Legislator Case Law & Legislation
a30acd52-ed05-4fcd-a1fd-a9496df7c541 AI generated

a30acd52-ed05-4fcd-a1fd-a9496df7c541 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a30acd52-ed05-4fcd-a1fd-a9496df7c541
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl įpareigojimo pateikti tiksliÄ ir teisingÄ informacijÄ , tretieji asmenys – E. K. Z. ir A. K. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. S. pateikė ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau nutartyje - VGTU) dėl įpareigojimų pateikti tiksliÄ ir teisingÄ informacijÄ , kuriuo prašė:1. Ä®pareigoti VGTU rektorių R. G. pateikti ieÅ¡kovui teisingÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ pagal VGTU pateiktuose pareiÅ¡kimuose ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus (2010-11-08, Nr. 50-10.3-8318; 2010-11-08, Nr. 50-10.3-8320; 2011-01-05, Nr. 50-10.3-98; 2010-11-08, Nr. 50-10.3-8319; 2010-11-15, Nr. 50-10.3-8596; 2011-01-05, Nr. 50-10.3-99; 2011-01-05, Nr. 50-10.3-100 pareiÅ¡kimai).2.

Legislator headnote

AI generated

a30acd52-ed05-4fcd-a1fd-a9496df7c541 · Vilniaus apygardos teismas: Ginčo dalyku gali bÅ«ti tik toks atsakovo priimtas aktas, kuris atitinkamiems asmenims (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui) nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju, jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad net ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, tai reiÅ¡kia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali bÅ«ti ginčo objektu, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1394-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02870-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K.

S. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl įpareigojimo pateikti tiksliÄ ir teisingÄ informacijÄ , tretieji asmenys – E. K. Z. ir A. K. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. S. pateikė ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau nutartyje - VGTU) dėl įpareigojimų pateikti tiksliÄ ir teisingÄ informacijÄ , kuriuo prašė:1. Ä®pareigoti VGTU rektorių R. G. pateikti ieÅ¡kovui teisingÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ pagal VGTU pateiktuose pareiÅ¡kimuose ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus (2010-11-08, Nr. 50-10.3-8318; 2010-11-08, Nr. 50-10.3-8320; 2011-01-05, Nr. 50-10.3-98; 2010-11-08, Nr. 50-10.3-8319; 2010-11-15, Nr. 50-10.3-8596; 2011-01-05, Nr. 50-10.3-99; 2011-01-05, Nr. 50-10.3-100 pareiÅ¡kimai).2.

Ä®pareigoti VGTU rektorių R. G. ir VGTU pirmÄ jį prorektorių E. K. Z. pateikti ieÅ¡kovui teisingÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ pagal VGTU pateiktuose pareiÅ¡kimuose ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus (2010-11-22, Nr. 50-10.3-8819, 2010-11-22, Nr. 50-10.3-8818 pareiÅ¡kimai).3. Ä®pareigoti VGTU rektorių R. G. ir VGTU kanclerį A. K. pateikti ieÅ¡kovui teisingÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ pagal VGTU 2010-12-06 gautame pareiÅ¡kime Nr. 50-10.3-9262 ieÅ¡kovo nurodytus praÅ¡ymus.4. Ä®pareigoti VGTU rektorių R.

G. priimti tinkamus ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimuose praÅ¡ytus priimti sprendimus ir apie juos praneÅ¡ti ieÅ¡kovui.5. IÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo VGTU ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo prieduose nurodytus dokumentų originalus, esančius pas atsakovÄ , ir kitus bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus.6. Priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas su Å¡ios bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo K.

S. ieÅ¡kinį bei su visais priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasi į teismÄ , turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t.y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Nors teismas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieÅ¡kinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieÅ¡kinio pobÅ«džio, atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Ginčo dalyku gali bÅ«ti tik toks atsakovo priimtas aktas, kuris atitinkamiems asmenims (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui) nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju, jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad net ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, tai reiÅ¡kia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali bÅ«ti ginčo objektu, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėdamas ieÅ¡kinius dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių pareiÅ¡kimų ar veiksmų, teismas ieÅ¡kovo K. S. teisių apginti negalėtų, nes net ir ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, ieÅ¡kovo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog VGTU rektorius R. G., pirmasis prorektorius E. K. Z. ir kancleris A. K. pažeidė Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 41 p., kuris nustato, kad atsakymai į praÅ¡ymÄ parengiami atsižvelgiant į praÅ¡ymo turinį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija 2010-02-09 nutartyje (kuriÄ ieÅ¡kovas pridėjo prie ieÅ¡kinio) nurodė, kad VGTU vykdoma veikla yra susijusi ne su vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo įgaliojimų vykdymu, tačiau su viešųjų paslaugų teikimu, todėl VGTU nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VGTU 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 LR Vyriausybės patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės nėra privalomos, o yra tik rekomendacinio pobÅ«džio (Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 2 p.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad VGTU rektorius R. G., pirmasis prorektorius E. K. Z. ir kancleris A. K. pažeidė Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos 5 ir 34 p. reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Å¡i tvarka minėtu Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 buvo pripažinta netekusia galios. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas K. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad ieÅ¡kovui įteiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties nuoraÅ¡as neatitinka įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai pasiraÅ¡ytas teisėjos, todėl apeliantas neturi galimybės tinkamai juo disponuoti kaip dokumentu turinčiu juridinę galiÄ . Dėl Å¡ių pažeidimų yra pagrindas nutartį panaikinti esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui. Teismas tik formaliai nurodė Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normÄ , kad ieÅ¡kinys teisme nenagrinėtinas, tačiau konkrečių motyvų, argumentų dėl Å¡ios normos pritaikymo nepateikė.

Nepagrįstai pritaikyta norma Å¡iuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo nepriimti ieÅ¡kinio, kuris, apelianto nuomone, turi bÅ«ti nagrinėjamas teisme, juolab, kad analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys tam pačiam atsakovui tame pačiame teisme yra priimtas ir iÅ¡nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-161-728/2011. Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartyje Nr. 3K-3-485/2008 konstatuota prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje. Jei ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas motyvuodamas netiksliu ieÅ¡kinio dalyko nurodymu turi nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė įstatymo normÄ , kuria Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo, t.y. neįvardijo konkrečių ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir nesuteikė ieÅ¡kovui galimybės juos iÅ¡taisyti. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normÄ numatytÄ Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, kadangi nenurodė į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia kreiptis pareiÅ¡kėjui jei byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes kliudančias priimti ieÅ¡kinį IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo bÅ«dai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka.

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui. Kaip vienas iÅ¡ bÅ«tinų ieÅ¡kinio elementų jame nurodytas ieÅ¡kinio dalykas (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008. Å ioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors teismas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tačiau turi patikrinti, ar ieÅ¡kinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieÅ¡kinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieÅ¡kinio pobÅ«džio, atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė termino ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi atsižvelgiant į ieÅ¡kovo formuluojamus ieÅ¡kinio reikalavimus darytina iÅ¡vada, kad jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje akivaizdu, jog net ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, tai reiÅ¡kia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali bÅ«ti ginčo objektu.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 nurodė, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai neatitinka proceso normų reikalavimų, todėl teismas priimdamas ieškinį turėjo aiškiai įvardinti jo trūkumus ir suteikti ieškovei galimybę juos ištaisyti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos (t.y. Nr. 3K-3-485/2008) aplinkybės yra visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinio proceso kodekso normų išaiškinimu, bet nesirėmė Kasacinio Teismo išvadomis padarytomis dėl konkrečių aplinkybių.Apeliantas nurodo, kad ieškovui įteiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties nuorašas neatitinka įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai pasirašytas teisėjos.

Dėl Å¡ių pažeidimų praÅ¡o nutartį panaikinti esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui. Teisėjų kolegija pažymi, kad absoliutÅ«s sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai nustatyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Apelianto nurodomas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas nėra nustatytas įstatymo, todėl negali bÅ«ti taikomas Å¡iuo atveju. Kitų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iÅ¡spręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Petras Jaržemskis Rita Kisielienė                                                                  Danutė Kutrienė