2018-02-01 Nr. AB-2326-3-62-3-01787-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3224-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01787-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. ir L. Š. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskrities VPK) su 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 „Dėl (ne)sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas – pastabas – pareigūnėms A. J. ir L. Š..

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, pareigūnėms A. J. ir L. Š. už padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus buvo pasiūlyta skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Atsižvelgęs į tai, kad minėtos pareigūnės yra Profesinės sąjungos narės, Kauno apskrities VPK su 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 20-S-81621(1.16) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnėms A. J. bei L. Š.. Profesinė sąjunga 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 „Dėl (ne)sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas (pastabas) minėtoms pareigūnėms, motyvuodama tuo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyta pareigūnių kaltė, o nenustačius tarnautojų kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė.

3. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad remiantis teismų praktika, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veiklos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Atsisakymas duoti tokį sutikimą turi būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir įrodymais, siejamas su darbuotojo, kuriam darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą, naryste ir veikla profesinėje sąjungoje ar atstovavimu profesinių sąjungų nariams.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas varžo darbdavio teises. Pažymėjo, kad Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo ir šios įstaigos vadovybė turi turėti galimybę operatyviai bei tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrukdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų viešajam interesui. Teisės aktai nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Akcentavo, kad pareigūnių padaryti tarnybiniai nusižengimai nėra susiję su jų naryste Profesinėje sąjungoje, todėl sprendimas neduoti sutikimo joms skirti tarnybines nuobaudas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o kiti atsakovo atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas išdėstyti motyvai neturi būti nagrinėjami ir turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

5. Teismo posėdyje pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.

6. Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

7. Atsakovas paaiškino, kad Profesinė sąjunga 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 išdėstė tik jos renkamojo organo (komiteto) pastebėjimus dėl atlikto tarnybinio patikrinimo minėtų Profesinės sąjungos narių atžvilgiu ir siūlė Kauno apskrities VPK vadovui neskirti tarnybinių nuobaudų, kadangi visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

8. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad jos siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Minėtame rašte yra išreiškiama nuomonė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įrodyta pareigūnių kaltė, o nenustačius kaltės, nėra galima ir tarnybinė atsakomybė. Teigė, kad atsakovo renkamasis organas (komitetas) neperžengė suteiktos diskrecijos nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnėms tarnybines nuobaudas, nevertindamas atitinkamos veiklos inkriminavimo joms pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad jos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 nėra aiškiai išreikšta pozicija (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudų skyrimo. Atsakovo nuomone, ginčijamas raštas neatitinka individualaus administracinio akto požymių, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ir pareigų viešojo administravimo srityje, jame yra išreikštas tik Profesinės sąjungos siūlymas, todėl toks raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Profesinę sąjungą, kad būtų aiškiai išreikšta jos renkamojo organo (komiteto) pozicija dėl nuobaudų skyrimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

9. Teismo posėdyje atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

10. Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys A. J. ir L. Š. nesutiko su pareiškėjo Kauno apskrities VPK prašymu panaikinti sprendimą neduoti sutikimo skirti joms tarnybines nuobaudas.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo Kauno apskrities VPK prašymą tenkino ir Profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 249 „Dėl (ne)sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, kuriame buvo priimtas sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas – pastabas – pareigūnėms A. J. ir L. Š. panaikino.

12. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su A. J. ir L. Š. atžvilgiu atliktais tarnybiniais patikrinimais, bei išanalizavęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 52 straipsnio 5 dalies ir 33 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų, sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui, ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas vertino tik minėtą aplinkybę, neanalizuodamas klausimų, susijusių su galimų tarnybinių nuobaudų teisėtumu, taip pat to, ar pareigūnės padarė tarnybinius nusižengimus, ar ne, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Teismas nustatė, kad A. J. ir L. Š. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narės. Kauno apskrities VPK su 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 20-S-81621(1.16) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą minėtoms pareigūnėms skirti tarnybines nuobaudas. Prie šio rašto buvo pridėta Kauno miesto VPK 2017 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-106. Profesinė sąjunga, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 Kauno apskrities VPK vadovui pasiūlė neskirti tarnybinių nuobaudų A. J. bei L. Š. ir nurodė, kad pareigūnės veikė pagal Kauno apskrities VPK nustatytą (galiojančią) tvarką dėl mėginių siuntimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, bei rekomendavo šią tvarką pakeisti. Atsakovas pažymėjo, kad visi neaiškumai ir teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinamos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Teismo posėdyje Profesinės sąjungos atstovė pažymėjo, kad minėtas atsakovo siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nereiškia nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareigūnėms.

14. Įvertinęs Profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 249 turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas minėtu siūlymu iš esmės išreiškė nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas A. J. ir L. Š.. Nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinė sąjunga motyvavo neaiškumais ir teisinio reguliavimo spragomis dėl kraujo (šlapimo) mėginių, biologinės terpės siuntimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą tvarkos ir rekomendavo nustatytą tvarką keisti. Taigi, atsakovas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, vertino tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir išsakė savo nuomonę dėl tarnybinių patikrinimų pagrįstumo, tačiau Profesinės sąjungos rašte nurodytų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatenka į Statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarnybines nuobaudas pareigūnėms A. J. ir L. Š. buvo siekiama skirti diskriminuojant jas dėl narystės Profesinėje sąjungoje.

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o kartu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nebuvo įrodytas faktas, jog A. J. ir L. Š. buvo kaip nors diskriminuojamos ar ketinama su jomis susidoroti dėl narystės Profesinėje sąjungoje, todėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 249 „Dėl (ne)sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ įformintą Profesinės sąjungos komiteto siūlymą (sprendimą), kuriuo iš esmės buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti pareigūnėms A. J. ir L. Š. tarnybines nuobaudas – pastabas, panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

III. 17. Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinis teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

18. Profesinė sąjunga paaiškina, kad sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė vieninteliu motyvu, jog ginčijamo rašto turinio vertinimas leidžia daryti išvadą, kad Profesinė sąjunga siūlymu iš esmės išreiškė nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas A. J. ir L. Š., taigi, Profesinė sąjunga, peržengdama savo kompetencijos ribas, vertino tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir išsakė savo nuomonę dėl tarnybinių patikrinimų pagrįstumo. Atsakovo nuomone, teismas neįsigilino į visas jo atsiliepime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes ir į jas neatsižvelgė.

19. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 nurodė, jog tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Kadangi vienintelis dokumentas, kuris pagal įstatymą yra pateikiamas profesinei sąjungai, yra jos narių atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, būtent šis dokumentas bei jame išdėstytos aplinkybės yra profesinės sąjungos vertinimo dalykas.

20. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 pateikdamas siūlymą neskirti tarnybinės nuobaudos, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise atstovauti bei ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Minėtame rašte nėra aiškiai išreikšta Profesinės sąjungos pozicija (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam Profesinės sąjungos nariui, o tik siūlymas neskirti tarnybinės nuobaudos, todėl pagrįstai kyla klausimas, ar galima siūlymą sutapatinti su nesutikimu skirti tarnybines nuobaudas. Pažymi, kad Profesinė sąjunga, gindama savo narių teises, laikosi sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdo rūpestingai, nepiktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, o pareikšdama savo nuomonę – siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu.

21. Profesinė sąjunga taip pat akcentuoja, kad jos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. 249, atsižvelgiant į jo paskirtį, nėra individualus administracinis aktas: jame nėra nustatytos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotam asmeniui, kaip konkrečiam subjektui, jis yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Kauno apskrities VPK neįrodė, kad minėtas raštas iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

22. Atsakovas pažymi, kad tik Kauno apskrities VPK vadovui yra suteikta teisė atsižvelgti į pareikštą Profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) siūlymą ar į jį neatsižvelgti ir priimti sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pakartotinai kreiptis į Profesinę sąjungą, kad būtų aiškiai išreikšta jos renkamojo organo (komiteto) pozicija dėl nuobaudų skyrimo pareigūnėms A. J. ir L. Š., tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, jis neišnaudojo visų objektyviai prieinamų galimybių gauti aiškų Profesinės sąjungos sutikiną ar nesutikimą dėl nuobaudų skyrimo pareigūnėms.

23. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

24. Kauno apskrities VPK paaiškina, kad nors Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 (toliau – Tvarkos aprašas), nėra nustatyta, kaip konkrečiai turi būti išreikštas sutikimas ar nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, nagrinėdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 nurodė, kad siūlo Kauno apskrities VPK vadovui neskirti tarnybinių nuobaudų. Atsižvelgęs į Lietuvių kalbos žodyne teikiamo žodžio „siūlyti“ reikšmes bei tai, kad pagal teisės aktus Profesinė sąjunga galėjo pateikti tik vieną iš dviejų galimų atsakymo variantų, t. y., sutikimą skirti arba nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas, Profesinės sąjungos rekomendacinio pobūdžio siūlymą neskirti tarnybinių nuobaudų pareiškėjas pagrįstai įvertino kaip nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas.

25. Kauno apskrities VPK akcentuoja, kad jis į Profesinę sąjungą kreipėsi vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, todėl atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, norėdamas gauti nedviprasmišką atsakymą, turėjo papildomai kreiptis į Procesinę sąjungą, gali būti vertintinas tik kaip papildoma ir nepagrįsta našta sąžiningam pareiškėjui. Pabrėžia, kad Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Būtent per šį 30 dienų laikotarpį pareiškėjas turi išspręsti tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą, t. y., kreiptis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo arba nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ir, gavęs atsakymą, priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Kauno apskrities VPK pakartotinis kreipimasis į Profesinę sąjungą dėl aiškesnės informacijos gavimo galėjo užtęsti nuobaudos skyrimo procedūrą ir pareiškėjas nebegalėtų tinkamai reaguoti į pareigūnių padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę bei sukelti pavojų viešajam interesui.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vadovaudamasis Statuto 52 straipsnio 5 dalimi ir Tvarkos aprašo 32 punktu, jis kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo arba nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Profesinė sąjunga pateikė siūlymą neskirti tarnybinės nuobaudos ir nurodė, kad minėtas siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir niekaip neįpareigojantis, tačiau tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų priėmęs sprendimą skirti nuobaudą, Profesinė sąjunga, kaip nubausto pareigūno atstovas, galbūt tokį sprendimą būtų apskundusi teismui. Šis Kauno apskrities VPK teiginys negali būti vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Pažymi, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 11 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2860-554/2016, kuriuo pareigūnui, atstovaujamam Profesinės sąjungos, buvo panaikinta tarnybinė nuobauda. Minėta byla buvo analogiška, tačiau tuo atveju pareiškėjas, gavęs Profesinės sąjungos siūlymą neskirti tarnybinės nuobaudos, vis tik ją paskyrė. Profesinė sąjunga tokį sprendimą apskundė teismui, motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Pažymi, kad šiuo metu minėtas sprendimas apeliacine tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam apeliaciniam teismui.

27. Kauno apskrities VPK nuomone, Profesinė sąjunga elgiasi nesąžiningai ir akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 249 „Dėl (ne)sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atlikusi tarnybinį patikrinimą, Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja pasiūlė Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjai, iki 2017 m. birželio 19 d. ėjusiai Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas, A. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio ir 92 straipsnio 3 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintų Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 3 bei 4 punktų pažeidimus ir už Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno apskrities VPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. viršininko įsakymu Nr. 20-V-200 (Kauno apskrities VPK viršininko 2009 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 20-V-19, Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. sausio 8 d.

įsakymo Nr. 20-V-18 nauja redakcija), 6.2 bei 6.12 papunkčiuose numatytų funkcijų nevykdymą skirti pastabą. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja pasiūlė Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai, iki 2017 m. birželio 14 d. ėjusiai Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas, L. Š. už Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio ir 92 straipsnio 3 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintų Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 3 bei 4 punktų pažeidimus ir už Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno apskrities VPK viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-V-126, 6.1, 6.2 bei 6.12 papunkčiuose numatytų funkcijų nevykdymą skirti pastabą (b. l. 15–23).

Kauno apskrities VPK viršininkas su 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 20-S-81621(1.16) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos pirmininką ir prašė profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti pareigūnėms A. J. bei L. Š. tarnybines nuobaudas, o nutarus neduoti sutikimo, prašė atsiųsti protokolo, kuriame priimtas nutarimas neduoti sutikimo, kopiją arba nurodyti šio protokolo numerį (b. l. 14). Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjunga 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 siūlė Kauno apskrities VPK vadovui neskirti tarnybinių nuobaudų Profesinės sąjungos narėms L.

Š. ir A. J., kadangi visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Minėtame rašte atsakovas pažymėjo, kad Profesinės sąjungos renkamasis organas (komitetas), atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl profesinės sąjungos teisių dėl (ne)sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, išanalizavo pateiktą dokumentinę medžiagą dėl (ne)sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos narėms L.

Š. ir A. J. šiais aspektais: ar nebuvo padaryta akivaizdžios jų veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Pažymėjo, kad pareigūnių kaltė nebuvo įrodyta, todėl nenustačius jos, nėra galima ir tarnybinė atsakomybė, o tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda teismų pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta. Profesinės sąjungos komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareigūnės veikė pagal Kauno apskrities VPK nustatytą tvarką dėl kraujo (šlapimo) mėginių, biologinės terpės siuntimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą atlikti medicininę apžiūrą.

Kadangi nustatyta tvarka nepasiteisina, siūlo keisti mėginių siuntimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą tvarką. Akcentavo, kad Profesinės sąjungos komitetas žino konkrečius atvejus, kai ir kitų pareigūnų perduoti mėginiai nepateko tyrimams, tačiau jų atžvilgiu nebuvo pradėti tarnybiniai patikrinimai (b. l. 12–13).

30. Kauno apygardos administracinis teismas, padaręs išvadą, kad nebuvo įrodytas faktas, jog A. J. ir L. Š. buvo kaip nors diskriminuojamos ar ketinama su jomis susidoroti dėl narystės Profesinėje sąjungoje, atsakovo 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 249 panaikino. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neįsigilino į visas jo atsiliepime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes ir į jas neatsižvelgė. Pažymi, atsižvelgiant į tai, jog vienintelis dokumentas, kuris pagal įstatymą yra pateikiamas profesinei sąjungai, yra jos narių atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, būtent šis dokumentas bei jame išdėstytos aplinkybės yra Profesinės sąjungos vertinimo dalykas. Akcentuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 nėra aiškiai išreikšta Profesinės sąjungos pozicija (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam Profesinės sąjungos nariui, o tik siūlymas neskirti tarnybinės nuobaudos, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu ir skundžiamas administraciniam teismui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę pakartotinai kreiptis į Profesinę sąjungą, kad būtų aiškiai išreikšta jos renkamojo organo (komiteto) pozicija dėl nuobaudų skyrimo pareigūnėms A. J. ir L. Š., tačiau šia teise nepasinaudojo.

31. Ginčo dėl to, kad A. J. ir L. Š. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narės, nėra.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas, 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis, todėl sprendžiant dėl nuobaudos pareigūnui skyrimo, būtina vadovautis Statuto ir Tvarkos aprašo normomis, taip pat ir tomis normomis, kuriomis yra reglamentuojama nagrinėjamai bylai aktuali situacija.

34. Statuto 52 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

35. Aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, pažymėtina, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y., Tvarkos aprašo 32 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą.

36. Kaip jau minėta, Kauno apskrities VPK viršininkas su 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 20-S-81621(1.16) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos pirmininką ir prašė profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti pareigūnėms A. J. ir L. Š. tarnybines nuobaudas. Atsakydama į šį raštą, Profesijos sąjunga 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 249 Kauno apskrities VPK vadovui siūlė tretiesiems suinteresuotiems asmenims neskirti tarnybinių nuobaudų, o tai, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį bei atsakovo pareigą sutikti arba nesutikti su tarnybinių nuobaudų skyrimu, reiškia, kad buvo akivaizdžiai nepritarta Kauno apskrities VPK prašymui Profesinei sąjungai duoti sutikimą skirti minėtoms pareigūnėms tarnybines nuobaudas – pastabas. Atsakovas neturėjo pagrindo prašyti Profesinės sąjungos aiškiau išreikšti savo poziciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad Profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. 249, priešingai nei teigia atsakovas, yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Profesinės sąjungos nesutikimas skirti pareigūnėms tarnybines nuobaudas iš esmės pažeidžia Kauno apskrities VPK interesus, t. y., Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtoms pareigūnėms tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus reikalų sistemos veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, sudaro galimybes pareigūnėms trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, jai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu.

37. Pažymėtina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

Taigi, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

38. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesijos sąjungos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. 249 patvirtina, kad spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nurodė, jog visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, o neįrodžius pareigūnių kaltės, nėra galima ir tarnybinė atsakomybė. Be to, Profesinei sąjungai yra žinomi atvejai, kai esant analogiškoms aplinkybėms, pareigūnų atžvilgiu nebuvo pradėti tarnybiniai patikrinimai. Taigi, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, atsakovas nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl pareigūnių veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinus 2017 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-106, nustatyta, kad tarnybinis pažeidimas A. J. ir L. Š. buvo inkriminuotas už šioje išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimus ir pareigūnėms pavestų funkcijų nevykdymą (netinkamą vykdymą). Pareigūnių veikloje, kurioje Kauno apskrities VPK įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y., ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiųjų suinteresuotų asmenų tarnybinių pareigų atlikimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos narėms. Atsakovas viršijo jo kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdamas teisinio pagrindo, vertino galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą bei pareigūnių kaltę.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo Kauno apskrities VPK prašymą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tenkindamas pareiškėjo prašymą ir panaikindamas Profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 249, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius