a31c42bd-9175-495e-bfdd-dfef4d4bd4c8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2203-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18731-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.1.; 3.2.6.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2017 m. spalio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienėsekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovės Vokietijos draudimo bendrovės „AUDI BANK“ atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui,atsakovui E. G.,trečiojo asmens UAB „Aldaras“ atstovams A.

K. ir advokatui Haroldui Ivanauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vokietijos draudimo bendrovės „AUDI BANK“ ieÅ¡kinį atsakovui E. G. dėl automobilio grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui, trečiasis asmuo UAB „Aldaras“ ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė teismo patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo E. G., kuriam ginčo automobilį pardavė UAB „Aldaras“, automobilį AUDI Q7 (kėbulo Nr. VIN WAUZZZ4L17D012101), raktÄ , dokumentus ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Kauno miesto Dainavos PK 2011-12-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.26-1-01656-11 pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (Nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas arba realizavimas). Tyrimas pradėtas dėl to, kad 2011-12-14 VÄ® „Regitra“ Kaune, kai A. K. kreipėsi dėl automobilio AUDI Q7 VIN įregistravimo, paaiÅ¡kėjo, jog minėtas automobilis yra ieÅ¡komas užsienio valstybėje. Pagal 2012-13-22 specialisto iÅ¡vadÄ , automobilio identifikacinis numeris yra atliktas gamykliniu bÅ«du ir nėra pakeistas.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013-10-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. IeÅ¡kovė vindikaciniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o minėtÄ automobilį iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Atsakovas atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, teigė, kad automobilį įgijo sÄ Å¾iningai. UAB „Aldaras“ atstovas patikino atsakovÄ , kad ginčas dėl automobilio yra iÅ¡spręstas ir priklauso UAB „Aldaras“.

Atsakovas buvo įsitikinęs, kad perka automobilį, kuris teisėtai priklauso UAB „Aldaras“, nes perkant automobilį gavo teismų sprendimus, kuriais ieškovės ieškinys buvo atmestas.Trečiasis asmuo atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad automobilio AUDI Q7 tikrasis savininkas buvo UAB „Aldaras“ (2015-12-29 automobilis buvo parduotas E. G.), todėl ieškinys yra nepagrįstas. Italijos automobilių registracijos duomenimis, automobilis AUDI Q7 buvo registruotas Italijoje 2007-06-20, valst.

Nr. DJ957NX, automobilio kilmės šalis Vokietija (buvęs valst. Nr. DEGB8807 ir priklausė privačiam asmeniui T. K.). Registracijos pagrindas – 2007-01-24 rašytinė sutartis. Laikotarpyje nuo 2007-07-30 iki 2011-06-08 minėtas automobilis Italijoje buvo registruojamas kelis kartus. Paskutinis automobilio savininkas – ribotos atsakomybės bendrovė Gruppo Motori, kurios 2011-06-08 prašymu Nr. A288279M automobilis buvo išregistruotas eksportui ir parduotas bendrovei „Avenir auto prestige“. Minėta bendrovė šį automobilį 2011-12-05 pardavė UAB „Aldaras“ už 8000 EUR.

Automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad nuo 2006-10-18 minėto automobilio AUDI Q7 valst. Nr. DEG-B8807 (WAUZZZ4L17D012101) savininkas buvo T. K., minėtÄ automobilį įsigijęs iÅ¡ ABT+SEITZ Gamyklos GMBH.COKG, o vėliau – 2007-01-24 sutartimi, pardavė italui G. G.. IeÅ¡kovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog minėtas automobilis kada nors buvo Vokietijos bendrovės „AUDI BANK“ nuosavybė. Minėta transporto priemonė sudarytu sandoriu buvo perduota piliečiui T. K., o ne pagrobta, todėl UAB „Aldaras“ buvo sÄ Å¾iningas įgijėjas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2015-10-21 nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-05-13 nutartimi grÄ Å¾ino Vilniaus apygardos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-29 nutartimi bylÄ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus tais pačiais argumentais.

Kokio asmens naudai buvo apdraustas automobilis, pasakyti negalėjo. Atsakovas teigė, kad automobilį įgijo sÄ Å¾iningai, matė įsiteisėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad vindikacinį ieÅ¡kinį gali reikÅ¡ti tik automobilio savininkas, tačiau tai nėra nustatyta. Atsakovas yra sÄ Å¾iningas automobilio įgijėjas. IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡reikalauti jai priklausančiÄ transporto priemonę iÅ¡ neteisėto valdymo. IeÅ¡kovės atstovas nuosavybės teisės neįrodinėjo, teigdamas, jog tai akivaizdu, nors UAB „Aldaras“ jÄ ginčijo.

Ä® bylÄ yra pateiktas automobilio registracijos liudijimas, kuriame ginčo automobilio savininku nurodomas T. K. (el. b. l. 27), taip pat Italijos vieÅ¡o transportų priemonių registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame automobilio savininku nurodomas G. G. (el. b. l. 54). IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog T. K. baustas už apgaulę, pasisavinant turtÄ per trečiuosius asmenis, kas, ieÅ¡kovės manymu, patvirtina ginčo automobilio neteisėto pasisavinimo faktÄ .Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, t. y. taikyti vindikacijÄ (pareiÅ¡kė daiktinį teisinį reikalavimÄ ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr.3K-3-44/2009).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį daiktÄ nustatomos pagal valstybės, kurioje buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę.

Daiktas pripažįstamas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju pagal jo buvimo vietos valstybės teisę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai Lietuvos teismuose pareiškiamas vindikacinis ieškinys dėl kilnojamojo daikto, pavogto ar kitaip neteisėtai pasisavinto užsienio valstybėje, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo Lietuvoje, šio daikto savininko daiktinių teisių gynimui turi būti taikoma užsienio valstybės, kurioje tas daiktas buvo pavogtas, teisė.

Å i taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai daikto perdavimas (perėmimas) įvyksta kitais teisėtais ar neteisėtais bÅ«dais, o savininkas Lietuvoje pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J.-M. R. R.Ge ir kt. v. E. P. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-446/2010).SÄ Å¾iningo daikto įgijėjo teisių apsaugÄ reglamentuojanti CK 4.96 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji Lietuvos Respublikos teisės norma, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisė taikytina savininko nuosavybės teisių turiniui ir nuosavybės teisių gynimui (CK 1.11 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J.-M.

R. R. Ge ir kt. v. E. P. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-446/2010).Å ioje byloje ginčui spręsti taikytinos Vokietijos teisės normos, nustatant, ar ieÅ¡kovė yra daikto savininkė ir ar ji turi teisę ginti savo teises pareikÅ¡tu vindikaciniu ieÅ¡kiniu. Tačiau sprendžiant, ar atsakovas yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir, jeigu taip, ar yra pagrindas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei iÅ¡sireikalauti daiktÄ , turi bÅ«ti remiamasi imperatyviÄ ja Lietuvos Respublikos teisės norma (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).CK 4.96 straipsnyje reglamentuojamas daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo.

Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas. SÄ Å¾iningo daikto įgijėjo teisių apsaugÄ reglamentuojanti CK 4.96 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji Lietuvos Respublikos teisės norma, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisė taikytina savininko nuosavybės teisių turiniui ir nuosavybės teisių gynimui.

Asmenys, sÄ Å¾iningai įsigyjantys daiktÄ , turi bÅ«ti tikri, kad Å¡is daiktas iÅ¡ jų nebus iÅ¡reikalautas; jie gali paleisti tÄ daiktÄ Ä¯ tolesnę apyvartÄ , nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojančiu. Tačiau sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga netaikoma tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti valdomas. Tokiu reglamentavimu užtikrinama savininko ir sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų pusiausvyra, nes daikto savininkas, be savo valios praradęs jo valdymÄ , paprastai neturi galimybės pareikÅ¡ti reikalavimÄ daiktÄ pagrobusiam (radusiam) asmeniui.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad tiek UAB „Aldaras“, tiek E. G. yra nesÄ Å¾iningi įgijėjai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, plačiau apie įgijėjų nesÄ Å¾iningumÄ nepasisakė, rėmėsi vien tuo, kad automobilis priklauso ieÅ¡kovei, dėl to UAB „Aldaras“ ir E. G. yra nesÄ Å¾iningi įgijėjai. Teismas su tokiu ieÅ¡kovės vertinimu negali sutikti. IeÅ¡kovės teiginys yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais duomenimis. Teismas sprendžia, kad atsakovas ginčo automobilį iÅ¡ UAB „Aldaras“ įgijo sÄ Å¾iningai, nes pirkimo-pardavimo sutarties metu atsakovas matė Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, t. y. automobilis pagal šį sprendimÄ teisėtai priklausė pardavėjai UAB „Aldaras“.

Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti teismo priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, todėl jis negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu įgijėju.Analizuojant civilinėje byloje esančius dokumentus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nepateikė neginčytinų įrodymų, jog ji yra teisėta minėtos transporto priemonės savininkė. Byloje nėra duomenų, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ pirmajam Å¡ios transporto priemonės savininkui, draudimo sutarties, nuosavybės teisės perdavimÄ patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra minėto automobilio savininkė.IeÅ¡kovė savo nuosavybę įrodinėja T.

K. padaryta neteisėta veika, bet byloje nėra įrodymų, kad T. K. automobilį prarado dėl paties padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovės pateikta Prokuratūros pažyma apie T. K. padarytas nusikalstamas veikas šioje byloje nėra aktuali, nes joje nėra nurodyta, kad T. K. neteisėtai pasisavino būtent ginčo automobilį. 2014-08-14 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01656-11 nutrauktas, nenustačius, kad padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tarp ieÅ¡kovės ir T. K. sudaryta paskolos sutartis taip pat neįrodo ieÅ¡kovės teisių į ginčo transporto priemonę, nes ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie sutarties vykdymÄ . Pateiktuose automobilio registracijos dokumentuose nėra nurodyta, kad automobilio savininke yra ar buvo ieÅ¡kovė, todėl negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad automobilis priklauso ieÅ¡kovei. Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ji yra automobilio savininkė ir kad Å¡is turtas prarastas dėl neteisėtų veiksmų.Vokietijos Civilinio kodekso 929 straipsnyje numatyta, kad perduodant nuosavybės teises reikalaujama, jog savininkas daiktÄ perduotų įgijėjui ir abu susitartų, kad pereina ir nuosavybės teisės. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad automobilis kokiu nors bÅ«du bÅ«tų perduotas ieÅ¡kovei ar kad ieÅ¡kovė perduotu automobiliu bÅ«tų leidusi naudotis kitam asmeniui.

Kadangi pagal Vokietijos teisę perduodant nuosavybės teises reikia perduoti ir turtÄ , o tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė, negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė turi nuosavybės teisę į ginčo automobilį.Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovei neįrodžius savo kaip savininkės teisių į minėtÄ automobilį, yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 1051,33 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1051,33 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 22,19 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 22,19 EUR pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės Vokietijos bendrovės „AUDI BANK“, į. k.

DE 811115569, 22,19 EUR (dvideÅ¡imt du eurus 19 euro ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vokietijos bendrovės „AUDI BANK“, į. k. DE 811115569, trečiojo asmens UAB „Aldaras“, į. k. 301532322, naudai 1051,33 EUR (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 33 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Donata Kravčenkienė