2017-10-04 Nr. AB-17990-3-62-3-00230-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4937-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00230-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 20-TE-43 „Dėl S. J. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Jonavos r. PK) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Kauno AVPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (po 58,24 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną).

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu nepagrįstai buvo atleista iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą.

3. Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. liepos 20 d. parengė ir elektroniniu paštu išsiuntė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Bitė Lietuva“ raštą, kuriuo prašė pateikti informaciją apie UAB „Bitė Lietuva“ abonento K. A. telefono ryšio numerį (toliau – ir Numeris). Raštas buvo surašytas Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio laikinai einančios viršininko pareigas vyresniosios tyrėjos L. M. vardu ant Kauno AVPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio blanko. Jį pareiškėja pasirašė išgalvotu parašu. Atsakydama į šią užklausą, UAB „Bitė Lietuva“ 2016 m. liepos 20 d. raštu pateikė prašomus duomenis. Tačiau, pasak pareiškėjos, iš gautos informacijos turinio ji nieko naujo nesužinojo, informacijos tretiesiems asmenims neperdavė bei nieko, kas kirstųsi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, nepadarė. Pareiškėja pabrėžė, kad nenorėjo nieko įžeisti bei pažeminti policijos pareigūno vardo. Be to, realios žalos dėl jos veiksmų niekas nepatyrė, nei visuomenė, nei kolegos pasitikėjimo pareiškėja neprarado.

4. Vadovaudamasi Statuto 33 straipsnio 4 dalimi ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 7 punktu pareiškėja nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų atliktas neteisėtai, nes buvo pradėtas pavėluotai, tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant minėtu įstatymu nustatyto termino.

5. Kauno AVPK 2017 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-8 (toliau – ir Išvada) abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėjos veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos įvaizdžiui, prieštaravo Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (toliau – ir Etikos kodeksas), įtvirtintoms taisyklėms. Pareiškėjos nuomone, Išvada surašyta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, yra nepagrįsta, jos pagrindu priimtas Įsakymas taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, grąžinant pareiškėją į anksčiau eitas pareigas ir atlyginant jai už visą priverstinės pravaikštos laiką.

6. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja savo elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą, t. y. būdama policijos pareigūne, kurios pareiga yra užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str.), ir pati vykdydama funkcijas, susijusias su teisės pažeidimų užkardymu, atskleidimu ir tyrimu, 2016 m. liepos 20 d. pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. liepos 20 d. paklausimą UAB „Bitė Lietuva“, kuriame įrašė netikrą (išgalvotą) šio dokumento registracijos numerį (20-S-48579) ir netikrą paklausimo pagrindą (apie Jonavos r. PK neva atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01549-14), paklausimą pasirašė Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio laikinai einančios viršininko pareigas vyresniosios tyrėjos L. M. netikru parašu bei šį netikrą dokumentą nuskenavusi, jį panaudojo – skenuotą paklausimo kopiją 2016 m. liepos 20 d. 9.59 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto adreso išsiuntė UAB „Bitė Lietuva“ elektroninio pašto adresu.

8. Atsakovo teigimu, nurodyti pareiškėjos veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos įvaizdžiui ir prieštaravo Etikos kodekse įtvirtintoms taisyklėms. Pareiškėja iš savanaudiškų paskatų, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi iš UAB „Bitė Lietuva“, gavo asmeninius K. A. duomenis. Tiek tarnybinio patikrinimo metu teiktame paaiškinime, tiek skunde pareiškėja nurodė, kad iš UAB „Bitė Lietuva“ gautų duomenų ji nieko naujo nesužinojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojo apklausos metu K. A. parodė, kad iki pateikiant suklastotą paklausimą pareiškėja nežinojo jo gyvenamosios vietos adreso. Liudytojas nurodė, kad jį išgąsdino aplinkybė, jog bet kas gali sužinoti jo asmens duomenis, gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja neteisėtais veiksmais ne tik pažemino pareigūno vardą, bet ir pažeidė trečiojo asmens teises į asmens duomenų apsaugą.

9. Kauno AVPK viršininkas Išvadą patvirtino 2017 m. sausio 12 d., o Įsakymas dėl S. J. atleidimo buvo pasirašytas 2017 m. sausio 16 d. Kauno AVPK viršininkas Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriui tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų pavedė atlikti 2016 m. gruodžio 13 d. gavęs Kauno AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016 m. gruodžio 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-60326. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, atliktas ir baigtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

10. Atsakovas pabrėžė, kad nusikalstamus veiksmus pareiškėja atliko tiesiogine tyčia, t. y. ji numatė, norėjo ir siekė tokių savo veiksmų pasekmių, šia neteisėta veika ne tik buvo pažemintas pareigūno vardas, bet ir pažeistos trečiojo asmens teisės į duomenų apsaugą.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos S. J. skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, asmeniniais tikslais siekdama gauti informaciją iš UAB „Bitė Lietuva“ apie ją asmeniškai dominančio K. A. naudojamą telefono abonentinį numerį, 2016 m. liepos 20 d. pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. liepos 20 d. paklausimą UAB „Bitė Lietuva“, kuriame įrašė netikrą (išgalvotą) šio dokumento registracijos numerį (20-S-48579) ir netikrą paklausimo pagrindą (Jonavos r. PK atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01549-14), paklausimą pasirašė Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio laikinai einančios viršininkės pareigas vyresniosios tyrėjos L. M. netikru parašu bei minėtą netikrą dokumentą nuskenavusi, jį panaudojo – skenuotą paklausimo kopiją 2016 m. liepos 20 d. 9.56 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto adreso išsiuntė UAB „Bitė Lietuva“ elektroninio pašto adresu. Tą pačią dieną pareiškėja iš šios bendrovės elektroniniu paštu gavo atsakymą, kad Numeris priklauso K. A., buvo nurodytas jo asmens kodas, gyvenamoji vieta, o taip pat nurodyta, kad šis telefono numeris yra aktyvus.

13. Teismas pabrėžė, kad Statutas (2 str. 5 p., 62 str. 1 d. 7 p.) nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.

14. Teismo vertinimu, pareiškėja, veikdama iš savanaudiškų paskatų, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi iš UAB „Bitė Lietuva“ gavo asmeninius K. A. duomenis. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog iš UAB „Bitė Lietuva“ gautų duomenų ji nieko naujo nesužinojo, todėl niekas dėl to žalos nepatyrė, neatitinka tikrovės, nes Kauno AVPK Imuniteto skyriaus ikiteisminiame tyrime liudytojo apklausos metu K. A. parodė, kad iki pateikiant suklastotą paklausimą pareiškėja nežinojo jo gyvenamosios vietos adreso, pažymėjo, kad jį išgąsdino faktas, kad bet kas gali sužinoti jo asmens duomenis, gyvenamąją vietą, jis pasijuto nesaugus. Teismo įsitikinimu, pareiškėja neteisėtais veiksmais ne tik pažeidė Etikos kodekso 4.5 ir 4.9 punktų reikalavimus bei pažemino policijos pareigūno vardą pažemino pareigūno vardą, tačiau ir pažeidė trečiojo asmens teises į asmens duomenų apsaugą.

15. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl Statuto 33 straipsnio 4 dalies ir Tvarkos aprašas 7 punkto pažeidimo, teismas nurodė, kad vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 4 dalimi tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Tai reiškia, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti skiriama per 30 dienų nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, tarnybinės išvados patvirtinimo dienos. Šiuo atveju nustatyta, kad Kauno AVPK viršininkas Išvadą patvirtino 2017 m. sausio 12 d., o Įsakymą pasirašė 2017 m. sausio 16 d.

16. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Ten pat įtvirtinta, kad tuo atveju, jei informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Šiuo atveju Kauno AVPK viršininkas Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriui tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų pavedė atlikti 2016 m. gruodžio 13 d. gavęs Kauno AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016 m. gruodžio 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-60326. Todėl teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, atliktas ir baigtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, o jo pagrindu priimtas Įsakymas – pagrįstas bei teisėtas.

17. Teismo vertinimu, Išvadoje išsamiai išanalizuoti visi reikalingi elementai, t. y. nurodyta: kaltės forma – pažeidimas Išvadoje įvertintas kaip tyčinis, pažeidimo pobūdis – grubiai pažeidė teisės normose įtvirtintus reikalavimus, pažeidimo padariniai – diskredituotas įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetas, sumažintas žmonių pasitikėjimą institucija, pažemintas policijos pareigūno vardas.

18. Teismas pabrėžė, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš užimamų pareigų pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, priimtas vadovaujantis Išvada. Išvada yra patvirtinta Kauno AVPK viršininko, todėl laikytina pareiškėjos skundžiamo Įsakymo sudedamąja dalimi, kurioje pateiktos faktinės aplinkybės ir nuorodos į taikytinas materialiosios teisės normas.

19. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sutiko su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir Išvadoje padarytais apibendrinimais ir vertinimais, nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtu. Netenkinus šio pagrindinio reikalavimo, buvo atmesti ir visi likusieji išvestiniai skundo reikalavimai.

III. 20. Pareiškėja S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, papildomai pažymėdama, kad:

21. Teismas tik formaliai įvertino bylos aplinkybes ir pareiškėjos paaiškinimus, nepasisakė dėl kai kurių esminių pareiškėjos pastebėjimų, susijusių su procedūros ir materialiaisiais Išvados ir Įsakymo priėmimo aspektais, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

22. Teismas, pripažindamas, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 4.5 ir 4.9 punktų reikalavimus bei pažemino policijos pareigūno vardą, neįvertino pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas iš esmės nelėmė neigiamų pasekmių atsiradimo.

23. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad buvo pažeista trečiojo asmens teisė į asmens duomenų apsaugą. K. A. buvo pareiškėjai artimas žmogus, todėl negali būti prilygintas bet kuriam trečiajam asmeniui. Būdami artimi ir gyvendami poroje asmenys vienas apie kitą sužino daug asmeninių ir privačių dalykų, todėl K. A. asmens kodas, telefono numeris ir gyvenamoji vieta pareiškėjai buvo žinomi dar iki 2016 m. liepos 20 d. užklausos pateikimo. Tai patvirtina ir liudytojų A. G. bei A. K. parodymai.

24. 2016 m. liepos 20 d. užklausoje, skirtoje UAB „Bitė Lietuva“, pareiškėja formulavo prašymą suteikti informaciją apie tai, ar jai artimo žmogaus K. A. mobilusis telefonas veikia, nes vienintelė šios užklausos priežastis buvo pareiškėjos poreikis susisiekti su minėtu asmeniu. Pareiškėjai nebuvo reikalingi jokie kiti duomenys apie K. A..

25. K. A. teiginiai apie tariamai patirtą nesaugumo jausmą bei kiti paaiškinimai, susiję su nagrinėjama situacija, turėtų būti vertinami kritiškai. K. A. yra nusistatęs prieš pareiškėją ir nori jai pakenkti.

26. Teismas netinkamai aiškino Tvarkos aprašo 7 punkto turinį ir šios nuostatos kontekste neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Kauno AVPK viršininkas nurodė pradėti tarnybinį patikrinimą tik po Kauno AVPK Imuniteto valdybos viršininko 2016 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo, nors Kauno AVPK Imuniteto skyriuje ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54687-16 dėl pareiškėjos buvo atliekamas nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, o pareiškėjos tiesioginė vadovė G. K. apie neteisėtą užklausą sužinojo jau 2016 m. liepos 20 d.

27. Tvarkos aprašo 7 punkto pažeidimas lemia, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos atliktas neteisėtai, todėl ir Įsakymas, priimtas Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.

28. Atsakovas Jonavos r. PK pareigūnams taikė nevienodus standartus, t. y. pareiškėją atleido iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o su K. A., kuris nežymiai sutrikdė pareiškėjos sveikatą ir jai grasino, Jonavos r. PK viršininkas V. L. tik prevenciškai pasikalbėjo.

29. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pareiškėjos apeliaciniu skundu argumentus:

30. Iš esmės visi pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai yra asmeninio pobūdžio, t. y. atskleidžiantys pareiškėjos ir K. A. tarpusavio santykius, todėl nagrinėjamai bylai teisiškai nereikšmingi.

31. Pareiškėja neneigia savo neteisėtų veiksmų padarymo fakto, todėl ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų nėra.

32. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – paskirta praleidus teisės aktų nustatytus terminus.

33. Pareiškėjos argumentas, kad G. K. apie jos neteisėtus veiksmus žinojo 2016 m. liepos 20 d., atmestinas kaip gynybinė versija, nes prieštarauja G. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme.

34. Pareiškėja, siekdama nuslėpti savo veiksmus, sąmoningai klaidino vadovybę ir piktnaudžiavo įgytu pasitikėjimu, todėl Jonavos r. PK vadovybė apie pareiškėjos neteisėtus veiksmus nežinojo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu pareiškėja nepagrįstai teigia, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas iš karto po neteisėtų veiksmų atlikimo.

35. Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 4 dalimi ir Tvarkos aprašo 35 punktu tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti skiriama per 30 dienų nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, tarnybinės išvados patvirtinimo dienos. Šiuo atveju Kauno AVPK viršininkas Išvadą patvirtino 2017 m. sausio 12 d., o Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo pasirašė 2017 m. sausio 16 d., t. y. tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, atliktas ir baigtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

36. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, jog atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų (pvz., 2017 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-149-492/2017).

37. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą Statuto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Be to, pareiškėjos tiesioginė viršininkė G. K., tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio administracinėje byloje metu pabrėžė, jog pareiškėja prarado vadovybės ir darbuotojų pasitikėjimą, buvo vengiama jai skirti atsakingas darbo užduotis, taikyta padidinta kontrolė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Bylos esminis dalykas – atsakovo Kauno AVPK 2017 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 20-TE-43, kuriuo pareiškėja S. J. (Kauno AVPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja) atleista iš vidaus tarnybos nuo 2017 m. sausio 16 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), teisėtumas ir pagrįstumas.

39. Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos dėl to, kad pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas, o šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014).

41. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008; Nr. A756-236/2010).

42. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016; kt.).

44. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

45. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (šioje byloje taikoma 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014).

46. Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

47. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

48. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėja atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjos argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasi pareiškėja šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjos elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

49. Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje nustatytų faktų, susijusių su pareiškėjos atliktais veiksmais parengiant ir išsiunčiant UAB „Bitė Lietuva“ užklausą pateikti informaciją apie Numerį.

50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Išvadoje yra pagrįstas pareiškėjos kaltės egzistavimas – nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos savo veiksmais pareiškėja pažeidė, bei pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos veiksmų neteisėtumą ir tai, kad pareiškėja tokiais veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

51. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydama jį panaikinti, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu tuo aspektu, kad nepagrįstai pareiškėjos veiksmai pripažinti kaip pažeminę pareigūno vardą ir sudarantys pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir atsikirsdamas į apeliacinį skundą, akcentuoja, kad pareiškėja, būdama pareigūne, kurios pareiga užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (Policijos įstatymo 25 str.), pati atliko neteisėtus veiksmus, kurie turėjo neigiamos įtakos policijos įvaizdžiui ir prieštaravo Etikos kodekse įtvirtintoms taisyklėms.

52. Nagrinėjant apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atsakovo nustatytus pareiškėjos neteisėtus veiksmus (žr. nutarties 7, 12 punktus), pirmiausia pažymėtina, kad Etikos kodekso 14.1 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Pareigūnas privatų gyvenimą turi tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai (Etikos kodekso 14.3 p.). Etikos kodekso 4.5 punktas įpareigoja policijos pareigūną į privatų asmens gyvenimą kištis tik neišvengiamo būtinumo atveju ir tik siekiant teisėto tikslo. Policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (Etikos kodekso 4.9 p.). Taigi pareigūnui draudžiama savo asmeniniais tikslais naudotis tarnybinėmis pareigomis, domėtis kitų asmenų privačiu gyvenimu be teisėto tikslo.

53. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos atliktais veiksmais rengiant užklausą UAB „Bitė Lietuva“, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja, atlikdama tokio pobūdžio veiksmus, nevykdė jai teisės aktais keliamų reikalavimų, kurie statutiniam pareigūnui yra žymiai aukštesni nei eiliniam piliečiui, pažeidė teisės aktus, o tai akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema bei ją kompromituoja.

54. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad išsamiai ir detaliai buvo išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjos argumentai, susiję su aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėja atliko minėtus veiksmus. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie tarp jos ir K. A. susiklosčiusius asmeninius santykius, K. A. elgesį, tai, kad pareiškėja siekė tik sužinoti, ar K. A. telefono numeris yra naudojamas, nekeičia reikalo esmės, nes tai nepateisina pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų.

55. Pareiškėja savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes jos atlikti veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

56. Pareiškėja šioje byloje ginčydama Įsakymą teigė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos Tvarkos aprašo 7 punkto nuostatos, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas pavėluotai (nepradėtas laiku), nors jos tiesioginė vadovė G. K. dar 2016 m. liepos 20 d. sužinojo apie pareiškėjos užklausą, apie užklausą žinojo ir L. M., tačiau jos neinformavo Kauno AVPK viršininko ar kito atsakingo asmens apie pareiškėjos atliktus veiksmus.

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tvarkos aprašo 7 punktas nebuvo pažeistas, nes Kauno AVPK viršininkas tarnybinį patikrinimą pavedė atlikti 2016 m. gruodžio 13 d., kai gavo Kauno AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016 m. gruodžio 12 d. tarnybinį pranešimą.

58. Teisėjų kolegija, nepripažindama pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo pažeidimais atliekant tarnybinį patikrinimą, pabrėžia, jog teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl vidaus tarnybos pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (buvęs 53 str. 1 d. 7 p. (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija)) vadovaujamasi nuostata, kad atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir nėra tarnybinė nuobauda, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 pateiktais išaiškinimais dėl termino nuobaudai skirti bei konstatuojama, kad vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi tokio pobūdžio ginčui taikytinas vienų metų terminas nuobaudai skirti, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalyje (buvusi 26 str. 4 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3003-261/2015).

59. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdama į pirmiau aptartą Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir teismų praktiką, taikant šią nuostatą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, jog pareiškėja savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o Įsakymas priimtas laikantis Vidaus tarnybos statuto nuostatų.

60. Nekartojant ir pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, darytina išvada, kad instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, reglamentuojančių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymą ir įrodymų vertinimą, bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą atmesti

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė