2023-04-19 Nr. AB-8279-3-61-3-03077-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. (E. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. (E. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-04-19 Nr. AB-8279-3-61-3-03077-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja E. P. (E. P.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 23S19905 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 23S22296.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-262-442/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03077-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. (E. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. (E. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja E. P. (E. P.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 23S19905 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 23S22296.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 23S19905 ir Migracijos departamento 2023 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 23S22296 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėja prašyme nurodė, egzistuoja abi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjos skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, antra, nesustabdžius Migracijos departamento sprendimų galiojimo, pareiškėja būtų nepagrįstai atskirta nuo savo sutuoktinio ir (duomenys neskelbtini) dukters, net nesuteikus galimybės jai pasiaiškinti ir teismui įvertinti, ar ji iš tiesų dėl vieno neteisingai parinkto atsakymo klausimyne kelia grėsmę Lietuvos valstybei.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos E. P. (E. P.) skundą priėmė, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų negali būti tenkinami ir yra atmestini (žr., pvz., administracinės bylos Nr. AS-525-242/2009, Nr. AS-858-922/2011, Nr. AS-63-799/2011).
Teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjai neįrodžius, o teismui nenustačius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.
III. Pareiškėjas E. P. (E. P.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 23S19905 ir Migracijos departamento 2023 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 23S22296 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas.
Pareiškėja, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso pažeidimas yra būtent teismo atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą, kadangi minėti sprendimai pažeidžia (duomenys neskelbtini) dukters teisę gyventi su savo motina. Sprendimo vykdymas išsiunčiant pareiškėją į kilmės šalį, nebaigus nagrinėti bylos dėl atsisakymo pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu ir palikus pareiškėjos sutuoktinį su (duomenys neskelbtini) dukterimi be artimiausio šeimos nario paramos, sukeltų itin sunkias pasekmes – išsiskyrimo kančias, reikšmingas buitines problemas, be kita ko, turėtų įtakos (duomenys neskelbtini) dukters raidai.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėja savo skunde tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo, nenurodė jokių argumentų, kodėl, jos vertinimu, ji nepagrįstai laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja taip pat nepagrindė, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą, kuri yra pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. VSD vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti grėsmę valstybei keliančiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už užsieniečio galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Tai, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir turi (duomenys neskelbtini) vaiką, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų ir suteikti jai teisę būti Lietuvos Respublikoje, tuo labiau sutuoktinio teisės negali būti aukščiau už visuomenės saugumo interesus. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų ir proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl pareiškėjos, savaime neatima jos teisės su savo šeima gyventi visaverčio gyvenimo – užsienietė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, pareiškėja nepateikė duomenų, kad jos sutuoktinis ir vaikas negali kartu su ja gyventi kitoje valstybėje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų ir duomenų, kurie būtų pagrindas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pakeisti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamais Migracijos departamento sprendimais nuspręsta pareiškėjai atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d.
Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamų Migracijos departamento sprendimų galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvavo tuo, kad ji bus atskirta nuo savo sutuoktinio ir (duomenys neskelbtini) dukters, net nesuteikus galimybės jai pasiaiškinti ir teismui įvertinti, ar ji iš tiesų dėl vieno neteisingai parinkto atsakymo klausimyne kelia grėsmę Lietuvos valstybei.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Pareiškėjos argumentai, kad nesustabdžius skundžiamų Migracijos departamento sprendimų galiojimo, ateityje, tikėtina, dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėja patirs itin reikšmingą žalą (pareiškėja bus atskirta nuo šeimos ir pan.), savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimo, pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjos tvirtinimas, kad ji bus išsiųsta į kitą valstybę, yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nėra įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. P. (E. P.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė