2025-10-22 Nr. AB-17348-3-61-3-01332-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1132-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01332-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. W. M. V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. W. M. V. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. W. M. V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SPR5-27336 (14.4 E) (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro departamento 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. SPR4-29706 (14.5 E) (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. CSPR-79 (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą bei ištaisyti duomenis, įrašytus suklastoto dokumento pagrindu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. A. V. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą, kurio pagrindu 2020 m. gegužės 5 d. buvo įregistruota 19/100 dalių terasos, esančios pagalbinės patalpos priklausiniu. Registracija buvo atlikta vadovaujantis A. V. ir pareiškėjo (t. y. A. W. M. V. L.) 2020 m. balandžio 27 d. susitarimu dėl gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastogėje esančios terasos Tr (8,94 kv. m) pasidalinimo.

2.2. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 27 d. susitarimas, kurio pagrindu 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro buvo atliktas įrašas dėl nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinio (dalies terasos) įregistravimo, yra suklastotas. Tai patvirtina 2022 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. V., atleidžiant jį pagal laidavimą. Šiame nutarime yra nurodyta, kad A. V. paaiškino, jog prisipažįsta, kad 2020 m. balandžio 27 d. susitarimą su pareiškėju A. W. M. V. L.) suklastojo ir pateikė VĮ Registrų centrui. Asmuo dokumentą suklastojo, kadangi norėjo paspartinti terasos įregistravimą, kadangi įregistravimui buvo būtinas kaimyno rašytinis sutikimas, kuris tuo metu buvo išvykęs. Taigi prokuroro nutarimas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 27 d. neva A. V. ir pareiškėjo susitarimas dėl gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastogėje esančios terasos Tr (8,94 kv. m) pasidalinimo, kurio pagrindu, pateikus elektroninę kadastro duomenų bylą, A. V. prašymu Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gegužės 5 d. buvo įregistruota 19/100 dalių terasos A. V., yra suklastotas. Kadangi įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, jis turi būti panaikintas.

2.3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutarties Nr. 5439 pagrindu negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleista trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V.. Kadangi pirminis susitarimas (2020 m. balandžio 27 d.) dėl terasos pasidalinimo yra negaliojantis, t. y. toks susitarimas buvo suklastotas, suklastoto dokumento pagrindu įgyta terasos dalis negalėjo būti perleista trečiajam suinteresuotam asmeniui.

2.4. Pareiškėjas prašė VĮ Registrų centro ištaisyti duomenis Nekilnojamojo turto registre, t. y. panaikinti prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), aprašyme / pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)“ bei kitus prie šio nekilnojamojo turto aprašymo esančius įrašus, kurie buvo atlikti suklastoto dokumento pagrindu. VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymo netenkino ir 2023 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus priėmė Sprendimą 1 dėl prašymo atmetimo. 2023 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius priėmė Sprendimą 2 dėl prašymo atmetimo.

2.5. Prašydamas, jog būtų panaikintas įrašas prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokį savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jis atliktas suklastoto dokumento pagrindu. Tai, kad dokumentas (susitarimas) suklastotas yra nustatyta teisėsaugos institucijų: tai nurodyta prokuratūros nutarime, kuris VĮ Registrų centrui buvo pateiktas kartu su pareiškėjo prašymu ir kuris yra patvirtintas 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos V. T. rezoliucija. Taigi šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre yra neteisingi ir neteisėti duomenys ir atsakovas atsisako šiuos neteisėtus duomenis ištaisyti.

2.6. Prokuratūros nutarimas buvo priimtas dar 2022 m. gruodžio 7 d., tačiau iki pat šiol (jau daugiau nei vienerius metus) dokumentą suklastojęs asmuo A. V. nesiima jokių veiksmų, jog toks neteisėtas įrašas, atliktas jo suklastoto dokumento pagrindu, būtų panaikintas. Priešingai, A. V. dovanojimo sutarties pagrindu turtą, įgytą suklastoto dokumento pagrindu, perleido A. V.. Negalima tokia situacija, kai asmuo, elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, tyčia neatlieka turimų atlikti veiksmų (nesikreipia į VĮ Registrų centrą dėl įrašo panaikinimo), o atsakovas, nors ir matydamas, kad įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, nesiima jokių priemonių, kad neteisėtas ir neteisingas įrašas būtų pašalintas ir leidžia, jog registre būtų neteisingi duomenys, kurie yra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2.7. Pats atsakovas Sprendime 2 nurodė, jog pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju akivaizdu, kad turėdamas informaciją, jog įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, kas yra nustatyta prokuratūros atliktu tyrimu ir patvirtinta teismo, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ignoruoja neteisėtus ir neteisingus duomenis ir atsisako juos ištaisyti, tuo pažeisdamas Įstatymą.

2.8. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Taigi ši įstatymo nuostata, priešingai nei sprendime teigia atsakovas, suteikia teisę pareiškėjui bei jo atstovui, kaip suinteresuotam asmeniui, prašyti tokius netikslius ir neteisėtus duomenis ištaisyti. Pareiškėjo suinteresuotumas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad suklastojęs jo parašą A. V. neteisėtai neturėdamas tam jokio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į 19/100 terasos, kaip pagalbinės patalpos Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį. Taigi pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo ir pagal įstatymą turi teisę reikalauti pataisyti klaidingus duomenis.

2.9. Atsakovas taip pat nurodo, kad duomenys apie daiktinių teisių turėtoją A. V. bei jo nuosavybės teise valdomą objektą – pagalbinę patalpą su dalimi terasos – yra teisingi ir atitinka dokumentą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti. Tačiau vienas iš teisės principų yra tai, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu jis pats turi (lot. nemo plus iuris ad aliumtransferre potest quam ipse hagaret). Taigi A. V., neturėdamas teisių į dalį terasos, negalėjo šių teisių perleisti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V.. Šiuo atveju, kaip matyti iš prokuratūros nutarimo, prokuratūros (valstybės institucijos) nutarimu yra pripažinta (toks prokuratūros nutarimas teismo patvirtintas), kad terasos dalį A. V. įgijo suklastojęs dokumentą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika). Tad akivaizdu, kad sandoris (ar jo dalis), pagal kurią perleistas nusikalstamu būdu įgytas turtas yra niekinis ir negaliojantis. Šiuo atveju nesvarbu, ar dėl tokio sandorio negaliojimo yra teismo sprendimas, ar ne.

2.10. Be to, Sprendime 1 be tų pačių argumentų, kurie nurodyti ir Sprendime 2, nurodyta dar ir tai, kad nekilnojamojo turto posistemėje „Matininkas“ nepateiktos teisės aktų nustatyta tvarka parengtos nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos. Savo pateiktu prašymu VĮ Registrų centrui pareiškėjas neprašė įregistruoti jokio naujo nekilnojamojo turto objekto ar su šiuo objektu atliktų pakeitimų – pareiškėjas tik prašė atkurti iki pažeidimo (A. V. nusikalstamų veikų atlikimo) buvusius duomenis, pašalinant įrašus, atliktus suklastoto dokumento pagrindu. Todėl toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, juo labiau, kad nekilnojamojo turto objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nėra pareiškėjas ir jis negali priversti patalpų savininko atlikti kadastrinius matavimus ar priversti jį kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad būtų ištaisyti neteisingi duomenys. Tuo tarpu VĮ Registrų centras būdamas atsakingu už teisingų duomenų buvimą Nekilnojamojo turto registre, negali ignoruoti tokios situacijos, kai registre neteisingi duomenys ir tokius duomenis palikti. Šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnyje įvirtintas registro duomenų patikslinimo (ištaisymo) pagrindas, t. y. kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, arba, kai, įrašant duomenis į kadastrą, buvo padarytos techninės klaidos.

2.11. Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Ginčų komisija visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, savo sprendime dėl jų visiškai nieko nepasisakė ir iš esmės pakartojo Sprendime 1 ir Sprendime 2 išdėstytus argumentus.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas atsakovo prašė pakeisti pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Į šias patalpas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra įregistruotos trečiojo asmens A. V. nuosavybės teisės, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis. Prašymą pakeisti / panaikinti kadastro duomenis dėl 19/100 dalių terasos, esančios prie pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjas, kuriam įstatymas nesuteikė teisės teikti prašymą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ar panaikinimo.

4.2. Dėl pareiškėjo teiginio, jog VĮ Registrų centras nesiima priemonių, kad būtų pašalintas, pareiškėjo nuomone, neteisėtas įrašas (atliktas suklastoto dokumento pagrindu), pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. esant atitinkamam prašymui ir šį prašymą pagrindžiantiems dokumentams.

4.3. Be to, pareiškėjas teikė prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau kadastro duomenų byla, atitinkanti pareiškėjo prašymo turinį, pateikta nebuvo. Pareiškėjo teiginiai, kad reikalavimas pateikti kadastro duomenų bylą, yra nepagrįstas, kadangi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys yra įrašomi kadastro duomenų bylos pagrindu, todėl tokie pareiškėjo samprotavimai nepaneigia Kadastro įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo ir nesudaro netgi techninės galimybės pakeisti / įrašyti naujus ginčo patalpos kadastro duomenis.

4.4. Pareiškėjo skundas yra nenuoseklus ir prieštaringas, kadangi vienu atveju pareiškėjas kalba apie Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimą ir bando pagrįsti šią savo poziciją, tačiau kartu pasisako apie Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas ir taisymas yra du skirtingi institutai. Akivaizdu, jog pareiškėjo prašomas atlikti Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas / taisymas tiesiogiai darytų įtaką trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių apimčiai. Be to, šiuo metu Nekilnojamojo turto registro duomenys, susiję su pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis ir nuosavybės teisėmis į ją, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, techninių klaidų taip pat nenustatyta, todėl nėra pagrindo taisyti ar tikslinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą, nurodė, kad negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo teisėtai 2021 m. rugpjūčio 31 d. pagal notarinę dovanojimo sutartį. Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys yra teisingi ir teisėti. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, juo kėsinamasi į trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V., įregistravimo pagrindas – 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis Nr. 5439, įrašas galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

7.2. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas (su 10 kv. m terasa, pažymėta Tr. su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

7.3. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti (ištaisyti) nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. panaikinti prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), aprašyme / pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)“ bei kitus prie šio nekilnojamojo turto aprašymo esančius įrašus, kurie buvo atlikti suklastoto dokumento pagrindu.

7.4. Atsakovas Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 pareiškėjo prašymą atmetė, o Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamus sprendimus paliko galioti.

8. Teismas vadovavosi Kadastro įstatymu (12–13 str., 15 str. 2 d.), Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

9. Teismas nurodė, kad Sprendimu 1 pareiškėjo prašymas buvo atmestas, be kita ko, tuo pagrindu, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į VĮ Registrų centrą, kadangi, vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas neturėjo įgaliojimų kreiptis dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto kadastro duomenų pakeitimo. Nustatęs, jog negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V., teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog jis neturėjo teisės kreiptis į VĮ Regitrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo, nes pareiškėjas nėra daikto, su kuriuo susijusius įrašus buvo prašoma pakeisti / panaikinti, savininkas. VĮ Registrų centro. Be to, Sprendime 2 pareiškėjui buvo nurodyta, kad jokie dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų kreiptis dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio daikto duomenų pakeitimo, nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui.

10. Teismas akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisė į negyvenamąją patalpą, su kuria susijusius duomenis buvo prašoma ištaisyti, yra įregistruota dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas sutiko su atsakovu, kad jis neturi teisės imtis jokių veiksmų dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo, kokie neteisėti ar neteisingi, pareiškėjo nuomone, šie įrašai bebūtų. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas mano, kad dovanojimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens teisės į nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju į ginčo pagalbinę patalpą su dalimi terasos, pareiškėjas turėtų civiline tvarka pripažinti sandorį negaliojančiu, o kol dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo keisti įrašų.

11. Pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą ir tai, kad nėra nuginčytas dokumentas (2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis), kurio pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmens daiktinės teisės, teismas pripažino, kad registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinį ir apimtį. Dėl šių aplinkybių teismas nurodė, kad plačiau pareiškėjo argumentų, susijusių su suklastotu 2020 m. balandžio 27 d. susitarimu (jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre pagalbinių patalpų registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 5 d. buvo įrašyti duomenys apie dalį terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m) neanalizuos.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos, kad pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, teismas pažymėjo, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.

13. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, susiję su pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis ir nuosavybės teisėmis, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, šie dokumentai nenuginčyti, nėra duomenų, kad būtų padarytos techninės klaidos. Teismas pabrėžė, kad tokiu atveju, jeigu prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.

14. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiami Sprendimas1 ir Sprendimas 2 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nebuvo jokio pagrindo. Taip pat teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Ginčų komisijos sprendimo.

III. 15. Pareiškėjas A. W. M. V. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis ir VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo ir nepateikė tokią teisę apgrindžiančių įrodymų. Pats pirmosios instancijos teismas sprendime mini Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 d. dalį, kurioje įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė reikalauti kadastro tvarkytojo ištaisyti neteisingus duomenis.

16.2. Pareiškėjas savo prašymą, kad būtų panaikintas įrašas prie nekilnojamojo daikto, grindė tuo, kad jis atliktas suklastoto dokumento pagrindu. Tai, kad dokumentas (susitarimas) suklastotas, yra nustatyta teisėsaugos institucijų. Taigi, šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre yra neteisingi ir neteisėti duomenys ir atsakovas atsisako šiuos neteisėtus duomenis ištaisyti. Prokuratūros nutarimas buvo priimtas dar 2022 m. gruodžio 7 d., tačiau iki pat šiol dokumentą suklastojęs asmuo A. V. nesiima jokių veiksmų, jog toks neteisėtas įrašas, atliktas jo suklastoto dokumento pagrindu, būtų panaikintas. Priešingai – A. V. dovanojimo sutarties pagrindu turtą, įgytą suklastoto dokumento pagrindu, perleido A. V.. Pareiškėjo manymu, negalima tokia situacija, kai asmuo, elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, tyčia neatlieka turimų atlikti veiksmų (nesikreipia į VĮ Registrų centrą dėl įrašo panaikinimo), o atsakovas, nors ir matydamas, kad įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, pažeisdamas teisės aktus, nesiima jokių priemonių, kad neteisėtas ir neteisingas įrašas būtų pašalintas, ir leidžia, jog registre būtų neteisingi duomenys, kurie yra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

16.3. Nesutiktina su teismo argumentu, kad kol dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, atsakovas neturi teisinio pagrindo keisti įrašus. A. V., neturėdamas teisių į dalį terasos, negalėjo šių teisių perleisti ir A. V.. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Šiuo atveju prokuratūros (valstybės institucijos) nutarimu yra pripažinta (toks prokuratūros nutarimas teismo patvirtintas), kad terasos dalį A. V. įgijo suklastojęs dokumentą. Tad akivaizdu, kad sandoris (ar jo dalis), pagal kurią perleistas nusikalstamu būdu įgytas turtas, yra niekinis ir negaliojantis ir nesvarbu, ar dėl tokio sandorio negaliojimo yra teismo sprendimas ar ne.

16.4. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Šiuo atveju imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja ir tam nebūtinas joks teismo sprendimas. Be to, pažymėtina, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. pagal pareigas). Todėl bylą nagrinėjęs teismas pats galėjo konstatuoti, kad toks sandoris yra niekinis. Tokiu atveju teismui nebūtų jokių kliūčių tenkinti pareiškėjo skundą.

16.5. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumento (dovanojimo sutarties), kurio pagrindu šie duomenys įrašyti, turinio. Jau minėta, kad šis dokumentas (dovanojimo sutartis) yra įregistruota suklastoto dokumento pagrindu, dovanotojas neturėjo jokios teisės perleisti apdovanotojui objekto, į kurį jis pats neturi jokios teisės. Pareiškėjo manymu, esant tokiam aiškinimui, kaip kad sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, t. y. kad pirmiausia reikia nuginčyti dovanojimo sutartį (kuri, kaip minėta, ir šiaip jau yra niekinė ir negaliojanti), būtų sukurtas precedentas, kuomet nesąžiningi asmenys, sudarytų kelis sandorius, taip siekdami apsunkinti teisingos informacijos VĮ Registrų centre įregistravimą. Taip būtų labiau ginamas ne sąžiningas asmuo, o teisės pažeidėjas.

16.6. Šiuo atveju akivaizdu, kad turėdamas informaciją, jog įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, kas yra nustatyta prokuratūros atliktu tyrimu ir patvirtinta teismo, atsakovas ignoruoja neteisėtus ir neteisingus duomenis ir atsisako juos ištaisyti, tuo pažeisdamas Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

16.7. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, priešingai nei sprendime teigia atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, suteikia teisę pareiškėjui, kaip suinteresuotam asmeniui, prašyti netikslius ir neteisėtus duomenis ištaisyti. Pareiškėjo suinteresuotumas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad suklastojęs jo parašą A. V. neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į 19/100 terasos, kaip pagalbinės patalpos priklausinį. Taigi pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo ir pagal įstatymą turi teisę reikalauti pataisyti klaidingus duomenis.

16.8. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys keičiami tik esant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems juridiniams pagrindams. Pastebėtina, kad vienas iš tokių minėtame straipsnyje numatytų juridinių pagrindų yra valstybės institucijos sprendimas.

16.9. Taigi akivaizdu, jog pats atsakovas nurodo teisės aktus, pagal kuriuos, remiantis pareiškėjo pateiktu valstybės institucijos sprendimu (prokuratūros nutarimu, patvirtintu teismo) nustatančiu, kad Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, atliktas suklastoto dokumento pagrindu, ir turėdamas užtikrinti, kad šiame registre nebūtų klaidingų / neteisėtų įrašų, dėl pareiškėjui visiškai nesuprantamų priežasčių atsisako tokius neteisėtus ir klaidingus duomenis ištaisyti. Pareiškėjas taip pat neprivalėjo pateiktai nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos, kadangi pareiškėjas neprašė įregistruoti jokio naujo nekilnojamojo turto objekto ar su šiuo objektu atliktų pakeitimų. Be to, pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto objekto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas.

16.10. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 15 straipsniu bei suformuota teismų praktika, egzistuoja pagrindas ištaisyti registre įrašytus duomenis t. y. kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti.

17. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus ir pabrėžia, kad:

17.1. Dėl apelianto pozicijos, kad įrašas prie pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisingas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi kad jis atliktas suklastoto dokumento pagrindu ir daro išvadą, atsakovas pažymi, jog į ginčo patalpas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra įregistruotos trečiojo asmens A. V. nuosavybės teisės, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, registruojant trečiojo suinteresuoto asmens teises į nekilnojamąjį daiktą, neatitinka dokumento (dovanojimo sutarties), kurios pagrindu šie duomenys įrašyti, turinio.

17.2. Teismų praktikoje, be kita ko, nurodyta, kad kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kol nėra nuginčytas dokumentas, kurio pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmens daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą.

17.3. Apelianto pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, kadangi jis pasisako apie Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimą ir savo poziciją bando pagrįsti argumentuodamas Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą reglamentuojančiomis teisės normomis. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas ir taisymas yra du skirtingi institutai. Viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės.

17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys, susiję su pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis ir nuosavybės teisėmis, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Trečiojo suinteresuoto asmens teisė į pagalbinę patalpą yra įregistruota šiai dienai nenuginčytos dovanojimo sutarties pagrindu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad registruojant įrašą būtų padarytos techninės klaidos. Be to, jeigu prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.

17.5. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog, teismo vertinimu, VĮ Registrų centras pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog jis neturėjo teisės kreiptis į atsakovą dėl kadastro duomenų pakeitimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teikė prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau kadastro duomenų byla, atitinkanti pareiškėjo prašymo turinį, pateikta nebuvo, nors nekilnojamojo daikto kadastro duomenys yra įrašomi ar keičiami kadastro duomenų bylos pagrindu. Taigi, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad jokie dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų kreiptis dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio daikto duomenų pakeitimo, VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti.

17.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. A. V. paaiškina, kad jis pagalbines patalpas su dalimi terasos įgijo teisėtai pagal notarinę dovanojimo sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo 1, Sprendimo 2 bei Ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugsėjo 26 d. išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruota negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V.; įregistravimo pagrindas 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis Nr. 5439; įrašas galioja nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d..

21. Pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė 2023 m. lapkričio 24 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas 2023 m. lapkričio 29 d. įregistruotas Nr. 37735154) pakeisti (ištaisyti) nekilnojamųjų daiktų pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. panaikinti prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), aprašyme / pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr. (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)“ bei kitus prie šio nekilnojamojo turto aprašymo esančius įrašus. Taip pat šiame prašyme buvo prašoma pakeisti duomenis, susijusius su į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įregistruotomis daiktinėmis teisėmis, panaikinant minėto nekilnojamojo daikto aprašyme / pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)“.

22. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SPR5-27336 (14.4 E) pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo buvo atmestas.

23. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro departamento 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. SPR4-29706 (14.5 E) pareiškėjo prašymas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl daiktinės teisės irgi buvo atmestas.

24. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. CSPR-79 paliko galioti Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.

25. Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

26. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai šioje dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Keičiant nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka gali pateikti sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta. Kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis pateikia mokesčių administratorius (Kadastro įstatymo 13 str. 2 d. (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.)).

27. Aiškinant Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nuostatą „suinteresuoti asmenys“ sisteminiu teisės aiškinimo metodu, suinteresuotais asmenimis pripažintini asmenys, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, nurodyti Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-13-442/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1235-442/2023; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).

28. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą nei pareiškėjas, nei jo atstovas nėra subjektai, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, o taip pat negali būti pripažinti suinteresuotais asmenimis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) prasme, galinčiais pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios patalpos netikslius ar neteisingus duomenis.

29. Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (Kadastro įstatymo 4 str. 1 p. (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.)).

30. Pripažinus, jog nei pareiškėjas, nei jo atstovas neturėjo teisės paduoti prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus trečiajam suinteresuotajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios patalpos netikslius ar neteisingus duomenis, kadastro tvarkytojas pagrįstai Sprendimu 1 atsisakė tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl kadastro duomenų ištaisymo ar neišsamių duomenų papildymo.

31. Įstatymo 4 straipsnis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

32. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Įstatymo 5 str. 2 d. (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.)).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

34. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (Įstatymo 33 str. 1 d. (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.)).

35. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Įstatymo 33 str. 2 d. 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2184 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

37. Ginčijame Sprendime 2, be kita ko, nurodyta, kad patikrinus elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, bei duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog duomenys apie daiktinių teisių turėtoją – A. V. bei jo nuosavybės teise valdomą objektą – pagalbinę patalpą su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nurodyti minėto nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisingi ir atitinka dokumentą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. 5439, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti, ir šis dokumentas teisės aktų nustatyta tvarka dalyje nėra pripažintas negaliojančiu.

38. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, paneigiančių minėtas atsakovo ginčijamame Sprendime 2 nustatytas aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas dokumentas (2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis Nr. 5439), kurio pagrindu šiuo metu yra įregistruotos trečiojo suinteresuotojo asmens daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, susijusių su Nekilnojamojo turto registre įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens daiktinės pakeitimu.

39. Todėl atsakovas ginčijamais administraciniais sprendimas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo. Nesant pagrindo panaikinti šiuos administracinius sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo ištaisyti duomenis.

40. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. W. M. V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis