a30a6009-8a5d-4e19-9bc1-922c25552178 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-843/2023 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. N. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M.

Ž. teikimas dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. A. N. Å iaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m.

BK 105 straipsnio 2 punktÄ , perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; Å iaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; panaikinta papildoma bausmė – turto konfiskavimas; vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jÄ atliekant kalėjime.

Bausmės atlikimo pradžia – 2001 m. rugpjūčio 14 d.

2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas nuteistajam A. N. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi minėtas teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad teismo iÅ¡analizuotų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistÄ jį, egzistavimas Å¡iuo metu iÅ¡imtinai teigiamos įtakos nuteistojo mÄ stymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamÄ atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nėra pagrindo.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 3. Nuteistasis A. N. skunde, nenurodydamas papildomų argumentų, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir pakeisti jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundu, daro iÅ¡vadÄ , kad žemesnysis teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovo teikimÄ , ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo A. N. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sÄ lygas, gali (nėra įtvirtintos imperatyvios teismo pareigos) pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu.

7. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesÄ . Teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindÄ spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje.

8. Nuteistasis A. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, t. y. atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d.). Visgi vien formaliojo kriterijaus sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ nepakanka. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tam tikro dydžio atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. IÅ¡vados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali bÅ«ti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

9. IÅ¡ teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, tarp jų ir 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. VG-2906 (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 46–54), matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aptariamoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pasakojo, jog laisvėje buvo įgijęs tik 7 klasių iÅ¡silavinimÄ . Atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmės į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ , mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre, 2011 m.

įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Nurodo, kad mokytis jam patiko. Atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2020 m. mokėsi VÅ¡Ä® Elektrėnų profesinio mokymo centre PravieniÅ¡kių skyriuje kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinėje mokymo programoje, tačiau profesinės kvalifikacijos neįgijo. Teigia, jog mokytis norėjo, tačiau labai trÅ«ko praktinių dalykų. Remiantis Sodros duomenimis, bÅ«damas laisvėje nuo 1994 m. lapkričio 11 d. iki 1995 m. balandžio 15 d. dirbo kooperatyvinėje bendrovėje „J.

P.“, nuo 1997 m. spalio 3 d. iki 1998 m. spalio 2 d. dirbo S. N. įmonėje „V.“. Nurodo, jog vėliau dirbo neoficialius darbus statybose. Bausmės atlikimo metu LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime 2006 m. kovo 27 d. buvo įdarbintas staliaus pareigose, dirbo apie 11 mėn. Perkeltas į PravieniÅ¡kių pataisos namus sutiko dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ . Dėl darbo vietų stokos darbinę veiklÄ pradėjo tik 2020 m. kovo 12 d., įdarbintas VÄ® „M. a.“ medienos ir baldų cecho darbininku, kur dirba iki Å¡iol.

10. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. 2022 m. lapkričio 8 d. A. N. kreipėsi su asmeniniu prašymu dėl galimybės lankyti individualias psichologines konsultacijas – konsultuojamas. Aptardamas savo santykius su kitais asmenimis, vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, kad ryšių su šeima nebepalaiko, tačiau dėl to neišgyvena, nurodo, jog laisvėje yra kitų žmonių, su kuriais palaiko ryšius. Turi draugę, su kuria santykius apibūdina kaip labai palaikančius. 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos įstaigoje stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys – dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei siekia keisti savo elgesį teigiama linkme.

Nuteistojo požiÅ«ris į įstatymus bei auklėjamÄ sias priemones – teigiamas. IÅ¡analizavęs teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, Kauno apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. N. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi, tačiau taip pat nurodė, kad nuteistojo pažanga nėra pakankamai įtikinanti. Teisėjų kolegija, papildydama žemesniojo teismo argumentus, pasisako, kad teigiamai nuteistÄ jį A. N. apibÅ«dinančioms aplinkybėms negalima suteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikÅ¡mingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pasiektus (arba nepasiektus) bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam apibÅ«dinančių aplinkybių.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iÅ¡ esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

12. Viena iÅ¡ aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant A. N. nusikalstamo elgesio rizikÄ , remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodikÄ . Pirmasis įvertinimas A. N. atliktas 2016 m. sausio 5 d. Tuo metu nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo įvertinta 83 balais (iÅ¡ 168 galimų balų).

Pakartotinių vertinimų metu fiksuota nuteistojo daroma pažanga, tačiau nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė: 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikto vertinimo metu A. N. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 64 balais, 2022 m. spalio 13 d. – 57 balais. Nurodytų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir nuoseklų Å¡ios rizikos mažėjimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos duomenis vertina palankiai, tačiau sprendžia, kad Å¡iuo metu jie dar nėra pakankami iÅ¡vadai, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Paskutinėje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti Å¡ie pakartotinio nusikalstamo A. N. elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; dinaminiai – turi maÅ¾Ä darbo patirtį; turi nestabiliÄ darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ (buvo bÅ«dinga nusikalstamos veikos metu); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (buvo bÅ«dinga nusikalstamos veikos metu); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (buvo bÅ«dinga nusikalstamos veikos metu); bÅ«dingas impulsyvus elgesys (buvo bÅ«dinga nusikalstamos veikos metu); negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiÅ«ros ir (ar) apribojimų pažeidimai.

Taigi, nepaisant fiksuojamos nuteistojo A. N. daromos pažangos, Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio elgesio rizika vis dar priskiriama vidutinei, o iÅ¡vardyti kriminogeniniai veiksniai rodo pakankamai aukÅ¡tÄ nuteistojo A. N. pavojingumÄ visuomenei. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį kol kas neskyrė pakankamai pastangų siekiant sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , Å¡alinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie iÅ¡skiriami tyrimo iÅ¡vadoje kaip dinaminiai (jų 2022 m. spalio 13 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriama daugiausiai) ir kuriuos nuteistasis realiai gali paÅ¡alinti.

13. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. N. pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. A. N. iÅ¡ viso teistas tris kartus: 1) 1999 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 112 straipsnio 1 dalį (tyčinis apysunkis kÅ«no sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas); 2) 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 3) 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . 2022 m. spalio 13 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istorijÄ , stebima, jog nusikalstami veiksmai yra teisės pažeidėjui bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmasis ir trečiasis nuteistojo A. N. teistumai yra susiję su smurtinėmis nusikalstamomis veikomis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nuteistajam A. N. skirta už dviejų nepilnamečių merginų nužudymÄ , padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. spalio 13 d. atlikto vertinimo metu A. N. kaltės už padarytÄ nusikaltimÄ taip pat nepripažino, teigė, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė bendrininkas, kuris teisminio nagrinėjimo metu mirė.

14. Nuteistojo A. N. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijos matomos iš asmens byloje esančių nuteistojo charakteristikų bei išvadų. 2004 m. gruodžio 16 d. charakteristikoje (asmens bylos I–II dalys, 1 t., b. l. 203), kaip ir 2005 m. gruodžio 16 d. charakteristikoje (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 23), nuteistojo elgesys atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime vertinamas neigiamai. Šiose charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Elgesys nuolat turi būti stebimas ir kontroliuojamas. A. N. apibūdintas kaip sunkaus būdo, linkęs į emocinius „sprogimus“, stiprius pykčio, agresijos išsiveržimus; yra užsispyręs. Dažnai neigiamai reaguoja į įvykius ar reiškinius, kurie individui nepalankūs ir nepriimtini. Nuteistasis patenkinamai charakterizuotas 2006 m., 2007 m., 2010 m. charakteristikose (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 30, 41, 81, 120), tačiau ir šiais atvejais su tam tikromis neigiamo charakterizavimo apraiškomis.

Pavyzdžiui, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2006 m. gruodžio 16 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis nesavikritiÅ¡kas savo elgesiui bei pasaulėžiÅ«rai; rimtesnių iÅ¡vadų nėra padaręs. 2007 m. gruodžio 17 d. charakteristikoje nurodoma, kad A. N. nedirba, kadangi atleistas iÅ¡ darbo už netinkamÄ elgesį. Yra linkęs iÅ¡naudoti kitus nuteistuosius savo poreikiams tenkinti. 2010 m. gruodžio 9 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis apibÅ«dinamas kaip sunkiai iÅ¡gyvenantis emocinį stresÄ , labai impulsyvus. 2013 m. charakteristikose (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 145–146, 168) A.

N. vėl charakterizuojamas neigiamai. Pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 3 d. charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis A. N. yra impulsyvaus charakterio asmuo, pokalbių metu siekiantis pabrėžti savo vertę ir orumÄ , sunkiai valdo emocijas ir jausmus. Su pareigÅ«nais ir kitais asmenimis bendraudamas nepalankiose situacijose kartais bÅ«na konfliktiÅ¡kas. Nuteistojo A. N. 2021 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje aptariant asmenybės bruožus nurodoma, jog nuteistasis yra galimai manipuliatyvus, jam trÅ«ksta brandumo bei tvirtos nuomonės. Tardymo izoliatoriuje siekdamas pakeisti kamerÄ yra save žalojęs (2001 m.).

Kai jį vežė į UtenÄ , asmuo braižė save, norėdamas gauti vaistų (Å¡ios aplinkybės pakartotos ir 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje). 2021 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam bÅ«dingas agresijos prieÅ¡ kitus naudojimas, praeityje konfliktus dažnai sprendė destruktyviais bÅ«dais, panaudodamas fizinę jėgÄ (pirmi du nusikaltimai taip pat smurtiniai). Bausmės atlikimo metu teigia, jog stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas.

Nuteistasis įvardija savo problemas bei problemines sritis, tačiau pabrėžia, kad taip susiklostė aplinkybės. Stokoja problemų sprendimo įgūdžių, kadangi nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga.

15. Nuteistasis A. N. per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 17 kartų nesilaikė įkalinimo įstaigos nustatytos tvarkos, taip pat gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Už tai nuteistajam skirtos įvairaus pobÅ«džio nuobaudos, tarp jų keturis kartus buvo taikytas uždarymas į baudos izoliatorių 10 arba 15 parų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors didžioji dalis pažeidimų buvo padaryti ankstyvuoju A. N. bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. 2001–2003 m., A. N. savo elgesio nekoregavo ir 2009 m., 2011–2015 m., darydamas naujus pažeidimus.

Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais (paskutinis pažeidimas fiksuotas 2015 m. vasario 2 d. – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas). Nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskatinimai nuteistajam pradėti skirti tik nuo 2020 m. kovo mėn., t. y. tik praėjus beveik 19 metų nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios.

Iki 2022 m. rugsėjo 28 d. A. N. iÅ¡ viso skirta 10 paskatinimų, 9 iÅ¡ jų skirti už pavyzdingÄ ir gerÄ darbÄ valstybės įmonėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. N. pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi bÅ«ti nuolatinė ir ilgalaikė. Å i pažanga turi bÅ«ti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama.

Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, kurie, kaip minėta, pradėti skirti tik artėjant nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimo dvidešimtmečiui, su kuriuo yra siejama bausmės pakeitimo galimybė, ir beveik išimtinai tik nuteistojo A. N. darbinėje srityje, bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu.

16. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, ar nuteistasis atlygino (paÅ¡alino) reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigojo jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. 2022 m. lapkričio 10 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raÅ¡tus (asmens bylos II dalis, t. 3, b. l.

57) nurodoma, kad iÅ¡ieÅ¡kotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis A. N. privalo iÅ¡mokėti 996 Eur. IÅ¡ieÅ¡kota suma yra 201 Eur. Nuteistasis nėra savanoriÅ¡kai sumokėjęs skolos. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. posėdyje nuteistasis A. N. nurodė nežinantis, kur ir kam mokėti skolas (skundo medžiagos b. l. 20–22), iÅ¡ ko spręstina, kad Å¡iuo klausimu jis nesidomi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atlikdamas bausmę A. N. ilgÄ laikÄ nedirbo, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o pataisos namuose pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d., į tai, jog Å¡iuo metu net ir gaudamas darbines pajamas nuteistasis nerodo iniciatyvos atlyginti įsiskolinimų, negali daryti iÅ¡vados, jog nuteistasis atlygino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant teigiamų nuteistojo A. N. elgesio pokyčių ir sumažėjusios nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, Å¡iuo metu jo pastangos keistis nevertintinos kaip nuolatinės ir ilgalaikės. Padarytų nusikalstamų veikų, ypač nusikaltimo, už kurį nuteistajam buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (labai sunkus nusikaltimas, kurio metu sukelti negrįžtami padariniai – atimtos dviejų nepilnamečių merginų gyvybės), pobÅ«dis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (įkalinimo įstaigoje padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos, taip pat aplinkybė, kad nuteistasis pradėtas skatinti tik prieÅ¡ keletÄ metų), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri iÅ¡lieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiÄ jÄ jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad Å¡iuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs pakankamai.

Bausmės tikslai – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , pakeitus skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Å¡iuo metu dar nebus pasiekti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ Kauno apygardos teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. N. skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti galioti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Virginija Liudvinavičienė Justas Namavičius