2026-01-19 Nr. BB-347-1-01-1-08146-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4489/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08146-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. L. gynėjo advokato Mindaugo Kazlausko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo ir nuteistojo S. L. prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo S. L. gynėjas advokatas M. Kazlauskas prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba 2) panaikinti apeliacinio instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, arba 3) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kartu pateiktas nuteistojo S. L. prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, tinkamai nemotyvuotas, nenuoseklus ir vidiniai prieštaringas, grįstas prielaidomis, atliktas įrodymų vertinimas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principams, teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šiai bylai aktualias BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, ir nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų šiurkščių BPK normų, susijusių su įrodymų ištyrimu ir vertinimu, pažeidimų, taip pat teisės principų pažeidimų, lėmusių nepateisinamą nuteistojo teisės į teisingą teismą ir veiksmingą teisinę gynybą ribojimą.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu S. L. sąmoningai savalaikiai nebuvo suteiktas įtariamojo statusas, dėl to jis negalėjo dalyvauti nukentėjusiosios apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei pateikti klausimus ekspertizę atliekantiems ekspertams. Taip S. L. nebuvo sudaryta galimybė, pasinaudojant savo procesinėmis teisėmis, rinkti jį išteisinančius įrodymus, žinant, kad tokia galimybė gynybai ateityje nebus sudaryta. Nors S. L. aktyviai gynėsi nuo pareikštų kaltinimų, teikė prašymus atlikti tyrimo veiksmus, apklausti liudytojus, išreikalauti dokumentus ir kt., didžioji jų dalis buvo ignoruojami arba atmetami formaliais ar netgi šališkais ir neobjektyviais argumentais. Šios aplinkybės rodo, kad tyrimas buvo organizuotas šališkai ir tendencingai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Taip pat kasatorius teigia, kad kaltinamasis aktas trukdo nagrinėti bylą. Kaltinimo teksto, kuris buvo perkeltas į teismų sprendimus, turinys atskleidžia pareikštų kaltinimų prieštaringumą, nenuoseklumą, nepagrįstumą, nusikalstamų veikų sudėties požymių S. L. veiksmuose nebuvimą. Pateikto kaltinimo formuluotės varžo kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai.

Pasak kasatoriaus, S. L. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl laiko įtikinamais, patikimais vien tik nukentėjusiosios ir jos versiją patvirtinančius netiesioginių liudytojų parodymus ir jų pakanka S. L. kaltei pagrįsti, o S. L. ir gynybos liudytojų parodymus laiko subjektyviais ir nepatikimais. Viso bylos proceso metu S. L. nuosekliai neigė tvirkinęs, prievartavęs nukentėjusiąją ir dėl to sutrikdęs jos sveikatą. S. L. niekada ir niekur nėra likęs vienas su nukentėjusiąja. S. L. parodymus, be šeimos narių ir kitų liudytojų parodymų, patvirtina ir nukentėjusiosios asmeninės savybės, elgesys, jos parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, taip pat nukentėjusiosios motinos parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas ir jos elgesys iš karto po sužinojimo apie tariamą įvykį ir kt. Jųdviejų parodymai nelaikytini patikimais ir dėl to, kad jie nelogiški, gauti praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykių. Be to, nukentėjusiosios parodymai yra vienintelis pirminis informacijos šaltinis. Nukentėjusioji nuteistąjį apkalbėjo, ji žalojosi ir pateko į ligoninę ne dėl jo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad susipyko su savo vaikinu ar kt. Iš bylos įrodymų neįmanoma suprasti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis įvyko nurodomi įvykiai. Viso bylos tyrimo metu nukentėjusiosios ir jos motinos, taip pat ir S. L. parodymuose nurodytos aplinkybės nebuvo patikrintos BPK nustatytais veiksmais parodymų patikrinimo vietoje metu, atliekant eksperimentą. Turėjo būti nustatyta, kaip buvo įmanoma nepastebėtam atlikti nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo veiksmus namuose, kuriuose buvo dar du suaugę asmenys ir du vaikai (nuteistojo duktė nebuvo apklausta viso bylos proceso metu). Ekspertizės aktas neįrodo, kad S. L. sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Ekspertai per trumpą laiką (dvi ar tris valandas) atliko nukentėjusiosios tyrimą ir remdamiesi nukentėjusiosios nepatikimu pasakojimu, keliais testais ir ikiteisminio tyrimo pateikta išskirtinai kaltinančia medžiaga padarė kategoriškas išvadas. Teisminio nagrinėjimo metu gynyba neturėjo galimybės susipažinti su testų turiniu, jų apimtimi, kita medžiaga. Ekspertizės aktas yra ydingas, neatitinka metodologinių standartų.

Taigi teismai buvo akivaizdžiai šališki, atliko vienpusišką bylos tyrimą. Gynybos teisės buvo sistemingai, nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos, o gynybos prašymai (apklausti liudytojus, išreikalauti su nukentėjusiąja susijusius medicininius ir kitus duomenis) atmetami be pakankamo teisinio pagrindo, nors šie duomenys galėjo patvirtinti kaltinamojo nekaltumą ir lemti jo išteisinimą. Toks procesas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK 7, 20, 22, 44 straipsniuose įtvirtintiems principams, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame tik formaliai nurodomi ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos teisminio nagrinėjimo metu padaryti BPK reikalavimų pažeidimai. Skundo turinio analizė rodo, kad nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su savo ginamojo S. L. nuteisimu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, ekspertizės akto išvadų) vertinimą ir neigia jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kuriomis remiantis išspręstas S. L. atsakomybės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo klausimas.

Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai (dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų BPK pažeidimų ir S. L. procesinių teisių šioje stadijoje suvaržymo, pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo jų teisėtumo, patikimumo ir pakankamumo aspektais, netinkamo gynybos prašymų išsprendimo, apkaltinamojo nuosprendžio neatitikties jo surašymui keliamiems reikalavimams ir kt.) iš esmės atitinka apeliacinio skundo argumentus. Juos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir paneigė, pateikdamas išsamius motyvus. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. L. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų galimą apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis ir dėl jų padarė kitokias išvadas nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Kasacinio skundo pagrindimas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant BPK normų, teisės principų pažeidimus, teismų šališkumą ir nuteistojo S. L. procesinių teisių suvaržymą, nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. L. gynėjo advokato Mindaugo Kazlausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys