepaneigė nei vieno įrodymo ir neįrodinėjo priešingai. Taigi teismas neišaiškino kodėl teismui pateikti įrodymai nesvarbūs, dėl kokių priežasčių įrodymuose pateiktų aplinkybių nereikia tirti ir vertinti. Pareiškėjo manymu, teismas pažeidė teismo pareigą tirti įrodymus ir objektyviai bei visapusiškai nustatyti bylos aplinkybes.

Pareiškėjas nurodo, kad sutinka, jog teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą reikiamais atvejais. Tačiau teismas neturėtų keisti tvarkos ir atidėti bylos nagrinėjimą nepateisinant veiksmų. Šiuo atveju teismas atidėdamas 2022 m. lapkričio 30 d. 14.00 val. suplanuotą teismo posėdį, tik abstrakčiai nurodė, kad „Dėl kolegijos narės teisėjos A. A.-Š. teisėto nebuvimo darbe šios administracinės bylos nagrinėjimas 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje negalimas”. Pareiškėjo nuomone, siekiant užtikrinti teismų, o ir teisėjų veiklos skaidrumą, nešališkumą bei nepriklausomumą, byloje turėtų būti objektyvūs, patvirtinantys duomenys, kurie pagrįstų bylos neišnagrinėjimą įstatyme nustatyta tvarka iš anksto suplanuotu laiku. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą DOK-26660, kuriuo prašė neperkelti bylos į 2023 metus. Teisėja J. B.-P. be jokių motyvų netenkino šio prašymo. Nei rezoliucijoje DOK-26660 nei skundžiamoje teismo nutartyje teismas nemotyvavo, neišaiškino ir nedavė apeliantui suprasti dėl kokių priežasčių netenkina minėto prašymo. Pareiškėjo nuomone, netenkinus ginčo šalies byloje pateikto prašymo arba teisėjo rezoliucijoje, arba teismo nutartyje turėtų būti išdėstyti motyvai leidžiantys ginčo šaliai suprasti dėl kokių priežasčių priimamas neigiamas teismo sprendimas netenkinti ginčo šalies prašymo.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė teismui dokumentą DOK-17441, kuris buvo priimtas į bylą. Pateikdamas teismui dokumentą pareiškėjas siekė gauti su byla susijusią informaciją būtiną įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Pareiškėjo nuomone, teismas turėtų pasisakyti kodėl priima į bylą dokumentą, kurio netiria ir nevertina teisiškai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas turėtų pateikti dokumente prašomą informaciją ir pasisakyti iškeltais klausimais.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pakeisti atsakovą šioje byloje, atsakovu byloje nurodant Komisiją ir pareiškėjo pateiktą skundą visa apimtimi atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 punktu pareiškimai Komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. sausio 10 d.), (toliau – ir Komisijos nuostatai) 27 punktu, Komisija išnagrinėja pareiškimą ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. Vadovaujantis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento, patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 10 d.) (toliau – ir Komisijos darbo reglamentas) 19 punktu, Komisija sprendimą priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Atsakovas pažymi, kad tik gavus patikslintą pareiškimą Komisija galėjo inicijuoti tinkamą pareiškime dėstomų aplinkybių tyrimą ir kreiptis į atsakingas įstaigas dėl duomenų gavimo / pateikimo. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo funkcijų vykdymo ir sprendimų priėmimo vilkinimo, kadangi pareiškėjas prašomą informaciją Komisijai pateikė tik 2022 m. birželio 23 d.

Ministerija pažymi, kad Komisija nėra Ministerijos struktūriniu padaliniu bei nėra pavaldi Ministerijai. Komisija yra nepriklausoma privaloma ikiteisminė institucija dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, veikianti prie Ministerijos. Ministro įsakymu iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių 2 turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas, sudaroma Komisija. Pažymi, kad Ministerija Komisijos priimamų sprendimų neįtakoja, Ministerija neturi įgaliojimų Komisijai nurodyti kokį sprendimą turi priimti Komisija, Ministerija neturi įgaliojimų kontroliuoti Komisijos priimamų sprendimų. Komisija sprendimus priima savarankiškai Komisijos vardu bei asmenine Komisijos narių atsakomybe.

Vertinti pacientų ir kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, prašymus dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir priimti sprendimus dėl žalos atlyginimo pacientams ir kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, vadovaujantis Komisijos nuostatų 5 punktu, pavesta išimtinai Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad Ministerija neturi įgaliojimų priimti sprendimo Komisijos vardu, todėl negalėtų užtikrinti tinkamo teismo sprendimo vykdymo, prašo teismo pakeisti atsakovą šioje byloje, atsakovu į bylą įtraukiant Komisiją, kurios veiksmai yra skundžiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nesuėjus Įstatymo nustatytam sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo terminui, t. y. neįgijęs subjektinės teisės teikti skundo su tokiais reikalavimais, konstatavo, kad tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčo dėl pareiškėjo teismui pateiktame skunde pareikšto reikalavimo. Teismui nustačius, kad skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, byla nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas inicijavo bylą dėl valstybinio administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Pažymėtina, kad sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012 ir kt.)

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimą dėl žalos, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Komisijai pateikė 2022 m. gegužės 3 d. Komisijos 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. PŽK-2-564, pareiškėjo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas patvirtinantis pareiškimo gavimą. Komisija 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. PŽK-2-663 informavo pareiškėją apie nustatytus pareiškimo trūkumus ir paprašė patikslinti turinį bei pateikti trūkstamus dokumentus. Atsakydamas į 2022 m. gegužės 24 raštą Nr. PŽK-2-663, pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. raštu pateikė patikslintą pareiškimą, dokumentus bei rašytinius paaiškinimus.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą „Dėl viešojo administravimo subjekto Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus“ per EPP pateikė 2022 m. liepos 12 d., registruotas 2022 m. liepos 13 d., patikslintas skundas pateiktas – 2022 m. liepos 20 d. Nr. DOK-16896, 2022 m. liepos 28 d. Nr. DOK-17294, kuris priimtas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė nepraėjus Įstatymo, be kita ko, Aprašo įtvirtintam terminui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos priimti sprendimą, t. y. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. Atkreiptas dėmesys, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis Komisija iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. gydymo įstaigą įpareigojo pateikti duomenis apie pacientą (pareiškėją).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2703, galiojusi pareiškėjo Komisijai pateikto pareiškimo metu) nustatyta, kad Komisija Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka sprendimą dėl reikalaujamos žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis, reikalinga gauti papildomas išvadas, ekspertizes, kitus sprendimui priimti būtinus dokumentus ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Komisija Apraše nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas ir kad tokiu atveju pacientas turi teisę prašymą Komisijai pateikti iš naujo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta, kad Komisijos pirmininkas Komisijos darbą organizuoja atsižvelgdamas į Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą prašymo nagrinėjimo Komisijoje terminą. Komisija nustačiusi, kad dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis, reikia gauti papildomas išvadas, ekspertizes, kitus sprendimui priimti būtinus dokumentus ir kt.) per šį terminą negali priimti Aprašo 9 punkte nurodyto sprendimo, posėdyje priima sprendimą teikti sveikatos apsaugos ministrui argumentuotą Komisijos siūlymą pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Komisijai pateikto pareiškimo pateikimo ir jo patikslinimo datas, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo pareiškimo pateikimo data Komisijai yra 2022 m. birželio 22 d., t. y. tik gavusi patikslintą pareiškimą Komisija galėjo pradėti pareiškėjo pareiškimo dėstomų aplinkybių tyrimą ir kreiptis į gydymo įstaigą dėl duomenų pateikimo 2022 m. liepos 26 d. raštu. Be to, kaip nurodyta Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje, trūkumų šalinimo laikas nėra įskaičiuojamas į 2 mėnesių terminą, per kurį turi Komisija priimti sprendimą. Taigi, Komisija pareiškėjui turėjo pateikti sprendimą iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., o ne 2022 m. rugpjūčio 4 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2022 m. liepos 12 d., sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą atlikti veiksmus nesuėjus Įstatymo nustatytam sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo terminui. Nagrinėjamu atveju, kaip tinkamai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas dėl pareiškėjo teismui pateiktame skunde pareikšto reikalavimo.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų veiklos skaidrumo, nešališkumo bei nepriklausomumo, tinkamai atliekant procesinius veiksmus, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą nutartį priėmusių teisėjų (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl teismo šališkumo, nurodant atskirų procesinių sprendimų priėmimą, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl atskirojo skundo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl Ministerijos prašymo pakeisti atsakovą šioje byloje, pirmiausiai pažymėtina, kad šio klausimo Ministerija nekėlė pirmosios instancijos teisme ir tik teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodė prašymą pakeisti atsakovą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra vertinamas tik priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas, teisėtumas, šiuo atveju negali būti tenkinamas Ministerijos atsiliepime pateiktas procesinio pobūdžio prašymas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė