a31ccaf3-9486-4808-b723-e5222c5d2f62 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-288-658/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62566-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.3.; 2.3.2.2.12. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S 2019 m. spalio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, kaltinamajam A. D. ir jo gynėjams advokatams Kęstučiui Kalinauskui, Audriui Bandzaičiui, civilinės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, Teismas n u s t a t ė : A. D. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, bei pagal 37 straipsnio 8 dalį turėdamas teise nutraukti su darbuotojais darbo sutartis, pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 18 dalies 10 punktÄ , kuriame numatyta, kad bendrovės direktorius neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi, 2016 m. rugsėjo 15 d. atleidžiamiems darbuotojams neteisėtai iÅ¡mokėjo: - I.

A. 3 024 eurų kompensacijÄ , 1 199,52 eurų priedÄ ; - L. B. 4 536 eurų kompensacijÄ , 539,28 eurų priedÄ ; - L. B. 4 536 eurų kompensacijÄ , 519,12 eurų priedÄ ; - G. D. 7 749 eurų kompensacijÄ , 13 121,64 eurų priedÄ ; - L. M. 2 268 eurų kompensacijÄ , 903,42 eurų priedÄ ; - V. M. 4 536 eurų kompensacijÄ , 1 224,72 eurų priedÄ ; - S. S. 3 402 eurų kompensacijÄ , 230,58 eurų priedÄ ; bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas 14 805,12 eurų sumoje nuo atleidžiamiems darbuotojams iÅ¡mokėtos sumos (47 789,28 eurų), taip iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 62 592,40 eurų, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 62 592,40 eurų žalÄ , dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ leidyba nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo sustabdyta, Taip pat A.

D. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d., nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .“, to pačio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų ir Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatÅ«s juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ reikalavimus, nes neiÅ¡saugojo ilgalaikio ir finansinio turto inventorizacijų aprašų 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2015 m. sausio 1 d., dėl ko negalima nustatyti ar bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2015 m. sausio 1 d. apskaitytas turtas viso 72 912,23 eurų įsigijimo verte ir finansinis turtas 86,23 eurų atitiko realius turto likučius 2015 m. sausio 1 d., be to, A.

D. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 28 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , neužtikrino, kad - bendrovė, 2016 m. rugsėjo 14 d. pardavusi G. D. automobilį Opel Zefira, apskaitoje įregistruotų automobilio įsigijimo savikainÄ 7 500 eurų ir sukaupto nusidėvėjimo 4 106,93 eurų nuraÅ¡ymÄ , - bendrovė, 2016 m. rugsėjo 1 d. nuraÅ¡iusi ilgalaikį turtÄ 7 851,14 eurų, tvarkomoje apskaitoje nuraÅ¡ytų to ilgalaikio turto likvidacinės vertės 4,43 eurų sumÄ (7 855,57 - 7 851,14), - bendrovė tvarkomos apskaitos registruose įregistruotų kompensacijų paskaičiavimo ir nuo jų apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuoto darbo užmokesčio bei priedų ir nuo jų apskaičiuotų mokesčių už 2016 metų rugsėjo mėnesį, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, dėl nurodytų buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2016 metus.

A. D. kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas bei reikia papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiÅ¡kimÄ Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sutuoktinių A.

D. ir G. D. bendrų veiksmų, kuriais buvo siekiama gauti naudos iÅ¡ apgaule pasisavinto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei jį iÅ¡Å¡vaistyti, bei civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo iÅ¡ abiejų sutuoktinių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas tik buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. D., kuris yra kaltinamasis Å¡ioje baudžiamojoje byloje, o jo sutuoktinė G. D. byloje apklausta liudytoja, dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų, tačiau jos atžvilgiu nepriimtas joks procesinis sprendimas, nors tiek pareiÅ¡kime pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tiek civiliniame ieÅ¡kinyje buvo praÅ¡oma nustatyti, ar ji padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Civilinės ieÅ¡kovės atstovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 2019 m. birželio 4 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė žalÄ iÅ¡ atsakovų A. D. ir G. D.. Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pagrindas solidariajai atsakovų atsakomybei kyla iÅ¡ bendrų atsakovų veiksmų, kuomet įmonės vadovas atsakovas A. D. priėmė sprendimus, kuriuos inicijavo atsakovė G.

D., kuri grindžiama liudytojų, visų dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perviliotų į naujai įsteigtÄ A. D. ir G. D. įmonę darbuotojų, parodymais. Å ie asmenys buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjas nesiėmė net minimalių veiksmų nustatyti tikruosius nusikalstamos veikos kaltininkus, o apsiribojo tik direktoriaus A. D. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo apklausti visi įmonės darbuotojai ne tik kad nebuvo klausiami apie sutuoktinių bendrus veiksmus, tikslus, aplinkybes, bet net ir vos ne žodis žodin vienodai suraÅ¡ytos apklausos, kurių objektas tik A.

D.. Civilinės ieškovės atstovės nuomone, šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame neteisingai nurodytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės – bylos faktinės aplinkybės, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, arba net nesistengti rinkti duomenys ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Be to, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje negali būti pradėta nagrinėti ir dėl priežasties, jog šiuo metu G.

D. turi liudytojo statusÄ , o jai įgijus įtariamosios statusÄ tuo pačiu pasunkėtų ir kaltinamojo A. D. kaltinimo ribos. Civilinės ieÅ¡kovės atstovės teigimu, įvertinus naujai paaiÅ¡kėjusius duomenis, kyla bÅ«tinybė iÅ¡ naujo atlikti kaltinamajame akte apraÅ¡ytų faktinių aplinkybių tyrimÄ , baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste įvertinti kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus bendrus veiksmus, iÅ¡dėstyti faktines aplinkybes taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikacijÄ .

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieÅ¡kovės atstovė taip pat pažymėjo, kad Å¡ios bylos objektas nėra tas, kurį mini kaltinamojo advokatai, nes M. Å . direktoriumi tapo tik nuo 2016 m. spalio mėn.. Prokuroras Zenas Leonavičius teisiamojo posėdžio metu neprieÅ¡taravo dėl bylos grÄ Å¾inimo prokurorui, kad bÅ«tų atliktas papildomas tyrimas. Nurodė, kad nors Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, bet iÅ¡ sprendimo matosi bendri G. D. ir A. D. veiksmai, o užfiksuotos aplinkybės turi tiesioginės reikÅ¡mės baudžiamajai bylai.

Tyrimas nebuvo akcentuotas į G. D. veiksmus, dėl jos nebuvo priimtas procesinis sprendimas, nes jai nebuvo pareikÅ¡tas įtarimas. Pažymėjo, kad A. D. pateikė dokumentus, jie buvo vertinti ir specialistė pasisakė, kad jie ankstesnės iÅ¡vados nekeičia. Kaltinamojo gynėjai advokatai Kęstutis Kalinauskas ir Audrius Bandzaitis iÅ¡ dalies palaikė civilinės ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymÄ tik kitais motyvais. Gynėjų nuomone, byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta tyrimui dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, nes tai nėra iÅ¡tirta.

Yra konstatuota, kad revizorei buvo nepateikti dokumentai, kurių buvo prašoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius M. Š. ir jis šių dokumentų nepateikė, jo apklausos protokole apie tai klausimų nėra. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog būtų galima konstatuoti, jog dokumentai iš viso būtų dingę. Nėra atliktas tyrimas nuo ko darytos kopijos, kur yra dokumentai. Yra įvairių dalykų, už kuriuos turėtų būtų atsakingas dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ne kaltinamasis.

Prokuratūrai reiktų tirti ar jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kuri taikytina atleistam iš darbo direktoriui. Dauguma inkriminuotų veiksmų turėjo būti atlikti naujojo direktoriaus. Dėl bendrininkavimo kyla abejonių, nes tada visi darbuotojai turėtų būti bendrininkai, o ne tik G. D.. Be to, BK 184 straipsnis taip pat nėra pilnai įrodytas. Atlyginimai buvo išmokėti teisėtai, dėl šio straipsnio taip pat byla yra nepilnai ištirta. Taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas priešingas šiai bylai, nes šioje byloje esantys kaltinamieji, toje byloje yra pareiškėjai, ir bylos eiga krypsta kitur.

Å ioje byloje veika tirta, kuri buvo iki spalio 28 d., bet pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ , kai kurie buhalterinės apskaitos momentai daromi pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, o daugelio operacijų ataskaitinis laikotarpis yra vienas mėnuo, tai reiÅ¡kia, kad spalio 31 d.. Todėl tai, kas turėjo bÅ«ti atlikta iki spalio 31 d., turėjo padaryti direktorius M. Å .. Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad bylÄ reikia grÄ Å¾inti, bet nesutiko su advokatės R. Lazauskienės iÅ¡dėstytais motyvais.

Kaltinamasis palaikė savo gynėjų advokatų K. Kalinausko ir A. Bandzaičio iÅ¡sakytoms pozicijoms. Kaltinamojo nuomone, tiriant Å¡iÄ bylÄ taip pat reikėtų iÅ¡tirti visų Å¡ių įvykių priežastinį ryšį. Civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės praÅ¡ymas tenkintinas. Nors praÅ¡ymÄ BPK 254 straipsnio trečiosios dalies pagrindu pareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kovo atstovė, tačiau šį praÅ¡ymÄ palaikė ir juo labiau dar papildomus argumentus iÅ¡dėstė ir pats prokuroras, iÅ¡reiÅ¡kęs ir savo atskirÄ pageidavimÄ dėl bylos grÄ Å¾inimo ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimis, prokuroro praÅ¡ymu byla gali bÅ«ti perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti iÅ¡ esmės nenumatant pareigos jam pateikti tikslius motyvus ir neįpareigojant smulkiai nurodyti kokius konkrečiai veiksmus jis nori atlikti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje be kita ko pabrėžiama, jog ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti toks, kad jo trÅ«kumai kliudytų teismui teisingai iÅ¡spręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ .

Ä®statymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neiÅ¡samiai ar turi kitų trÅ«kumų, ikiteisminį tyrimÄ (ar atskirus jo veiksmus) bÅ«tų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimÄ priimami sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, pagrįsti teisiniais argumentais. Å ių sprendimų aiÅ¡kumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingÄ teisinį procesÄ , taip pat teisės į teisminę gynybÄ , garantija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Taigi, teismas, įvertinęs civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės praÅ¡yme perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui nurodytus argumentus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad prokuroras 2019 m. spalio 4 d. teisiamojo posėdžio sutiko, jog byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta jam, konstatuoja, jog civilinės ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas yra pagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nėra iÅ¡samiai atskleistos nusikalstamos veikos, visi jas galimai padarę asmenys ir tinkamai pritaikytas įstatymas, o tai trukdo teismui nagrinėti bylÄ teisme bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka ir pagrindais papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau teismas vis tik pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinės ieÅ¡kovės pateiktas neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 negali bÅ«ti laikomas turinčiu prejudicinę galiÄ , kaip kad užsiminė prokuroras. PrieÅ¡ingai nei nurodyta Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje, BPK nėra įtvirtintos nuostatos dėl prejudicinių faktų.

Be to, įrodinėjimas civiliniame ir baudžiamajame procese skiriasi, kadangi baudžiamojoje byloje faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Tuo tarpu įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus, t. y. civilinėje teisėje galioja tikimybių pusiausvyros principas.

Taigi, Å¡iuo atveju nors nurodytoje civilinėje byloje priimtu sprendimu ir buvo nustatyti tam tikri kaltinamojo A. D. ir jo žmonos G. D. neteisėti veiksmai civilinio ginčo apimtyje, tačiau toks sprendimas neturi įtakos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas grindžiant kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras, pildydamas ikiteisminį tyrimÄ , privalo autonomiÅ¡kai (savarankiÅ¡kai) organizuoti BPK nustatyta tvarka duomenų rinkimÄ ir vertinimÄ , kurie patvirtintų ar paneigtų veiksmų bendrumÄ (bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius), o ne vadovautis civilinėje byloje priimtu sprendimu nustatytais faktais.

Svarbu paminėti, kad iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės 2017 m. lapkričio 20 d. praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad civilinė ieÅ¡kovės prašė ikiteisminį tyrimÄ pradėti ne tik kaltinamojo A. D. atžvilgiu, bet taip pat G. D. ir kitų laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atžvilgiu. Å iuo atveju teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ paaiÅ¡kėjo, jog A. D. inkriminuojama nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta kartu su jo sutuoktine G. D., kadangi įmonės vadovas A.

D. galimai priėmė neteisėtus sprendimus, kuriuos inicijavo G. D.. Dėl to nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bÅ«tina papildyti ikiteisminį tyrimÄ nustatant ar galimai reikia kaltinimus pareikÅ¡ti ir G. D., tokiu bÅ«du sprendžiant ir galimo bendrininkavimo aspektus, kas gali bÅ«ti nustatyta tik byloje atlikus tam tikrus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus. Ä®vertinus G. D. procesinę padėtį – liudytoja, atsižvelgiant į A. D. pareikÅ¡tų kaltinimų apimtį bei ribas, neabejotina, jog Å¡ioje proceso stadijoje siekiant tinkamo ir objektyvaus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytinų aplinkybių iÅ¡tyrimo, spręsti klausimo dėl galimo A.

D. bendrininkavimo atliekant jam inkriminuojamos nusikalstamus veiksmus ar nustatyti galimai kartu su juo veikusius asmenis, nėra procesinės galimybės. Å ių veiksmų atlikimas galimas tik ikiteisminio tyrimo metu, grÄ Å¾inus nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui tyrimo papildymui. Be to, atliekant papildomÄ tyrimÄ ir nenustačius G. D. veikoje nusikalstamos veikos požymių prokuroras tai taip pat turėtų iÅ¡spręsti procesiniu sprendimu, nes kaip minėta, pareiÅ¡kime apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ toks praÅ¡ymas dėl G.

D. buvo, tačiau jis niekaip nebuvo spręstas. Papildant ikiteisminio tyrimo medžiagÄ taip pat bÅ«tina patikrinti ar tinkamai kvalifikuotos A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tame tarpe turi bÅ«ti patikrinta kaltinamojo A. D. pateikta versija, kad jis pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymÄ neturėjo pareigos atlikti tam tikrus jam inkriminuotus veiksmus, kadangi po jo atleidimo tai turėjo padaryti jau naujasis įmonės vadovas, ir tai aiÅ¡kiai reglamentuota buhalterinę veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Taip pat kaltinamojo gynėjai nurodė, kad pagal A. D. ir G. D. pareiÅ¡kimÄ yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimai tų pačių faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje tik kitų asmenų atžvilgiu. Dėl to, teismo nuomone, prokurorui perdavus bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti, turėtų bÅ«ti patikrinta ar abu ikiteisminiai tyrimai nėra susiję. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus naujoms svarbioms aplinkybėms, nėra galimybės iÅ¡samiai atskleisti kaltinime nurodytų veikų pobÅ«džio, neiÅ¡spręsti klausimai dėl kitų asmenų galimo bendrininkavimo, nepriimti procesiniai sprendimai visų asmenų atžvilgiu dėl pateikto pareiÅ¡kimo apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Visa tai trukdo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl byla grÄ Å¾intina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, teismas, perduodamas bylÄ prokurorui, turi nustatyti konkretų terminÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti. Todėl nustatytinas 3 mėnesių terminas tam padaryti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 3 dalimi, 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: civilinės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės praÅ¡ymÄ dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui tenkinti.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-288-658/2019, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminÄ . Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Nerijus Meilutis