a2feb0eb-e42b-4163-b889-6a2b62724fa9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1122-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13093-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.; 3.3.1.21.; 3.3.4.2.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

J. C. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P. dėl susitarimo ir sutarties panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. C., E. M. C., E. U., V. C., S. S., Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., taip pat pagal atsakovės T. B. priešieškinį ieškovui R. J. C. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bein u s t a t ė :

I. Ginčo esmėNagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas R. J. C. ieÅ¡kiniu prašė panaikinti atsakovų 2007-12-05 susitarimÄ ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį. Atsakovė T. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant iÅ¡ jos 1 448,10 Eur dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovui už jo turimÄ 1/32 dalį namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti, jog po sprendimo įsiteisėjimo ieÅ¡kovui priklausiusi 1/32 namo ir kitų kiemo statinių dalis pereina atsakovei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino atsakovų 2007-12-05 susitarimÄ ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį, kaip pažeidžiančius ieÅ¡kovo teises tinkamai naudotis savo nuosavybe, o atsakovės T. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-09 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, ir šį klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, paliko nepakeistÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-21 sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: atidalino ieÅ¡kovo R.

J. C. dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/32 dalį gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 1 448,10 Eur piniginę kompensacijÄ .Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .PareiÅ¡kėjas A. B. patikslintu praÅ¡ymu prašė atnaujinti procesÄ dėl tos bylos dalies, kuri susijusi su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dėl 2007-12-05 susitarimo ir 2010-08-20 sutarties panaikinimo, nagrinėjimu, bei, atnaujinus procesÄ , ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė pareiÅ¡kėjo A.

B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atsakovai M. B., T. B., V. Č., Z. Č., V. P. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-07 nutartimi, pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, Å¡io praÅ¡ymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesÄ . 2016-01-14 Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07 nutartį panaikino ir grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui spręsti proceso atnaujinimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutartimi pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė; priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. B. 51,74 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo patikrinto ir palikto galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalies dėl ieÅ¡kinio patenkinimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , nes nagrinėjamoje byloje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalis, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir kuri vėliau panaikinta apeliacinės instancijos teismo, neturėjo tiesioginės įtakos to paties 2013-07-01 teismo sprendimo daliai dėl ieÅ¡kinio tenkinimo.

Teismo vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas tik tais atvejais, kai kitoje, bet ne toje pačioje civilinėje byloje, priimtas teismo sprendimas buvo pagrindas priimti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas toje pačioje civilinėje byloje priimtais ir instancine tvarka patikrintais teismo sprendimais (nutartimis), kas nesudaro pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , nes tokio pobÅ«džio individualaus teisės akto nenurodo Å¡i teisės norma.

Nei skundžiamame 2013-07-01 teismo sprendime, nei Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nutartyje nėra tokių motyvų, kurie sudarytų pagrindÄ teigti, jog patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atitinkamai, turėtų bÅ«ti atmetamas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamÄ 2013-07-01 teismo sprendimÄ ir 2014-01-09 nutartimi panaikindamas tik skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, jau įvertino nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų tarpusavio ryšį ir nusprendė, kad Å¡ie reikalavimai, nors tarpusavyje susiję, tačiau gali bÅ«ti nagrinėjami atskirai.

Tokia teismo iÅ¡vada yra logiÅ¡ka ir pagrįsta, nes sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ buvo vertinama, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, interesai, o tuo tarpu tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir atidalijus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, toks teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes į ateitį nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. aplinkybė, kad nuo 2015-02-24 (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl ieÅ¡kovo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės) ieÅ¡kovas nebėra ginčo turto bendrasavininkis niekaip neįtakoja Å¡ioje byloje ginčytų ir pripažintų negaliojančiais sandorių galiojimo vertinimo, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas vis tiek buvo bendraturtis.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su įsiteisėjusiu jam nepalankiu teismo sprendimu dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismų procesiniuose sprendimuose iÅ¡dėstytus motyvus nepagrįstai interpretuoja sau palankia linkme bei siekia pakartotinai spręsti ginčijamų sandorių galiojimo klausimÄ . Proceso atnaujinimas vien tik tokiais pareiÅ¡kėjo nurodomais pagrindais, teismo vertinimu, nebÅ«tų suderinamas su proceso atnaujinimo paskirtimi bei tikslais, nes pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neleidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas A. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-678-129/2013 proceso atnaujinimo toje dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kinys dėl 2007-12-05 susitarimo bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidailijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo, patenkinti.Nurodo, jog nors ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo nagrinėjamas vienoje civilinėje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju negalima taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK normas matyti, kad visais atvejais tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis gali bÅ«ti nagrinėjami atskirose civilinėse bylose. Vienoje civilinėje byloje tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra nagrinėjami vadovaujantis proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principais.PrieÅ¡ieÅ¡kinis civilinėje byloje ir buvo paduotas dėl to, kad jį patenkinus neliktų pagrindo tenkinti pradinį ieÅ¡kinį. Civilinę bylÄ nagrinėję teismai, tenkindami ieÅ¡kinį, bÅ«tent ir rėmėsi tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 1/32 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/32 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys.

Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas nebÅ«tų galėjęs konstatuoti, kad 2007-12-05 susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartimi yra pažeidžiami ieÅ¡kovo interesai, nes jis jau nebÅ«tų laikomas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu.Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas tik nuo 2015-02-24 nebėra ginčo turto bendrasavininkis, todėl Å¡i aplinkybė niekaip neįtakoja Å¡ioje byloje ginčytų ir pripažintų negaliojančiais sandorių galiojimo vertinimo, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes jis prieÅ¡tarauja nuostatai, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Akivaizdu, kad po to, kai ieÅ¡kovas nebėra 1/32 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/32 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu, jis nebeturi jokių teisių į žemės sklypÄ . Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo pozicija yra pagrįsta. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas ir atsakovas kelia prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, kurie yra taip susiję tarpusavyje, kad juos tikslinga iÅ¡nagrinėti kartu, teismas iÅ¡sprendžia juos vienoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, įvertino pareikÅ¡tų reikalavimų tarpusavio santykį, tai, kad patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, neliktų pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui, ir kompleksiÅ¡kai sprendė dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo.Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimÄ , kuriuo patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir ieÅ¡kovui priklausantis turtas atidalintas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nuo Å¡ios sprendimo įsiteisėjimo momento ieÅ¡kovas neturi teisinio suinteresuotumo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), likimu, todėl turi bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atidalinus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam piniginę kompensacijÄ , iÅ¡nyko pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos.

Tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , nurodydamas, kad „<...> Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas 2013-07-01 sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog ieÅ¡kovas R. J. C. yra turto bendrasavininkas, nors prieÅ¡ieÅ¡kiniu turėjo bÅ«ti pripažinta, jog jis nebėra Å¡io turto bendrasavininkas, todėl <...> patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas nebÅ«tų galėjęs konstatuoti, kad 2007-12-05 susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi yra pažeidžiami ieÅ¡kovo interesai.“IeÅ¡kovas R.

J. C., atsakovai T. B., M. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. C., E. M. C., E. U., V. C., S. S., notarė J. Å ., notarė L. Å . atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismui 2014-01-09 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-05-21 sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡nyko pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimui dalyje, kuria tenkintas ieÅ¡kinys ir panaikinti 2007-12-05 susitarimas ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartis, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir susijusiais pareiÅ¡kėjo argumentais sutinka.Proceso atnaujinimas – savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡io instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms.

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo(nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privačių Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013-07-01 sprendimÄ dalyje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , jį motyvavo tokiais argumentais:

„Nors ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios pirkti ar nuomoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2007-12-05 nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turėjo bÅ«ti palikta ir jam Å¡io žemės sklypo, kuriame yra ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai dalis. Tačiau <...> prie 2007-12-05 notarinio susitarimo, kuriuo patvirtinta 4 000 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka pridėtame Å¡io žemės sklypo plane ieÅ¡kovui nenumatyta <...> žemės sklypo dalis, esanti po jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi, bei neaptarta galimybė ieÅ¡kovui naudotis nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad 4 000 kv. m ploto žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. <...> Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad 2007-12-05 notariniu susitarimu nustatyta <...> naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais.“;

„Atsižvelgiant į tai kad ieÅ¡kovui 1 252 kv. m ploto žemės sklype, turinčiam nuosavybės teise gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis, apribota teisė įsigyti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga eksploatuoti Å¡ių statinių dalis, darytina iÅ¡vada, kad 2010-08-20 Žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartimi atliktas žemės sklypo atsidalijimas ir nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieÅ¡kovo teises tinkamai įgyvendinti gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalių savininko teises.“ Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iÅ¡ pastarųjų argumentų matyti, jog ieÅ¡kinio tenkinimas yra siejamas bÅ«tent su ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, statusu, kÄ pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartyje, kuria panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07 nutartį, kuria buvo atsisakyta procesÄ atnaujinti, bei perdavė klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Apeliacinės instancijos teismas vertina esant pagrįstu pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimÄ , turėjo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog aplinkybė, kad nuo 2015-02-24 (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl ieÅ¡kovo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės) ieÅ¡kovas nebėra ginčo turto bendrasavininkis, nedaro įtakos Å¡ioje byloje ginčytų ir pripažintų negaliojančiais sandorių galiojimo vertinimui, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas vis tiek buvo bendraturtis, yra formalaus pobÅ«džio, prasilenkia su aukščiau įvardytais bendraisiais teisės principais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju netinkamai aiÅ¡kino CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatÄ , nurodydamas, jog Å¡ioje nuostatoje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas tik tais atvejais, kai kitoje, bet ne toje pačioje civilinėje byloje, priimtas teismo sprendimas buvo pagrindas priimti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis gali bÅ«ti nagrinėjami tiek vienoje civilinėje byloje, tiek – atskirose, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ nurodytų variantų yra tinkamesnis, siekiant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tuo atveju, kai yra labai tikėtina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimas sÄ lygojo ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ir, patikrinus teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teismų instancine sistema, prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkintas, aplinkybė, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo nagrinėjami vienoje civilinėje byloje negali bÅ«ti kliÅ«timi CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, netinkamai aiÅ¡kinio ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutÄ , kas sÄ lygojo, jog priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ tenkinti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kinys dėl 2007-12-05 susitarimo bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidailijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo, tenkinti ir Å¡ioje dalyje procesÄ atnaujinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 ir 339 straipsniais,n u t a r i a:PareiÅ¡kėjo A.

B. atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-678-129/2013 proceso atnaujinimo dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kinys dėl 2007-12-05 susitarimo bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo, tenkinti ir civilinės bylos Nr. 2-678-129/2013 procesÄ Å¡ioje dalyje atnaujinti.

Teisėjas                                                                                        Dainius Rinkevičius