a321104b-e466-4b4b-923e-23389629d5e3 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-72-785/2017;             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11994-2015-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamojo E. Č. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamojo V.

Č. gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajai D. S. ir jos atstovei advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nukentėjusiajam A. Č. ir jo atstovui advokatui Romui Aikevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) (ankstesnė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, teistas:1) VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnį, paskirta bausmė - 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;2) VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-01-25 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Nustatytas įpareigojimas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;3) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-04-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį), paskirta bausmė – 30 parų areÅ¡tas.

Atlikus areÅ¡to bausmę, 2014-06-13 paleistas iÅ¡ Kalėjimų departamento prie LR TM (duomenys neskelbtini) pataisos namų,kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė: V. Č. ir E. Č. 2015 m. vasario 17 d., vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. L., veikdami kartu bendrai, tarp jų ir G. Č. kilusio konflikto metu V. Č. ir E. Č. tyčia, bendrais veiksmais kietu buku daiktu ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ sudavė G.

Č. į galvÄ , tuo bendrais veiksmais padarė jam trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir deÅ¡inėje momeninėje skiltyse, deÅ¡inės akiduobės dugno, deÅ¡inio žandinio sinuso lateralinės sienelės ir nosies kaulų lūžimus, deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių sumuÅ¡imus, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio užausio srityje, dėl to nukentėjusysis G.

Č. 2015-03-09 mirė LSMUL Kauno klinikose dėl vidutinio sunkumo galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu, tokiu būdu V. Č. ir E. Č. nužudė G.

Č., tai yra V. Č. ir E. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad name gyveno jo brolis E., teta ir nuomininkas G. (Č.). G. Č. buvo matęs tik kelis kartus. Jam paskambino brolis E. ir paprašė ateiti pas jį prižiÅ«rėti tetÄ , nes kitÄ dienÄ brolis turėjo iÅ¡eiti. E. jo prašė parneÅ¡ti degtinės butelį, nes prieÅ¡ savaitę buvo jo gimtadienis. Kai atėjo pas brolį, namuose buvo teta, ji gulėjo lovoje.

Nuomininko tuo metu namuose nebuvo. Su broliu E. jie ramiai Å¡nekėjosi, gėrė degtinę. TÄ vakarÄ jie degtinės turėjo du po 0,5 litro talpos butelius. PrieÅ¡ ateinant pas brolį, jis jau buvo iÅ¡gėręs litrÄ alaus. Brolis pasakojo, kad teta jam turi perraÅ¡yti namÄ . Pasakojo, kad buvo atvažiavusi notarė, nuomininkas G. reikalavo kambario ir nesutiko iÅ¡sikraustyti iÅ¡ tetos namo. Brolis dėl to buvo nepatenkintas, pyko. Vėliau grįžo namo iÅ¡gėręs G. ir užlipo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , kuriame gyveno.

E. pasakė, kad jis nori, jog G. iÅ¡sikraustytų bei paprašė V. Č., kad Å¡is nueitų su G. pasikalbėti apie tai. Kaltinamasis V. Č. nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ pasiÅ¡nekėti su G., kuris buvo savo kambaryje ir sėdėjo ant lovos. Atėjęs jis G. pasakė, kad reikia iÅ¡sikraustyti, nes į namÄ nori atsikelti gyventi brolis su Å¡eima. G. atsakė, kad nesikraustys, atsistojo lyg ketino eiti pro duris, ir tada įvyko tarp jų konfliktas. V. Č. susistumdė su G. Č.. V. Č. G. smogė abiejų rankų kumščiais tris nestiprius smÅ«gius į veidÄ , tai yra į abu žandikaulius ar skruostus.

Nė karto nepataikė G. į nosį, kraujo po smÅ«gių nebuvo. G. po smÅ«gių atsisėdo ant lovos, o V. Č. ėjo pro duris, bet parkrito ant grindų, nes užkliuvo ir buvo girtas. Tuo metu į kambarį įėjo jo brolis E., priėjo prie G. ir pradėjo smÅ«giuoti keliu sėdinčiam ant lovos G. į galvÄ , prilaikydamas jo galvÄ rankomis. Brolis keliu G. į galvÄ galėjo smÅ«giuoti nuo 3 iki 10 smÅ«gių. Jis atsistojo ir nutraukė E. nuo G., kad jo nebemuÅ¡tų, nes per daug žiauriai atrodė tokie brolio veiksmai.

G. Č. po E. smÅ«gių pradėjo bėgti kraujas, smÅ«giai atrodė stiprÅ«s. G. iÅ¡ pradžių sėdėjo ant lovos, bet vėliau nugriuvo lovoje ant Å¡ono. Po to G. vėl atsisėdo ant lovos, ant kilimo jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Tuomet jis su broliu E. grįžo į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , kur baigė gerti degtinę. IÅ¡gėręs jis užmigo prie stalo, brolis miegoti išėjo į kitÄ kambarį. Atsikėlė prieÅ¡ 7 ryto. Pamatė pro langÄ , kad iÅ¡ namų išėjo G.. Po to jis nuėjo prikelti brolį.

Matė, kad G. iÅ¡sinešė į laukÄ 2-3 maiÅ¡us. Suprato, kad tai yra G. daiktai ir G. iÅ¡sikrausto. Eidamas link kelio, G. pasidėjo krepÅ¡ius pas kaimynÄ Ä¯ kiemÄ . Kai G. išėjo, jo daugiau nematė. Paskui atėjo kaimynė ir liepė maiÅ¡us parsineÅ¡ti atgal. Nepagalvojo, kad dėl G. sumuÅ¡imo, jam galėjo kilti rimtos pasekmės. Pripažįsta, kad jis mušė G., sudavė tris smÅ«gius kumščiais jam į veidÄ , o po to minėtus smÅ«gius keliu į galvÄ G. sudavė jo brolis E., tai yra pripažįsta, kad bendrais veiksmais jie su broliu sumušė G.

Č.. Dėl savo poelgio labai gailisi, padarė iÅ¡vadas. Ko siekė smÅ«giuodamas nukentėjusiajam, nežino. Paveldėti namÄ jis nenorėjo, į namÄ nepretendavo. Teta lyg jam minėjo, kad antrÄ namo aukÅ¡tÄ ketina užraÅ¡yti G. Viskas įvyko per dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Kai su broliu grįžo iÅ¡ etapo į Vilnių, susitikus su juo, kai juos skirstė į kameras, brolis jam perdavė raÅ¡telį. RaÅ¡telyje buvo paraÅ¡yta kaip, kÄ jam sakyti apklausoje. Brolis jo prašė kaltę prisiimti jam vienam, nes E. turi Å¡eimÄ , jis jau yra teistas ir jam teismas gali skirti didesnę bausmę, todėl jam vienam geriau prisiimti kaltę, nei abiem kartu su E. Brolis jam nurodė, kad jei jis prisiims kaltę ir bus pasodintas į kalėjimÄ , E. jam žadėjo, kad padės finansiÅ¡kai, prižiÅ«rės sunkiai sergančiÄ jų mamÄ , kuriÄ iki tol prižiÅ«rėjo vienas kaltinamasis V.

Č.. V. Č. įvertino ir sutiko padėti broliui. Kadangi jis neturi Å¡eimos, dėl to iÅ¡ pradžių duodamas parodymus ir prisiėmė kaltę vienas, nurodydamas, kad brolis E. nukentėjusiojo G. Č. nemušė. Nors brolis E. jam minėjo, kad jeigu jis vienas prisiims kaltę, jis pasirÅ«pins jų mama, tačiau kai jie buvo paleisti iÅ¡ suėmimo, E. mamos net neaplankydavo, todėl suprato, kad jeigu jis bus nuteistas už G. Č. nužudymÄ , E. vis tiek mama nesirÅ«pins. Susitarimo su broliu nužudyti ar sumuÅ¡ti žmogų nebuvo.

Å iuo metu jis nėra registruotas Darbo biržoje, dirba neoficialiai. Å iuo metu jis vienas prižiÅ«ri vėžiu sergančiÄ savo motinÄ , su ja ir gyvena, stengiasi iÅ¡laikyti ir jai padėti, nes daugiau nėra kam, brolis E. prižiÅ«rėti mamÄ visai nepadeda, su ja net nebendrauja, jos nelanko. Turi dar vyresnį brolį, bet jis gyvena užsienyje ir su juo taip pat nelabai bendrauja. Å iuo metu su broliu E. nebendrauja, nes brolis jam susitikus net sudavė į veidÄ , kai sužinojo, kad Å¡is pakeitė parodymus ir vienas nebeprisiima kaltės. Teisiamajame posėdyje sako teisybę, neturi jokio tikslo meluoti ir apkalbėti brolį E. Č..

Civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta. Kaltinamasis E. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasario mėnesio pradžioje teta dar gulėjo ligoninėje ir jis su G. Č. kalbėjo, kad teta nori jam perraÅ¡yti namÄ . Su G. sutarė, kad dienÄ G. Č. prižiÅ«rės tetÄ , o vakare – jis. Su G. Č. gerai sutardavo, nesipykdavo. Vasario pradžioje tetÄ nuvežė į slaugos ligoninę. Jis norėjo tetÄ parvežti namo, nes ir pati teta to norėjo. Apie tai, kad tetÄ veÅ¡ namo, pasakė G. Č..

Pastarasis sakė tetos nevežti, tegu iÅ¡bÅ«na tuos tris mėnesius. Parvežė tetÄ Ä¯ jos namus ir pradėjo tvarkyti dokumentus. VienÄ rytÄ jam teta liepė iÅ¡siųsti G. Č. į parduotuvę, kad jie galėtų pasikalbėti akis į akį. Teta jam sakė, kad G. jÄ spaudžia užraÅ¡yti jam kambarį. Jis pasakė, kad tai yra tetos turtas ir, kad ji darytų kaip nori. Teta E. pasakė, kad jam vienam užraÅ¡ys namÄ . Teta jam sakė eiti pas notarę dėl įgaliojimo ir testamento. Nuvykus pas notarę, buvo papraÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės iÅ¡imti pažymÄ , kad teta yra veiksni.

PažymÄ nunešė notarei. Klausė notarės, ar pasikviesti liudininkų. Notarė atsakė, kad dėl visa ko susiieÅ¡koti. Kai atvyko notarė, namuose dar buvo S. (V.), M. G. ir dar vienas asmuo, kurio vardo neatsimena. Teta pasirašė įgaliojimÄ , o tuo momentu, kai ėjo kalba apie testamentÄ , G. Č. pripuolė prie tetos, pradėjo verkti, bučiuoti jai rankas. Notarė liepė atsitraukti, kad tetai nedarytų spaudimo. Dar vienÄ kartÄ paklausė notarė, teta atsisuko į notarę ir apsiverkė.

Notarė pasakė, kad yra per daug emocijų, kad kitÄ dienÄ susitars ir ji iÅ¡važiavo. Po to G. jis pasakė, kad ,,susirenki daiktus, laikas tau iÅ¡sikraustyti“. Jau ne vienÄ kartÄ teta buvo užsiminusi, kad G. Č. turi anksčiau ar vėliau iÅ¡sikraustyti. Jis tetai sakė, kad reikia leisti G. Č. kiek dar pagyventi pas jÄ , kad jis susiieÅ¡kotų, kur gyventi kitur. Vėliau jis paskambino broliui. Atėjo brolis V. Č. ir jie susitarė, kad kitÄ dienÄ E. turės eiti su įgaliojimu į bankÄ tvarkyti tetos sÄ skaitos.

Kadangi prieÅ¡ kelias dienas buvo jo gimtadienis, su broliu iÅ¡gėrė kelis butelius degtinės. Tada grįžo namo G. Č.. Jis G. Č. pasakė, kad eitų girtas į viršų ir nesiramstytų prie tetos. G. Č. nuėjo ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Su broliu pasikalbėjo apie G. Č. iÅ¡sikraustymo problemÄ . Brolis V. Č. nuėjo į viršų. Po to E. užlipo į viršų ginti G. Č.. V. Č. buvo nukritęs prie durų, o G. Č. sėdėjo ant sofos. Jis įbėgo, užkliuvo ir užkrito visu svoriu ant G.

Č.. Pastarojo muÅ¡ti jis neketino ir jo nemušė, tik užgriuvo ant jo. Brolis V. Č. greitai sureagavo ir jį atitraukė nuo G. Č.. Jis pyko ant brolio ir jie nuėjo į apačiÄ . Sakė broliui V. Č., kad jis eitų miegoti ir ryte pakalbės. Su broliu iÅ¡gėrė likusį alkoholį ir nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte, V. Č. stovėjo tarpduryje ir jį pažadino. Brolis pasakė, kad G. Č. išėjo ir nuvedė pas kaimynę parodyti, kur G. Č. daiktai padėti. G. Č. kambarį jis tvarkė po kelių dienų.

Teta jam pasakė, kad „V. pridirbo“. Matė, kad G. Č. su V. Č. tarpusavyje Å¡nekėjosi. Kai ryte tvarkė kambarį, pamatė pasekmes: buvo daug kraujo ir sulaužyta taburetė. Brolis jam sakė sutvarkyti viskÄ . Jis atsakė V., kad netvarkys, jei pats prisidirbo, pats ir turi sutvarkyti. Brolis buvo kelis kartus nuėjęs į G. Č. kambarį, iÅ¡ jo kažkÄ nešė, degino įkalčius. Po mėnesio policija atvažiavo ir jį iÅ¡sivežė. Brolis tuo metu buvo antrame aukÅ¡te. Kai jis su broliu buvo laikomi suimti, brolio prašė, kad Å¡is prisipažintų, nes jis turi Å¡eimÄ , kad jam problemų pridarys, kadangi yra teistas ir broliu daugiau patikės, nei juo.

Broliui žadėjo, kad bÅ«tų pasirÅ«pinęs juo. Pripažįsta, kad pareigÅ«nams nesakė, slėpė, kaip viskas buvo. Su broliais labai prasti santykiai, iÅ¡ giminaičių bendrauja tik su teta ir dar su tėvuku bendravo, kai jis buvo gyvas. Pas tetÄ pastoviai atvažiuodavo ir padėdavo jai. Kai tėvai iÅ¡siskyrė, nuo tada su mama nebendravo. Per draugus norėjo susitikti su broliu, bet kai jį pamatė, Å¡is pabėgo. Kai juos paleido iÅ¡ suėmimo, V. Č. atvažiavo ir prie uoÅ¡vienės, žmonos smogė jam į veidÄ , o ne jis broliui.

Broliui V. Č. nebuvo jokio tikslo mušti G. Č.. Nežino, kodėl brolis G. Č. mušė, sakė, kad tarp jų buvo konfliktas. Ikiteisminiame tyrime teigė, kad miegojo ir nieko nematė, nenorėjo broliui padaryti problemų. V. Č. pasakojo jo žmonai, kai jį išvežė policija, kad reikia bėgti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas priklauso tetai O.

L.. Jis Å¡iuo adresu gyvena nuo 2015 m. vasario mėnesio pradžios. Å iuose namuose apie 9 metus gyveno nuomininkas G. Č.. O. L. ir G. Č. sugyventiniai nebuvo. Kiek jam žinoma, G. Č. atiduodavo tetai savo pensijÄ , pasilikdamas tik nedidelę sumÄ pinigų savo reikmėms. Dėl to G. Č. galėjo gyventi O. L. priklausančiame name ir gauti maistÄ . O. L. 2014-12-31 įvyko insultas, jos sveikata pablogėjo, todėl E. Č. atsikraustė gyventi pas tetÄ , kad galėtų ja rÅ«pintis. Su O. L. jis bendravo visÄ laikÄ , jų santykiai buvo geri. 2015 m. vasario mėnesį, apie 24 dienÄ , teta jam parašė įgaliojimÄ , kad E. Č. gali tvarkyti visus jos turtinius reikalus, E. Č. buvo pripažintas O.

L. globėju. 2015 m. vasario mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, O. L. surašė testamentÄ , kuriuo savo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), palieka jam. Tuo metu kai buvo suraÅ¡ytas testamentas, G. Č. jau kelios dienos negyveno tetos namuose. Buvusio nuomininko daiktų namuose dar buvo, tačiau daug kÄ jis jau buvo iÅ¡sinešęs pas kaimynę Kliokienę. Dar gulint tetai ligoninėje, ji pasakė G. Č., kad jis turės iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų. O. L. iÅ¡ ligoninės buvo iÅ¡leista 2015 m. vasario 9 ar 10 dienÄ .

Tuo metu E. Č. gyveno iÅ¡sinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau kasdien lankė tetÄ . Ateidamas vis matė, kad G. Č. bÅ«na iÅ¡gėręs alkoholio. Jis pats su nuomininku nebendravo. VienÄ dienÄ G. Č. atėjus aplankyti O. L., ji paprašė pasakyti G. Č., kad iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jos namų. TÄ pačia dienÄ jis paskambino savo žmonai D. ir pasakė, kad jam atvežtų kelis daiktus, kad turėtų kuo persirengti ir nuo Å¡ios dienos, E. Č. gyveno tetos O. L. namuose.

TÄ dienÄ G. Č. buvo tetos namuose, kurį laikÄ buvo savo kambaryje, ir nematė, kad nuomininkas bÅ«tų rinkęsis kokius nors daiktus. Pamena, kad tÄ dienÄ po pietų G. Č. kažkur buvo išėjęs, bet kur - nežino, nes su nuomininku nekalbėjo. Išėjus G. Č., maždaug po 30 minučių, į tetos namus atėjo jo brolis V. Č., nes kol buvo tvarkomi dokumentai dėl tetos testamento, brolis dažnai ateidavo į O. L. namus. Atėjus V. Č., E. Č. išėjo į darbo birÅ¾Ä , į bankÄ , užsisakė banko kortelę.

Kol jis buvo išėjęs, brolis liko tetos namuose jos prižiÅ«rėti. Apie 17 val. E. Č. vienas grįžo į O. L. namus, juose laukė brolis. Ar per tÄ laikÄ G. Č. buvo sugrįžęs į namus, negali pasakyti, nes likęs namuose brolis apie tai nesakė. Abu broliai tÄ vakarÄ tetos namuose padarė valgyti, suleido O. L. vaistus, po to žiÅ«rėjo televizorių. Apie 20 val. E. Č. nuėjo miegoti į tetos kambarį, ant Å¡alia jos lovos padėtų fotelių. Tuo metu V. Č. buvo namo pirmo aukÅ¡to kambaryje, žaidė kompiuteriu.

Iki to laiko, kol jis nuėjo miegoti, į tetos namus G. Č. grįžęs nebuvo, paskutinį kartÄ jį matė, kai tÄ dienÄ G. Č. išėjo po pietų iÅ¡ tetos namų. Kada V. Č. nuėjo miegoti, nežino, nes miegojo kitame kambaryje. Apie 3 val. nakties jis buvo pabudęs, tetai padavė vandens, jokio triukÅ¡mo negirdėjo, tik matė, kad brolio kambaryje degė Å¡viesa. Ar nuomininko kambaryje degė Å¡viesa, jis nematė, nes nežiÅ«rėjo. Padavęs tetai vandens, nuėjo miegoti, niekur išėjęs iÅ¡ kambario nebuvo.

E. Č. pabudo kitÄ dienÄ , apie 9.30 val., ėjo į tualetÄ , esantį lauke. Parėjęs iÅ¡ lauko, E. Č. nuėjo pas tetÄ Ä¯ kambarį ir jai pasakė, kad gal G. Č. buvo grįžęs, tačiau teta minėjo, kad nuomininko nebuvo mačiusi. TÄ dienÄ su broliu jis nebendravo, bet V. Č. jam pasirodė kažkoks keistas ir neiÅ¡simiegojęs. Ryte geriant kavÄ pastebėjo, kad viena V. Č. ranka yra patinusi, bet kuri, neprisimena. Taip pat matė, kad veido vidinėje pusėje, ties smilkiniu yra nubrozdinimas, o iÅ¡ vakaro jis pas brolį tokių sužalojimų nepastebėjo.

Paklausus brolio kas nutiko, V. Č. pasakė, kad puolė, tačiau kada, nepasakojo. Jis daugiau nieko neklausinėjo, kartu su broliu iÅ¡gėrė kavÄ . V. Č. pasakė, kad eina iki savo namų ir vėliau vėl ateis. Brolis gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini). Kai V. Č. iÅ¡eidinėjo iÅ¡ namų, jis kartu su broliu ėjo iki paÅ¡to dėžutės. V. Č. jam parodė G. Č. daiktus, padėtus pas kaimynus K.. E. Č. pamatė, kad kaimynų kieme stovi du balti maiÅ¡ai. Brolis išėjo, o E. Č. grįžo į tetos namus.

TÄ pačiÄ dienÄ , ar kitÄ , tiksliai nepamena, pas tetÄ Ä¯ namus buvo atėjusi kaimynė K. ir pasakė, kad G. Č. daiktai pas jÄ ir kad ji juos sunešė į vidų, nes lyja. Maždaug po 2-3 dienų, į tetos laidinį telefonÄ paskambino G. Č. dukra, kurios vardo nežino, ir klausė kur yra G. Č.. E. Č. atsakė, kad jo jau kelias dienas nematė. Po skambučio tÄ pačiÄ dienÄ , vakare į O. L. namus atvažiavo apylinkės inspektorius ir klausinėjo, kada paskutinį kartÄ E. Č. matė G.

Č.. IÅ¡ apylinkės inspektoriaus sužinojo, kad nuomininkas iÅ¡vežtas į ligoninę ir yra sumuÅ¡tas. Tuo metu kai jį klausinėjo apylinkės inspektorius, brolis V. Č. buvo kartu. Kai apylinkės inspektorius iÅ¡važiavo, E. Č. kilo įtarimas dėl brolio, kuris buvo sutrikęs. Paklausė V. Č. kas buvo, o brolis atsakė, kad „nieko čia nebuvo, viskas gerai“. E. Č. paklausė „tai kaip čia suprasti tÄ rankÄ sužalotÄ , veidÄ ?“. V. Č. jam į šį klausimÄ nieko nesakė.

E. Č. broliui pasakęs, kad nekiÅ¡tų jo į savo „nesÄ mones“. E. Č. iÅ¡ kalbų sužinojo, kad kaimynai įtaria, jog jis sumušė G. Č.. Tai sužinojęs, po kelių dienų jis nuėjo pas G. Č. giminaitį T. pasikalbėti. T. jam pasakė, kad G. Č. giminaičiai įtaria, jog jis arba jo brolis sumušė G. Č.. E. Č. T. prisiekė, kad prie G. Č. „nekiÅ¡o nagų“. Brolio yra klausęs ne kartÄ , kas įvyko ir V. Č. pasakęs, kad „už jo nesÄ mones jis nesėdės“.

V. Č. pokalbio metu yra pasakęs, kad jis sumušė G. Č., kada tai įvyko ir kur brolis jam nesakė. Bet iš pokalbių E. Č. suprato, kad brolis G. Č. iš kažkur parsivedė ir jie kartu rinko G. Č. daiktus. Apie tai, kur sumušė ir kiek smūgių sudavė, brolis jam nepasakojo. Iš brolio kalbos suprato, kad jis G. Č. sumušė tam, kad daugiau negrįžtų į tetos namus. Po to apie ši įvykį kalbėjo su teta O. L., kuri pasakė, kad jai atrodo, jog „V. pora sykių blestelėjo G.“.

Paklausus tetos kodėl taip teigia, O. L. atsakė, kad V. Č. jai pasakęs, kad G. Č. daugiau čia negrįš. Kada brolis galėjo G. Č. sumuÅ¡ti, E. Č. nežino (3 t., 84-87 b. l.).Apklaustas 2015-05-23 E. Č. parodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina. Papildė, kad jis G. Č. smÅ«gių nesudavė, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuÅ¡tas E. Č. nežino, kadangi tÄ vakarÄ miegojo (3 t., 91-92 b. l.).Nukentėjusioji D.

S. parodė, kad G. Č. buvo jos tėvas. Jis dažnai pas jÄ lankydavosi namuose Marijampolėje, ateidavo iÅ¡simaudyti, iÅ¡siplauti drabužius. Tėvas gyveno taip pat (duomenys neskelbtini). Tėtis dirbdavo pas žmones, padėdavo, bet pastovių pajamų neturėjo. Pas tėtį ji buvo atėjusi 2-3 kartus. Tėtis sakė gyvena kaip nuomininkas, padeda Å¡eimininkei, nuompinigių iÅ¡ jo neima. IÅ¡ pradžių jis gyveno pirmame namo aukÅ¡te kambaryje, o po to persikėlė į antrÄ namo aukÅ¡tÄ .

Tėtis jai skundėsi, kad jį nori iÅ¡kraustyti Å¡eimininkės giminaičiai, kad jis negyventų, nebÅ«tų ten. Tėtis sakė, kad lyg susidėjo daiktus, norėjo iÅ¡eiti. Jis sakė, kad Å¡eimininkei insultas, ji gulėjo ligoninėje. Tėtis jÄ lankė, prižiÅ«rėjo. VienÄ dienÄ jai paskambino R. T. arba dėdė A. Č. ir pasakė, kad tėtis sumuÅ¡tas ir yra paguldytas Kauno klinikose. Neturėjo galimybės nuvažiuoti tėčio aplankyti ligoninėje, kadangi augina mažametę dukrÄ , neturi lėšų.

Vėliau sužinojo, kad tėtis mirė. Laidotuves organizavo tėčio brolis A. Č., į jas ji buvo atvykusi. Jos tėtis buvo iÅ¡situokęs. Ji dar turi du brolius dvynius, broliai su tėčiu nebendravo. Byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. Neturtinė žala sudaro 25 tÅ«kstančius eurų. Po tėčio mirties reikėjo daug vaistų vartoti: nuo nervų, ,,klonazepamÄ â€œ, naktimis ji nemiegojo, jai buvo Å¡okas. Kreipėsi pas gydytojus, bet dokumentų neturi. Tėtis vartodavo alkoholį, bet buvo labai geros Å¡irdies, bendraudavo su jos vaikais.

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad nukentėjusysis G. Č. buvo jo brolis. G. Č. buvo iÅ¡situokęs. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini). Brolis gyveno ten apie 3 metus pas moterį. Jam atrodo, kad G. Č. ne tik ten nuomavosi, bet su ta moterimi buvo ir gyvenimo draugai. Su broliu susiskambindavo kas savaitę, bet matydavosi retai. Paskutinį kartÄ brolį matė, kai buvo pusbrolio laidotuvės, prieÅ¡ 3-4 mėnesius. Paskambinęs pusseserės sÅ«nui R. T. sužinojo, kad jo brolis yra iÅ¡vežtas į Kauno klinikas.

Jam nurodė, kad brolį sumušė moters, pas kuriÄ gyveno, giminaičiai. Atvažiavęs aplankyti brolio, rado brolį visÄ sudaužytÄ , sutinusį, pririÅ¡tÄ prie lovos. Jis buvo pusiau sÄ moningas, pusiau ne. Brolis norėjo jam kažkÄ pasakyti, bet tiksliai nieko nepasakė. Pabuvo ten 3-4 valandas ir turėjo iÅ¡eiti. Po to dar buvo kelis kartus nuvažiavęs. Apsilankymų metu vienÄ kartÄ brolis jį pažino, kitÄ kartÄ â€“ ne, nesusikalbėjo su juo. Kovo 9 dienÄ , paskambinus į reanimacijos skyrių, jam pasakė, kad brolis mirė.

Kovo 13 dienÄ jis brolį palaidojo (duomenys neskelbtini). Brolio vaikai neprisidėjo prie laidotuvių, tėvo nelankė. Jis dėl brolio G. Č. mirties patyrė didžiulę moralinę traumÄ . Po laidotuvių negalėjo naktimis užmigti, sutriko sveikata. Jautėsi labai nesavas, nerviÅ¡kai sutrikęs, atsinaujino liga, persirgo insultÄ . Patyrė nuturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 eurų, jÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų. Už Å¡arvojimo patalpų nuomÄ sumokėjo 50 eurų, 350 eurų sumokėjo už duobės iÅ¡kasimÄ , patyrė kitas iÅ¡laidas nurodytas ieÅ¡kinyje ir paskaičiavime.

IÅ¡ savivaldybės gavo laidojimo paÅ¡alpÄ , kuriÄ panaudojo laidotuvėms. Gedulingus pietus organizavo giminių pagalba. Už kitas su laidotuvėmis susijusias iÅ¡laidas, čekių neiÅ¡saugojo. IÅ¡ viso laidotuvėms ir ritualinėms paslaugoms, atėmus gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ , jis iÅ¡leido 1500 eurų, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų. Su moters, pas kuriÄ gyveno jo brolis, giminaičiais nesusisiekė. Ta moteris po insulto gulėjo ligoninėje. Kai jÄ parvežė namo, buvo pusiau paralyžiuota.

Kiek žino, brolis buvo sumuÅ¡tas, nes ta moteris, pas kuriÄ gyveno jo brolis, ruošėsi užraÅ¡yti broliui vienÄ kambarį namo antrame aukÅ¡te. Tie broliai nenorėjo, kad brolis ten bÅ«tų, naudotųsi tuo kambariu. Iki to įvykio jo brolis G. Č. dirbo pas Å«kininkÄ , gaudavo pensijÄ . Liudytoja J. C. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje. Buvo atvežtas žmogus, kuris sakė, kad jį sumušė. Kai prieÅ¡ žmogų panaudotas smurtas, turi informuoti policijos pareigÅ«nus.

Ar tas žmogus įvardino, kas jį sumušė, neatsimena. To žmogaus ji nepažįsta, nebuvo mačiusi. Žmogaus kraujas nebuvo imamas, nes gydytojas ir policija to nepareikalavo. Atvežto žmogaus mėlynės galėjo būti padarytos iki paros laiko. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos J. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. 2015-02-19 ji dirbo iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje.

Ji pamena, kad į priėmimo skyrių buvo pristatytas asmuo – G. Č.. Ji užpildė reikiamus dokumentus, o pristatytÄ asmenį apžiÅ«rėjo gydytojas B. M.. Ji klausė G. Č., kas jam atsitiko. Asmuo atsakė, kad jį sumušė. Po to klausė, kas jį sumušė ir kur, G. Č. atsakė, kad nepažįstami asmenys. G. Č. žodžiai buvo suraÅ¡yti į policijos praneÅ¡imų knygÄ . PraneÅ¡imÄ Ä¯rašė ji arba administratorė, tiksliai pasakyti negali. Po vyro akimis buvo mėlynės, bet ar buvo daugiau sužalojimų, neatsiminė.

Jokių žaizdų netvarstė. Teiravosi G. Č., kÄ jam skauda. Jis pasakė, kad jam skauda galvÄ . Nukentėjęs asmuo į klausimus atsakinėjo normaliai, tačiau smulkiau kas jam nutiko, G. Č. nieko nepasakojo. Kai J. C. baigė savo darbÄ , G. Č. dar buvo priėmimo skyriuje. Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje įraÅ¡us darė gydytojai, kurie apžiÅ«rėjo asmenį (2 t., 157-158 b. l.).Liudytojas B. M. parodė, kada įvyko įvykis, tikslios datos ir Å¡io atvejo neatsimena. Dirba priėmimo skyriuje, konsultuoja kaip neurologas.

Kai atveža ligonius, padaro kompiuterinę tomografijÄ , skambina neurochirurgams ir iÅ¡siunčia su greitÄ ja. Neatsimena, ar pacientas sakė, keliese jį mušė ir kurioje vietoje. Paprastai ligonis tokioje situacijoje bÅ«na sujaudintas, į tai nelabai kreipia dėmesio, nes jis gali neadekvačiai pasakyti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo B. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoju – neurologu. Jis nepamena tokio atvejo, kad 2015-02-19 bÅ«tų apžiÅ«rėjęs asmenį G.

Č., kadangi per dienÄ jam tenka apžiÅ«rinėti daug pacientų. Å io konkretaus atvejo jis neprisimena, tačiau vertindamas medicininių dokumentus iÅ¡raÅ¡us, patvirtino, kad G. Č. apžiÅ«rėjo jis. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad asmuo nurodė, jog jį sumušė prieÅ¡ dvi dienas, aplinkybės nežinomos, Å¡iuos duomenis pasakė pats asmuo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad G. Č. konstatuota Å«mi sudburinė hematoma, kontÅ«zinis hemoraginis židinys. Jeigu asmuo buvo sumuÅ¡tas prieÅ¡ dvi dienas prieÅ¡ patenkant į ligoninę, jis judėti, vaikščioti galėjo.

KÄ daugiau jam sakė G. Č., B. M. pasakyti negali, nes konkrečiai Å¡io atvejo neatsimena (2 t., 161-162 b. l.).Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) medicinos felčere. 2015 m. vasario mėn., tiksliai datos pasakyti negali, iÅ¡ dispečerės gavo iÅ¡kvietimÄ , kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), ir suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ nukritusiam žmogui. Vyko kartu su vairuotoju R. J. ir sanitaru A.

S.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį nuosavÄ namÄ , virtuvėje ant grindų rado gulintį vyrÄ , vyras gulėjo ant nugaros. Virtuvė buvo nedidelė, vyras gulėjo virtuvės viduryje. Vyras buvo sÄ moningas. Vyras sakė, kad jam svaigsta galva, niekuo tuo metu nesiskundė. Ji matė po abiejų akių apatiniais vokais hemotomas (mėlynes), dėl to paklausė vyro, ar jį kas sumušė. Vyras jai atsakė, kad niekas jo nemušė. Ji pamatavo vyrui spaudimÄ , patikrino kvėpavimÄ , dėl hemotomų įtarė vyrui galvos traumÄ , dėl to jam buvo uždėtas kaklo įtvaras ir vyras buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Nepamena ar vyras į greitosios pagalbos automobilį nuėjo pats ar buvo neÅ¡amas ant neÅ¡tuvų. Važiuojant į ligoninę ji pildė kortelę ir klausė vyro, kur jis gyvena. Jis atsakė, kad namų neturi. Vyras nekraujavo. Pamena, kad virtuvėje, kur buvo rastas vyras, buvo moteris ir kitas vyriÅ¡kis, tačiau jie informavo tik tai, kad vyras nukrito, daugiau jie nieko tiksliai neaiÅ¡kino. J. B. pati taip pat nieko neklausinėjo, kadangi rÅ«pėjo kuo greičiau vyrÄ pristatyti į ligoninę. Pristačius vyrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jie grįžo į centrÄ .

Praėjus kelioms valandoms, gavo iÅ¡kvietimÄ , kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus yra ligonio pervežimas į Kauno klinikinę ligoninę. Jai nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, paaiÅ¡kėjo, kad į KaunÄ vežamas tas pats vyras, kurį jie pristatė į ligoninę. Važiuojant į Kauno klinikas vyras buvo sÄ moningas, tačiau visÄ keliÄ nieko nekalbėjo. Ji buvo Å¡alia vyro, jo nekalbino, tik stebėjo. Pristatę vyrÄ Ä¯ Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių, grįžo į Marijampolę.

Daugiau apie vyro gydymÄ ji nieko nežino. ApžiÅ«rint vyrÄ iÅ¡oriÅ¡kai, ji daugiau sužalojimų ant vyro nepastebėjo, tik hemotomas po akimis. Koks buvo paciento vardas ir pavardė, ji nepamena (2 t., 164-166 b. l.).Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) GMPS pagalbiniu darbuotoju. 2015 m. vasario mėn., tiksliai datos pasakyti negali, iÅ¡ dispečerės gavo iÅ¡kvietimÄ vykti į (duomenys neskelbtini), kad suteikti pagalbÄ nukritusiam žmogui.

Vyko kartu su vairuotoju R. J. ir felčere J. B.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), į nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ , tikslaus adreso nepamena, namo viduje, virtuvėje ant grindų gulėjo vyras. Kokioje padėtyje gulėjo vyras nepamena. Virtuvėje buvo kitas vyras ir moteris. Matė, kad po vyro akimis buvo mėlynės, vyrÄ apžiÅ«rinėjo felčerė. Jiems atvykus vyras buvo sÄ moningas, nepamena, kad jis bÅ«tų kuo nors skundęsis. A. S. visÄ laikÄ virtuvėje nebuvo, kadangi vis eidavo į greitosios pagalbos automobilį atsineÅ¡ti reikalingų priemonių.

Jis negirdėjo, kad vyras bÅ«tų skundęsis, jog jį kas nors sumušė. Jis nepamena, kad bÅ«tų girdėjęs kalbant tÄ vyrÄ . Pamena, kad vyrui buvo uždėtas kaklo įtvaras ir vyras su neÅ¡tuvais buvo nuneÅ¡tas į greitosios pagalbos automobilį. Tuomet jį vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis nepamena, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) ligoninę vyras bÅ«tų kÄ nors kalbėjęs. Matė po vyro akimis mėlynes, daugiau jokių sužalojimų ant vyro nepastebėjo, vyras nekraujavo.

Pristačius vyrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jie grįžo į centrÄ . Kai tas pats vyras buvo vežamas į Kauno klinikas, jis kartu nevažiavo. Jis nepamena, kad virtuvėje buvusi moteris ir vyras bÅ«tų kÄ nors kalbėję, jie tik buvo iÅ¡sigandę (2 t., 168-169 b. l.).Liudytoja L. V. parodė, kad S. P. yra jos pažįstamas, senas žmogus. Vasario 18 d. maždaug pietų metu ji atėjo pas S. P., jo namuose buvo ir G. Č.. Jis ateidavo pas S. P., padėdavo dirbti Å«kio darbus.

L. V. G. Č. paklausė, kas jį sumušė. G. Č. atsakė: ,,ten, kur gyvenu pas tÄ moteriÅ¡kę, atvažiavo giminaičiai ir mane sumušė“. G. Č. sakė, kad jį miegantį dviese užpuolė, sumušė ir jis pabėgo. Ji paklausė, kur Å¡is gyvens. G. Č. atsakė, kad dar nežino ir galvos. Ji suprato, kad G. Č. bijo giminaičių, kurie jį sumušė. G. Č. viena akis nematė, buvo mėlyna, baisi po sumuÅ¡imo, o kita akimi truputį matė. L. V. su S. P. buvo virtuvėje, kai iÅ¡girdo kaip G.

Č. nugriuvo prie Å¡aldytuvo. Tai galėjo bÅ«ti ir kitos dienos rytÄ . Nematė, ar kur atsitrenkė krisdamas G. Č.. Jis pamėlynavo visas, drebėjo. L. V. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykę greitosios pagalbos medikai jį prikėlė, pasodino ant žemės, pažiÅ«rėjo kraujo spaudimÄ . G. Č. atsigavo, bet jis buvo nelabai toks – nieko neatsakė, kiek jam metų, kelintais metais gimęs, kur gyvena. Sanitarai aprengė G. Č. ir iÅ¡sivedė. S. P. jai sakė, kad G. Č. pas jį nakvojo naktį prieÅ¡ tai ir prašėsi, kad dar galėtų nakvoti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad pažįsta S. P. ir dažnai užsuka pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes padeda jam tvarkyti buitinius reikalus. Kartais pas S. P. į svečius ateidavo jo pažįstamas G., jo pavardės nežino. 2015-02-18, dienos metu, L. V. užsuko pas S. P. į namus, ten buvo ir G., jis sėdėjo prie stalo. Matė, kad G. veidas buvo sužalotas, užtinusi viena akis, kitos akies pajuodęs paakys.

Paklausus, kas jam nutiko, G. jai nieko nesakė. Tuomet S. P. visiems girdint pasakė, kad G. sumušė moters, pas kuriÄ gyveno G., giminaičiai – brolio ar sesers vaikai ar anÅ«kai. L. V. paklausus, kodėl jį taip sumušė, G. pasakė, kad moteris, pas kuriÄ jis gyvena, yra suparalyžiuota, guli lovoje, o tie vaikai parsivežė notarę į namus ir „susiformino“ tos moters globÄ . G. taip pat pasakė, kad jį miegantį užpuolė ir sumušė. Jis kalbėjo apie tuos vaikus daugiskaita, tačiau keliese jį mušė, iÅ¡ G. kalbos ji nesuprato, žino tik tiek, kad ne vienas.

Jį sumuÅ¡usių asmenų vardų G. neminėjo. Taip pat nenurodė ir kada jį sumušė. L. V. G. daugiau nieko neklausinėjo. Kaip suprato, G. pas S. atėjo ir paprašė, kad jį priimtų pernakvoti. S. jį priėmė. Vakare ji G. alų. S. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Ä® S. namus L. V. grižo vakare, išėjo keletui valandų, matė prieÅ¡ iÅ¡einant, kad S. parsinešė butelį alaus, suprato, kad jie gers su nusprendė likti nakvoti. S. jai pasakė, kad leido G. pas jį pernakvoti vienÄ naktį, nes jis to buvo prašęs. KitÄ dienÄ , t. y. 2015-02-19, G. ryte atsikėlė, papusryčiavo.

Jis nesiskundė savo sveikatos bÅ«kle, vėliau buvo išėjęs parÅ«kyti, po to nuėjo į lauko tualetÄ . Po keleto minučių, jai su S. besėdint kambaryje, iÅ¡girdo, kad atsidarė lauko durys, tada iÅ¡girdo griuvimo garsÄ . Atėjusi į virtuvę, pamatė, kad įėjimo iÅ¡ prieÅ¡kambario į virtuvę durys yra atidarytos, o virtuvėje ant grindų gulėjo G. Jis gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, jo galva buvo prie pat Å¡aldytuvo. S. virtuvėje grindys yra laminuotos. G. nieko nekalbėjo, jam per nosį pradėjo bėgti kraujas, o veidas pamėlynavo, jam prasidėjo traukuliai, jis nekalbėjo.

Dėl ko jis pargriuvo, ji nežino. L. V. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ iÅ¡ S. telefono. Atvykę greitosios med. pagalbos darbuotojai G. iÅ¡vežė į ligoninę (3 t., 1-2 b. l.).Apklausta 2015-05-12 liudytoja L. V. papildomai parodė, kad tuo metu, kai iÅ¡girdo atsidarant lauko duris ir griuvimo garsÄ , ji su S. P. buvo Å¡alia virtuvės esančiame kambaryje. Kritimo garsas buvo toks, lyg bÅ«tų G. Č. nukritęs ant grindų. Garsas nebuvo panaÅ¡us į tai, kad jis galėjo dar krisdamas kur nors atsitrenkti, kadangi tas garsas buvo tolygus.

Jei G. Č. bÅ«tų kur nors atsitrenkęs, bÅ«tų girdėjusi atsitrenkimo garsÄ ir po to - kritimo garsÄ . Be to, atsidarius durims labai greitai iÅ¡girdo kritimo garsÄ . Po to, kai iÅ¡girdo kritimo garsÄ , ji staigiai su S. nuėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė ant laminuotų grindų gulintį G. Č.. Jo kojos buvo prie virtuvės durų slenksčio, iÅ¡tiestos, G. Č. galva buvo nukreipta link virtuvės vidurio ir buvo netoli deÅ¡inėje pusėje stovėjusio Å¡aldytuvo. Kairė ranka buvo po juo, deÅ¡inė - buvo Å¡one jo ant grindų.

Jis gulėjo ant kairės pusės šono, ankstesnėje apklausoje ji sumaišė puses ir nurodė, kad jis gulėjo ant dešinio šono, tačiau jis tikrai gulėjo ant kairio šono, tai parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. G. veido kairė pusė buvo ant virtuvės laminuotų grindų. Pastebėjo, kad G. Č. veidas pamėlynavo, drebėjo jo rankos ir kūnas. L. V. negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo traukuliai, ar jis drebėjo. Priėjusi, ji bandė kalbinti G. Č., tačiau jis visiškai nereagavo.

Pamena, kad viena akis, kuri buvo sumuÅ¡ta, buvo užtinusi ir užmerkta, o kita akis lyg ir buvo truputį pramerkta, kuri akis pasakyti tiksliai negali. Pamena, kad G. Č. Å¡iek tiek atsigavo, tuomet kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Vienu momentu, kol visi laukė greitosios medicinos pagalbos, gulinčiam ant grindų G. Č. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji nuvalė kraujÄ baltos spalvos su gėlėmis skuduru. Taip pat L. V. papildo tai, kad į S. P. namus ji atėjo 2015-02-18 apie pietus. Tuo metu G.

Č. tuose namuose jau buvo. Apie tai, kas atsitiko G. Č., jai pasakė S. P.. Jis pasakė, kad G. Č. miegantį užpuolė ir sumušė Å¡eimininkės O. giminaičiai. Šį pokalbį girdėjo ir G. Č., kuris nieko neneigė. G. Č. pats patvirtino, kad pas O. buvo atvažiavę giminaičiai ir jį sumušė. Sakė, kad dėl to išėjo iÅ¡ O. namų ir atėjo pas S. P.. Apie savo sveikatÄ G. Č. nesakė nieko. Kada tiksliai G. Č. atėjo pas S. P., ji pasakyti negali, nes nežino.

Kai L. V. atėjo pas S. P., jis su G. nebuvo gėrę alkoholinių gėrimų, tik vakare G. Č. ir S. P. kartu iÅ¡gėrė vienÄ butelį, t. y. 1 litrÄ , alaus. Ä® parduotuvę parneÅ¡ti alaus buvo nuėjęs vienas S. P.. Kai jis parsinešė alų, L. V. išėjo ir į jo namus grįžo po kelių valandų. S. P. ir G. Č. apsvaigę nebuvo. TÄ naktį ji nakvojo S. P. namuose, G. Č. taip pat. Jis iÅ¡ S. P. namų tÄ dienÄ išėjęs nebuvo. Pamena, kad dienos eigoje ji kalbėjosi su G.

Č., bandė klausti, už kÄ jis sumuÅ¡tas. G. Č. jai tik pasakė, kad tie giminaičiai atsivežė į namus notarę, taip pat sakė, kad surašė dokumentus, jog tie giminaičiai globos namo, kuriame jis gyveno, savininkę, kadangi jai buvo insultas. G. Č. taip pat jai sakė, kad jis ten viskÄ tvarkė, prižiÅ«rėjo, o atvažiavę giminaičiai susitvarkė tos moters globÄ ir jį sumušė. Todėl G. Č. ir pabėgo iÅ¡ tų namų. L. V. jo klausė, kur jis dabar gyvens, o G.

Č. atsakė, kad nežino. Jai kalbant su G. Č., jis atrodė sÄ moningas, jautėsi normaliai, jai nepasirodė, kad jo elgesys bÅ«tų koks nors keistas. 2015-02-19 G. Č. atsikėlė, jie visi kartu papusryčiavo, tačiau G. Č. nelabai valgė, sakė jog nenori. Ryte jai atrodė, kad G. Č. jaučiasi normaliai. G. Č. išėjo į lauko tualetÄ , o parėjęs nukrito ant laminuotų grindų. G. Č. kraujo po jo nukritimo virtuvėje nei ant baldų, nei ant Å¡aldytuvo nebuvo. Kai jam bėgo iÅ¡ nosies kraujas L.

V. jį nuvalė. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, G. Č. pasodino, atrėmė į Å¡aldytuvÄ , klausė jo vardo pavardės, gimimo metų, tačiau jis nieko neatsakė. Kuo G. Č. buvo apsirengęs ji nepamena, taip pat nepamena ar drabužiai buvo kruvini (3 t., 3 b. l.).Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . S. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Kartais pas jį į namus ateina L.

V., kuri padeda jam buityje. Kartais pas jį į namus užeidavo ir pažįstamas G., jo pavardės nežino. Jis yra vyresnio amžiaus, gyveno pas kažkokiÄ moterį (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 17 arba 18 dienÄ , ryte apie 10-11 val. pas jį į namus atėjo G.. G. buvo blaivus, kai atvyko pas S. P.. Kai G. atėjo, daugiau niekur iÅ¡ S. P. namų nebuvo išėjęs. Jo deÅ¡inė akis buvo iÅ¡tinusi. S. P. G. klausė, kas jam nutiko. G. pasakė, kad jį sumušė, suspardė moters, pas kuriÄ jis gyveno, brolio ar sesers du vaikai: vienas vyresnis, kitas jaunesnis.

Tų vaikų duomenų neminėjo, tik pasakė, jog jį sumušė, suspardė miegantį ar gulinti lovoje, antrame namo aukÅ¡te. G. nesakė, kad ir prieÅ¡ tai Å¡ie asmenys bÅ«tų prieÅ¡ jį smurtavę, tik sakė, kad jie mėgsta iÅ¡gerti, jie yra broliai, vardų nesakė. G. sakė, kad jam liepė iÅ¡eiti iÅ¡ tų namų. Iki tol G. rÅ«pinosi moterimi, pas kuriÄ gyveno. S. P. suprato iÅ¡ G. pasakojimo, kad vaikai, sumušę G., ankščiau pas tÄ moterį negyveno, atsikraustė tik dabar.

Kiek ir kuris iÅ¡ tų vaikų sudavė smÅ«gių G. ir į kurias vietas, S. P. nežino. Kada sumušė, G. jam nesakė, bet suprato, kad neseniai. G. tÄ naktį nakvojo pas S. P.. Pas jį į namus buvo atėjusi L. V., kuri G. klausė, kas jį sumušė, bet G. jai nesakė. Jis pats L. pasakė, kad jį sumušė tos moters, pas kuriÄ gyveno G., brolio ar sesers vaikai. TÄ dienÄ G. dar liko pas jį nakvoti. 2015-02-19 G. ryte atsikėlė, sveikata nesiskundė. Jis išėjo į laukÄ parÅ«kyti.

Po keleto minučių apie 8 val. iÅ¡girdo, kad atsidarė įėjimo durys, tada iÅ¡girdo griuvimo garsÄ . Jis tuo metu su L. V. buvo kambaryje. L. V. nuėjo į virtuvę pažiÅ«rėti kas atsitiko ir pasakė, kad G. guli ant grindų. Tada S. P. nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad G. guli virtuvėje ant grindų. S. P. jį kalbino, bet G. nekalbėjo. Jam atrodo, kad G. gulėjo veidu į grindis. Pas jį virtuvėje yra sudėtos laminuotos grindys. Tuo metu G. nekalbėjo, jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

L. V. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykusi greitosios pagalbos darbuotojams, G. iÅ¡vežė į ligoninę. Medikai G. kalbino, tačiau jis nekalbėjo (3 t., 6-7, 14-15 b. l.).Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynystėje gyvena O. L., pas kuriÄ apie 10-12 metų gyveno G.. Ji nežino ar O. ir G. buvo sugyventiniai, bet G. jai padėdavo dirbti visus darbus, jie nesipyko. 2014-12-31 O. pablogėjo sveikata, jÄ iÅ¡tiko insultas ir kaimynė ligoninėje gulėjo penkias savaites.

G. slaugė O. ligoninėje, jÄ lankė kiekvienÄ dienÄ . IÅ¡ ligoninės O. iÅ¡vežė į slaugos skyrių, bet jÄ po kelių dienų atsiėmė E. Č. ir parvežė į jos namus. A. K. nueidavo pas O. į namus kelis kartus per savaitę ir matė, kad E. Č. ja rÅ«pinosi. Iki 2015-02-17 G. gyveno O. namuose. A. K. 2015-02-17 ryte buvo nuvyksi aplankyti O. ir ten sužinojo, kad G. iÅ¡veja iÅ¡ namų. Kas jai apie tai sakė, neatsimena: ar O., ar E. Č.. 2015-02-17 po pietų ji kalbėjosi su G. lauke, jo klausė kur jis nakvos.

G. atsakė, kad dar O. namuose. Tada G. nuėjo į O. namus, dar temstant ji lauke matė G. vaikščiojantį namo kieme. T. G. matė paskutinį kartÄ . 2015-02-18 ryte atsikėlusi, savo namo kieme, prie keliuko pamatė du baltus maiÅ¡us. MaiÅ¡ai stovėjo visÄ dienÄ , tik vakare maiÅ¡us ji padėjo po stogu, nes pradėjo lyti. Ji galvojo, kad maiÅ¡uose yra G. daiktai. Ji matė, kad 2015-02-17 namuose buvo E. Č.. Ar tÄ dienÄ pas O. namuose matė E. brolį V., ji neatsimena, bet V. ten dažnai lankydavosi.

Kai ji pasidėjo maiÅ¡us pas save, atėjo E. ir paklausė, kas paėmė maiÅ¡us. Ji pasakė, kad maiÅ¡us pasidėjo pas save ir kad G. atėjęs pasiimtų. E. jai pasakė, kad G. neateis, nes yra klinikose komos bÅ«senoje. Å is pokalbis vyko 2015-02-18 vakarÄ . Po Å¡io pokalbio praėjus kažkiek laiko, buvo atvažiavusi policija, tačiau ji į namus neįsileido, nes jau buvo vėlus metas. Po kelių dienų ji nunešė tuos maiÅ¡us su G. rÅ«bais į O. namus ir padėjo kieme. Apie tai, kad atnešė maiÅ¡us, pasakė E..

Kai 2015-02-17 ji kalbėjosi su G., jai pasirodė, kad jis buvo labai susirÅ«pinęs O. sveikata, nes jie labai gerai sutarė. Jis nebuvo iÅ¡gėręs. A. K. papildė, kad kai 2015-02-17 paskutinį kartÄ matė G. Č., jis sumuÅ¡tas nebuvo, ant jo veido ir kÅ«no ji jokių sužalojimų nematė. Pokalbio metu G. Č. buvo blaivus, viskÄ kalbėjo aiÅ¡kiai. Jis sakė, kad naktį nakvos O. namuose. Kiek jai tekę bendrauti su G. Č., jis niekada jokiomis ligomis nesiskundė (3 t., 21-24, 25-27 b. l.).Liudytojas R.

T. parodė, kad G. Č. buvo jo mamos pusbrolis, su juo kartu augo. G. Č. gyveno pas O. L. (duomenys neskelbtini) apie 6, o gal ir 9 metus. G. Č. uždarbiaudavo, padėdavo žmonėms. Pas O. L. G. Č. padėdavo Å«kyje. G. Č. vartojo alkoholį, daugiausiai gerdavo alų, bet pastoviai to nedarydavo. G. Č. buvo drÅ«tas vyras, sveikata nesiskundė. O. L. sveikata buvo prastoka, ji sirgo, pastoviai vaistus gėrė. Kai O. L. gulėjo ligoninėje, jis ėjo jos lankyti. O. L. jam sakė, kad G. pastoviai sėdi, prižiÅ«ri jÄ , o kaltinamasis E. atvažiuoja, nuperka, ko reikia.

Kai O. L. gulėjo ligoninėje, G. Č. buvo vienas namuose. Pas G. Č. jis retai užeidavo. G. Č. jam buvo sakęs, kad E. Č. parvežė iÅ¡ ligoninės O. L. į jos namus. Buvo kartÄ atėjęs, kai O. L. buvo namuose. Tuo metu jÄ prižiÅ«rėjo G. Č.. KartÄ tik matė pro langÄ , kaip G. Č. ėjo pas kaimynÄ S. P.. G. ėjo apie 10-20 metrų atstumu nuo jo namų, todėl jis per langÄ nematė, ar jis buvo sužalotas ar ne. S. P. jam po to pasakojo, kad pas jį buvo atėjęs pas jį G., kurį sumušė du Å¡eimininkės sÅ«nėnai. S. P. sakė, kad G.

Č. jam pasakojo, kad lovoje gulėjo, jį sumušė ir pats išėjo ar iÅ¡metė pro duris. S. P. jam pasakė, kad G. Č. iÅ¡vežtas į ligoninę. S. P. buvo sakęs, kad ginčas buvo dėl to, kad O. L. norėjo vienÄ kambarį užraÅ¡yti G.. Po to įvykio nebuvo G. Č. sutikęs. Kad G. Č. yra paguldytas į ligoninę, pranešė tetai I. A.. Teta jam sakė, kad buvo nuvykusi į klinikas aplankyti G. Č.. G. Č. tetai I. A. sakė, kad jį sumušė O. sÅ«nėnai. Po G. Č. mirties matydavo kaltinamÄ jį E., jį pažįsta.

E. jam sakė, kad niekam nelieka O. L. palikimas, nes jai nepavyko užraÅ¡yti jam ar atsisakė tai padaryti. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino (3 t., 29-31 b. l.).Liudytoja I. A. parodė, kad jos pusbrolis G. Č. buvo sumuÅ¡tas. IÅ¡ vakaro paskambino jai R. T. ir pasakė, kad G. Č. atvežtas į Kauno klinikas sumuÅ¡tas, bet nežino aplinkybių. KitÄ dienÄ ji nuvyko į Kauno klinikas. Nuvažiavusi iÅ¡kart nepažino G.

Č., nes jis labai blogai atrodė – akys mėlynos, rankos pariÅ¡tos. G. Č. jÄ pažino, bet sunkiai kalbėjo. Jo klausė, kas nutiko. G. Č. atsakė, kad tai padarė O. sÅ«nėnai. O. ji nepažįsta. RyÅ¡ių su G. Č. labai nepalaikė. Paskui iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jis pas Å¡eimininkę O. ir gyveno. Po 3 dienų nuėjo aplankyti G. Č., bet su juo nekalbėjo. Gydytojas jai sakė, kad jo bÅ«klė bloga, nes yra kreÅ¡uliukas prie pat smegenų. Sakė, kad bando gydyti G. Č. vaistais, bet jei tie vaistai nieko nebepadės, operacijos daryti nebus galima, nes tokiu atveju reikėtų skelti kaukolę ir to jis nebeatlaikys.

Kai nuėjo aplankyti dar po 3 dienų, su G. Č. nesusikabėjo. Jam sveikata pablogėjo. Kai G. Č. iÅ¡vežė į reanimacijÄ , daugiau jo nebelankė. G. Č. ligoninėje lankė dar ir pusseserė iÅ¡ Prienų, bet pastaroji su juo nesikalbėjo. G. Č. laidotuvėmis daugiausiai rÅ«pinosi jo brolis A. Č.. Kaltinamųjų nėra mačiusi. G. Č. turi du sÅ«nus ir dukrÄ . Vienas sÅ«nus yra užsienyje. G. Č. dukra sakė, kad neturi pinigų, už kÄ važiuoti pas tėvÄ .Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo M.

G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad 2015 m. vasario mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, draugas E. Č. jo paprašė, kad pabÅ«tų liudytoju prie notarės, kai bus pasiraÅ¡yti dokumentai. Taip pat liudytoju dalyvavo jo draugas E., pavardės nepamena. Jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino E. Č. ir nurodė, kad 13.00 val. lauktų. Atvyko jo žmona D. Taip pat prie vieÅ¡bučio miesto centre įlipo dar viena moteris, kuri, kaip suprato, buvo jų giminaitė. Jį, E. ir tÄ moterį nusivežė į nuosavÄ gyvenamÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Kartu buvo ir E. Č.. Praėjus nedaug laiko, atvažiavo notarė. Tuomet jis ir E. nuėjo į namo vidų kartu su notare. Kol laukė kieme notarės, E. jam ir E. pasakojo, kad ,,bl.. kažkokį k.. senį priėmė gyventi, bet laka kiekvienÄ dienÄ , turi dukrÄ , bet neina pas jÄ gyventi“. Taip pat sakė, kad tas vyras praÅ¡o jo tetos, kad ji jam užraÅ¡ytų kambarį, kuriame jis galėtų gyventi. E. Č. minėjo, kad nenori kartu su tuo vyru gyventi ir jei tetai kas nors atsitiks, jis tÄ vyrÄ iÅ¡vys tÄ pačiÄ minutę.

M. G. suprato, kad kai E. Č. perduos namÄ nuosavybėn, tÄ vyrÄ jis iÅ¡vys. Daugiau jie nieko nekalbėjo. Kai M. G. nuėjo į namo vidų, kambaryje lovoje gulėjo moteris. Prie moters lovos sėdėjo vyras. Jam atrodė, kad jis yra neblaivus. Tame kambaryje taip pat buvo E. Č., notarė, dar viena moteris, kuri turėjo bÅ«ti trečia liudytoja, buvo jų giminaitė. Notarė pirmiausiai paklausė moters, gulinčios lovoje, ar ji sutinka, kad E. Č. tvarkys jos bankinius reikalus, paÅ¡to reikalus. Ta moters patvirtino, kad sutinka ir pasirašė pati ant dokumento.

Po to notarė paklausė moters dėl testamento, bet moteris, gulinti lovoje, nesuprato ko jos yra klausiama. Notarė tos moters, gulinčios lovoje, du kartus perklausė dėl testamento, tačiau ta moteris vis tiek nesuprato. Daugiau notarė dėl testamento tos moters nieko neklausė. Pasakė, kad jei reikės, ji atvažiuos kitÄ kartÄ . Tuomet notarė iÅ¡važiavo. Testamentas liko nepasiraÅ¡ytas, jam ir E. niekur nereikėjo pasiraÅ¡inėti. Pamena, kad vienu metu moteris, gulinti lovoje, verkė, o giminaitė jÄ guodė.

Dėl ko moteris verkė, jis pasakyti negali. Jam pasirodė, kad moteris, gulinti lovoje, suprato kas vyksta, kadangi visiems įėjus į kambarį, ji paklausė E., kas čia tokie. E. juos pristatė, taip pat pristatė ir notarę. Ta moteris įdėmiai klausė, kÄ jai pasakoja notarė, net kai notarė paklausė, ar ji viskÄ supranta, ji patvirtino, kad viskÄ supranta. Taip pat notarė, prieÅ¡ pradėdama kalbėti, pasakė, kad niekas nesikiÅ¡a kai ji kalba ir niekas negali nieko sakyti. Tik tÄ vienintelį kartÄ M.

G. ir buvo tuose namuose. Jam yra žinoma tik iÅ¡ E. Č., kad jis rÅ«pinosi savo teta, jis ja rÅ«pinosi net tuomet, kai ji dar nesirgo (3 t., 37-39 b. l.).Liudytoja S. V. parodė, kad O. L. buvo jos mirusio brolio S. žmona, kuriÄ ji slaugė po insulto. Kaltinamieji V. ir E. yra O. L. brolio anÅ«kai. Pas O. L. gyveno G. kokius 8 metus. Jis neturėjo kur gyventi, todėl jį priėmė gyventi. G. jai paskambino ir pasakė, kad O. L. iÅ¡vežta į reanimacijos skyrių ligoninėje. TÄ pačiÄ dienÄ ji nuėjo į ligoninę.

G. prie O. L. visÄ laikÄ bÅ«davo, nuo ryto iki vakaro. O. L. ligoninėje aplankyti ateidavo bei prižiÅ«rėdavo ir kaltinamasis E. Po insulto E. O. L. parvežė į jos namus ir slaugė jÄ , kartu gyveno. E. jos prašė ateiti paliudyti, kai atvažiuos notarė dėl įgaliojimo pasiraÅ¡ymo. Ji sutiko ir jÄ paėmė bei nuvežė E. žmona. Kaip liudytojai dalyvavo dar du vyrukai. Tuo metu namuose buvo ir G.. Jis tada buvo sveikas, be sužalojimų, blaivus. E. prašė O. L., kad ji jam testamentu paliktų namÄ už tai, kad jis jÄ prižiÅ«rės iki mirties, palaidos.

Testamentas nebuvo pasiraÅ¡ytas, nes notarei paklausus, ar O. L. sutinka, Å¡i tylėjo. Ä®galiojimÄ dėl pensijos O. L. pasirašė. Kai notarė atvažiavo, jokių barnių nebuvo. Po dviejų dienų, atėjus aplankyti O. L., E. žmona jai pasakė, kad G. yra Kaune ligoninėje. Kas G. nutiko, ji nežino, neklausė. Ji vis ateidavo pas brolienę kas savaitę. Po to jai pasakė, kad G. mirė. O. L. niekas apie G. mirtį nesakė ar ji nesusigaudė, nes vis Å¡aukdavo: ,,G., G., kur tu?“. Kai ji ateidavo pas brolienę, niekada nebuvo kalbos, kad namÄ palikti G. ar, kad jis to reikalautų.

Prie jos nėra buvę ir kalbų apie G. iÅ¡kraustymÄ . Skundų, konfliktų dėl G. negirdėjo. Pas brolienę ji pabÅ«davo kelias valandas. Kai nueidavo, G. bÅ«davo blaivus. E. jai nieko nepasakodavo apie G.. E. su G. nebuvo susipykę, kalbėdavo tarpusavyje. KaltinamÄ jį V. yra mačiusi tik du kartus. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad tada kai buvo pas O. L. namuose, kai buvo atvykusi notarė, G. buvo taip pat kambaryje.

G. nieko nesakė ir ji negirdėjo, kad jis bÅ«tų prašęs, kad O. jam užraÅ¡ytų kambarį. Kai S. V. iÅ¡važiavo iÅ¡ O. namų, G. liko jos namuose. Apie tai, kad G. iÅ¡kraustomas iÅ¡ namų, jokios kalbos nebuvo. O. jai nėra sakiusi, kad prašė jog G. iÅ¡sikraustytų, tik sakydavo, kad jei jis iÅ¡eitų, jai bÅ«tų ramiau. Taip ji sakydavo, kai G. užgerdavo. TÄ dienÄ kai S. V. buvo O. namuose, G. matė paskutinį kartÄ . Apie tai, kas nutiko G., nieko nežino. TÄ dienÄ ant G. Č. atvirų kÅ«no vietų, tai yra ant veido, galvos jokių smurtinių žymių, kraujosruvų, nubrozdinimų, paraudimų, nebuvo.

G. Č. tÄ dienÄ sumuÅ¡tas tikrai nebuvo, jis stovėjo prie O. L. lovos ir su niekuo nekonfliktavo. Po to, kai notarė surašė įgaliojimÄ O. L. namuose, praėjus maždaug dviem dienoms, sužinojo, kad G. Č. guli ligoninėje. Ji buvo nuėjusi aplankyti O. L.. Namuose nebuvo G. Č., todėl ji E. Č. klausė, kur yra G., jis jai atsakė, kad guli ligoninėje. S. V. paklausus, kas G. nutiko, E. jai pasakė, kad nežino. Kokiomis aplinkybėmis G. Č. buvo sužalotas, ji tikrai nežino ir niekas jai nepasakojo.

Nei E. Č., nei V. Č. jai nepasakojo apie G. Č., o ji pati jų daugiau nieko neklausinėjo, kadangi su jais mažai bendrauja (3 t., 41-43, 45-46 b. l.).Liudytojas E. Č. parodė, kad tos dienos gerai neatsimena. Tuo metu dirbo su M. G., kai jam paskambino ir paprašė būti liudininku prie notarės, kad E. galėtų tetos pinigais disponuoti ir dėl namo paveldėjimo. Jie sutiko ir sutarė susitikti. Atvažiavo draugo E. žmona ir juos nusivežė pas E., į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Į tuos namus atvažiavo ir notarė.

Namuose buvo dar ir lovoje gulinti Å¡eimininkė bei pagyvenęs vyriÅ¡kis, kuris gyvena pas Å¡eimininkę, tačiau jo nepažįsta. PrieÅ¡ atvykstant notarei tas vyriÅ¡kis su Å¡eimininke kalbėjosi, labai verkė. Notarė klausė Å¡eimininkės dėl pinigų ir dėl namo. Å eimininkė dėl įgaliojimo E. pensijÄ paimti sutiko, o dėl namo – ne. Notarė Å¡eimininkės klausė tris kartus, bet pastaroji nieko neatsakė. Kai notarė baigė savo darbÄ , juos iÅ¡vežė namo. Prie jo apie vyriÅ¡kio iÅ¡sikraustymÄ , iÅ¡vijimÄ nebuvo kalbos.

Vėliau vyriÅ¡kio nematė, nesutiko. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad pažįsta E., kurio pavardės nežino. 2015 m. vasario mėnesį jis dirbo kartu su M. G., kai M. paskambino E., kuris pasakė, kad 13.00 val. pas jį atvažiuoja notarė ir prašė pabÅ«ti liudytojais. Apie tai, kad reikės pabÅ«ti dokumentų pasiraÅ¡ymo liudytojais, E. buvo prašęs prieÅ¡ porÄ savaičių. Jį ir M. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) paėmė E. žmona D.

Važiuojant, miesto centre D. paėmė dar vienÄ moterį. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį namo kiemÄ . Kol laukė notarės, jis, M. ir E. kalbėjo lauke. E. sakė, kad į namus įleido gyventi kažkokį žmogų ir tas žmogus tetos praÅ¡o kambario, todėl jis, susitvarkęs testamentÄ , iÅ¡ karto tÄ vyrÄ iÅ¡vys. E. Č. suprato, kad tÄ dienÄ turi bÅ«ti pasiraÅ¡omas testamentas, kuriuo teta palieka E. savo namÄ . E. sakė, kad tame name nakvojo jau kelias naktis, vis po truputį atvažinėja ir prižiÅ«ri tetÄ , tačiau E. Å¡eima tuose namuose dar negyveno.

Kai atvažiavo notarė, jie kartu su notare nuėjo į kambarį. Lovoje gulėjo E. teta, Å¡alia jos lovos buvo pagyvenęs vyras, kaip suprato, jos nuomininkas. Notarė E. tetos paklausė, ko ji norėtų, teta atsakė, kad nori paraÅ¡yti įgaliojimÄ , kad E. galėtų tvarkyti visus pinigus. Notarė paaiÅ¡kino, kas yra paraÅ¡yta įgaliojime. E. teta suprato, kas jai buvo aiÅ¡kinama ir ji savo ranka pasirašė. Notarė paklausė, ar dar nori E. teta pasiraÅ¡yti kokį nors dokumentÄ . E. teta nesuprato, ko jos klausiama, tuomet kambaryje buvusi moteris, paklausė E. tetos „kaip dėl testamento?“.

Tuomet E. teta pradėjo verkti ir nieko daugiau nesakė. Notarė paklausė antrÄ kartÄ kaip dėl testamento, tačiau E. teta verkė ir nieko neatsakė. Notarė pasakė, kad viskas baigiame, jei norės iÅ¡sikvies dar kartÄ . Notarė iÅ¡važiavo, testamentas pasiraÅ¡ytas nebuvo. D. jį ir M. parvežė namo. Daugiau po to karto su E. nebendravo, tuose namuose nebuvo (3 t., 52-54 b. l.).Liudytoja L. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Å¡eÅ¡tajame notarų biure notare. Kaltinamasis E. Č. buvo užsukęs pas jÄ Ä¯ notarų biurÄ praÅ¡yti iÅ¡kviesti notarę, kadangi jo giminaitė nori raÅ¡yti testamentÄ ir įgaliojimÄ .

Buvo nuvykusi 2015 m. vasario mėn. pas O. L. Ji buvo sÄ moninga, kalbėjosi su notare. Moteris parašė įgaliojimÄ kaltinamajam E. Č. jÄ atstovauti valstybinėse institucijose, bankuose, gauti paÅ¡to korespondencijÄ . O. L. sakė, kad testamento ji nenori raÅ¡yti, nes nėra pilnai apsisprendusi. O. L. sakė, kad E. yra jos giminaitis iÅ¡ brolio pusės. Tuo metu dalyvavo 3 liudytojai, bet jie nepasirašė pačiame dokumente. Nepamena, ar dėl turto buvo Å¡nekėtasi. Neatsimena, ar buvo kitų pretendentų į palikimÄ .

Liudytojas J. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiuoju tyrėju, o tuo metu dirbo tame pačiame policijos komisariate kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Dirbo operatyvinės grupės sudėtyje. Gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, esančios (duomenys neskelbtini), kad yra pristatytas sužalotas G. Č., kuris sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės nežinomų asmenų. Gavęs šį praneÅ¡imÄ , turėjo tikslinti įvykio aplinkybes.

Susiskambino su (duomenys neskelbtini) medicinos įstaiga, kuri pasakė, kad tas pilietis yra iÅ¡vežtas į Kauno klinikas, todėl nebuvo galimybės jį apklausti dėl įvykio. Kadangi praneÅ¡imas buvo gautas iÅ¡ ligoninės ir matėsi, kad pilietis yra sumuÅ¡tas nežinomų asmenų, todėl iÅ¡kart nevyko į ligoninę apklausti gydytojos. Bandė nusistatyti to asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®vykio vieta nebuvo žinoma, tad nebuvo apžiÅ«rėta. IÅ¡siaiÅ¡kino apie jo dukrÄ , kuri gyveno (duomenys neskelbtini), nes tas asmuo neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Nuvyko ir apklausė dukterį. Ji nurodė, kad su tėvu kelias savaites nebendrauja, bet žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas moterį. Apklausęs jÄ , vyko nurodytu adresu. Ten atvykęs apklausė kaltinamÄ jį E. Č.. Namuose dar buvo viena moteris po insulto, ji neÅ¡nekėjo ir buvo dar vienas vyriÅ¡kis. Kitas vyriÅ¡kis nurodė, kad nežino jokių aplinkybių. Å io asmens tapatybę tada nustatė, bet jo neatsimena. E. nurodė, kad G. yra minėjęs, kad jį yra sumušę kažkokie asmenys.

Teismas turėtų vadovautis ankstesne jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu, nes gali klysti ir sumaišyti įvykius. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis parodė, kad 2015 m. vasario mėn., tikslios datos pasakyti negali, dirbant (duomenys neskelbtini) AVPK, buvo gautas pranešimas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, kad yra pristatytas asmuo, kurį sumušė nežinomi asmenys. Pranešime buvo įrašyta, kad sumuštas asmuo yra G.

Č.. Jis tiksliai neatsimena, kuriÄ valandÄ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Buvo informuotas, kad G. Č. dėl patirtų sužalojimų iÅ¡vežtas į Kauno klinikas, nes iÅ¡siliejo kraujas į smegenis. Taip pat ligoninėje sužinojo duomenis, kad G. Č. buvo sumuÅ¡tas prieÅ¡ dvi dienas. Buvo neaiÅ¡ki G. Č. gyvenamoji vieta. Grįžęs į komisariatÄ , duomenų bazėje susirado G. Č. dukros duomenis ir nuvažiavo pas jÄ , apklausė. Tačiau ji apie tėvo sumuÅ¡imÄ nieko nežinojo, nurodė, kad su juo kalbėjo prieÅ¡ savaitę ir pasakė adresÄ , kuriuo G.

Č. gyveno (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į nuosavÄ namÄ , duris atidarė vyras, kurio vardas E.. Tuose namuose buvo dar vienas jaunas vyras ir senyvo amžiaus moteris, kuri gulėjo lovoje. Jis apklausė E., kuris sakė, kad apie G. Č. sužalojimÄ nežinojo, sakė, kad jis iÅ¡sikraustė prieÅ¡ porÄ dienų, o jam iÅ¡sikraustyti liepė pats E., nes G. Č. gėrė. Jis teigė, kad jokio konflikto su G. Č. nebuvo. A. E., jis buvo ramus. Å alia sėdėjęs vaikinas į jų pokalbį nesikiÅ¡o.

To vaikino neapklausė, nes jis žodžiu teigė, kad nieko nežino, nes tame name negyvena, o gyvena tik E. Su moterimi, gulinčia lovoje, nekalbėjo, kadangi iÅ¡ jos bÅ«senos matė, jog jos sveikatos bÅ«klė yra prasta ir ta moteris nepratarė nei vieno žodžio. Ä® namo antrÄ aukÅ¡tÄ jis nėjo, kadangi nebuvo gauta informacija, kad G. Č. buvo sumuÅ¡tas namuose, J. P. E. sakė, kad G. Č. gyveno antrame namo aukÅ¡te. Daugiau dėl Å¡io įvykio su niekuo nebendravo. Jis ketino pakalbėti su kaimyne, tačiau jau buvo vėlu ir niekas durų neatidarė (3 t., 60-62 b. l.).Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos R.

S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad gyvena kartu su anÅ«ke D. ir jos vyru E. Č.. Maždaug prieÅ¡ mėnesį E. parsivežė tetÄ O. iÅ¡ ligoninės ir kartu su ja apsigyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. E. apsigyveno kartu su teta, kad galėtų ja rÅ«pintis. Ji kartu su anÅ«ke D. taip pat atsikraustė gyventi pas E. tetÄ O. nuo 2015-02-27. Ji žinojo, kad pas O. gyveno nuomininkas, tačiau kai ji atsikraustė, to nuomininko namuose nebuvo ir jo nematė. Å iuose namuose E. brolį VaidÄ matė kelis kartus.

Vaido ir E. susižalojusių ji nematė (3 t., 64-66 b. l.).Liudytojo S. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į jo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur liudytojui S. P. buvo pasiÅ«lyta parodyti, kokioje padėtyje jis matė nukritusį ant žemės G. Č.. S. P. sutikus, jis parodė, kokioje padėtyje, iÅ¡girdęs kritimo garsÄ ir atėjęs iÅ¡ kambario į virtuvę, pamatė ant grindų gulinti G. Č.. S. P. parodė, kad G.

Č. gulėjo ant laminuotų virtuvės grindų, ant kairės pusės šono, G. Č. kojos buvo prie virtuvės durų slenksčio, kojos buvo ištiestos, galva nukreipta link virtuvės vidurio ir buvo netoli dešinėje pusėje esančio šaldytuvo. S. P. paaiškino, kad G. Č. gulėjo ant kairės pusės šono, galvos kairė pusė buvo ant laminuotų grindų, taip pat nurodė, kad G. Č. iš nosies bėgo kraujas (3 t., 16-17 b. l.).2015-05-11 liudytojos L. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad L.

V. parodė, kokioje padėtyje iÅ¡girdusi kritimo garsÄ ir atėjusi iÅ¡ kambario į virtuvę, pamatė ant grindų gulintį G. Č.. Ji parodė, kad G. Č. gulėjo ant kairės pusės Å¡ono, t. y. nugara į virtuvėje stovėjusį Å¡aldytuvÄ . G. Č. kojos buvo iÅ¡tiestos, taip pat jis gulėjo ant kairės rankos, o deÅ¡inė ranka buvo padėta ant grindų, kojos per kelius nebuvo iÅ¡tiestos. G. Č. galva buvo ant laminuotų grindų, galva į grindis rėmėsi deÅ¡ine puse. L.

V. paaiÅ¡kino, kad tokioje padėtyje ji rado gulintį ant grindų G. Č., taip pat jam bėgo iÅ¡ nosies kraujas (3 t., 4-5).2015-03-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo pirmame aukÅ¡te atlikus daiktų apžiÅ«rÄ , objektų tinkamų identifikavimui nerasta. Taip pat iÅ¡ pirmo aukÅ¡to koridoriaus galima patekti į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ . Laiptinėje ant kairės sienos 97 cm. aukÅ¡tyje nuo trečios laipto pakopos ir 41 cm. atstumu nuo kairio sienos kraÅ¡to rastas 4 cm. ilgio ir 0,5 cm. pločio rausva dėmė.

Medvilninio tampono pagrindu buvo padaryta dėmės nuoplova, kuri įpakuota į konteinerį ir paimta iš įvykio vietos. Ant kairės sienos 85 cm. aukštyje nuo šeštos laipto pakopos ir 98 cm. atstumu nuo kairio sienos krašto rastas 6 cm. ilgio ir 0,8 cm. pločio rausva dėmė. Medvilninio tampono pagrindu buvo padaryta dėmės nuoplova, kuri įpakuota į konteinerį ir paimta iš įvykio vietos. Antro aukšto durų varsčios vidinės pusės 18 cm. atstumu nuo apačios ir 7 cm. atstumu nuo kairio varsčios krašto rasta 30 cm. ilgio rausvos spalvos skysčio nutekėjimas.

Medvilninio tampono pagrindu buvo padaryta dėmės nuoplova, kuri įpakuota į konteinerį ir paimta iÅ¡ įvykio vietos. Gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te yra patalpa. Įėjus patenkame į kitÄ patalpÄ , centre yra spinta už kurios yra lova. Lova neklota, atlikus užtiesalų, čiužinio ir esančių drabužių apžiÅ«rÄ pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. Tarp spintos ir sienos su langu, rastas suvyniotas kilimas su rausvos spalvos dėmėmis. Kilimas iÅ¡ įvykio vietos paimtas, kuris pažymėtas Nr.

1. Išėjus į kiemÄ ir atlikus Å«kinio pastato apžiÅ«rÄ , mediniame priestate rasti du polietileniniai maiÅ¡ai, viename yra avalynė, kitame drabužiai. Taip pat rastas kilimas ant kurio matomi raudonos spalvos iÅ¡džiÅ«vusios dėmės, kuris pažymėtas Nr.

2. Rasti polietileniniai maiÅ¡ai, kuriuose yra daiktai ir kilimas iÅ¡ įvykio vietos paimti (1 t., 24-49 b. l. ).2015-04-01 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti, apraÅ¡yti, nufotografuoti daiktai paimti įvykio vietos apžiÅ«ros metu: apžiÅ«rimi du baltos spalvos plastikiniai maiÅ¡ai, su mėlynos spalvos užraÅ¡ais, maišų viduje yra sudėti daiktai. Ä® vienÄ plastikinį maiÅ¡Ä yra sudėtos septynios poros juodos spalvos vyriÅ¡kų batų, visos poros batų yra dėvėtos.

Antrame plastikiniame maiÅ¡e yra sudėtos keturios vyriÅ¡kos striukės ir dveji vyriÅ¡ki marÅ¡kiniai, apžiÅ«rėjus į maiÅ¡us sudėtus rÅ«bus, ant jų dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ nerasta. Ant apžiÅ«rėto mėlynos spalvos su raÅ¡tais kilimo matėsi daug nedidelio dydžio rausvos spalvos dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ . Dėmės iÅ¡sidėsčiusios po visÄ kilimÄ . Ant apžiÅ«rėto žalios spalvos kilimo su ornamentais, matosi po visÄ kilimÄ iÅ¡sidėsčiusios rausvos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., 52-60 b. l.).2015-03-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iÅ¡ LSMUL Kauno klinikų sandėlininkė V.

K. pateikė G. Č. rÅ«bus: juodos spalvos kelnes, rudos spalvos odinį dirÅ¾Ä , mėlynos spalvos megztinį, mėlynos spalvos treningo kelnes, juodos spalvos striukę, marÅ¡kinius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos batų porÄ su raiÅ¡teliais (1 t., 64 b. l.).2015-04-08 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti, apraÅ¡yti, nufotografuoti daiktai paimti 2015-03-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iÅ¡ LSMUL Kauno klinikų sandėlininkės V. K.. ApžiÅ«rimas megztinis, kuris yra mėlynos spalvos, užsegamas trimis sagomis, priekinėje dalyje deÅ¡inėje pusėje matomos nedidelės dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ , galinėje dalyje taip pat matyti nedidelės dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ .

ApžiÅ«rimi vyriÅ¡ki marÅ¡kiniai trumpomis rankovėmis, kurie yra melsvos spalvos užsegami sagomis. Ant marÅ¡kinių apykaklės matyti nedidelės dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , priekinėje marÅ¡kinių dalyje apačioje, kairėje ir deÅ¡inėje pusėje taip pat yra nedidelių dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ . Ant apžiÅ«rėtos juodos spalvos galimai odinė striukė, dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ neužfiksuota. Striukės kiÅ¡enėje rasta juodos spalvos kepurė, ant kurios yra užraÅ¡as ,,Adidas“.

Ant kepurės dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ neužfiksuota. ApžiÅ«rimos sportinės kelnės yra tamsiai mėlynos spalvos, ant jų dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ neužfiksuota. ApžiÅ«rimos tamsiai mėlynos spalvos kelnės, į kelnes yra įvertas rudos spalvos diržas. Kelnių priekinėje dalyje ant kairės ir deÅ¡inės pusės kleÅ¡nių matyti nedidelės dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ , ant kelnių juosmens vidinėje pusėje taip pat matyti dėmė panaÅ¡i į kraujÄ .

Kelnių galinėje dalyje ant kairės ir deÅ¡inės kelnių kleÅ¡nės taip pat matosi nedidelės dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . Kelnių kiÅ¡enėje randama medžiagos skiautė, kuri yra iÅ¡marginta gėlių fragmentais, ant skiautės matyti dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . ApžiÅ«rima pora vyriÅ¡kų batų, batai yra juodos spalvos, užriÅ¡ami raiÅ¡teliais, ant batų dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ neužfiksuota (1 t., 65-75 b. l.).2015-04-07 kratos protokole užfiksuota, kad iÅ¡ V.

Č. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta žieminė striukė ,,bjorusan“, XL dydžio, mėlynos ir šviesiai pilkos spalvos (1 t., 80-81 b. l.).2015-04-08 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas, aprašytas, nufotografuotas 2015-04-07 kratos metu paimtas daiktas - žieminė striukė, kuri yra mėlynos ir šviesiai pilkos spalvos, užsegama užtrauktuku, priekinėje kairėje ir dešinėje pusėje yra dvi užsegamos kišenės. Priekinėje striukės dalyje, dešinėje pusėje ant peties yra nedidelė rausvos spalvos dėmė.

Striukės apačioje, deÅ¡inėje pusėje ant pilkos spalvos medžiagos matyti dėmė rusvos ir rausvos spalvos. Striukės nugaros dalyje, ant rankovių dėmių neužfiksuota (1 t., 82-84 b. l.).2015-08-03 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(3545)-IS1-5075 nurodyta, kad:1. Ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-03-19 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, bei nustatyta, kad ant tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 3 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su G.

Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipasidentiÅ¡kas iÅ¡tirtų G. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002; Ant tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 2, rastas vyro kraujas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, bei nepriklauso G. Č., V. Č., E. Č..2. Ant tirti pateikto kilimo, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 15 rasta žmogaus kraujo, bet negalima atsakyti kam jis priklauso, nes mėg.

Nr. 15 rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 16, Nr. 17 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg, Nr. 18, Nr. 19 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.3. Ant tirti pateikto kilimo, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), mėg.

Nr. 21, Nr. 23 rasta žmogaus kraujo, 0 mėg. Nr. 20, Nr. 22, Nr. 24 žmogaus kraujo nerasta. Ant kilimo rastų, žmogaus kraujo mėg. Nr. 21, Nr. 23 ir žmogaus biologinių pėdsakų mėg. Nr. 20, Nr. 22, Nr. 24, genotipas sutampa su G. Č. genotipu.4. Ant tirti pateiktų G. Č. drabužių ir medžiaginės skiautės, paimtų 2015-03-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta: ant kelnių mėg, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G.

Č. gęnotipu; ant marškinių mėg. Nr. 7, Nr. 8 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. Č. genotipu; ant megztinio mėg. Nr. 9 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. Č. genotipu, mėg. Nr. 10 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant medžiagos skiautės mėg. Nr. 11, Nr. 12 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G.

Č. genotipu; ant sportinių kelnių mėg. 27 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių identifikuoti galima vienÄ asmenį, vyrÄ . Mėg. Nr. 27 rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. Č. genotipu. Mėg. Nr. 28 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant kepurės mėg. Nr. 29 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa G.

Č. genotipu; ant striukės mėg. Nr. 30 rasta žmogaus kraujo, 0 mėg. Nr. 31, Nr. 32 žmogaus kraujo nerasta. Ant striukės rasto žmogaus kraujo (mėg. Nr.

30) ir žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 31, Nr.

32) genotipas sutampa su G. Č. genotipu; ant pirÅ¡tinių mėg. Nr. 33, Nr. 34 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. Č. genotipu.5. Ant tirti pateiktos V. Č. striukes (mėg. Nr. 13, Nr. 14), paimtos 2015-04-07 kratos metu V. Č. gyvenamosiose patalpose, žmogaus kraujo nerasta. Mėg. Nr. 13 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 14 rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių identifikuoti galima vienÄ asmenį, vyrÄ . Ant striukės rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas (mėg. Nr. 13, Nr.

14) sutampa su V. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė ne didesnė nei 0,0000000000000000001 %. (1 t., 93-99 b. l.).2016-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M266/15(02) nurodyta, kad:1. G. Č. mirties priežastis yra vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse.

Tai komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu.2. G. Č. mirė 2015-03-09 07:00 val. Tai patvirtina įraÅ¡ai LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikos gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-44 I 8751 (2015 m.).3. G. Č. lavono kraujas etilo alkoholio koncentracijos nustatymui neimtas, nes buvo gydomas ligoninėje ilgiau kaip 1 parÄ .4. G. Č. konstatuota:4.1. Trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir deÅ¡inėje momeninėje skiltyse, deÅ¡inės akiduobės dugno, deÅ¡inio žandinio sinuso lateralinės sienelės ir nosies kaulų lūžiai, deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose.

Å ie sužalojimai iÅ¡sivystė trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasekoje, ir yra bÅ«dingi deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių trauminiam kontaktui su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. VienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti ar judantis žalojantis daiktas kontaktavo su fiksuota galva (akceleracinė trauma), ar judanti galva kontaktavo su fiksuotu daiktu (deceleracinė trauma) Å¡iuo atveju negalima. IÅ¡vardintų sužalojimų padarymui pakako vieno trauminio poveikio, tačiau trauminių poveikių į nurodytÄ sritį galėjo bÅ«ti ir daugiau.

Sprendžiant pagal radiologinį vaizdÄ , Å¡ie sužalojimai padaryti trijų parų laikotarpyje iki galvos smegenų KT atlikimo (2015-02-19 14:34). Å iame punkte iÅ¡vardintų sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes galvos smegenų trauma per savo komplikacijas tapo mirties priežastimi.4.2. Poodinė kraujosruva deÅ¡inio užausio srityje padaryta kietu buku daiktu. Med. dokumentuose ji apraÅ¡yta neiÅ¡samiai, todėl padarymo laiko nustatyti negalima, o tuo pačiu negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad trauminis poveikis sukėlęs Å¡iÄ kraujosruvÄ turėjo įtakos mirtinos galvos smegenų traumos iÅ¡sivystymui.

Kaip izoliuotas sužalojimas Å¡i kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Neatmetama galimybė, kad Å¡i kraujosruva iÅ¡sivystė artimu 4.1 punkte iÅ¡vardintų sužalojimų padarymui laiku.4.3. Poodinė kraujosruva kairiame žaste atitinka gydymo stacionare laikÄ ir sietina su gydymo ar slaugos procedÅ«romis.5. G. Č. nustatyti sužalojimai padaryti prieÅ¡ mirtį. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota.6. Atsakyta 4 iÅ¡vados punkte.7. G. Č. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2015-02-17 įtariamajam suduodant tris smÅ«gius į veidÄ .8.

Kaip nurodyta 4 išvados punkte, mirtį sukėlęs sužalojimas griuviminiam kontaktui su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi nebūdingas (1 t., 106-110 b. l.).2016-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM12-266/15(02) nurodyta, kad:1. G. Č. mirties priežastis yra vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse.

Tai komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu.2. G. Č. nustatyti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų G. Č. nenustatyta.3. G. Č. lavone sužalojimų būdingų savigynai nuo suduodamų smūgių nekonstatuota.4. Individualių žalojančių daiktų ar įrankių savybių pagal turimus duomenis nustatyti negalima.5. Kaip nurodyta specialisto išvados Nr. M 266115 (02) 8 punkte, G.

Č. konstatuoti sužalojimai griuviminiam kontaktui su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi nebūdingi.6. Nustatyti žalojančios jėgos skaitinės išraiškos negalima.7. Visi konstatuoti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kito padarymui laiku ar praktiškai vienmomentiškai. Konkrečios sužalojimų sekos nustatyti negalima.8. G. Č. prieš mirtį sirgo vidutiniškai išreikšta širdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze bei kepenų riebaline infiltracija.9.

Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra.10. G. Č. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įtariamajam suduodant tris smÅ«gius į veidÄ .11. Kaip nurodyta specialisto iÅ¡vados Nr. M 266115 (02) 4 punkte, G. Č. konstatuoti galvos sužalojimai iÅ¡sivystė trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasekoje, ir yra bÅ«dingi deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių trauminiam kontaktui su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

VienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti ar judantis žalojantis daiktas kontaktavo su fiksuota galva (akceleracinė trauma), ar judanti galva kontaktavo su fiksuotu daiktu (deceleracinė trauma) Å¡iuo atveju negalima. IÅ¡vardintų sužalojimų padarymui pakako vieno trauminio poveikio, tačiau trauminių poveikių į nurodytÄ sritį galėjo bÅ«ti ir daugiau.12. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebÅ«dingi.13. VienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti į šį klausimÄ negalima (1 t., 114-116 b. l.).2016-02-29 specialisto S. M. paaiÅ¡kinimų protokole nurodyta, kad:1.

Klausimas: Ar G. Č. po jam padaryto sužalojimo galėjo judėti, kalbėti, vaikščioti? 1. Atsakymas: Sprendžiant pagal G. Č. patirtos galvos traumos pobÅ«dį, sunkumÄ bei faktÄ , kad į LSMUL VÅ Ä® ,,Kauno klinikas“ jis buvo pristatytas sÄ moningas, galima teigti, kad po patirtos galvos traumos G. Č. galėjo atlikti kažkokius valingus veiksmus.2. Klausimas: Ar G. Č. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2015-02-19, tai yra prieÅ¡ atvykstant greitosios pagalbos automobiliui? 2. Atsakymas:

Kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. M266/15(02) 4.1 punkte, sprendžiant pagal radiologinį vaizdÄ , sužalojimai padaryti trijų parų laikotarpyje iki galvos smegenų KT atlikimo (2015-02-19 14:34). Remiantis tuo sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti laikotarpyje nuo 2015-02-16 14-15 valandos iki patekimo į stacionarÄ .3. Klausimas: Ar 2015-02-19 G. Č. griuvimÄ galėjo sÄ lygoti 2015-02-17 patirti sužalojimai? 3. Atsakymas: VienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti į šį klausymÄ negalima (1 t., 121-123 b. l.).2015-05-15 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP NTS vyriausiosios tyrėjos N. I. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad:1.

Išanalizavus E. Č. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių bei išeinančių telefono pokalbių išklotines laikotarpyje nuo 2015-02-17 20.00 val. iki 2015-02-18 d. 10.00 val., nustatyta, kad bendrauta su šių telefono numerių naudotojais:1.1. Nuo 2015-02-17, 20.15.47 val. iki 2015-02-17, 21.52.07 val. E. Č. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiu bendravo su telefonu numerio Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju, numeris yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, ikiteisminio tyrimo duomenimis numeris priklauso D.

Č..1.2. 2015-02-17, 21.58.00 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. Č. iÅ¡einantis skambutis į telefono numerį (duomenys neskelbtini), numeris priklauso V. Č..1.3. 2015-02-18, 10.09.26 val. į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. Č. įeinanti SMS žinutė iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), numeris yra iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, ikiteisminio tyrimo duomenimis numeris priklauso D. Č..2. IÅ¡analizavus V. Č. mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių bei iÅ¡einančių telefono pokalbių iÅ¡klotines laikotarpyje nuo 2015-02-17, 20.00 val. iki 2015-02-18, 10.00 val. nustatyta, kad bendrauta su Å¡ių telefono numerių naudotojais:2.1. 2015-02-17, 21.58.00 val.

į telefono numerį (duomenys neskelbtini) priklausantį V. Č. įeinantis skambutis iÅ¡ telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), numeris priklauso E. Č..2.2. 2015-02-17, 23.08.11 val. iÅ¡ V. Č. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡einanti SMS žinutė į telefono numerį (duomenys neskelbtini), numeris yra iÅ¡ankstinio paslaugos vartotojo.2.3. 2015-02-17, 23.08.37 val. iÅ¡ telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris yra iÅ¡ankstinio paslaugos vartotojo) įeinantis skambutis į telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V.

Č..2.4. 2015-02-18, 08.08.07 val. iš V. Č. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išeinanti SMS žinutė į telefono numerį (duomenys neskelbtini), numeris yra išankstinio paslaugos vartotojo (2 t., 95-96 b. l.).2016-05-26 Slapto sekimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp V. Č. (toliau V.Č), E. Č. (toliau E.Č.), D. Č. (toliau D.Č.), O. L. (toliau O.L.), įvykę objekte – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini):2015-04-19 2:27:19 – 2:28:30 pokalbis tarp V. Č., D. Č. ir E. Č. apie išneštus iš namo daiktus (Pokalbis „Verbatim“ DVD-R laikmenoje „GARSO ĮRAŠAI“ 19-04-2015 09-00-00 nuo 2:27- 2:28).2015-04-19 04:08 – 04:10 pokalbis tarp V.

Č., D. Č. ir E. Č. apie vasario 17 d. kada buvo atvykusi notarė, apie tai, kad, pasak advokato, jų parodymai nesutampa ir kada paskutinį sykį matė „jį“ (G. Č.) (Pokalbis „Verbatim“ DVD-R laikmenoje „GARSO ĮRAŠAI“ 19-04-2015 09-00-00 nuo 04:08- 04:10).2015-04-19 10:33 – 10:39 pokalbis tarp E. Č., O. L. ir D. Č. apie tai, kad E. Č. mėnesį buvo suimtas ir negalėjo O. L. prižiūrėti. E. Č. neigia O. L., kad nužudė G. Č.. D. Č. nurodo, kad tuo metu, kai E. Č. buvo suimtas O.

L. sakė, kad viskÄ paliks G.i, o jam nieko nepaliks. D. Č. sako, kad O. L. yra melagė ir vadina jÄ prakeikta veidmaine, mano, kad ji visus „iÅ¡dÅ«rė“. E. Č. pergyvena, kad bus be reikalo O. L. prižiÅ«rėjęs, jeigu ji jam namo nepaliks. Planuoja atvežti notarę, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas testamentas (Pokalbis „Verbatim“ DVD-R laikmenoje „GARSO Ä®RAÅ AI“ 19-04-2015 09-00-01 nuo 10:33 – 10:39).2015-04-20 12:00 – 23:14 pokalbis tarp E. Č. ir O. L. apie namo palikimÄ jam pagal testamentÄ arba dovanojimo bÅ«du (Pokalbis „Verbatim“ DVD-R laikmenoje „GARSO Ä®RAÅ AI “ 20-04-2015 09-00-01 nuo 12:00 - 23:14) (2 t., 114-118 b. l.).2016-06-10 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ VÄ® Registrų centro nurodyta, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso O.

L. (1 t., 50-51 b. l.). Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 129 str. 1 d. Kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiųjų, pačių kaltinamųjų parodymais, įvykio vietos, daiktų pateikimo ir jų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis, specialisto paaiškinimais, slapto sekimo metu nustatytais pokalbiais ir kitai ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad konflikto metu kumščiais sudavė nukentėjusiajam G. Č. į galvÄ tris smÅ«gius, o jo brolis E. Č. sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam į galvÄ , jÄ prilaikydamas rankomis, keliu smÅ«giavo taip pat ne mažiau tris smÅ«gius ir nedaugiau deÅ¡imt smÅ«gių. Atlikus V. Č. parodymų patikrinimÄ Ä¯vykio vietoje, jis parodė kokius veiksmus atliko prieÅ¡ G. Č.. Kaltinamasis V. Č. nurodė, kad iÅ¡ pradžių, papraÅ¡ytas brolio, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. Č.

G. Č. nemušė, tačiau vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme sako tiesÄ ir patvirtina, jog jo brolis E. G. Č. minėtus smÅ«gius į galvÄ tikrai sudavė. V. Č. nurodė, kad neturi jokio tikslo brolio apkalbėti ir teisme sakyti netiesÄ . V. Č. nurodė, kad po to, kai jis policijoje patvirtino, kad jo brolis E. Č. G. Č. taip pat mušė, jo brolis net sumušė jį patį. Nors kaltinamasis E. Č. kaltu neprisipažino, jog mušė G. Č., nurodydamas, kad bÅ«damas girtas ant jo visu svoriu tik užvirto, tačiau tokius jo parodymus paneigė kaltinamasis V.

Č., nurodydamas detaliai kokius smurtinius veiksmus jo brolis atliko nukentėjusiajam. E. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso neigė, kad buvo nuėjęs pas G. Č. į kambarį, o nurodė, kad miegojo, tačiau teisme jau iÅ¡kėlė versijÄ , jog ant G. Č. neva užgriuvo, tačiau jo nemušė, jam nesmÅ«giavo. E. Č. teisme nurodė, kad mano, jog brolis V. Č. sumušė G. Č., nors jo muÅ¡ti jis neturėjo jokio tikslo ar motyvo, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino jokie byloje surinkti duomenys.

E. Č. nurodė, kad į namus atvykus notarei dėl testamento suraÅ¡ymo ir O. L. įgaliojimo jam suteikimo tvarkyti jos finansinius klausimus, kambaryje buvo ir G. Č., kuris neva pribėgęs prie O. L. pradėjo verkti, bučiuoti jai rankas. Notarė neva liepė atsitraukti G. Č., kad tetai nedarytų spaudimo. Tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino jokie teisme apklausti liudytojai, kurie buvo kartu kai O. L. pasirašė įgaliojimÄ , įskaitant ir notarę L. R.. Kad bÅ«tent E. Č. turėjo tikslÄ iÅ¡varyti nukentėjusįjį G.

Č. iÅ¡ savo tetos O. L. namų, kuriuose nukentėjusysis gyveno ir kuriam O. L. net ketino palikti dalį savo namo, patvirtino liudytojai M. G. ir E. Č., kuriems E. Č. nurodė savo ketinimus iÅ¡varyti iÅ¡ namų tetos nuomininkÄ , kai tik teta jam paraÅ¡ys testamentÄ . Tai patvirtina ir duomenys gauti slapto sekimo metu, kada apie namo palikimo ir dovanojimo klausimÄ kalbėjosi E. Č., D. Č. ir O. L.. Taigi minėti kaltinamojo E. Č. parodymai atmesti kaip nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumai ir laikytini jo gynybine versija, siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jÄ suÅ¡velninti, ar kitaip palengvinti savo teisinę padėtį.

Kaltinamasis V. Č. nurodė, kad E. Č. kojos keliu suduodami smÅ«giai, kurių buvo ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip deÅ¡imt, nukentėjusiajam į galvÄ , atlikti prilaikant sėdinčio ant lovos nukentėjusiojo galvÄ , buvo stiprÅ«s, nuo kurių nukentėjusysis nuvirto ant Å¡ono į lovÄ ir jam iÅ¡ norės pradėjo bėgti kraujas. Taigi V. Č. patvirtino kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes, kad smÅ«gius bendrai nukentėjusiajam G. Č. sudavė tiek jis, tiek jo brolis E. Č.. Teismas neturi pagrindo netikėti iÅ¡samiais kaltinamojo V.

Č. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojų parodymai, objektyvieji bylos duomenys ir kiti iÅ¡tirti įrodymai. BÅ«damas sumuÅ¡tas nukentėjusysis G. Č. pats pasakė liudytojams S. P., I. A., kad jį sumušė O. L., pas kuriÄ jis gyveno, giminaičiai, brolio ar sesers du vaikai, vienas vyresnis, kitas jaunesnis. Kas sumušė G. Č., jis patvirtino ir liudytojai L. V.. G. Č. nurodė, kad jį sumušė todėl, kad jis iÅ¡sikraustytų iÅ¡ O. L. namų. S. P. ir L. V. patvirtino, kad atėjęs pas S. P. į namus akivaizdžiai sumuÅ¡tu veidu G.

Č. nakvojo vienÄ naktį, iÅ¡ namų niekur išėjęs nebuvo, o kitos dienos rytÄ G. Č. nugriuvo virtuvėje. Griuvimo garsas buvo toks lyg G. Č. bÅ«tų nugriuvęs ant grindų. Griuvimo garsas nebuvo panaÅ¡us į tai, kad jis galėjo dar krisdamas kur nors atsitrenkti, kadangi garsas buvo tolygus. G. Č. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, veidas jo pamėlo, jam prasidėjo traukuliai ar drebulys, jis nieko nekalbėjo. Jį iÅ¡sivežė iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Liudytojas R. T. patvirtino, kad matė, jog G.

Č. ėjo pas S. P. į namus, o vėliau sužinojo, kad jis guli ligoninėje. R. T. iÅ¡ I. A. sužinojo, kad jai G. Č., bÅ«damas sÄ moningas, pats jai pasakė, jog jį sumušė O. L. giminaičiai. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros, daiktų pateikimo, apžiÅ«ros protokolai bei 2015-08-03 specialisto iÅ¡vada Nr. (3545)-IS-1-5075 patvirtina, jog įvykio vietoje ant kilimų, nukentėjusiojo G. Č. rÅ«bų buvo rasti jo kraujo pėdsakai, kas taipogi patvirtina kaltinamojo V. Č. parodymus, jog G. Č. buvo sumuÅ¡tas savo kambaryje, jam bėgo iÅ¡ nosies kraujas, jis lašėjo ant kilimo.

Kad G. Č. buvo sumuštas (sužalotas) ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o dėl sveikatos padėties rimtumo, buvo pervežtas į Kauno klinikinę ligoninę, patvirtino ir liudytojai J. C., B. M., J. B., A. S.. Iš 2016-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadų Nr. M266/15(02) ir Nr. pM12-266/15(02) ir specialisto S. M. paaiškinimų matyti, kad G. Č. mirties priežastis yra vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse.

Tai komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu. G. Č. buvo konstatuotas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse, dešinės akiduobės dugno, dešinio žandinio sinuso lateralinės sienelės ir nosies kaulų lūžiai, dešinės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose.

Å ie sužalojimai iÅ¡sivystė trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasekoje, ir yra bÅ«dingi deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių trauminiam kontaktui su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Mirtį sukėlęs sužalojimas griuviminiam kontaktui su lygiu plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi nebÅ«dingas. Visi konstatuoti galvos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti artimu vienas kito padarymui laiku ar praktiÅ¡kai vienmomentiÅ¡kai. Konkrečios sužalojimų sekos nustatyti negalima.

Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Sužalojimai G. Č. galėjo bÅ«ti padaryti V. Č. nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo suduoti G. Č. tris smÅ«giai į veidÄ . G. Č. konstatuoti galvos sužalojimai iÅ¡sivystė trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasekoje, ir yra bÅ«dingi deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių trauminiam kontaktui su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. VienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti ar judantis žalojantis daiktas kontaktavo su fiksuota galva (akceleracinė trauma), ar judanti galva kontaktavo su fiksuotu daiktu (deceleracinė trauma) Å¡iuo atveju negalima.

IÅ¡vardintų sužalojimų padarymui pakako vieno trauminio poveikio, tačiau trauminių poveikių į nurodytÄ sritį galėjo bÅ«ti ir daugiau. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebÅ«dingi. Sprendžiant pagal G. Č. patirtos galvos traumos pobÅ«dį, sunkumÄ bei faktÄ , kad į LSMUL VÅ Ä® ,,Kauno klinikas“ jis buvo pristatytas sÄ moningas, galima teigti, kad po patirtos galvos traumos G. Č. galėjo atlikti kažkokius valingus veiksmus.Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimÄ si į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia.

Taip pat bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimo darant nusikaltimÄ laipsnį bei pobÅ«dį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is. Dalyvavimo darant nusikaltimÄ pobÅ«dį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamÄ veikÄ (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį – bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvybę. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytojas yra toks asmuo, kuris nukentėjusįjį nužudė pats arba pasitelkęs nepakaltinamus arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis (suriÅ¡ant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu.

Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Jei smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir Å¡is mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-55-699/2017, 2K-229/2008 ir kt.). IÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad abu kaltinamieji V. Č. ir E. Č., veikdami bendrai, tyčia bendrais veiksmais kietu buku daiktu ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam G.

Č. į galvÄ tuo bendrais veiksmais padarė jam trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir deÅ¡inėje momeninėje skiltyse, deÅ¡inės akiduobės dugno, deÅ¡inio žandinio sinuso lateralinės sienelės ir nosies kaulų lūžimus, deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių sumuÅ¡imus, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio užausio srityje, dėl to nukentėjusysis G.

Č. 2015-03-09 mirė LSMUL Kauno klinikose dėl vidutinio sunkumo galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Teismas konstatuoja, kad tarp šių kaltinamųjų veiksmų ir G.

Č. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, kadangi nebuvo nustatyta, jog kas kitas prieš nukentėjusįjį būtų smurtavęs, ar pats nukentėjusysis būtų susižalojojęs ir dėl to būtų kilusios jam kaltinime nurodytos pasekmės. Todėl, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvadų, šie kaltinamųjų smurtiniai veiksmai tapo G. Č. mirties priežastimi, kadangi nuo šių kaltinamųjų suduotų smūgių G. Č. mirė 2015-03-09 Kauno klinikose. Teismas pripažįsta, kad tiek V.

Č., tiek E. Č. sudavė trauminius poveikius, nuo kurių nukentėjusiajam buvo padaryti mirtini sužalojimai. Byloje nustatyta, kad pirma smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė V. Č., po to E. Č.. Kaltinamieji nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė po kelis kartus, ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ , į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , todėl nustatyti, kuris tiksliai ir kokius sužalojimus nukentėjusiajam padarė Å¡iuo atveju nėra galimybės. Todėl abiejų kaltinamųjų veiksmai suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam G.

Č. yra vertintini kaip nužudymas. BK 129 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui ir norėjo jÄ atimti. Kaltininkas nužudyti gali veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia t.y. siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kuomet veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti jo gyvybę.

Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams (sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių jis savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko ir abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog suduodant smÅ«gį į galvÄ , krÅ«tinę ar Å¡onÄ daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į gyvybei svarbiÄ kÅ«no sritį, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-381/2011, 2K-28-976/2015).

Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji Å¡iuo atveju veikė netiesiogine tyčia, t. y., suduodami stiprius smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ jie suprato, kad tokia veika jie kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, kadangi galva yra gyvybei svarbi kÅ«no sritis, kuriÄ sužalojus žmogus gali mirti, numatė, kad dėl tokios veikos jie gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau suduodami tokius smÅ«gius sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, tai rodo, kad jie suprato ir sutiko su bet kokio pobÅ«džio smurtu bei jo padariniais ir tiesiogiai bei betarpiÅ¡kai dalyvavo darant nusikaltimÄ , taigi veikė abu kartu kaip nusikaltimo bendravykdytojai.

Kadangi Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta nuo kurio konkrečiai kaltinamojo atliktų veiksmų mirė nukentėjusysis, pripažįstama, jog jo mirtį lėmė abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais jam padarytų sužalojimų visuma. Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nusprendžia, kad V.

Č. ir E. Č. padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal BK 129 str. 1 d. Dėl bausmių Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamojo E. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. Č. ir E. Č. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytÄ Lietuvos Respublikos BK 41 str.Skirdamas bausmę kaltinamajam V.

Č. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kad V. Č. tyčia, padarė vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad V. Č. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, nesusituokęs, prižiÅ«rintis sunkiai sergančiÄ mamÄ , duomenų, kad jis turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, teismui nepateikta, anksčiau teismo neteistas, pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Č. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kad E. Č. tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų, kad nukentėjusysis iÅ¡sikeltų iÅ¡ gyvenamojo namo, padarė vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybę nebuvimÄ ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad E. Č. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, susituokęs, turintis mažamečių vaikų, duomenų, kad jis turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, teismui nepateikta, anksčiau teismo teistas tris kartus, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Už V. Č. ir E. Č. padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , kuris reglamentuotas BK 129 str. 1 d., yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad kaltinamiesiems bausmės tikslai bus pasiekti, jiems už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., paskyrus sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . V. Č. bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o E. Č. – skirtinas bausmės vidurkis. Ä® bausmės laikÄ kaltinamiesiems įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas.

Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Dėl civilinių ieÅ¡kinių             Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2010). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 4671,35 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., 155 b. l.). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad žala susidarė dėl kaltinamųjų veiksmų kilusių padarinių – G. Č. gydymo ir pridėjo gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl priteistinas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č.. Civilinė ieÅ¡kovė D. S., pateikė civilinį ieÅ¡kinį – 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (2 t., 134-135 b. l.).Civilinis ieÅ¡kovas A.

Č., pateikė civilinį ieÅ¡kinį – 10 000 eurų neturtinės žalos bei 1500 EUR turtinės žalos atlyginimui (2 t., 149-150 b. l.; 4 t., 124 b. l.).Civilinio ieÅ¡kovo A. Č. civilinis ieÅ¡kinys dėl 1500 EUR turtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus raÅ¡ytinius paskaičiavimus ir paaiÅ¡kinimus, kurie laikytini realiais ir nevirÅ¡ija protingų bÅ«tinumo ribų. Civilinis ieÅ¡kovas A. Č. nurodė, kad už karstÄ , drabužius, žvakes, gėles, giesmininkus, duobkasių paslaugas, salės nuomÄ , bažnyčios paslaugas, lavono pervežimÄ iÅ¡ Kauno į SimnÄ , gedulingus pietus iÅ¡ viso patyrė 1800 EUR iÅ¡laidas.

Nurodė, kad gavo laidojimo paÅ¡alpÄ , kuri yra 304 EUR dydžio. Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieÅ¡kovui A. Č. priteistina solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. 1496 EUR turtinė žala. Teismas iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimų teisme pripažįsta, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D. S. ir A. Č. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos, atsižvelgiant į suformuluotÄ teismų praktikÄ , tenkintini iÅ¡ dalies.

Akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl tėvo ir brolio nužudymo patyrė neturtinę žalÄ , tai yra ieÅ¡kiniuose nurodytus padarinius, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti iÅ¡ Å¡ioje byloje kaltais pripažintų kaltinamųjų V. Č. ir E. Č.. Teismas įvertina nukentėjusiųjų D. S. ir A. Č. reguliarų bendravimÄ su nužudytuoju tėvu ir broliu. Teismas taip pat atsižvelgia, į kaltinamųjų sveikatos bÅ«klę, galimybę dirbti, jų amžių, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, į suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-697/2017, 2K-421-511/2016, 2K-368-942/2016, 2K-179-699/2016, 2K-438-222/2015, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams D. S., kuri buvo nužudytojo G. Č. dukra, priteistina 10 000 EUR neturtinė žala, A. Č., nužudytojo G. Č. broliui – 6000 EUR neturtinė žala.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai D. S. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ (5 t., 31-35 b. l.). IÅ¡ pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 295,29 EUR. Å ios proceso iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. lygiomis dalimis, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamieji, bÅ«dami sveiki ir darbingi negali sumokėti Å¡ių proceso iÅ¡laidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Be to, byloje teismo nutartimis nukentėjusiojo A. Č., liudytojų A. S., L. V., J. B. išlaidos, turėtos dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje, iš viso 116,20 EUR, buvo pripažintos proceso išlaidomis, ir jos buvo atlygintos iš teismo lėšų (4 t., 147, 148 b. l.; 5 t., 48, 49 b. l.). Šios proceso išlaidos taip pat priteistinos valstybei iš kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. lygiomis dalimis, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamieji, būdami sveiki ir darbingi negali sumokėti šių proceso išlaidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d.).Byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaltinamiesiems teismo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo paskirta gynėjai advokatai D.

Gudas ir R. Atkočaitienė. Kadangi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ gynėjų dalyvavimas buvo bÅ«tinas, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamųjų nepriteistinos, todėl tokios iÅ¡laidos apmokėtinos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iÅ¡spręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.

Proceso dalyviams nepareiÅ¡kus pageidavimo daiktų atsiimti, jie sunaikintini kaip menkaverčiai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas n u s p r e n d ž i a:             V. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme aÅ¡tuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2015-03-17 iki 2015-04-19.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.E. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2015-03-17 iki 2015-04-19.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei D.

S. 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č.. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. Č. 6 000 EUR neturtinės žalos ir 1496 EUR turtinės žalos atlyginimui solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č.. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. 4671,35 EUR žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.Priteisti iÅ¡ kaltinamųjų V.

Č. ir E. Č. valstybei iÅ¡ kiekvieno po 147,64 EUR proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajai D. S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktÄ surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Priteisti iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. iÅ¡ kiekvieno po 58,10 EUR, iÅ¡ viso 116,20 EUR, proceso iÅ¡laidų valstybei. Nepriteisti iÅ¡ kaltinamųjų V. Č. ir E. Č. valstybei proceso iÅ¡laidų už jiems suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Tris tamponus su nuoplovomis – saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., 24-25, 86, 87 b. l.), sunaikinti;VienÄ tamponÄ su kontroliniu vandens pavyzdžiu – saugomÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., 24-25, 86, 87 b. l.), sunaikinti;Du kilimus – saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., 24-25, 52-60,86, 87 b. l.), sunaikinti;Juodos spalvos kelnes, rudos spalvos dirÅ¾Ä , mėlynos spalvos megztinį, juodos spalvos kepurę, mėlynos spalvos treningo kelnes, medžiagos skiautę, juodos spalvos striukę, marÅ¡kinius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos batus su raiÅ¡teliais (1 porÄ ), pirÅ¡tines (1 porÄ ) – saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., 64, 65-75,86, 87 b. l.), sunaikinti;Žieminę striukę – saugomÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., 80-84,86, 87 b. l.), sunaikinti;CD laikmenos (paketÄ Nr. 1) – saugomÄ prie bylos (2 t., 112-113 b. l.), palikti prie bylos;V.

Č. asmens tapatybės kortelę Nr. 12552038 (paketas Nr. 2) – saugomÄ prie bylos (3 t., 188 b. l.), perduoti į jo asmens bylÄ ;E. Č. asmens tapatybės kortelę Nr. 12552038 (paketas Nr. 2) – saugomÄ prie bylos (3 t., 109 b. l.), perduoti į jo asmens bylÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                           RamÅ«nas Antanavičius