a3034c97-01d6-4ea3-b334-38495c01f86a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1157-142/2017              Proc. Nr. 3-61-3-03856-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. (E. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : E. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 7 000,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, kur jam nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ , naudojantis sanitariniais įrenginiais.

PaaiÅ¡kina, kad, pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu, ne kartÄ Ä¯ kamerÄ buvo užėję pareigÅ«nai (taip pat ir moterys). Be to, nurodo, kad kamerose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), o mėnesiui iÅ¡duodamo vieno tualetinio popieriaus ritinėlio pareiÅ¡kėjui neužtekdavo. PaaiÅ¡kina, kad kameroje jautėsi nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, remiasi tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika. Nurodo, kad dėl visų nurodytų pažeidimų jaučia depresijÄ , pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17–20). LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad kamerose yra lentynos maisto produktams ir higienos reikmenims susidėti. Pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.

LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų. LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ pirmiausiai kildina iÅ¡ netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.

Nurodo, kad nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas.             Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, nagrinėjamu atveju aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.              Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė.              Kamerų (taip pat ir jose esančių sanitarinių mazgų) įrengimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinis mazgas, esant galimybėms, turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.              Reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013).

Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas EŽTT jurisprudencijoje taip pat buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje        Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013).

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sÄ lygomis, yra laikomas jam sudarius saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimÄ , tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiÅ¡kėjas įvykdo pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).PareiÅ¡kėjas pakankamai detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo įrengimu, todėl LukiÅ¡kių TI-K turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad sanitariniai mazgai yra įrengti tinkamai.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nenurodė, kad neturi galimybių visiÅ¡kai izoliuoti sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kino, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, tačiau pareiÅ¡kėjas pateikė teismui LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ 2016 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tÄ (originalÄ ), kuriame LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad vienoje iÅ¡ kamerų, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sienelės aukÅ¡tis nesiekia 1,5 metro (yra tik 1,2 metro) (b. l. 12).

LukiÅ¡kių TI-K minėtame raÅ¡te nurodė, kad yra planuojama tokias sieneles ateityje paaukÅ¡tinti iki 1,5 m. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tualeto patalpa, nepaisant Å¡ių sienelių, vis tiek yra matoma kitų kameroje esančių asmenų. Be to, pareiÅ¡kėjÄ ne kartÄ matė naudojantis tualetu ir į kamerÄ užėję pareigÅ«nai, taip pat ir moterys. PareiÅ¡kėjas pridėjo prie skundo dvi fotonuotraukas, tačiau teismas jų nevertina, atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiose kamerose jos padarytos.

Vis dėlto, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime Å¡ių pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių neneigia. Be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad visÄ kamerÄ (taip pat ir sanitarinio mazgo patalpÄ ) pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pasak LukiÅ¡kių TI-K, teisės aktai nenumato, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti atitvertas nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo minimalus privatumas, jam naudojantis tualetu, buvo užtikrintas.

PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K pripažino, kad sanitarinio mazgo patalpa yra stebima pareigÅ«nų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Taisyklių 14.5 punktÄ (sanitarinio mazgo patalpos neizoliavo nuo likusio kameros ploto, taip pat tinkamai neatskyrė Å¡ios patalpos nuo likusio kameros ploto), todėl neužtikrino minimalaus pareiÅ¡kėjo privatumo. Darytina iÅ¡vada, kad CK 6.271 straipsnio prasme LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjo patirtų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimo trukmė (daugiau nei pusė metų) ir pažeidimo pobÅ«dis (dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo) neleidžia jo vertinti kaip mažareikÅ¡mio, vienkartinio ar trumpalaikio ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, t. y. pareiÅ¡kėjui sukeliami sunkumai virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, pažeidė pareiÅ¡kėjo orumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam neužtekdavo mėnesiui iÅ¡duodamo vieno tualetinio popieriaus ritinėlio.Higienos priemonių iÅ¡davimo normas reglamentuoja Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Normos). Ginčo laikotarpiu galiojusios Normos numatė, kad vyrams kas mėnesį turi būti išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (pažeisdamas teisės aktų reikalavimus), todėl su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Kaip minėta, pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad kamerose nebuvo higienos reikmenų spintelės arba lentynėlės.Taisyklių 15 punktas numato, kad izoliatoriaus kameroje turi būti sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose yra įrengtos lentynos, skirtos maisto produktams ir higienos reikmenims susidėti. PaaiÅ¡kino, kad dėl ploto trÅ«kumo ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių ar lentynų. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad bendra lentyna maisto produktams ir higienos reikmenims laikyti yra netinkamas Taisyklių reikalavimų įgyvendinimas, o nedidelis kameros plotas negali bÅ«ti priežastis, trukdanti prie praustuvo įrengti bent vienÄ higienos reikmenų lentynėlę, kad Å¡ių reikmenų nereikėtų laikyti kartu su maisto produktais.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , pažeminimÄ . Nors tam tikras kalinamųjų privatumo ribojamas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ , įvertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė pakankamai intensyvius fizinius nepatogumus ir psichologinį diskomfortÄ , žmogiÅ¡kojo orumo pažeidimÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Nors pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais nesikreipė (b. l. 18), tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo teisių gynimo nedelsdamas (praėjus vos mėnesiui nuo ginčo laikotarpio pabaigos) kreipėsi į teismÄ .

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ ir ypač į tai, kad buvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 500,00 Eur.

Å iuo aspektu teismas pastebi, kad asmens orumo ir privatumo pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 500,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo E. D. (E. D.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. D. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė