a32070db-e654-4fc2-b95a-9a70b53977bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-473-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00460-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.2.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D., A. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Z.

B. V.“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-619/2016 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės patikslintÄ ieÅ¡kinį minėtiems atsakovams dėl areÅ¡to žemės sklypui panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams pagal priimtÄ sprendimÄ bei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo ir atsakovų A. D. ir A. D. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Z.

B. V“ prieÅ¡inius ieÅ¡kinius ieÅ¡kovei dėl atsakovams priklausančio atlyginimo už žemės sklypo dalį nustatymo ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu (patikslintu ieÅ¡kiniu) praÅ¡ydama:

1) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydį – 120 000 Eur;

2) priteisti ieškovei iš atsakovų 67 673,77 Eur proporcingai jų turėtoms žemės sklypo dalims, t. y. iš atsakovų A. D. ir A. D. 60 907,44 Eur, o iš atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur;

3) priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ iÅ¡ atsakovų 60 907,44 Eur sumÄ ir atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė, nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti vertė, ir virÅ¡ija Å¡iÄ sumÄ â€“ iÅ¡dėstyti vertės skirtumo sumokėjimÄ vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.IeÅ¡kovės teigimu, atsakovams nuosavybės teise priklausė 1,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir/ar ginčo sklypas), kurio 0,6481 ha dalis buvo paimta visuomenės poreikiams. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal detalųjį planÄ priskirtas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta plane, Å¡ioje žemės sklypo dalyje nėra galima vystyti, o po paėmimo visuomenės poreikiams naudojama tik pagal suplanuotÄ naudojimo tikslÄ â€“ gatvei tiesti.

Sprendžiant dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog vertinamo žemės sklypo paskirties keitimas iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ (nei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), nebuvo galimas. Be to, ginčo žemės sklypÄ atsakovai A. ir A. D. įgijo tik 2009 m. gruodžio 29 d., o atsakovė UAB „Z. B. V“ 2010 m. vasario 1 d., t. y. po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog atsakovai A. D. ir A. D. 1,3000 ha ploto žemės sklypÄ , kurio dalis vėliau paimta visuomenės poreikiams, įsigijo už 771,55 Eur (2664 Lt), o atsakovė UAB „Z. B.V“ – už 289,62 Eur (1000 Lt). Ginčo žemės sklypo vertė turi bÅ«ti nustatyta pagal 2015 m. vasario 12 d. duomenis, įvertinant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo.Atsakovai A. ir A.

D. su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, teismo prašė juos atmesti. Atsakovų įsitikinimu, pirminio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo ginčo žemės sklypÄ registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti nurodytiems tikslams bei areÅ¡tų panaikinimo, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis bei Å¡ios kategorijos bylų specifika, jau yra teisėtai ir pagrįstai iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Å¡ioje byloje.

Atsakovai nurodė, jog remiantis Žemės įstatymo normomis, Žemės tarnybos ir savivaldybės priimtais sprendimais bei įsakymais, iÅ¡ atsakovų buvo paimtas žemės sklypas visuomenės poreikiams tenkinti ir tų teisės aktų pagrindu buvo iÅ¡mokėti pinigai. IeÅ¡kovė, nenuginčijusi ankstesnių teisės aktų teisėtumo, neturi teisinio pagrindo reikalauti grÄ Å¾inti jau iÅ¡mokėtus pinigus. Atsakovė UAB „Z.B.V.“ su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria patenkintas reikalavimas nustatyti 187 673,77 Eur atlyginimo dydį, dalyje, kurioje nebuvo ginčo tarp Å¡alių, įsiteisėjo, o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dalį 187 673,77 Eur atlyginimo grÄ Å¾inti negali iÅ¡ naujo bÅ«ti nagrinėjamas, nes Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įgijusi res judicata galiÄ .

Be to, nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žyma apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ 0,6481 ha žemės sklypui buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre tik 2015 m. sausio 28 d. Taigi, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinamos tos 0,6481 ha žemės sklypo savybės, kurias Å¡is sklypas turėjo 2015 m. sausio 28 d.Atsakovai A. ir A. D. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė visuomenės poreikiams tenkinti paimamo žemės sklypo vertę, nustatyti atsižvelgiant į turto vertintojo D.

G. 2015 m. gegužės 18 d. pateiktÄ â€žNekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ â€œ ir galutinę žemės sklypo vertę nustatyti – 1 023 000 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 proc. metinių palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ , skaičiuojamÄ nuo 1 023 000 Eur sumos, nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis CK 4.93 straipsnio 4 dalimi, nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. Turto vertintojas, įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , D.

G., ginčo žemės sklypÄ Ä¯vertino 1 023 000 Eur.IeÅ¡kovė su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovų pateiktoje turto vertintojo ataskaitoje palyginimui naudojami sandoriai, kurie sudaryti aukÅ¡tesnėmis kainomis, o lyginamaisiais objektais pasirenkami iÅ¡imtinai 2007 m. vykę sandoriai.Atsakovė UAB „Z.B.V.“ pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 15 proc. dydžio piniginę kompensacijÄ 2010 m. vasario 10 d. nustatytai 13/130 žemės sklypo dalies vertei kompensuoti, t. y. 15 345 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 13/130 1,3 ha žemės sklypo dalies vertės už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. (1679 diena), t. y. 47 195,95 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 13/130 0,6481 ha žemės sklypo dalies vertės už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (190 dienų), t. y. 2 662,60 Eur, teismui nustačius mažesnį nei atsakovės praÅ¡omas priteisti atlyginimo dydis už 13/130 žemės sklypo dalį (102 300 Eur), priteisti piniginę kompensacijÄ ir palÅ«kanas proporcingai sumažintus pagal nustatytÄ Å¾emės sklypo vertę; priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, nuo teismo nustatytos atlyginimo sumos ir ieÅ¡kovės sumokėto 18 767,38 Eur dydžio atlyginimo skirtumo, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nurodė, kad paimamo visuomenės poreikiams turto savininkui turi bÅ«ti suteikta tikra, visiÅ¡ka ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainÄ ir iÅ¡mokėta be nepagrįsto delsimo. Nors atsakovei atlyginimas buvo paskaičiuotas dar 2010 m. pagal tuo metu buvusias kainas, šis atlyginimas nebuvo iÅ¡mokėtas ilgÄ laiko tarpÄ , iki 2015 m. birželio 16 d., todėl spręstina dėl aplinkybių, kurios galėjo paveikti tokios piniginės kompensacijos adekvatumÄ , nustatymo.

Tokios aplinkybės yra žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pabrangimas ir daugiau nei 5 metus trukęs atsakovės kaip žemės sklypo dalies savininkės teisių suvaržymas, iÅ¡ kurių daugiau nei 4 metus toks suvaržymas buvo taikomas dvigubai didesnei sklypo daliai, nei reikalinga visuomenės poreikiams.IeÅ¡kovė su atsakovės UAB „Z.B.V.“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai nėra pagrįsti nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius atmetė.Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl visuomenės poreikiams paimamo 0,6481 ha žemės sklypo vertės, t. y. dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P-52-(1.3) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ nurodytas žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir nustatyta, kad nuostolių už šį žemės sklypÄ pagal 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitas, parengtas VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus, paėmimÄ visuomenės poreikiams dydis yra 187 673,77 Eur.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2015 m. vasario 12 d. (sprendimo paimti ginčo žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo metu), žemės sklypo vertė su sÄ lyga, kad nevertinama Å¡io žemės sklypo alternatyvaus panaudojimo bÅ«dai ir paskirties keitimo galimybės, yra 120 000 Eur.Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas Å¡ioje civilinėje byloje, sprendžiant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo.Atsakovai negalėjo tikėtis kitokios žemės sklypo naudojimo paskirties nei jÄ nustato aktualioje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.

Atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal detalųjį planÄ priskirtas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta plane, Å¡ioje žemės sklypo dalyje nėra galima vystyti ir po paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros naudojama tik pagal detaliuoju planu suplanuotÄ tikslÄ â€“ gatvei tiesti. Atsakovai žemės sklypus įsigijo jau pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ . Taigi, atsakovų įgytam žemės sklypui buvo bÅ«dinga individuali savybė, reikÅ¡minga nustatant jo vertę.Be to, ginčo žemės sklypui buvo taikomi apribojimai pagal Žemės Å«kio paskirties žemės įgijimo laikinÄ jį įstatymÄ â€“ teisę keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį asmenys įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo Å¡ios žemės įsigijimo dienos.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo žemės paskirtis negalėjo bÅ«ti keičiama.Siekdamas įvertinti, ar atsakovams yra teisingai atlyginama už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ , teismas nustatė, kad atsakovai A. ir A. D. žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3664 už 771,55 Eur (2664 Lt), o atsakovė UAB „Z. V. B.“ dalį žemės sklypo įgijo pagal 2010 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-674 už 289,62 Eur (1000 Lt).

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ 0,6481 ha žemės sklypÄ vertę 120 000 Eur pagal byloje atliktÄ ekspertizę.Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog žemės sklypo vertė buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismui Å¡ioje byloje priėmus 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, kuri įgijo res judicata galiÄ . Minėta nutartimi ginčas nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, teismas gali nustatyti kitÄ paimamo žemės sklypo vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydį – 120 000 Eur. Atitinkamai teismas tenkino ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus.Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius teismas atmetė nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia buvo ginčo žemės sklypo vertė iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, t. y. iki 2015 m. sausio 28 d.

Atsakovų A. ir A. D. reikalaujama nustatyto turto vertė – 1 023 000 Eur, buvo nustatyta 2010 m. gegužės 18 d. duomenimis. Atsakovės UAB „Z. B. V.“ reikalavimai priteisti kompensacijÄ nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl teismas juos atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovai A. D. ir A. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, nevertindamas ir nemotyvuodamas visų byloje surinktų įrodymų, nepagrįstai sprendime vadovavosi iÅ¡imtinai tik 2016 m. gegužės 9 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu. Ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neiÅ¡samus ir prieÅ¡taringas. Ekspertizės akte lyginamieji objektai parinkti netinkamai ir neargumentuotai. Be to, ekspertas vadovavosi neakredituotais vertinimo metodais, ekspertizės akte nenurodyti apžiÅ«roje dalyvavę asmenys, nepateiktas apžiÅ«ros aktas.Teismas nukrypo nuo kitų kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo suformuotų reikÅ¡mingų kriterijų.

Teismas netinkamai vertino visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo įsigijimo aplinkybes ir kainÄ . Be to, teismas nevertino kainų pokyčių, taip pat žemės sklypo paskirties iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ keitimo galimybių.Teismas neanalizavo apeliantų patirtų nuostolių dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros.Atsakovė UAB „Z. B. V.“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas virÅ¡ijo kompetencijos ribas ir netinkamai aiÅ¡kino Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , nurodydamas, kad teismas gali nustatyti mažesnę žemės sklypo, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, vertę, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovę grÄ Å¾inti 6 766,33 Eur ieÅ¡kovei.Suteikdamas ekspertizės aktui oficialaus įrodymo statusÄ ir nevertindamas atsakovų įrodymų dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o tai nulėmė netinkamÄ Å¾emės sklypo vertės nustatymÄ .

Kadangi ekspertizės aktas atmestinas, apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis netiesioginiais įrodymais, pagal kuriuos žemės sklypo vertė 2015 m. vasario 12 d. buvo ne mažesnė nei 1 023 000 Eur.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei nuo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ dienos kompensacija nėra ilgai iÅ¡mokama, privalo bÅ«ti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka įvertintos aplinkybės, mažinančios piniginės kompensacijos adekvatumÄ â€“ infliacija, turto suvaržymai ir apribojimai.

IeÅ¡kovė nepagrįstai ilgai (5 metus) buvo suvaržiusi atsakovų teisę disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypÄ , todėl apeliantei turi bÅ«ti kompensuotos neigiamos suvaržymų pasekmės, priteisiant 5 proc. metines palÅ«kanas kartu su kompensacija už žemės sklypo vertę.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki žymos 64,18 a. žemės sklypui įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2015 m. sausio 28 d. žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis galėjo bÅ«ti pakeista ne tik į infrastruktÅ«ros ir susisiekimo sistemos teritorijos, bet ir komercinės teritorijos.Atsakovai A.

D. ir A. D. atsiliepime į atsakovės UAB „Z. B. V.“ apeliacinį skundÄ nurodė su Å¡iuo skundu iÅ¡ esmės sutinkantys ir jį palaikantys. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovų skundus teismo prašė skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas, nustatydamas mažesnį atlyginimo dydį nei Nacionalinės žemės tarnybos vadovo 2015 m. vasario12 d. sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, virÅ¡ijo kompetencijos ribas.

Kilus ginčui, atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ nustato teismas galutiniu sprendimu, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ iÅ¡ esmės.Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir motyvai nepaneigia ekspertizės akto iÅ¡vados pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei atsakovų motyvus, rėmėsi ekspertizės aktu. Be to, apeliantai neginčijo ekspertizės akto, neprašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas Å¡ioje byloje turi vadovautis netiesioginiais įrodymais.Atsakovės praÅ¡ymas priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų dydžio kompensacijÄ nepagrįstas nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė. Tokios kompensacijos nenumato žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams reglamentuojantys teisės aktai, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų patyrusi atitinkamus nuostolius.Teismas pagrįstai vertino visus bylos esančius įrodymus ir duomenis bei pagrįstai pasisakė dėl atsakovų lÅ«kesčių ir žemės sklypo paskirties keitimo galimybių.

Teismas tinkamai konstatavo, jog atlyginimo vertė nustatytina pagal iki atitinkamos žymos buvusiÄ Å¾emės sklypo vertę, t. y. žemės Å«kio. Atsakovai ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo po pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje.Apeliantai A. ir A. D. apeliaciniame skunde nurodo visiÅ¡kai naujas aplinkybes, susijusias su ginčo sklypo įsigijimo kaina, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Dėl naujų įrodymų priėmimo, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribųApeliantė UAB „Z.

B. V.“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d. jai priklausančios 13/130 dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įrodinėjama ginčo žemės sklypo vertė. Apeliantai A. ir A. D. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3661, UAB „Informacijos ir investicijų centras“ 2009 m. gruodžio 29 d. preliminariÄ iÅ¡vadÄ apie turto vertę Nr. DG091229, UAB „Inreal“ 2008 m. lapkričio 5 ir 6 d. preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas Nr. 08/11-2020 ir Nr. 08/11-2019, taip pat kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016 m. rugsėjo 30 d. pažymÄ apie suteiktas paskolas.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sÄ sajumo kriterijų, įtvirtintÄ CPK 180 straipsnyje. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų (2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties, preliminarių iÅ¡vadų dėl turto rinkos vertės), Å¡ie dokumentai sudaryti dar iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme pradžios, todėl galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui ir vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti teismui pateikti nauji įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku ir nepagrindžia jokių apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos tinkamam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos Å¡alių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimÄ , apeliacinės instancijos teismas nusprendžia visų papildomų įrodymų prie bylos medžiagos neprijungti ir jų nevertinti.Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų apeliaciniais skundais, jų motyvais, civilinės bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais, nurodo, jog ginčo ribas Å¡ioje byloje apibrėžia tinkamo atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams paimtÄ 0,6481 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatymas.

Byloje neginčijama, kad žemės sklypas turėjo/galėjo bÅ«ti paimtas visuomenės poreikiams, taip pat tokio žemės sklypo vertės nustatymo momentas – visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams dienÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. vasario 12 d. priėmė įsakymÄ Nr. lP-52-(1.3.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 0,6481 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyta žemės sklypo bendra vertė – 187 673,77 Eur (Ä®sakymo 1, 2.1.1 ir 2.2.1 p.) visuomenės poreikiams, vadovaujantis 2010 m. vasario 10 d.

VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. turto vertinimo ataskaita, todėl byloje svarbu nustatyti, kokia buvo sklypo vertė iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo.Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo kriterijų ir dydžioLietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama.

Å i nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ ; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o bÅ«tent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017 18 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingÄ bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrÄ .

Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kuriÄ taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryÅ¡ys (žr. 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje VistinÅ¡ ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 71243/01 § 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ (Nr. 1), pareiÅ¡kimo Nr. 36813/97, § 93). Atvejai, kai eksproprijuojamo turto vertė ir ieÅ¡kovams paskirta kompensacija yra „iÅ¡imtinai neproporcingi", gali bÅ«ti pateisinti tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms (žr. 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje Å idlauskas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 51755/10, § 43).

EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingÄ apribojimÄ . Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais vieÅ¡ojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje Former King of Greece ir kiti prieÅ¡ GraikijÄ (teisingas atlyginimas), pareiÅ¡kimo Nr. 25701/94, § 78; mutatis mutandis, 1999 m. kovo 25 d.

Didžiosios Kolegijos sprendimÄ byloje Papachelas prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 31423/96, § 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimÄ byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieÅ¡ GraikijÄ , no. 55794/00, § 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi bÅ«ti nustatyta procedÅ«ra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimÄ , įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimÄ , asmenų, turinčių teisę į kompensacijÄ , nustatymÄ ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl toliau nagrinėjamoje byloje nurodomų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paimamo visuomenės poreikiams atsakovų žemės sklypo vertę ir atsakovams priklausantį atlyginimÄ , iÅ¡ esmės laikėsi kasacinio teismo suformuluotų tokio atlyginimo nustatymo taisyklių, todėl atmetamas apeliantų A. ir A.

D. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nukrypo nuo tokio pobÅ«džio bylose suformuotų teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo kriterijų.Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualų turto vertinimÄ , o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“.Byloje nustatyta, jog pagal 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitas, parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J.

L., nuostolių už ginčo žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams dydis sudaro 187 673,77 Eur. Teismo paskirtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2015 m. vasario 12 d. (sprendimo paimti ginčo žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo metu), žemės sklypo vertė su sÄ lyga, kad nevertinama Å¡io žemės sklypo alternatyvaus panaudojimo bÅ«dai ir paskirties keitimo galimybės, yra 120 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ vertę vadovavosi teismo ekspertizės aktu nustatyta ginčo žemės sklypo verte.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Å iame kontekste, atmesdama apeliacinių skundų argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu bei tik vieno įrodymo byloje vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydžio, buvo įvertintas byloje esančių įrodymų visetas ir atsižvelgta į kitas nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas analizavo ginčo teritorijoje galiojantį detalųjį planÄ ir nustatė, kad atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal minėtÄ planÄ priskirtas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta detaliajame plane, Å¡ioje žemės sklypo dalyje nėra galima vystyti, o po paėmimo visuomenės poreikiams gali bÅ«ti naudojama tik greitojo eismo gatvei tiesti. BÅ«tent dėl galiojusio teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, jog jie tikėjosi pakeisti žemės paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ ir tokiu bÅ«du padidinti įsigytos žemės vertę.

Be to, teismas pagrįstai akcentavo, jog atsakovai žemės sklypÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 2009 m. gruodžio 29 d. ir 2010 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimis, t. y. jau po to, kai buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir pradėtos žemės Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovai, įsigydami didelį žemės sklypÄ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, bÅ«dami atsakingi ir veikdami bona fide (liet. sÄ Å¾iningai), turėjo pasidomėti teritorijų planais ir sklypui taikomais ribojimais.

Aplinkybė, jog žemės sklypui taikomi ribojimai, susiję su jo tikslinės paskirties keitimu, vertinama kaip individuali sklypo savybė, tiesiogiai lemianti tokio sklypo rinkos vertę. Dar daugiau, visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo bÅ«ti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do ar pobÅ«džio keitimo galimybes (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.5 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantei priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio ir ji nebuvo pakeista iki šio sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Be to, iš ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog apeliantams pasirašant šias sutartis buvo išaiškintos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, pagal kurias teisė keisti pagrindinę tikslinę įsigytos žemės naudojimo paskirtį įgyjama ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos.

Spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės ir siekdamas, kad atsakovai nepatirtų nepagrįstų nuosavybės teisių apribojimų vykdant žemės sklypo nusavinimo procedÅ«ras, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir tai, jog atsakovai A. ir A. D. žemės sklypÄ Ä¯sigijo už 771,55 Eur (2664 Lt), o atsakovė UAB „Z. B. V.“ už – 289,62 Eur (1000 Lt).Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ atsakovų A. ir A. D. kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGR150508, atliktos atsakovo A.

D. užsakymu, matyti, jog turto vertės nustatymo data nurodyta 2010 m. gegužės 18 d., o tai prieÅ¡tarauja minėtai kasacinio teismo praktikai, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ , nagrinėjamos bylos atveju sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas 2015 m. vasario 12 d., o žyma Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ atlikta 2015 m. sausio 28 d.

Dėl nurodytos priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, pagal kurį žemės sklypo rinkos vertė nustatyta ginčui aktualiu laikotarpiu, bei atmetė apeliantų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti, jog ginčo žemės sklypo vertė – 1 023 000 Eur.CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Å is reikalavimas taikomas ir eksperto iÅ¡vados įvertinimui (CPK 218 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu, o pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantai A. ir A. D. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė abejonių, susijusių su teismo ekspertizės akto neteisėtumu bei neatitiktimi teisės aktų keliamiems reikalavimams, t. y. nesilaikė proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principų (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), pagal kuriuos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

Vis dėlto pažymėtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama skundo argumentus dėl ginčo esmės, nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones dėl ekspertizės akto teisėtumo, todėl neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ginčo turto vertės, taigi ir nustatytu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydžiu. Å iame kontekste akcentuotina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantams nebuvo užkirstas kelias ginčyti ekspertizės akto iÅ¡vadas, praÅ¡yti skirti pakartotinę ekspertizę, ar praÅ¡yti teismo, kad ekspertizę atlikęs ekspertas bÅ«tų apklaustas teismo posėdyje, pateikęs ekspertizės akto iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl atlyginimo už ginčo sklypÄ dydžio.Apeliantė UAB „Z. B. V“. skunde kvestionuoja teismo kompetencijos ribas, nurodydama, jog teismas negali nustatyti mažesnės žemės sklypo vertės, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams. Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato kitÄ paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtÄ visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sÄ lygomis.

Taigi, pagal įstatymo nuostatas, teismui nustačius kitÄ paimamo žemės sklypo vertę, negu buvo nustatyta valstybinės institucijos įsakyme, Å¡is įsakymas papildomai nekeičiamas, paimamo žemės sklypo vertė laikoma galutinai nustatyta teismo sprendimu. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, negalėjo nustatyti, jog paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė yra 120 000 Eur, o ne 187 673,77 Eur kaip tai numatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. vasario 2 d.

įsakyme Nr. 1P-52-(1.3.). Å iame kontekste atmestini ir skundų argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. birželio 1 d. tarpinėmis nutartimis Å¡ioje byloje ne dėl ginčo esmės nustatyta ginčo žemės sklypo vertė – 187 673,77 Eur, įgijo res judicata (liet. galutinio sprendimo) galiÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad po minėtų nutarčių įsiteisėjimo apeliantai tapo pinigų sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė (žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija) pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ , savininkais ir įgijo teisę Å¡ia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis).

Tačiau priėmęs tokiÄ nutartį, teismas toliau nagrinėja ginÄÄ iÅ¡ esmės ir nėra įstatymo ribojamas pagal visus byloje esančius įrodymus nustatyti mažesnę atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo sumÄ , nei buvo konstatuota tarpinėje nutartyje leisti įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypÄ naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).

Kitaip tariant, teismas nėra saistomas Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos žemės vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent apeliantai, nesudarydami sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jÄ , bei tokiu bÅ«du siekdami, jog teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta didesnė, nei ieÅ¡kovės siÅ«loma atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ , suma, prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ â€“ tikimybę, jog teismo sprendimu bus nustatyta atsakovų netenkinanti kompensacijos suma, o ieÅ¡kovės permokėta kompensacijos suma priteista iÅ¡ apeliantų.

Be to, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog be pagrindo iÅ¡mokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiÅ¡kam sklypui įsigyti, nėra teisingas ir sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).Dėl apeliantų teisės į kompensacijÄ EŽTT savo praktikoje yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingÄ nuosavybės teisių apribojimÄ .

Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais vieÅ¡ojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ visais atvejais (žr. Broniowski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 31443/96, § 182; Vistiņš ir Perepjolkins v. LatvijÄ , § 112), tačiau visiÅ¡kos kompensacijos stoka gali bÅ«ti pateisinama tik iÅ¡skirtiniais atvejais.Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovams nustatytas kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydis yra pagrįstas ir pripažintinas teisingu atlyginimu, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais apeliantų argumentus, jog jiems turi bÅ«ti priteisiama papildoma piniginė kompensacija – 15 proc. dydžio žemės sklypų kainų pabrangimas per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 10 d., t. y. laiko, kai buvo nustatytas piniginės kompensacijos dydis iki tokios kompensacijos iÅ¡mokėjimo, taip pat 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo žemės sklypo vertės, kadangi buvo suvaržytos savininkų teisės disponuoti žemės sklypu ir jį valdyti.

Pažymėtina, jog teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ , o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). BÅ«tent dėl aukščiau konstatuoto visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo momento bei teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydžio, teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, jog apeliantams turi bÅ«ti atlyginamas kainų pokytis, susidaręs per 5 metų laikotarpį, t. y. nuo pirminio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo iki sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams atlyginimo dienos.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog nustatyta ginčo žemės sklypo rinkos vertė nėra pakankama analogiÅ¡kam žemės sklypui įsigyti, o jos teiginiai apie analogiÅ¡kų žemės sklypų pabrangimÄ 15 proc. per 5 metų laikotarpį yra tik deklaratyvÅ«s. Apeliantės reikalaujamos kompensacijos priteisimas nagrinėjamu atveju sudarytų sÄ lygas atsakovams nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita, pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nukryptų tiek nuo nacionalinių, tiek nuo tarptautinių teismų praktikoje formuojamų teisingo atlyginimo už nusavintÄ Å¾emę principų ir tendencijų.Apeliantės reikalavimas priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas nuo žemės sklypo vertės, atlyginančius jos turtinius praradimus, susijusius su ribojimais disponuoti ir valdyti ginčo žemės sklypÄ , nepagrįstas įrodymais.

Apeliantė neįvardija ir neįrodinėja konkrečių nuostolių, kilusių pradėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ . Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog jau įsigydami žemės sklypÄ atsakovai buvo informuoti apie ribojimus žemės sklypui, numatytus Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, t. y. teisę keisti pagrindinę tikslinę Å¡ios žemės paskirtį jie įgis praėjus ne anksčiau kaip 5 metams nuo Å¡ios žemės įsigijimo dienos.

Kitaip tariant, atsakovai žinojo, jog žemės sklypu galės naudotis tik pagal pagrindinę tikslinę jo paskirtį – žemės Å«kio. Be to, atsakovai nepagrįstai nurodo, jog nuo 2010 m. gegužės 4 d. negalėjo naudotis žemės sklypu. Iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties Å¡ioje byloje priėmimo, kurios pagrindu ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas valstybės vardu, atsakovai turėjo teisę naudotis žemės sklypu pagal tikslinę jo paskirtį ir gauti iÅ¡ to naudÄ .

Ä®vertinusi nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei atsižvelgdama į civiliniame procese vyraujantį rungimosi principÄ , nustatantį, jog kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai neįrodė patyrę turtinius praradimus dėl ieÅ¡kovės nepagrįsto delsimo, vykdant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras.Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės UAB „Z. B. V.“ cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, teisė į papildomÄ 5 proc. metinių palÅ«kanų kompensacijÄ pripažinta susiklosčius iÅ¡skirtinėms faktinėms aplinkybėms dėl pernelyg ilgai užsitęsusio teismo proceso, kurio trukmę didžiÄ ja dalimi nulėmė tai, jog institucija, priėmusi sprendimÄ paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rÅ«pestinga ir atidi, todėl Å¡iuo aspektu nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, o apeliantės cituojama byla nelaikytina precedentine.Dėl procesinės bylos baigtiesNagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, taikomų sprendžiant klausimÄ dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeisėjų kolegijai atmetus atsakovų apeliacinius skundus, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo ieÅ¡kovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė nurodė patyrusi 126,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovų A. ir A.

D. atžvilgiu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ nurodytų atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atmetus visų atsakovų apeliacinius skundus, atitinkamai netenkinami ir jų praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u ta r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei Vilniaus miesto savivaldybei (j. a. k. 111109233) iÅ¡ atsakovų A.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 63,30 Eur (šešiasdešimt tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Artūras Driukas                                                                  Gintaras Pečiulis                                                                  Egidija Tamošiūnienė