2021-05-05 Nr. AB-9670-3-62-3-00132-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-306-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. U. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą;

2) panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 20/07-1217 (toliau – ir Sprendimas);

3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2S-3293 (toliau – ir Departamento sprendimas);

4) įpareigoti Marijampolės PN kreiptis į Departamentą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją likusios bausmės atlikimui;

5) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas paaiškino, kad su 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. Marijampolės PN direktorius Sprendimu atsisakė tekinti pareiškėjo prašymą. Sprendimą pareiškėjas gavo 2020 m. rugsėjo 17 d. ir pateikė skundą Departamentui. Pareiškėjui pasinaudojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, Departamentas priėmė Departamento sprendimą, kuriuo paliko galioti Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais sprendimais, 2020 m. spalio 26 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui (toliau – ir VGTPT Kauno skyrius) prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Departamento sprendimo apskundimo. VGTPT Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.)TP-20-T-37763-12800 (el. paštu gautas tik 2020 m. gruodžio 2 d.) nutarė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, paskiriant advokatą A. B., kuris nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. buvo saviizoliacijoje. Advokatas 2021 m. sausio 6 d. leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R. V. visa apimti pagal aukščiau nurodytą VGTPT Kauno skyriaus sprendimą teikti teisinę pagalbą pareiškėjui. Siekiant tinkamai išsiaiškinti ginčo esmę bei parengti skundą, advokato padėjėja nedelsiant, t. y. 2021 m. sausio 7 d. susisiekė su pareiškėju, išsiuntė paštu pasirašyti leidimo ir pavedimo sutartį bei prašymą raštu pateikti paaiškinimą dėl skundo dalyko. Paštu 2021 m. sausio 18 d. iš pareiškėjo buvo gauti reikiami dokumentai skundui parengti, o 2021 m. sausio 20 d. skundas buvo paduotas teismui. Pareiškėjas akcentavo, jog jo statusas yra specifinis, kadangi jis yra nuteistasis, kurio galimybės veikti yra apribotos. Nuo pat teisinės pagalbos suteikimo dienos pareiškėjas intensyviai rūpinosi savo teisių gynimu, vyko konsultavimasis, medžiagos, reikalingos skundui parengti rinkimas, skundo parengimas nedelsiant gavus reikalingus dokumentus. Pareiškėjo nuomone, išdėstytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir objektyviomis, todėl terminas turi būti atnaujintas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui Departamento sprendimas buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 17 d., todėl paskutinė diena kreiptis į apygardos administracinį teismą buvo 2020 m. spalio 17 d. Ši apskundimo tvarka pareiškėjui išaiškinta skundžiamame Departamento sprendime. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovė skundą teismui pateikė (išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis) tik 2021 m. sausio 21 d., taigi, daugiau nei trims mėnesiais praleidusi BVK nustatytą 20 dienų apskundimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, 2020 m. rugsėjo 17 susipažinęs su ginčijamu Departamento sprendimu, į VGTPT Kauno skyrių su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi tik 2020 m. spalio 26 d. Taigi, devyniolika dienų praleidęs BVK 183 straipsnyje nurodytą 20 kalendorinių dienų apskundimo terminą ir praėjus daugiau nei mėnesiui nuo susipažinimo su skundžiamu Departamento sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, pagal kurią pareiškėjo kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo net ir po 7 dienų, kai jam buvo (turėjo būti) žinomas skundžiamo sprendimo turinys, nelaikytinas pakankamai greitu ir operatyviu (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-314-438/2019), padarė išvadą, kad šiuo atveju daugiau nei mėnesį trukęs delsimas kreiptis teisinės pagalbos po to, kai pareiškėjui tapo žinomas skundžiamas Departamento sprendimas, iš esmės vertinamas kaip paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, didžia dalimi nulėmęs skundo padavimo termino praleidimą.

Teismas nustatė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai ar argumentai, patvirtinantys dėl kokių svarbių, objektyvių priežasčių teisinė pagalba pareiškėjui buvo pradėta teikti tik nuo 2021 m. sausio 6 d., kadangi iš pridėtų duomenų matyti, jog advokatas saviizoliacijoje buvo nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. Vadinasi, sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimo ir gavimo metu advokatas saviizoliacijoje nebuvo ir nėra jokių kitų įrodymų ar argumentų, dėl kurių teisinė pagalba pareiškėjui negalėjo būti teikiama nuo pat valstybinės teisinės pagalbos gavimo momento. Taip pat teismas nenustatė jokių svarbių, objektyvių priežasčių (nepateikiama įrodymų), dėl kurių nedelsiant po advokato A. B. saviizoliacijos termino pasibaigimo nebuvo galimybės suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą iki pat 2021 m. sausio 6 d., kuomet advokato pasirašyta Leidimo ir pavedimo sutartimi teisinės pagalbos teikimas buvo pavestas R. V. Todėl byloje nėra duomenų, o ir prašyme bei papildomuose paaiškinimuose nenurodyta jokių argumentų, dėl kurių teisinė pagalba pareiškėjui negalėjo būti suteikta iki arba nedelsiant po advokato A. B. saviizoliacijos laiko.

Vadovaudamasis tuo, ką nustatė, teismas padarė išvadą, kad skundo termino praleidimą nulėmė tiek paties pareiškėjo, tiek jo atstovo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas, o tai negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė, todėl terminas neatnaujinamas ir skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir Departamento sprendimą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo yra kildinami tiesiogiai iš pagrindinių reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl laikytini išvestiniais. Atsisakius priimti skundą dalyje dėl pagrindinių reikalavimų, minėti išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakyti priimti tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti skundą.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad teismo išvados, jog byloje nėra jokių duomenų, o prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir papildomuose paaiškinimuose nenurodyta jokių argumentų, dėl kurių teisinė pagalba pareiškėjui negalėjo būti suteikta iki arba nedelsiant po advokato A. B. saviizoliacijos laiko, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu. Neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl Marijampolės PN veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos yra savarankiškas reikalavimas, o ne išvestinis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pripažino, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys nėra svarbios, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepagrįstais. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė išvestiniu skundo reikalavimu, dėl ko atsisakė jį priimti. Pareiškėjo nuomone šis skundo reikalavimas yra pagrindinis. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, toliau bus sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinį iš jų – įpareigojimo atlikti veiksmus, ir tada dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmiausia teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad priešingai nei savo atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (šiuo atveju – ABTĮ) (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo, jog pareiškėjas, teismui skundą padavė praleidęs Departamento sprendimo apskundimo terminą, nėra. Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis teismas grindė savo sprendimą neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino.

Nors administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016), tačiau įstatymų leidėjas yra nustatęs teisę pareiškėjui prašyti teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, svarbu ne tik įvertinti, ar priežastys yra svarbios, bet ir to vertinimo metu atsižvelgti į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra abstraktaus ir bendro pobūdžio, o prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra subjektyvaus pobūdžio, kurios nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 susipažinęs su Departamento sprendimu, į VGTPT Kauno skyrių su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi tik 2020 m. spalio 26 d., t. y. viso praėjus 40 dienų, o iš jų – 20 dienų praleidus Departamento sprendimo apskundimo terminą, pagrindžia išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, pareigingas ir rūpestingas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra laikomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, savaime nepateisina tokio delsimo. Kitų priežasčių, kodėl pareiškėjas tiek laiko delsė nuo sužinojimo apie Departamento sprendimą kreiptis į VGTPT ar tiesiogiai į teismą, pareiškėjas nei prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą, nei atskirajame skunde nenurodo. Tai leidžia apibendrinti, kad pareiškėjas pats savo valia pasirinko tokį elgesio modelį, kuris nulėmė tai, kad skundas teismui buvo paduotas tik 2021 m. sausio 21 d., t. y. skundo padavimo terminą praleidus 107 dienomis (3 mėnesiai 15 dienų). Aplinkybės, kurios kilo pareiškėjui pasikreiptus į VGTPT, šiuo atveju sprendžiant dėl skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą neturi teisinės reikšmės, nes konstatuota, kad prieš kreipdamasis į VGTPT pareiškėjas pats delsė ir savo valia praleido terminą skųsti teismui Sprendimą ir Departamento sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas praleistą terminą skundui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Vadinasi, skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs.

Įvertinus pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip teisingai nurodo atskirajame skunde, neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, šį reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurias nagrinėja būtent administraciniai teismai (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu dėl skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo savarankiškumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šį skundo reikalavimą išvestiniu ir atsisakė priimti nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis tuo, kad pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui suteikta kompetencija skundo priėmimo klausimą spręsti iš esmės, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, naikinant ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. U. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė