a31eba53-4eba-4e45-b46d-95f3370828ee · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-513-467/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01142-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.4.2.5. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovams E. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl neteisėto žemės sklypo dalies užvaldymo ir registracijos panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. J. 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu (pareiÅ¡kimu), kurį 2017 m. rugsėjo 1 d. patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiais R.

J. priklausančius 2014-05-28 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ , 2014-05-28 žemės sklypo kadastro duomenis, 2014-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 4182; patvirtinti parengtÄ 2016-09-12 UAB „Tiksli riba“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano projektÄ ; pripažinti negaliojančiais E. S. priklausančio 2012-10-29 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ , 2010-07-17 žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2, 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 2; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1982 m. jos vyras V. J., dirbdamas kolÅ«kyje, gavo naudojimuisi gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais Vilniaus rajone, KÅ«lių kaime, Rukainių seniÅ«nijoje. Jam taip pat buvo iÅ¡skirtas 50 a dydžio žemės sklypas, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai - 1988-06-13 TSRS Finansų ministerijos mokestinis praneÅ¡imas Nr. 356 ir iÅ¡ Vilniaus apskrities archyvo gauti dokumentai - asmeninė sÄ skaita Nr. 498, knyga Nr. 82 bei asmeninė sÄ skaita Nr. 356. Å io ploto – 50 a dydžio žemės sklypu jie ir naudojosi.

3. IeÅ¡kovės vyras V. J. 1992-07-24 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 445, kurioje nurodyta, kad pastatai yra žemės sklype, bet nenurodyta, kokio dydžio sklype. Kadangi žemės sklypas 50 arų dydžio nurodytas mokestiniame praneÅ¡ime, tai ieÅ¡kovė daro prielaidÄ , kad bÅ«tent 50 arų dydžio plotas priklausė V. J. ir bÅ«tent toks žemės sklypo plotas turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas pirkimo-pardavimo sutartyje.

4. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-05-20 sprendimu Nr. 41-12627 ieÅ¡kovei buvo atkurta nuosavybė į žemę Trakelių ir Rukainių kaimuose Rukainių sen., Vilniaus rajone. Dalį žemės iÅ¡ Rukainių ir Trakelių kaimų - 15 arų dydžio ieÅ¡kovei buvo sutekta Å¡alia vyro namo. Skiriant prie namo 15 arų dydžio grÄ Å¾intos žemės dalį, buvo suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Formuojant minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ 15 a žemės ploto dydį buvo įskaičiuoti ir lauko keliai, kas matyti iÅ¡ 2002-06-07 pažymėjimo 9.2 punkto. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-05-20 sprendimo Nr. 41-12627 3 punkte pažymėta, kad servitutas taikomas nekilnojamajam turtui – 4,32 ha dydžio, tačiau ne 0,15 ha plotui, suteiktam namų valdos formavimui.

5. Atliekant ieÅ¡kovės žemės sklypo geodezinius matavimus 2014 metais, individuali S. B. įmonė „Matininkas“, nesilaikydama abriso, ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ padidino iki 0,1770 kv.m ploto. Šį plotÄ iÅ¡matavo, įtraukdama į žemės plotÄ lauko kelius, atidavė ieÅ¡kovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį kaimyniniam žemės sklypo savininkui E. S.. Individuali S. B. įmonė „Matininkas“, nesilaikydama kelių apsaugos zonos, iÅ¡ abiejų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų įtraukė į žemės sklypo plotÄ ir kelių apsaugos zonai priklausančius žemės plotus.

6. Ieškovės teigimu, 2010-06-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 2 ties punktu Nr. 4 yra ne jos parašas, todėl laiko, kad toks dokumentas turi būti pripažintas niekiniu ir panaikinta jo registracija.

7. Sudarytame 2014-05-28 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane grafoje „Su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2014-05-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 4182, ir nustatytu plotu sutinku: žemės savininkas (naudotojas): R. J.“ yra ieškovės parašas, tačiau, ieškovės teigimu, šis parašas buvo išgautas ieškovės suklydimo būsenoje, nes tuo metu buvo užmuštas jos brolis, o vyras buvo ligoninėje, jo sveikatos būklė buvo sunki. Būtent per šias dienas ji buvo iškviesta į įmonę „Matininkas“ pasirašyti dokumentus. Net nepažiūrėjusi ir nepatikrinusi dokumentų, ji pasirašė ir išėjo.

8. IeÅ¡kovė parengto įmonės „Matininkas“ 2014-05-28 žemės sklypo plano nematė, kol neiÅ¡kilo klausimas dėl tvoros aplink ieÅ¡kovės žemės sklypÄ pastatymo. Tik tuo metu pastebėjo, kad plane neteisingai nustatyta kelių apsaugos zona, neiÅ¡laikyti atstumai nuo kelių ir planas sudarytas neteisingos konfigÅ«racijos, sumažinant ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypo plotÄ . Dėl neiÅ¡laikytų atstumų nuo kelių ieÅ¡kovė negali pastatyti tvoros aplink savo žemės sklypÄ .

9. Kadangi ieÅ¡kovė nesutiko su tuo, kad į jos žemės sklypo dydį bÅ«tų įskaityti keliai, priklausantys valstybei, ji 2015-10-29 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių su praÅ¡ymu patikrinti jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie neatitiko abrisui. Tačiau NŽT pranešė jai, kad matavimai atlikti teisingai, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais. Nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovė pavedė UAB „Tiksli riba“ atlikti jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl naujų kadastrinių matavimų. PraÅ¡ant atlikti iÅ¡ naujo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)matavimus, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė pageidavimus, kad kraÅ¡tinės linijos ilgiai atitiktų abrise nustatytus linijos ilgius.

10. IeÅ¡kovės teigimu, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame E. S., esantis rÅ«sys turi patekti į jos pradinį sklypÄ , paženklintÄ abrise. Dėl to, rengiant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)planÄ , buvo atsižvelgta į abriso iÅ¡matavimus. Suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal abrisÄ dengia VÄ® Registrų centre registruotÄ E. S. priklausantį žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdengiamas plotas lygus 405 kv.m. Ä® persidengiančiÄ teritorijÄ patenka rÅ«sys. Kadangi individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2014-05-28 sudarytas planas neatitinka abrisui, Å¡is planas naikintinas, taip pat naikintinas ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. S., esančio KÅ«lių k., Rukainių sen., Vilniaus r., 2012-10-29 planas, sudarytas S. L. įmonės „Norneda“, nes jo dalis priklauso pagal abrisÄ R. J..

11. Be to, matininko S. B. IÄ® „Matininkas“ sudarytas R. J. žemės sklypo planas neatitinka Kelių įstatymo 11, 12 straipsnių, nes pažeistos įstatymo normos dėl kelio apsaugos zonos iÅ¡laikymo. Å iuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-421/2016. Å iuo metu ieÅ¡kovei pagal UAB „Tiksli riba“ sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ priklauso E. S. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis - 405 kv.m ploto. Nors R. J. buvo suteiktas 1500 kv.m. sklypas namų valdai, tačiau po S. B. įmonės „Matininkas“ matavimo žemės sklypo plotas padidėjo iki 1770 kv.m., o pagal pirminį abrisÄ gaunamas 1902 kv. m. plotas. Taigi, darant R. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ploto pagal abrisÄ trÅ«kumai, dėl to R. J. į žemės sklypo plotÄ buvo įskaityta esamų aplink žemės sklypÄ kelių dalis.

12. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir neturi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-28 plano pripažinimo negaliojančiu, kadangi minėtas žemės sklypo planas parengtas pačios ieškovės užsakymu. Pažymi, kad ieškovės brolis žuvo daug anksčiau, nei buvo pasirašoma ant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, todėl ieškovė nebuvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

Be to, ieÅ¡kovė, kaip sutarties Å¡alis, turėjo bÅ«ti atidi ir rÅ«pestinga, domėtis savo pasiraÅ¡omais dokumentais. IeÅ¡kovė pati pasirašė 2010-06-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 2, kÄ matė atsakovas, atsakovo sÅ«nus ir aktÄ rengęs matininkas. IeÅ¡kovė ne kartÄ prašė matininkÄ parodyti atsakovo žemės sklypo ribas, tik tuomet pasirašė ant žemės sklypo plano.

13. UAB „Tiksli riba“ atliko matavimus pagal ieÅ¡kovės pageidavimus, susijusius su galimai blogai atliktais 2014 m. jos pačios žemės sklypo matavimais, todėl laiko, kad tai papildomai įrodo, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-06-19 atliko atsakovo žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir nustatė, kad žemės sklypo ribos nėra pažeistos. Patikrinime dalyvavo ir ieÅ¡kovė, tačiau pasiraÅ¡yti ant akto atsisakė.

14. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad pasiraÅ¡ymo ant žemės sklypo paženklinimo aktų metu buvo tokios bÅ«senos, kad nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Be to, ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties – 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminÄ , todėl ieÅ¡kinys ir Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminus ginčyti atsakovo užregistruotų nuosavybės kadastrinių ribų planų ir aktų terminÄ - per 30 dienų nuo sužinojimo apie jų egzistavimÄ . Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad apie planus ir aktus jai buvo žinoma daug ankščiau nei 30 dienų iki ieÅ¡kinio padavimo 2017-04-10. IeÅ¡kovė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminų neprašė, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad turėtų bÅ«ti taikomas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi ieÅ¡kinys nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminus.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo 17,70 arų sklypo plotÄ siekia ne sumažinti iki jai pirma buvusio paskirto ploto (15 arų), bet padidinti savo sklypÄ atsakovo sklypo sÄ skaita, kadangi jos teikiamas planas rodo, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės sklypas turi bÅ«ti dabartinėje atsakovo žemėje. IeÅ¡kovė net neįrodinėja, ar tai yra teisėta, o preziumuoja savo plano ir abriso sÄ sajÄ , kaip pagrindÄ turėti 19 arų, kas negali bÅ«ti laikoma teise į didesnį žemės sklypo plotÄ nei į tÄ , kuris jai buvo suteiktas ir dabartiniu metu registruotas.

18. Teismas kritiškai vertino ieškovės paaiškinimus, neva ant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano jos parašas buvo padėtas esant suklydimo būsenoje. Teismas sprendė, kad ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė. Be to, teismo vertinimu, ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad S. B. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas prieštarauja Kelių įstatymo 11, 12 straipsniams, kadangi nenurodo, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti. Teismas rėmėsi ekspertizės išvada ir sprendė, kad būtent ieškovė pasirašė 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr.

1. Be to, nurodė, kad, netgi vizualiai įvertinus visus byloje esančius ieškovės parašus, abejoti ekspertize nėra pagrindo.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, su kuriais abi Å¡alys sutiko, todėl nei jų plotai, nei jų ribos negali bÅ«ti keičiami vadovaujantis vienos ieÅ¡kovės iniciatyva ir nurodymu UAB „Tiksli riba“ suformuoto plano pagrindu. Pažymėjo, kad abrisas nėra tikslus sklypo ribų planas, kad tai yra vietovės planas, padarytas toje vietovėje pagal horizontalių geodezinių matavimų duomenis, todėl ieÅ¡kovės abriso vertinimas aukščiau už esamus sprendimus dėl jai suteiktos žemės neturi teisinio ir teisėto pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

21. Apeliantės teigimu, žemės sklypo planai ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktai nėra administracinio pobūdžio aktai, kuriems taikomas 30 dienų apskundimo terminas, todėl laiko, kad galioja bendrasis ieškinio senaties terminas. Todėl teismas ieškinio senatį taikė nepagrįstai, nes ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

22. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė brolio mirties liudijimÄ bei vyro 2014-04-11 epikrizę, kad įrodytų, jog apeliantė, pasiraÅ¡ydama ant žemės sklypo plano, buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo savo veiksmų suprasti ir valdyti. Teismas klaidingai nurodė, kad Å¡ios aplinkybės neatitinka tikrovės.

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ekspertizės iÅ¡vada rėmėsi nepagrįstai, kadangi pagal jÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as. Tačiau ieÅ¡kovė ginčijo žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ Nr. 2, o ekspertizės metu nebuvo įmanoma nustatyti, ar ant ginčijamo akto (jo kopijos) pasirašė pati ieÅ¡kovė. Apeliantė už ekspertizę sumokėjo didelius pinigus, o teismas nesugebėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo E. S. akto Nr. 2 originalo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad negali bÅ«ti tuo pačiu metu ir dėl to paties žemės sklypo du su skirtinga numeracija aktai. ReiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ jų yra neteisėtas, o jais rėmėsi oficialios institucijos, tvirtinusios kadastrinius E. S. žemės sklypo dokumentus.

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sprendime iÅ¡vardintas įstatymo normas, dėl ko neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino byloje esantį ieÅ¡kovės žemės sklypo abrisÄ , kuris yra matuojamo taÅ¡ko aplinkinės situacijos bei jame esančių linijinių objektų schema. Abrisas yra oficialus dokumentas ir jis nereikalauja naujo įrodinėjimo dėl jo teisėtumo. Bendraatsakoviai bylos nagrinėjimo metu nepareiÅ¡kė praÅ¡ymų pripažinti ieÅ¡kovės žemės sklypo abrisÄ niekiniu dokumentu. Pažymi, kad atsakovo E. S. žemės sklypas suformuotas taip pat laikantis abriso. Pirmosios instancijos teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių savarankiÅ¡kai nustatė pateiktÄ abrisÄ netinkamu įrodymu. Apeliantė nesutinka, kad to paties dokumento kopijos gali turėti skirtingus numerius.

25. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir argumentus vertino teisingai, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai neturi teisinio ir teisėto pagrindo, todėl negali bÅ«ti tenkinami. Apeliantės pateikti įrodymai – brolio mirties liudijimas ir vyro epikrizė, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys apeliantės sveikatos bÅ«senÄ 2014-05-28 dienai, kuomet ji neva nesuprato savo veiksmų, kadangi pateiktuose dokumentuose nurodyti skirtingi laikotarpiai.

Apeliantas taip pat pritaria teismo vertinimui, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba, kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau.

27. Apeliantė R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus – V. J. epikrizę (iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų) ir V. S. mirties liudijimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad Å¡ie įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, konstatuoja, kad Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, Å¡iuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės R. J. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, iÅ¡tyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. J. priklauso 0.1770 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nors ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose teigia, kad egzistuoja netikslumai dėl jai priklausančio žemės sklypo ploto, tačiau VĮ Registrų centro įrašų ir kitų dokumentų, kurių pagrindu ieškovei įregistruotas 0,1770 ha žemės sklypo plotas, neginčija.

IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti negaliojančiais 2014-05-28 jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planÄ bei 2014-05-16 žemės sklypų paženklinimo aktÄ Nr. 4182 tuo pagrindu, kad ji pasirašė ant minėto žemės sklypo paženklinimo akto, nesuprasdama savo veiksmų ir negalėdama jų valdyti dėl susiklosčiusios sunkios situacijos - jos brolio žūties ir vyro susirgimo sunkia liga. Kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo netenkino, iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir apeliacinis skundas.

29. Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).

30. Nagrinėjamu atveju prie aplinkybių, nulėmusių ieÅ¡kovės valiÄ , apeliantė priskiria jos brolio žūtį 2014-03-15 (mirties liudijimo duomenys) ir vyro susirgimÄ sunkia liga (epikrizės duomenimis hospitalizuotas 2014-02-18 – 2014-03-03). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka tiek su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , tiek su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai nėra pakankami įrodyti, kad ieÅ¡kovė buvo tiek paveikta minėtų aplinkybių, jog negalėtų suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Pažymėtina, kad duomenų apie pačios ieškovės sveikatos būklę minėtu laikotarpiu nėra pateikta. Tuo tarpu, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovė pati pasirinko matininkus, sandorį sudarė savo naudai ir interesais. Ant žemės sklypo kadastro duomenų 2014-05-28 akto Nr. 4182 pasirašė 2014-05-16, o žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo suderintos tik 2014-09-05, taigi, ieškovė turėjo pakankamai laiko domėtis žemės sklypo kadastrinių matavimų eiga ir rezultatais.

31. Kita vertus, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie savo faktinę fizinę ir emocinę bÅ«senÄ tuo metu, kai pasirašė ant kadastro duomenų 2014-05-28 akto. Teisėjų kolegija neatmeta ieÅ¡kovės argumentų, jog ji galėjo bÅ«ti prislėgta dėl savo vyro ligos ir/ar brolio žūties, tačiau Å¡ios aplinkybės, kurios laike yra ganėtinai nutolusios nuo ginčijamų aplinkybių, tikėtina, negalėjo lemti tokios ieÅ¡kovės bÅ«senos, kad ji visiÅ¡kai nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. PrieÅ¡ingų duomenų į bylÄ nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus pripažinti negaliojančiais R. J. priklausančius 2014-05-28 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ , 2014-05-28 žemės sklypo kadastro duomenis, 2014-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 4182, atmetė pagrįstai.

32. IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiais atsakovui E. S. priklausančio 2012-10-29 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)planÄ , 2010-07-17 žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2, 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 2 tuo pagrindu, kad ne ji (ieÅ¡kovė) pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.

2. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė, pasirėmęs teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada. Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinėje byloje atlikta ekspertize, kadangi ekspertizės metu buvo konstatuota, jog ant 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 pasirašė ieÅ¡kovė, bet neįmanoma nustatyti, ar ieÅ¡kovės paraÅ¡as yra ant 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.

2. Apeliantės įsitikinimu, dvi to paties dokumento kopijos negali turėti skirtingų numerių.

33. Civilinėje byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 pasirašė ieškovė R. J., t.y. parašas R. J. vardu nėra techniškai padirbtas, o yra įprastai pasirašytas rašaline rašymo priemone. Ekspertizės akte pažymėta, kad 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2 yra kopija, todėl negalima nustatyti, ar R. J. parašas šiame akte buvo padirbtas. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvadas pripažino pagrįstomis ir jomis rėmėsi, konstatuodamas, kad ieškovės parašo autentiškumas aktuose nėra paneigtas.

34. Pažymėtina, kad civilinėje byloje yra pateikta atsakovo E. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro byla, kurioje yra pateiktas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2010-06-16 akto Nr. 1 originalus dokumentas. Atsakovė ginčija 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 2, kurį yra pateikusi į bylÄ . Tačiau byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ginčijimas aktas Nr. 2 yra analogiÅ¡ko dokumento Nr. 1 kopija, t. y. byloje esantys akto originalas Nr. 1 ir kopija Nr. 2 pagal savo turinį yra identiÅ¡ki dokumentai. Taigi, tikėtina, kad akto numeracija skiriasi tik dėl to, kad jis buvo suraÅ¡ytas dviem egzemplioriais (taip nurodyta akto pastabose). Dėl to, nepriklausomai nuo to, kad aktai įvardijami Nr. 1 ir Nr. 2, jie turi vienodÄ teisinę galiÄ dėl savo turinio.

35. Teismo ekspertizės akte patvirtinta, kad ieÅ¡kovė pasirašė pati ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, o nustatyti, ar akte Nr. 2 jos paraÅ¡as yra padirbtas, nėra galimybės dėl to, kad tai yra kopija. Taigi, esant iÅ¡ esmės dviem analogiÅ¡kiems dokumentams, turintiems vienodÄ teisinę galiÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sutikimÄ dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo. IeÅ¡kovė objektyvių įrodymų, paneigiančių tiek ekspertizės, tiek pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas Å¡iuo klausimu, nepateikė, t. y. ekspertizės iÅ¡vadų nepaneigė, todėl nesivadovauti jomis nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Be to, teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas M. Š. nurodė, kad žemės sklypo planas buvo įregistruotas būtent originalaus dokumento - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2010-06-16 akto Nr. 1 pagrindu, todėl šio akto kopija Nr. 2 iš esmės nėra teisiškai reikšminga, juo labiau, kad jos turinys nesiskiria nuo originalo.

36. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu taip pat prašė patvirtinti 2016-09-12 UAB „Tiksli riba“ parengtÄ jos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano projektÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Å¡is reikalavimas iÅ¡ esmės yra iÅ¡vestinis iÅ¡ kitų ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl, atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2010 m. atsakovo žemės sklypo planÄ ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , 2014 m. ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , nėra pagrindo tenkinti ir Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo.

37. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė daug reikÅ¡mės teikia jos žemės sklypo abrisui, laiko jį oficialiu dokumentu, nereikalaujančiu papildomo įrodinėjimo dėl jo teisėtumo. Mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad bendraatsakoviai bylos nagrinėjimo metu nepareiÅ¡kė praÅ¡ymų pripažinti ieÅ¡kovės žemės sklypo abrisÄ niekiniu dokumentu, teismas iÅ¡ esmės privalėjo juo vadovautis besÄ lygiÅ¡kai. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, su kuriais Å¡alys sutiko, pasirašė ir, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto duomenų registre įstatymo nustatyta tvarka.

Nors apeliantės minimas abrisas ir nėra niekinis dokumentas, tačiau jis negali paneigti vėliau sudarytų ir atitinkama tvarka įregistruotų matavimų pagrįstumo. Be to, abrisas negali būti laikomas oficialiu dokumentu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jis, nors ir sudarytas vyresn. inžinierės R. Š., tačiau tai nėra dokumentas, išduotas valstybės ar savivaldybių institucijos vardu. Jo pagrindu vėliau gali būti sudaromi ir tvirtinami kiti dokumentai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma ieškovės ginčijamais dokumentais.

Taigi, vadovautis abrisu besÄ lygiÅ¡kai (taip, kaip teigia apeliantė), negalima.

38. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės pateiktame UAB „Tiksli riba“ parengtame žemės sklypo plano projekte, kuris parengtas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu ir pagal jos žemės sklypo abrisÄ , neatsispinti žemės sklypo plotas (ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė kalba apie 0,19 ha plotÄ ). Kaip jau buvo minėta, pagal byloje esančius oficialius duomenis ieÅ¡kovei priklauso 0,1770 ha ploto žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant įgijimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis civilinėje. byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.).

39. Dar daugiau, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto plano matyti, kad į ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas patektų atsakovui priklausantis rÅ«sys, kurio nuosavybė nėra ginčijama. Pažymėtina, kad teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribÄ kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės pateiktas UAB „Tiksli riba“ parengtas žemės sklypo plano projektas Å¡ių reikalavimų neatitinka.

40. Kaip pažymi atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo patvirtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-08-27 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-2922. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie jai priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų patvirtinimÄ , kadangi ieÅ¡kovė yra Å¡io žemės sklypo savininkė ir jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įraÅ¡as galioja nuo 2014-09-05.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei teises ir pareigas sukuria bÅ«tent minėtas 2014-08-27 sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-2922, o ne planas kaip pats toks savaime. Todėl ir ieÅ¡kinio senatis taikytina atsižvelgiant į Å¡io sprendimo priėmimo datÄ bei tai, kad minimas sprendimas yra administracinis aktas. Sprendimas nėra ginčijamas, nuginčytas ir galiojantis.

41. Atitinkamai atsakovui E. S. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-06-29 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-827, kuris taip pat yra galiojantis ir nenuginčytas. Taigi, ir Å¡io administracinio akto bei jo pagrindÄ sudarančių ieÅ¡kovės ginčijamų atsakovo žemės sklypo plano, ribų paženklinimo akto, kadastriniams matavimams nuginčyti taikytina ieÅ¡kinio senatis.

42. Kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

43. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

44. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės R. J. priteistinos 600 EUR dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ E. S. naudai (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. J. atsakovo E. S. naudai 600 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjos Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Renata Volodko