2022-10-12 Nr. AB-24937-3-61-3-02690-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3867-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02690-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. N. A. A.-G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. N. A. A.-G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. N. A. A.-G. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 22S77062 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iki 2017 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini), kurios tikslas – saugoti (duomenys neskelbtini) gyvenamas teritorijas nuo teroristų. (duomenys neskelbtini) darė pareiškėjui spaudimą, t. y. reikalavo, jog pareiškėjas dirbtų minėtai organizacijai. Pareiškėjui atsisakius bendradarbiauti, jos nariai ėmė jam grasinti bei persekioti.

3. Pareiškėjo vertinimu, jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai. Jis teigė, kad atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą, taip pat pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjo teigimu, buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punkto reikalavimų. Pareiškėjo įsitikinimu, jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis negali pasilikti kilmės valstybėje, kadangi jis yra persekiojamas karinės grupuotės narių (dėl atsisakymo bendradarbiauti). Minėta priežastis lemia, kad kyla grėsmė pareiškėjo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog radikalios karinės bendruomenės, organizacijos, kurių veikla nukreipta į civilių verbavimą, persekiojimą, turi didžiulę įtaką (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas teigė, jog dėl jo atsisakymo dirbti su karinėmis grupuotėmis jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Kilmės valstybėje pareiškėjui gresia žiaurus elgesys su juo, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjas nurodė, kad Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio. Ši ataskaita neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Apibendrinta informacija yra tik iki (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad ji yra (duomenys neskelbtini) metų senumo. Atsakovas turėjo rinkti naujausią, aktualiausią kilmės valstybės informaciją, individualiai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susiklosčiusią situaciją. Kadangi tai nebuvo padaryta, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjo įsitikinimu, jam nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Anot jo, neįvykdyta pareiga tinkamai išnagrinėti prašymą, jame nurodytas aplinkybes, nesurinkta aktuali, būtina informacija apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys selektyvūs, neatitinka reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių. Informacija neatitinka naujumo, aktualumo reikalavimų. Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta (išsiųsti ir taikyti draudimą) pareiškėjui, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Sprendimo dalį, susijusią su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimu, naikintina ir išvestinė Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

6. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jį nužudys (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis atsisakė dirbti su minėta grupuote, pakeisti savo tikėjimą (duomenys neskelbtini), o dėl to 2017 m. pabėgo į (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją ir motyvus bei tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, atsakovas nenustatė jų, todėl tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta realios, individualios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje patirti persekiojimą tikimybė.

9. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo argumentai neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl buvo vertinamas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu. Pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo persekiojimo grėsmės.

10. Atsakovas teigė, kad tiek 2021 m. lapkričio 17 d., tiek 2022 m. gegužės 10 d. apklausų metu pareiškėjas įvardijo tą patį motyvą, t. y. (duomenys neskelbtini)s grasinimus nužudyti pareiškėją. Pasakojimo detalės skyrėsi, vietomis nesutapo su kilmės valstybės informacija. Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio 17 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iki 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini), kuri priklausė (duomenys neskelbtini), o šiuo metu priklauso (duomenys neskelbtini) valstybei – vyriausybinė organizacija, kuri turi saugoti (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias teritorijas nuo teroristų. 2022 m. gegužės 10 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2008 m. iki 2011 m. bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas pažymėjo, kad abiejų apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį jis patyrė grasinimus iš (duomenys neskelbtini). Vėliau po grasinimų nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, jog nuo 2017 m. rudens gyveno (duomenys neskelbtini) (kas 6 mėn.), slapta (15-30 dienų laikotarpiu) grįždavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesusitikdavo su šeima, atsinaujinęs vizą, grįždavo į (duomenys neskelbtini). Atsakovui pateiktame (duomenys neskelbtini) pase matyti, kad pareiškėjas turėjo septynias (duomenys neskelbtini) vizas ir vieną (duomenys neskelbtini) vizą. Įvertinus pareiškėjo pase esančias žymas, matyti, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) grįždavo gerokai ilgesniems nei 15–30 dienų laikotarpiams, o kartais jo apsilankymo kilmės valstybėje laikas siekdavo net 2 ar 5 mėnesius. Taip pat apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė tiesioginius grasinimus iš (duomenys neskelbtini) tik 2017 m. rugsėjį, o paklaustas, ar grįždamas į (duomenys neskelbtini) prasitęsti vizos, susitikdavo su (duomenys neskelbtini) nariais, pareiškėjas atsakė: „ne, nes aš sugrįždavau į (duomenys neskelbtini) labai slaptai – iš oro uosto į tą vietą, kur daro vizą, kur apsistojau ir paskui atgal į oro uostą ir išvykdavau, taigi nesutikdavau“, nors 2021 m. lapkričio 17 d. apklausos metu, pareiškėjas nurodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jis mėgindavo susitikti, pasimatyti su vaikais ir šeima, Migracijos departamento specialistui dar kartą patikslinus klausimą, pareiškėjas pakartojo, kad: „Aš veikla jokia grįžęs neužsiėmiau, aš vykdavau pas giminaičius, kad vaikai mano ateitų su manimi pasimatyti.“

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. praleisdavo tik nuo 15-30 dienų. Iš pase esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje praleisdavo apie 5 mėnesius. Nors pareiškėjas nuo 2017 m. tariamai patyrė grėsmę, tačiau (duomenys neskelbtini) vis dar gyveno, tik ne nuolat (suskaičiavus laikotarpius, kurių metu prieglobsčio prašytojas nebuvo (duomenys neskelbtini), tai sudaro apie 18 mėnesių). Nors, pareiškėjo teigimu, jis patyrė grasinimus iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjį ir dėl to spalį pabėgo į (duomenys neskelbtini), atlikus tyrimą ir įvertinus pase esančius anspaudus, paaiškėjo, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) atvyko 2017 m. spalio 9 d., o po 21 dienos (t. y. 2017 m. spalio 30 d.) jis jau išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini) grįžo tik 2018 m. sausio 17 d., t. y. po beveik 3 mėnesių. Atsakovas akcentavo, kad prieglobsčio prašytojas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį patyrė grasinimus, tų pačių metų spalio mėnesį 21 dienų laikotarpiui išvyko į (duomenys neskelbtini) ir po to grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), nepaisydamas tariamos grėsmės, kylančios iš (duomenys neskelbtini)s, kuria grindžia savo prieglobsčio prašymą.

13. Atsakovas pažymėjo, kad nėra aiškus pareiškėjo vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas (veikla). Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) vyko dėl tariamo persekiojimo, o gyvendamas (duomenys neskelbtini) dirbo vertėju, tačiau (duomenys neskelbtini) vizos pareiškėjui buvo išduotos medicininiu (ligos) pagrindu ir jose parašyta, kad šios vizos nesuteikia galimybės dirbti. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad neturi ligų ir nusiskundimų dėl sveikatos, o paklaustas, kodėl jam buvo išduodamos būtent medicininės vizos, pareiškėjas teigė, kad tokias vizas gauti paprasta – pateikiant paraišką ir sumokant apie 83-85 dolerius. Patikrinus atviros prieigos šaltinius, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ambasada išduoda vizas, o medicininės vizos išdavimas kainuoja 80 dolerių. Oficialioje (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) svetainėje nurodoma, kad medicininė viza yra išduodama norint gauti medicininį gydymą pripažintoje (specializuotoje) (duomenys neskelbtini) medicinos įstaigoje. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, medicininio tipo vizai gauti reikalingi specifiniai dokumentai, kurių nesant viza nesuteikiama. Pareiškėjas turėjo net 7 tokio tipo (duomenys neskelbtini) vizas, tačiau teigia, kad neturi sveikatos sutrikimų. Atsakovas darė prielaidą, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) nelegaliai arba turi sveikatos problemų, o atsakovui nurodo klaidingą informaciją apie savo veiklą ir buvimo pagrindus (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovas teigė, kad, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas galimai patyrė grėsmę praeityje (2017 m. rugsėjį). Tačiau, anot atsakovo, nėra pagrindo manyti, kad grėsmė yra išlikusi, nes tai patvirtina tyrimo metu surinkti faktai. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, tyrimas yra atliktas išsamiai ir visapusiškai, o priimtas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

15. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas priklauso 2 rizikos grupėms – į ginkluotas grupuotes verbuojamų asmenų grupei ir (duomenys neskelbtini) grupei. Pirmoji įvardinta rizikos grupė (į ginkluotas grupuotes verbuojamų asmenų grupė) tyrimo metu buvo vertinama ir atmesta kaip nepagrįsta. Be to, vien faktas, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paprastai nesukelia pagrįstos persekiojimo baimės. Individualiai vertinant, ar yra pakankamai didelė tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į riziką didinančius veiksnius (pavyzdžiui, kilmės vietovę, gentį), o tokios aplinkybės nenustatytos. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jo žmona, vaikai ir tėvai (giminės) taip pat yra (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodė esąs nereligingas – nesimeldžia, nors religines šventes ir mini. Pareiškėjas gyveno su šeima (duomenys neskelbtini) iki 2017 m., o vėliau (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyvena jo dėdės, tetos, pusbroliai. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidęs (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras (gim. (duomenys neskelbtini) m.), iki išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) turėjo darbą, (duomenys neskelbtini) yra likusi jo šeima ir visi artimieji. Pareiškėjas turi pasą, todėl gali patvirtinti savo asmens tapatybę. Taip pat pareiškėjas nenurodė patyręs grėsmės iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad, įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualios aplinkybės, didinančios tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatytos. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

16. Atsakovas nurodė, kad buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. EPPB (duomenys neskelbtini) gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo atsakovas turėjo pagrindą vadovautis. Be kita ko, buvo remiamasi ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami. Informacija buvo tinkamai įvertinta pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, kuri leistų daryti kitokias išvadas. Atsakovo įsitikinimu, šiuo aspektu pateikti pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs.

17. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo sienos kirtimo aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, jog, atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo F. N. A. A.-G. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė kitą skundo dalį kaip nepagrįstą.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

19.1. Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymo suteikti prieglobstį suteikimo Nr. 2108-AS-0916 matyti, kad buvo atlikta pareiškėjo pirminė apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini) klanui, išpažįstantis (duomenys neskelbtini). Paskutinė jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, nepriklauso jokiai politinei partijai. Pareiškėjas nurodė, jog iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos 30 d. Jis pažymėjo, jog 2016 m. dirbo įmonėje kartu su (duomenys neskelbtini). Minėta grupuotė buvo „išvaryta“ (duomenys neskelbtini), vėliau atvyko milicija – (duomenys neskelbtini) ir prašė, kad pareiškėjas dirbtų su jais. Pareiškėjas nenorėjo dirbti su jais, kadangi jie viską kontroliuoja (valdžią, valstybę). Grupuotė nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas atsisakys, ji jį nužudys. Pareiškėjas 2017 m. pabėgo į (duomenys neskelbtini). Anot jo, į kilmės šalį atvykdavo pasimatyti su šeima ir vėl išvažiuodavo. Pareiškėjas nurodė, kad pasilikti negalėjo, kadangi milicija pastoviai klausinėjo šeimos, kurioje vietoje jis yra. Jis teigė, kad kitose užsienio valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė, turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vizas.

19.2. 2021 m. lapkričio 17 d. buvo atlikta pareiškėjo paklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje turėjo 3 verslus, o be jų jis dar taiso elektronikos įrenginius. Pareiškėjas dalinosi interneto sistemomis su kitomis įmonėmis. Tuo užsiimdavo prieš išvykdamas iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini) – karine organizacija. Minėta organizacija priklausė (duomenys neskelbtini), o šiuo metu priklauso (duomenys neskelbtini) valstybei. Organizacijoje pareiškėjas dirbo kaip kompanijos atstovas (padėjėjas), t. y. buvo lyderio padėjėjas. Pareiškėjas buvo atsakingas už informaciją darbuotojams ir atlyginimų mokėjimą. Jis nurodė, kad atliko techninį darbą, buvo administratorius. Organizacija vykdė veiklą 2007-2008 m. Jis teigė, kad organizacijoje dirbo nuo 2008 m. Su šeima gyveno iki 2017 m., vėliau nusprendė išvykti iš kilmės valstybės. Nuo 2017 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Į kilmės valstybę iš (duomenys neskelbtini) grįždavo kas 6 mėnesius (15 arba 30 dienų). Kaip išvykimo į (duomenys neskelbtini) priežastį pareiškėjas nurodė grasinimus (pavojus gyvybei). Anot jo, (duomenys neskelbtini) bandė susitikti su vaikais ir šeima. Paskutinį kartą pareiškėjui buvo grasinama 2017 m. Jis teigė, kad vėliau grasinimų nesulaukė. Jo nuomone, jeigu būtų grąžintas į kilmės valstybę, jis turėtų dirbti grupuotei iš (duomenys neskelbtini), kitaip būtų nužudytas.

19.3. 2022 m. gegužės 10 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, jog jam kyla grėsmė būti nužudytam (grasinta 2017 m.). Jis paaiškino, kad 2017 m. veikė (duomenys neskelbtini) organizacija. Milicijos (sukarintos grupuotės) ėmė kontroliuoti miestus. Viena iš milicijų, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirbo organizacijoje (duomenys neskelbtini). Minėta organizacija bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) pajėgomis. Milicija pavadinimu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjas dirbo minėtoms pajėgoms, todėl pareiškėjas privalantis eiti dirbti pas juos.

Minėti asmenys norėjo, jog pareiškėjas vyktų į (duomenys neskelbtini) mokytis religijos, taip pat, kad būtų apmokytas dirbti su milicija (sukarintomis grupuotėmis). Pareiškėjas teigė, kad atsisakė pasiūlymo. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo aiškinama, jog jis privalo vykti, kadangi su (duomenys neskelbtini) dirbo ir viską apie juos žino. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), išpažįstantis (duomenys neskelbtini). Minėta milicija atstovauja (duomenys neskelbtini) atšakai. Pareiškėjas prašė jam suteikti laiko pagalvoti dėl pasiūlymo.

Tuo metu jis nusprendė intensyviai ieškoti galimybių išvykti iš (duomenys neskelbtini). Jis bandė patekti į Europą, vyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau jam nepavyko. Jis nurodė, kad nuo 2017 m. kas 6 mėnesius vyko į (duomenys neskelbtini) slapta. Anot jo, jis nuvykdavo pasigaminti vizos ir susitikti su šeima. (duomenys neskelbtini) praleisdavo nuo 15 dienų iki mėnesio. Pareiškėjui teko tiesiogiai patirti grasinimą iš (duomenys neskelbtini) grupuotės. Grasinimai tęsėsi savaitę, vėliau pasibaigė.

Jis teigė, kad daugiau grasintojų nesutiko, nes pabėgo. Veiksmas vyko 2017 m. rudenį (rugsėjo mėnesį). Pareiškėjas paaiškino, kad, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prasitęsti (gauti) naują vizą, (duomenys neskelbtini) grupuotės ir jų narių nesutikdavo. Jis manė, kad pareiškėjui kiltų grėsmė iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, kadangi tie patys asmenys gyvena toje pačioje geografinėje vietovėje. Teigė, kad negalėjo kreiptis į vyriausybę pagalbos, kadangi grupuotė kontroliavo ir vyriausybę.

Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų ten nuėjęs, jie būtų apie jį sužinoję. Organizacija, kurioje pareiškėjas dirbo, buvo kontroliuojama neįvardintų asmenų. Jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) nebandė pakeisti gyvenamosios vietos, kadangi organizacija turi būstines visoje šalyje. Organizacija, kuriai pareiškėjas priklausė, (duomenys neskelbtini) kovojo su (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini) prašė, kad jie liktų su jais ir saugotų būstinę, jų miestus. Po (duomenys neskelbtini) pareiškėjas liko savo gyvenamojoje vietovėje ir buvo saugomas nuo (duomenys neskelbtini).

Vietovė – (duomenys neskelbtini), t. y. mažas miestelis, priklausantis (duomenys neskelbtini) miestui. Jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) vis dar egzistuoja, tačiau yra „įšaldyta“. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) milicija įsigalėjo, veikla nevykdoma. Organizacija (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos nuo 2017-2018 m. Būstinės adresas yra (duomenys neskelbtini) miesto centre, (duomenys neskelbtini) (rajonas), kuris yra mieste. Mažas rajonas, esantis greta policijos nuovados. (Duomenys neskelbtini) pavadinimas keitėsi į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) pajėgomis.

Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) išėjo iš minėtos organizacijos ir perdavė ją (duomenys neskelbtini) pajėgoms. Pareiškėjas minėtai organizacijai dirbo nuo 2008 m. iki 2017 m. Jis teigė, kad turėjo narystės ženklelį, tačiau jį atidavė pareigūnams Lietuvoje. Ženklelis buvo žalios spalvos. Ant jo buvo užrašyta informacija apie pareiškėją, jo turimą ginklą (tiek anglų, tiek (duomenys neskelbtini) kalba). Migracijos departamento atstovė apklausos metu nurodė, jog pareiškėjas pateikė baltą kortelę, tačiau pareiškėjas neigė minėtą informaciją, nurodydamas, kad tokios kortelės jis neperdavė.

Darbuotoja apklausos metu pareiškėjui parodė kortelę, tačiau pareiškėjas teigė, kad nedavė darbuotojams minėtos kortelės. (Duomenys neskelbtini) organizacijoje pareiškėjas buvo atsakingas už algų mokėjimą, už informaciją apie darbuotojus ir jų šeimas, įskaitant informaciją apie jų turimus ginklus. Pareiškėjas saugojo informaciją apie visus toje vietovėje esančius dalykus, t. y. mokyklas, mečetes. Organizacija, kuriai pareiškėjas dirbo, neturi logotipo. Pareiškėjas organizacijoje (duomenys neskelbtini) buvo antras pagal atsakomybę žmogus, be to, buvo gerbiamas asmuo. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo tėvai taip pat yra (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad nėra religingas, nesimeldžia. Nurodė, kad turi 2 žmonas, kurios taip pat yra (duomenys neskelbtini). Jie švęsdavo religines šventes, tačiau nepraktikuoja religijos (nesimeldžia). Teigė, kad neturi jokių sveikatos sutrikimų. Pareiškėjui vizos į (duomenys neskelbtini) buvo išduotos ligos pagrindu dėl (medicininės) priežasties pateikus paraišką. Jis paaiškino, kad turėjo apie 12 vizų į (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus skaičiaus neprisimena. Vizos buvo išduotos tuo pačiu pagrindu, sunkumų dėl to nepatyrė.

Už vizą mokėjo apie 83-85 dolerius. (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2017 m. rudens. (duomenys neskelbtini) turi draugą, dirbantį su vertimais. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) antrasis pavadinimas. Jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vertėju, t. y. vertė (duomenys neskelbtini) iš anglų į (duomenys neskelbtini) kalbą.

19.4. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19.5. 2021 m. lapkričio 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S44796 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti bei įtraukti į C.SIS įspėjimą. Pareiškėjas nesutiko su priimtu sprendimu ir apskundė jį Migracijos departamentui. Komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir, atsižvelgdama į minėto sprendimo trūkumus, 2022 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22M62804 tenkinti prieglobsčio prašytojo skundą, t. y. panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21S44796. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo iš naujo bei priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, o atsakovas neįvykdė pareigos rinkti aktualią ir naujausią informaciją, išsamiai išnagrinėti prašymą bei jame nurodytas aplinkybes.

21. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo apklausų metu nurodytas aplinkybes, matyti daugybė neatitikimų ir nesutapimų, kurie taip pat buvo įvertinti Migracijos departamento, priimant ginčijamą Sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tiek 2021 m. lapkričio 17 d. apklausos metu, tiek 2022 m. gegužės 10 d. apklausos metu tvirtino, jog jis grįždavo į (duomenys neskelbtini) 15-30 dienų. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai išanalizavo pareiškėjo asmens dokumento (paso) duomenis ir nustatė, kad nuo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ir atvykimo į (duomenys neskelbtini) praeidavo įvairūs laikotarpiai, t. y. nuo 20 dienų iki 5 mėnesių. Tokios Migracijos departamento nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas grįždavo į (duomenys neskelbtini) ilgesniems laikotarpiams.

22. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas į kilmės valstybę grįždavo reguliariai ir gana ilgiems laikotarpiais (pavyzdžiui, 5 mėnesiams), teismas manė, kad tariama pareiškėjo grėsmė yra išnykusi. Tuo atveju, jeigu neįvardinti grasintojai būtų iš tikrųjų siekę surasti pareiškėją, tai būtų galėję padaryti, be to, ir pats pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. nepatyrė daugiau grasinimų. Todėl pareiškėjo įvardinta baimė būti nužudytam yra itin abstrakti ir bendro pobūdžio, be to, teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas darė išvadą, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali kilti grėsmė jo gyvybei, sveikatai ir t. t.

23. Teismas pastebėjo, jog, viena vertus, pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek 2021 m. lapkričio 17 d. apklausos metu nurodė, jog išvykimo į (duomenys neskelbtini) priežastis – grasinimai (pavojus gyvybei). Kita vertus, teismo posėdžio metu pažymėjo, jog į (duomenys neskelbtini) išvyko medicininiu pagrindu (tuo pačiu teigė, kad neturi jokių sveikatos sutrikimų), siekdamas saugumo, o (duomenys neskelbtini) dirbo vertėju. Teismas sutiko su atsakovo ginčijamame Sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškus pareiškėjo vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas ir jo veikla minėtoje šalyje, kadangi viza išduota medicininiu (ligos) pagrindu nesuteikia teisės dirbti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas teikė klaidingą informaciją tiek atsakovui, tiek teismui, patvirtindamas nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu.

24. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad yra išnykusi grėsmė pareiškėjui patirti persekiojimą kilmės valstybėje, o organizacijai (duomenys neskelbtini) nėra motyvų persekioti pareiškėją, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš turimos kilmės valstybės informacijos atsakovas konstatavo, kad nors pareiškėjas galimai patyrė grėsmę praeityje (2017 m.), tačiau nėra pagrindo manyti, kad ši grėsmė išlikusi, kadangi pareiškėjas reguliariai grįždavo į (duomenys neskelbtini), grįžęs nesutikdavo tariamų grasintojų. Priežastys, dėl kurių pareiškėjas būtų naudingas (duomenys neskelbtini) grupuotei, yra išnykusios, kadangi pareiškėjas nebedirba (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) organizacija nebevykdo veiklos.

25. Teismas nustatė, kad EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, kuria rėmėsi atsakovas priimdamas Sprendimą, nurodyta, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (Duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Be to, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

26. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, laikėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė, kad grėsmė, kuri tariamai pareiškėjui grėsė 2017 m., yra išlikusi.

27. Teismas konstatavo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Todėl teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti papildomos apsaugos suteikimo kriterijai.

28. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir pagrįstai nesuteikė prieglobsčio.

29. Teismas teigė, jog, pagal atsakovo turimą informaciją, pareiškėjo paskutinėse gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini) – beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo tose teritorijose kiltų pavojus prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek 2021 m. lapkričio 17 d. apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje yra likę jo artimi giminaičiai, t. y. šeimos nariai, kurie, manytina, galėtų padėti pareiškėjui grąžinimo atveju. Be to, pareiškėjui gerai pažįstami vietiniai papročiai (kultūra), jis yra darbingo amžiaus asmuo, praleidęs visą gyvenimą (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų̨, yra pagrįsta.

30. Teismas nurodė, kad nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės ir nėra teisinio pagrindo nustatyti didesnį nei 2 metų draudimo atvykti laikotarpį, todėl teismas pakeitė Sprendimą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat sprendė, kad, nustačius, jog adekvatus draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, keistina ir kita Sprendimo dalis ir nustatoma įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 31. Pareiškėjas F. N. A. A.-G. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

33. Pareiškėjas pabrėžia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, klesti nusikalstamumas, aktyviai veikia įvairios karinės grupuotės, kurios vykdo civilių persekiojimą ir verbavimą. Pareiškėjui kyla reali persekiojimo grėsmė dėl jo atsisakymo dirbti su karinėmis grupuotėmis. Kilmės valstybėje pareiškėjui gresia žiaurus elgesys su juo, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

34. Pareiškėjas akcentuoja EPPB ataskaitos rekomendacinį pobūdį. Be kita ko, akcentuoja, kad minėta ataskaita yra (duomenys neskelbtini) metų senumo, todėl atsakovas pažeidė pareigą rinkti naujausią ir aktualią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo kilmės šalyje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento surinkti duomenys yra selektyvus, neatitinka reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių.

35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bendra saugumo situacija šalyje patvirtina, kad padėtis šalyje yra pavojinga taikiems civiliams, kurie atsisako bendradarbiauti su teroristinėmis organizacijomis.

36. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas atliko tyrimą paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas visapusiško įrodymų ištyrimo.

37. Dėl pasakojimo nenuoseklumo pareiškėjas pažymi, kad jis yra paprastas žmogus, užaugęs neeuropietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas.

38. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuojamą išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei. Pareiškėjo įsitikinimu, yra tikimybė, jog, išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

39. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

40. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai ne tik neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės.

42. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, dėl kurių jis išvyko ir bijo grįžti į savo kilmės valstybę, ir tyrimo metu surinktą informaciją, nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, buvo nenuoseklus ir prieštaringas, dėl to jis buvo vertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Nors pareiškėjas tyrimo metu pateikė tam tikrus įrodymus, kurie ginčijamame Sprendime buvo nuosekliai įvertinti, tačiau, anot atsakovo, jie neįrodė persekiojimo grėsmės. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo apklausų metu nurodytos aplinkybės apie organizacijos (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo, veiklą iš dalies nesutapo su kilmės šalies informacija. Atsakovas akcentuoja, jog nuo pareiškėjo pasakojamų tariamų grasinimų ir nuo organizacijos (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo praėjo ne tik daug metų, bet ir įvyko daug pokyčių – pradedant nuo pokyčių pačioje organizacijoje (bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) nutraukimas; organizacijos spaudimas iš genčių lyderių, vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) pusės; organizacijos ardymas ir galiausiai išnykimas) iki globalių reiškinių (pvz.: COVID-19 pandemija ir jos padariniai), dėl to nėra pagrindo manyti, kad informacija ir žinios, kurias pareiškėjas galimai turėjo apie organizacija (duomenys neskelbtini) ir apie (duomenys neskelbtini) pajėgas praeityje, iki šiol vis dar yra aktualios ir naudingos (duomenys neskelbtini) grupuotei.

43. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyti ir kiti nesutapimai, kurie vertė abejoti pareiškėjo pasakojimo tikrumu, kuriuos išnagrinėjo ne tik Migracijos departamentas, bet ir teismas, priimdamas sprendimą. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo įvardinta baimė būti nužudytam itin abstrakti ir bendro pobūdžio, be to, jo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Iš turimos kilmės valstybės informacijos atsakovas konstatuoja, kad nors pareiškėjas galimai patyrė grėsmę praeityje (2017 m.), nėra pagrindo manyti, kad ši grėsmė išlikusi, kadangi pareiškėjas reguliariai grįždavo į (duomenys neskelbtini), grįžęs nesutikdavo tariamų grasintojų. Priežastys, dėl kurių pareiškėjas būtų naudingas (duomenys neskelbtini) grupuotei, yra išnykusios, kadangi pareiškėjas nebedirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. organizacija nebevykdo veiklos. Atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad grėsmė pareiškėjui patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra išnykusi, o organizacijai (duomenys neskelbtini) nėra motyvų persekioti pareiškėją. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

44. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA, ankstesnis pavadinimas - EPPB) ataskaitoje nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas formaliai priklauso dviems rizikos grupėms – į ginkluotas grupuotes verbuojamų asmenų grupei ir (duomenys neskelbtini) grupei. Pirmoji įvardinta rizikos grupė (į ginkluotas grupuotes verbuojamų asmenų grupė) tyrimo metu buvo vertinama ir atmesta kaip nepagrįsta. Dėl pareiškėjo priklausymo (duomenys neskelbtini) grupei atsakovas atkreipia dėmesį, jog vien faktas, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), paprastai nesukelia pagrįstos persekiojimo baimės. Individualiai vertinant, ar yra pakankamai didelė tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į riziką didinančius veiksnius (pvz. kilmės vietovę, gentį), o tokios aplinkybės nenustatytos. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis, jo žmona, vaikai ir tėvai (giminės) yra (duomenys neskelbtini), tačiau jie yra nereligingi, nesimeldžia, nors mini religines šventes. Pareiškėjas iki 2017 m. gyveno su šeima (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyvena jo dėdės, tetos, pusbroliai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidęs (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, jis yra darbingo amžiaus vyras, iki išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) turėjo darbą, (duomenys neskelbtini) yra likusi jo šeima ir visi artimieji. Pareiškėjas turi pasą, todėl gali patvirtinti savo asmens tapatybę. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodė, jog jis patyrė grėsmės iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja pakankamos individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

45. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

46. ESPA, kurios ataskaitos duomenimis rėmėsi Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą, vienas iš steigimo tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas skunde nenurodė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas.

47. Tiek priimdamas skundžiamą Sprendimą, tiek pateikdamas atsiliepimą pirmosios instancijos teismui, Migracijos departamentas išsamiai motyvavo atsisakymo suteikti prieglobstį pagrindus. Atsakovo nuomone, iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti nurodytas aplinkybes, o tik tikimasi išsamaus, detalaus ir nuoseklaus pasakojimo, remiantis kuriuo Migracijos departamento specialistai vertina ir kvalifikuoja pateiktas aplinkybes bei priima sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 22S77062, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti pareiškėjui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismas neprivalo atsižvelgti į šį prašymą.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

52. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II laikotarpius, atitinkamai pakeisdamas Sprendimą, atmetė kitą skundo dalį, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas konstatavo, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

53. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas nurodo, kad prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, atsakovo surinkta informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neaktuali ir neatitinka pareiškėjo kilmės šalies informacijos.

54. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

55. Įstatymo 86 bei 87 straipsniai reglamentuoja teisinius santykius dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

56. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

57. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

58. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

59. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal iki 2013 m. gruodžio 21 d. galiojusios 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį bei šiuo metu galiojančios 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ 4 straipsnį, valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad grėsmė būti nužudytam jam kyla dėl sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini) galimų veiksmų, kuri, kaip teigia pareiškėjas, norėjo, kad pareiškėjas dirbtų šios grupuotės nariams, kadangi jis turi informacijos, kurią gavo dirbdamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad, jam atsisakius dirbti grupuotei (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjį jis sulaukė grasinimų nužudyti.

62. Įvertinusi pareiškėjo duotus paaiškinimus apklausų metu, Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, buvo atliktos kelios apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, o pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, apklausos metu pasisakydamas dėl grasinimų, kurių jis galbūt sulaukė iš grupuotės (duomenys neskelbtini), apibūdino juos labai abstrakčiai, nedetalizavo konkrečių aplinkybių, kurios galėtų suponuoti asmeninę pareiškėjo patirtį dėl grėsmės būti persekiojamam ir tokiu būdu galėtų patvirtinti individualų persekiojimą. Procesiniuose dokumentuose pareiškėjas taip pat nepaaiškino ir kitų pasakojimo trūkumų, kuriuos nustatė atsakovas ir patvirtino pirmosios instancijos teismas, su kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti (nustatyta, kad jis pateikė netikslią informaciją apie išvykimą ir grįžimą į kilmės šalį, bendravimą su šeima). Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo pasakojimas iš dalies prieštarauja kilmės šalies informacijai (pvz. pareiškėjas tvirtino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m., tačiau kilmės šalies informacija patvirtina, kad ši organizacija buvo galutinai likviduota 2013 m.).

63. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės šalies informacijos, pats nepateikdamas jokių duomenų apie tai, kad surinkta informacija nėra aktuali ir neatitinka esamos padėties. Įvertinusi aplinkybes, kad organizacija, kurioje pareiškėjas dirbo ir apie ją turėjo informaciją, neveikia nuo 2013 m., pačioje organizacijoje įvyko daug pokyčių (dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) nutraukimo, organizacijos spaudimo iš genčių lyderių, vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) pusės ir kt.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad informacija ir žinios, kurias pareiškėjas galbūt turėjo apie organizacija (duomenys neskelbtini) ir apie (duomenys neskelbtini) pajėgas praeityje, iki šiol vis dar yra aktualios ir naudingos (duomenys neskelbtini) grupuotei. Nors pareiškėjas galbūt patyrė grėsmę praeityje (2017 m.), atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši grėsmė išlikusi (nustatyta, kad pareiškėjas reguliariai grįždavo į (duomenys neskelbtini), grįžęs nepatyrė grasinimų).

64. Nagrinėjamu atveju Sprendime pagrįstai konstatuota, kad nenustatytos individualios aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų,. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados. Akcentuotina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę; persekiojimas turi būti individualaus, o ne abstraktaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

65. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo surinkta informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo šiuos teiginius, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, kad surinkta kilmės šalies informacija yra pasikeitusi ir kad nauja informacija sąlygotų kitokį pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio vertinimą.

66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą laikyti nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo bei atsakovo padarytas išvadas dėl papildomos apsaugos kriterijų neegzistavimo.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. N. A. A.-G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis