Legislator Case Law & Legislation
a3085d7c-ea0b-4ab5-8b57-68e46c8b47b0 AI generated

a3085d7c-ea0b-4ab5-8b57-68e46c8b47b0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a3085d7c-ea0b-4ab5-8b57-68e46c8b47b0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas G. A. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kiekvienÄ nuo 2013-01-24 LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis praleistÄ dienÄ .2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo tarakonų, blakių, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, buvo drėgna, ant sienų buvo pelėsio.

Legislator headnote

AI generated

a3085d7c-ea0b-4ab5-8b57-68e46c8b47b0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-674-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02646-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas G. A. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kiekvienÄ nuo 2013-01-24 LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis praleistÄ dienÄ .2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo tarakonų, blakių, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, buvo drėgna, ant sienų buvo pelėsio.

Tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamojo ploto, todėl kamerose buvo blogas kvapas. Kamerose nebuvo pakankamai vietos pavalgyti prie stalo, patalynė buvo prastos bÅ«klės. Dėl Å¡ių neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, sutriko pareiÅ¡kėjo sveikata. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad apie galimybę prisiteisti neturtinę žalÄ sužinojo neseniai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 13–22) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2013-01-24 iki skundo padavimo dienos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Atsiliepime pažymima, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K teigimu, ši teisės norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas – 3,12 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kiekvienÄ nuo 2013-01-24 LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis praleistÄ dienÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties 5. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ , be kita ko, laikotarpiu nuo 2013-01-24. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.6.

CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).7. PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teismui surašė ir iÅ¡siuntė tik 2016-06-27 (b. l. 1, 5), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo laikotarpiu iki 2013-06-27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 3 metus bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios jo orumÄ ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Taigi, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl į įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-01-24 iki 2013-06-27, atmestina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).12. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-06-27 pareiÅ¡kėjas: 2016-02-18 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 305, kurios plotas 8,17 m2, joje buvo laikomas iki 2016-02-28, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2016-02-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 282, kurios plotas 7,82 m2, joje buvo laikomas iki 2016-03-14, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-03-15 iÅ¡vyko į Lazdijų areÅ¡tinę; 2016-03-22 atvyko iÅ¡ Lazdijų areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, joje buvo laikomas iki 2016-03-29, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-03-30 iÅ¡vyko į Ukmergės areÅ¡tinę; 2016-04-01 atvyko iÅ¡ Ukmergės areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2, joje buvo laikomas iki 2016-04-02, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; 2016-04-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-04-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 293, kurios plotas 8,20 m2, joje buvo laikomas iki 2016-04-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-04-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 344, kurios plotas 7,84 m2, joje buvo laikomas iki 2016-05-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-05-09 iÅ¡vyko į Ukmergės areÅ¡tinę; 2016-05-13 atvyko iÅ¡ Ukmergės areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-05-14 perkeltas į kamerÄ Nr.343, kurios plotas 8,08 m2, joje buvo laikomas iki 2016-05-17, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-05-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 405, kurios plotas 17,02 m2, joje buvo laikomas iki 2016-07-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys.   13.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016-02-18 iki 2016-07-07) Lukiškių TI-K buvo laikomas 126 dienas.14. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 124 dienas, vadinasi, 2 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .16.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.17. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 2 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.18. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.19.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .20. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.21.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad tualetas Lukiškių TI-K nebuvo atskirtas nuo gyvenamo kameros ploto, todėl kamerose buvo blogas kvapas.21.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali bÅ«ti bloginama.              21.2. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.21.3. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.21.4. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad dalį ginčo laikotarpio (10 dienų) pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.22.

Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos: buvo tarakonų, blakių, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, buvo drėgna, kamerose buvo pelėsio. 22.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (20 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). 22.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog G.

A. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. PrieÅ¡ingai, byloje pateikta LukiÅ¡kių TI-K 2016-07-07 pažyma Nr. 24-5784 (b. l. 23), kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų ir skundų dėl laikymo sÄ lygų buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. nepateikė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-07-13 raÅ¡tu Nr. 2.10-3901(16.17.8.10.12) (b. l. 11), teismÄ informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. 22.3.

IÅ¡ atsakovės atstovo teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktų (b. l. 43–66) matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 105, Nr. 108, Nr. 118, Nr. 123 ir Nr. 282, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas) buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 118 oro temperatÅ«ra ir apÅ¡vietimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus (2016-04-21 patikrinimo aktas Nr. PA.10-84(16.17.710.12) (b. l. 51–52)); kameros Nr. 282 oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė, apÅ¡vietimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kamera vėdinama per langÄ (2016-01-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-61 (b. l. 53–54)); kamerų Nr. 108 ir Nr. 123 oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pelėsio požymių kamerose vizualiai nenustatyta (2016-05-03 patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.710.12) (b. l. 55–56)); kameroje Nr. 108 oro temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kamera vėdinama per langÄ , vizualiai matomo pelėsio nenustatyta (2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303 (b. l. 58–59)); kameroje Nr. 105 santykinė oro drėgmė ir apÅ¡vietimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kamera vėdinama per langÄ (2016-05-16 patikrinimo aktas Nr. PA.10-263(16.17.710.12) (b. l. 60–61)).

Å iuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytÄ ne ginčo laikotarpiu, taip pat LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016-02-18 iki 2016-07-05 nebuvo laikomas. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik patikrinimo aktų duomenimis, užfiksuotais kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, per protingai trumpiausiÄ laiko tarpÄ nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo konkrečioje kameroje metu bÅ«tų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros, vėdinimo, drėgmės ir pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.  22.4.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo blakių ir tarakonų, tačiau byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad buitinių parazitų buvimo požymių kamerose nenustatyta, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs 2015-12-30 sutartį Nr. 575/18-298 dėl buitinių kenkėjų stebėjimo ir naikinimo, Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, pagal jame esančius duomenis matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir kitų kenkėjų stebėjimas, o esant poreikiui jų naikinimas (2016-01-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-61 (b. l. 53–54) ir 2016-05-16 patikrinimo aktas Nr. PA.10-263(16.17.710.12) (b. l. 60–61)).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei 2016-07-08 pažymoje Nr. 24-5790 „Dėl G. A. skundo“ (b. l. 41–42) taip pat nurodo, jog siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose LukiÅ¡kių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su licencijuotomis įmonėmis. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K sistemingai vykdo tokio pobÅ«džio priežiÅ«rÄ ir profilaktikÄ . Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.).

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių parazitų kamerose buvimo taip pat atmestini.23. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodama patalynė buvo prastos bÅ«klės. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jų pareiÅ¡kėjas teismui nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo, kada minėtos aplinkybės buvo. Kaip minėta, su skundais dėl kalinimo sÄ lygų (įskaitant LukiÅ¡kių TI-K patalynės bÅ«klę) ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas nesikreipė.

Tuo tarpu byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-05-16 patikrinimo akte Nr. PA.10-263(16.17.710.12) (b. l. 55–56) nurodyta, kad Lukiškių TI-K naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose. Daugiau duomenų apie tai, kad pareiškėjui išduota patalynė neatitiko teisės aktų reikalavimus, byloje nėra.24. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, kadangi prie stalo buvo įrengtos tik dvi kėdės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai. Tuo tarpu LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-08 pažymoje Nr. 24-5790 „Dėl G. A. skundo“ (b. l. 41–42) taip pat nurodyta, jog kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos.

Taigi matyti, kad laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo įrengtos 2–4 lovos, su dar dviem ar daugiau asmenų, trūkdavo vietos pavalgyti atsisėdus prie stalo, todėl konstatuotinas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.

25. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pablogėjo jo psichinė sveikata. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata, taip pat nedetalizavo, kaip konkrečiai toks sveikatos pablogėjimas pasireiÅ¡kė. Ä® bylÄ pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-18 raÅ¡te Nr. S-3734 (b. l.

75) nurodyta, kad G. A. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 29–40) matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami tik profilaktiniai tyrimai, jokie susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų (minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimas ir teisės į privatumÄ pažeidimas) mastÄ ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 250 Eur suma.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. A. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas