2013-11-27 Nr. AB-8945-3-62-3-00892-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-885/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00892-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo ir nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. 2013 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataiso namų, 10 000 000 Lt neturtinės žalos 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. nutarimą.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 12–13) nustatė V. K. terminą iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje pasiūlė pareiškėjui sukonkretinti skundo pagrindą, t. y. nurodyti, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nurodyti kuo ji pasireiškė, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; taip pat pateikti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717 arba žyminio mokesčio kvitą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio bei pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 15), kuriame V. K. nurodė, jog neturtinė žala atsirado dėl nuobaudos paskyrimo, nuobauda neteisėta. Be to, pasak pareiškėjo skundas dėl nuobaudos paskyrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 17–18) pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šalinant trūkumus pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, teismui nesukonkretino skundo pagrindo, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo ji pasireiškė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat pareiškėjas nepateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717) arba žyminio mokesčio mokėjimo kvito arba motyvuoto prašymo atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo. Taip pat nepateikė reikiamo kiekio skundo su priedais egzempliorių. Todėl laikytina, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Ši nutartis neužkerta kelio V. K. pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 20) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir įpareigoti teismą išnagrinėti jo skundą.

Nurodo, kad jis su skundais kreipėsi į Lietuvos teismus, skųsdamas tai, kad iš jo buvo atimti teisės aktai, pataisos namai nesuteikė galimybės susipažinti su teisės aktais, be to, jam neatiduotos dokumentų kopijos. Sumokėti žyminio mokesčio jis negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Įvertinus V. K. atskirojo skundo (b. l. 20) turinį, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuria teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, jam nepašalinus Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., administracinę bylą Nr. AS525-496/2011; Nr. AS525-580/2011; Nr. AS502-845/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atskiruoju skundu skundžiamos nutarties, tiek ir nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai, turinį, daro išvadą, kad šios nutartys atitinka aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką – yra aiškios ir išsamios – teismas nurodė pareiškėjui ne tik kurių ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitinka pateiktas skundas, bet ir detaliai paaiškino, kaip pareiškėjas turėtų pašalinti nustatytus skundo trūkumus.

Pareiškėjas šių trūkumų nepašalino, t. y., tikslindamas 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundą, kuriuo prašė neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimo, kuriuo jam paskirta nuobauda, panaikinimo, nesukonkretino skundo pagrindo: nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo ji pasireiškė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tik pateikdamas patikslintą skundą, pareiškėjas nurodė, jog reikalauja atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu paskirtos nuobaudos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes jis patyrė. Vadinasi, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių šio skundo reikalavimo pagrįstumą.

Be to, pareiškėjas nepateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717), kuriuo rėmėsi teigdamas, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis turi būti atleistas, taip pat nepateikė žyminio mokesčio mokėjimo kvito arba motyvuoto prašymo atleisti nuo tokio mokesčio sumokėjimo.

Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 straipsnyje. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikomas nuobaudoms, skiriamoms atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems (2008 m. sausio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AS39-22/2008). Tad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimą nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (žr., pvz., adm. bylą Nr. AS756-552/2013).

Nors skunde pareiškėjas nurodė, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717) jam skirta 100 proc. apmokama valstybinė teisinė pagalba (todėl, pareiškėjo manymu, jis atleistas nuo žyminio mokesčio vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1, 3 d.), tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog skundo negalima laikyti neapmokestinamu žyminiu mokesčiu, jei asmeniui yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje, o ne nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-86/2011). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717), tačiau įvertinusi minėto sprendimo priėmimo datą bei šioje administracinėje byloje pareiškėjo ginčijamo nutarimo datą (2013 m. birželio 14 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdu, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui, vadovaujantis jo nurodytu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, teikiama visiškai kitoje byloje. Todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir atleisti pareiškėją V. K. nuo žyminio mokesčio šioje byloje.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti pareiškėjo skundo trūkumai, kuriuos pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytini esminiais, trukdančiais pareiškėjui pasinaudoti teise į gynybą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad pareiškėjo skundas neatitinka esminių šio skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų, pagrįstai bei teisėtai pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti skundą nepaduotu, todėl atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė