a2fddaeb-2051-4006-b60f-55342a85cbe2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143 – 128/2011

Procesinio sprendimo kategorija

20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Gražinai Belian,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio

21 d.  sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Goldnika“ skundÄ atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Goldnika“ (toliau – pareiÅ¡kėjas, UAB ,,Goldnika“) skundu (b. l. 3–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, Tarnyba, apeliantas) 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 3K09/148 taikyti UAB „Goldnika“ ekonomines sankcijas –

10 000 Lt baudÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei nustatyta sankcijoje.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Tarnyba ginčijamu nutarimu paskyrė 10 000 Lt baudÄ už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9 ir 11 punktų bei 29 straipsnio          2 dalies 1 punkto pažeidimus, remdamasi 2009 m. liepos 30 d. faktų fiksavimo aktu, suraÅ¡ytu knygyne „(duomenys neskelbtini)“. Akte nurodyta, kad knygyne rastos knygos rusų kalba: D. A. Anikin „Gydomosios alaus savybės“, A. Korzunova „Degtinė. Vynas. Alus. Paprasti receptai nuo visų ligų“, N. OlÅ¡evskaja „Vaistas ar nuodas. Konjakas“, O. Saburova „Vaistas ar nuodas. Alus“,     K. H. Rikenas,

H. Van Braakas „Sveikata su alumi“, M. Montinjakas „Stebuklingos vynų savybės. Kaip gerti vynÄ , kad sustiprėtų sveikata“. Akte nurodyta, kad Å¡iose knygose ir jų iÅ¡orinėse virÅ¡elių pusėse pateikiama draudžiama alkoholio reklama. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad visos knygos yra iÅ¡leistos rusų kalba, jos nebuvo verstos į lietuvių kalbÄ . Tarnybos specialistai nėra profesionalÅ«s vertėjai iÅ¡ rusų kalbos ir negali savo nuožiÅ«ra vertinti svetima kalba pateikiamos informacijos.

Knygose pateikiami įvairÅ«s liaudies receptai, skirti Å¡alinti sveikatos negalavimus. Tai, kad receptų dalis yra alkoholinis gėrimas, savaime negali bÅ«ti laikoma Å¡io gėrimo reklama ar alkoholio vartojimo skatinimu. Tarnyba neįvertino aplinkybės, kad ant         D. A. Anikin knygos „Gydomosis alaus savybės“ virÅ¡elio buvo užraÅ¡as rusų kalba, įspėjantis apie žalingÄ alkoholio poveikį sveikatai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje vienintelė oficiali kalba yra lietuvių, todėl nėra pagrindo teigti, kad paminėtos knygos yra prieinamos daugeliui Lietuvos gyventojų, jau vien dėl to jos negali atlikti alkoholio reklamos funkcijos.

Negalima vertinti atskirų knygų iÅ¡traukų, neatlikus jų vertimo į lietuvių kalbÄ . Teigė, jog Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia didžiajai visuomenės daliai prieinamÄ alkoholio reklamÄ . Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas nėra absoliutus. Reklama yra komercinio pobÅ«džio informacijos perdavimas, ji nėra tapati informacijai, ja turi bÅ«ti siekiama materialinės naudos. Tarnyba nepateikė įrodymų, kad paminėtose knygose skleidžiama informacija buvo skatinama įsigyti alkoholinių gėrimų.

Tarnyba skundžiamame nutarime ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokole neteisingai nurodė pažeidimu įtariamÄ asmenį, kadangi UAB „Goldnika“ nėra įmonė, prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, besiverčianti jų importu ar eksportu, taip pat nėra reklamos gamintoja, ji verčiasi tik knygų prekyba. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymÄ reklamos tarpininkas ar skleidėjas gali bÅ«ti traukiami atsakomybėn tik jei nėra galimybės nustatyti tikrÄ jį reklamos gamintojÄ . Å iuo atveju paminėtose knygose yra aiÅ¡kiai nurodytas jų leidėjas, kuris ir turėtų bÅ«ti traukiamas atsakomybėn.

Atsakovas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 31–39) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad ginčijamu nutarimu paskyrė pareiÅ¡kėjui 10 000 Lt baudÄ už tai, jog jis knygyne „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoda ir laiko knygas rusų kalba, kuriose pateikta draudžiama alkoholio reklama, taip pat tokia reklama pateikta ir iÅ¡orinėse knygų virÅ¡elių pusėse. Knygose ir iÅ¡orinėse jų virÅ¡elių pusėse yra informacijos (pavyzdžiui, ant knygos „Gydomosios alaus savybės“ virÅ¡elio nurodyta, kad alus gerai malÅ¡ina troÅ¡kulį ir greitina skysčio patekimÄ Ä¯ kraujÄ , knygos „Degtinė.

Vynas. Alus. Paprasti receptai nuo visų ligų“ iÅ¡orinėje virÅ¡elio pusėje nurodyta, kad paminėti gėrimai gali   bÅ«ti puikÅ«s vaistai), kuri yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, stimuliuojančiomis, raminamomis ir gydomosiomis savybėmis, pateikianti neteisingÄ ir (ar) klaidinančiÄ informacijÄ apie alkoholinius gėrimus, reiÅ¡kiantį neigiamÄ požiÅ«rį į abstinencijÄ , palankiai vaizduojanti nesaikingÄ alkoholinių gėrimų vartojimÄ .

Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas ginčija tik Tarnybos darbuotojų kvalifikacijÄ dėl knygų iÅ¡traukų vertimo iÅ¡ rusų kalbos, tačiau nenurodo, kad vertimas bÅ«tų iÅ¡kreipęs tekstų originalo kalba turinį. PareiÅ¡kėjo pateikta alkoholio reklamos sÄ voka       yra subjektyvi ir paremta netinkamu teisės normų aiÅ¡kinimu. IÅ¡ Alkoholio kontrolės įstatymo       2 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tam tikros informacijos pripažinimas reklama nėra siejamas su laiko tarpu, kurį yra skleidžiama informacija, ir su aplinkybe, kokiam subjektų    ratui ji yra prieinama.

Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokole buvo aiÅ¡kiai suformuluotas kaltinimas pareiÅ¡kėjui, nurodytos konkrečios Alkoholio kontrolės įstatymui prieÅ¡taraujančios frazės. Tai, kad ginčo knygose yra įspėjimų apie žalingÄ alkoholio poveikį, nepaÅ¡alina įstatymui prieÅ¡taraujančios informacijos poveikio vartotojams, teksto visuma formuoja teigiamÄ alkoholinių gėrimų įvaizdį, skatina jų vartojimÄ . PareiÅ¡kėjo platinamose knygose pateikiama informacija, siejanti alkoholio vartojimÄ su fizinės bÅ«klės ir psichinės veiklos pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis, itin skatina vartoti alkoholinius gėrimus, tikintis teigiamo poveikio sveikatai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad informacija bÅ«tų kvalifikuojama kaip reklama, nebÅ«tina, kad ji bÅ«tų kieno nors užsakyta ar apmokėta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė gauti draudžiamos informacijos, yra tinkami atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus subjektai. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva platino knygas su draudžiama alkoholio reklama.

Pažymėjo, jog Tarnyba, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , įvertino pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: tai, kad jis nekliudė tirti pažeidimo, jį padarė pirmÄ kartÄ , paÅ¡alino pažeidimÄ , t. y. išėmė knygas iÅ¡ apyvartos, todėl jam paskirta bauda buvo sumažinta nuo 30 000 Lt iki 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, nėra pagrindo skirti pareiÅ¡kėjui mažesnę nei įstatymo nustatyta minimali nuobaudÄ .

II.

Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu                   (b.

l. 142–145) pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino. Teismas panaikino Tarnybos 2009 m. rugpjūčio  13 d. nutarimÄ Nr. 3K09/148.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovavosi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio    9 dalimi, 8 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas nustatė, jog ginčijamu 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 3K09/148 Tarnyba paskyrė pareiÅ¡kėjui 10 000 Lt

baudÄ už tai, kad jis knygyne „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, parduoda ir laiko

knygas rusų kalba, kuriose pateikta draudžiama alkoholio reklama. Pažymėjo, jog daugiau negu pusė nutarimo teksto surašyta rusų kalba. Nutarimo tekste yra pateiktas vertimas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad vertimas autentiškas. Pareiškėjas teigia, kad teksto vertimas neatitinka tikrovės. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nutarime pateiktas vertimas  buvo padarytas specialisto. Be to, daugiau negu pusė 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolo Nr. 61     ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. protokolo Nr. 3K09/148 turinio surašyta rusų kalba ir nepateikta įrodymų, kad protokoluose nurodytas vertimas yra autentiškas.

Tik įžanginė 2009 m. liepos 30 d. Faktų fiksavimo akto dalis suraÅ¡yta valstybine lietuvių kalba, o visas protokolo turinys suraÅ¡ytas rusų kalba. Teismas pažymėjo, jog motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turi bÅ«ti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ . Vertinant skundžiamÄ sprendimÄ kaip vientisÄ individualų administracinį aktÄ , bÅ«tina       įvertinti aplinkybę, kad dalis nutarimo buvo suraÅ¡yta rusų kalba.

Teismas atsižvelgė į VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Valstybinės kalbos įstatymo 2, 4 straipsnių nuostatas. Teismo nuomone, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualaus administracinio akto formos ir turinio reikalavimus, bei teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ , kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų dokumentai turi bÅ«ti tvarkomi valstybine lietuvių kalba, darytina iÅ¡vada, kad visas vieÅ¡ojo administravimo institucijos sprendimas, tiek iÅ¡dėstytas viename dokumente, tiek keliuose dokumentuose, turi bÅ«ti suraÅ¡omas valstybine lietuvių kalba.

Negalima situacija, kai dalis priimamo individualaus administracinio akto suraÅ¡oma valstybine kalba, o kita akto dalis – ne valstybine kalba. Nagrinėjamoje situacijoje dalis individualaus administracinio akto neatitiko teisės aktuose nustatytų valstybinės kalbos reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad, vertinant, ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P1-25/2005).

Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei į reikalavimÄ , kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai atitiktų teisės aktų reikalavimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba, priimdama 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimÄ Nr. 3K09/148, pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatyme ir Valstybinės kalbos įstatyme numatytus valstybinės kalbos reikalavimus. Anksčiau nurodyti atsakovo dokumentai iÅ¡ dalies suraÅ¡yti rusų kalba, ne lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis. IÅ¡ Å¡ių dokumentų turinio matyti, kad protokolo ir nutarimo dalys buvo suraÅ¡ytos rusų kalba ir po to tekste nurodytas vertimas į lietuvių kalbÄ .

    Be to, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis 2009 m. liepos 30 d. Faktų fiksavimo aktu ir kitais rašytiniais įrodymais, kurie surašyti rusų kalba. Taigi Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 3K09/148 negali būti pripažintas teisėtu ir yra naikintinas. Teismas pabrėžė, jog administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. gruodžio 14 d. raštu lietuviškame dokumento tekste greta arba kaip dokumento priedas gali būti pateikiamas tų tekstų dalių vertimas kita kalba.

Kadangi Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 3K09/148 iš esmės neatitiko teisės aktuose nustatytų formos reikalavimų (dalis nutarimo surašyta valstybine kalba, o kita akto dalis – ne valstybine kalba) ir todėl yra naikintinas, teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su priimtų sprendimų turiniu, t. y. nenagrinėjo ginčo tuo aspektu, ar nutarimas priimtas pagrįstai. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 3K09/148 naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 2 p.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 150–154) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimÄ Nr. 3K09/148, arba grÄ Å¾inti bylÄ Tarnybai nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nėra ginčo, kad Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 3K09/148 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus: nutarime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nutarimas pagrįstas objektyviais faktais ir Alkoholio kontrolės įstatymo normomis, aiškiai nurodytas pareiškėjo padarytas pažeidimas, priimto nutarimo apskundimo tvarka, individualus administracinis aktas pasirašytas Tarnybos direktoriaus, patvirtintas Tarnybos antspaudu.

2. Teismas neobjektyviai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino VieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas. Visas Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 3K09/148 suraÅ¡ytas valstybine lietuvių kalba. Nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje, be lietuviÅ¡ko nutarimo teksto, pateiktas ir pažeidimo dalyku esančių   knygų tekstas originalo kalba (rusų kalba). Tarnybos nutarime rusų kalba nėra pateikta jokios papildomos informacijos, kuri nebÅ«tų pateikta valstybine lietuvių kalba, todėl negalima konstatuoti, kad dalis nutarimo, o juolab daugiau negu pusė jo teksto, suraÅ¡yta rusų kalba. Lietuvių kalba pateiktas nutarimo tekstas yra vientisas, turintis savo struktÅ«rÄ bei loginę mintį ir skaitytinas be frazių rusų kalba. Teksto pateikimas originalo kalba (rusų kalba) lygiagrečiai lietuviÅ¡ko teksto nedaro nutarimo neteisėtu. TokiÄ iÅ¡vadÄ yra pateikusi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2009 m. gruodžio 14 d. raÅ¡te Nr. S1-428(1.7) ,,Dėl iÅ¡vados pateikimo“.

3. PareiÅ¡kėjas privalėjo įrodymais pagrįsti, kad Tarnybos specialistų atliktas knygų  teksto vertimas yra netikslus ir neautentiÅ¡kas, nes bÅ«tent Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kėjas grindė reikalavimÄ panaikinti Tarnybos nutarimÄ . PrieÅ¡ingai ABTÄ® taisyklėms, teismas, pareiÅ¡kėjui suabejojus vertimo autentiÅ¡kumu, įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui. Administracinėse, kaip   ir baudžiamosiose, bylose įrodomumo problema nėra sprendžiama remiantis tikimybių teorija. Teismas nenurodė, kokias procesinės ar materialinės teisės normas pažeidė Tarnybos specialistai atlikdami aptariamÄ vertimÄ . Tarnyba pateikia vertimų biuro uždarosios akcinės bendrovės ,,Adjutor“ vertėjos I. O. atliktÄ pažeidimo dalyku esančių knygų tekstų vertimÄ iÅ¡ rusų kalbos, kuris patvirtina, kad Tarnybos atliktas vertimas atitinka originalo tekstÄ , yra tikras, pagrįstas pirminiu Å¡altiniu ir nekeliantis abejonių.

4. Tiek 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokolas Nr. 61, tiek 2009 m. rugpjūčio 13 d. protokolas Nr. 3K09/148 yra surašyti valstybine lietuvių kalba, papildomai šalia lietuviško teksto pateiktas ir pažeidimo dalyku esančių knygų tekstas originalo kalba (rusų kalba). Protokoluose rusų kalba nėra pateikta jokios papildomos informacijos, kuri nebūtų pateikta valstybine lietuvių kalba, todėl negalima konstatuoti, kad dalis jų surašyta rusų kalba. Pateikia vertėjos I.

O. vertimÄ , kuris patvirtina, kad protokoluose nurodytas Tarnybos specialistų vertimas iÅ¡ rusų kalbos atitinka originalo tekstÄ , yra tikras, pagrįstas pirminiu Å¡altiniu ir nekeliantis abejonių. Administracinės procedÅ«ros kalba nagrinėjamu atveju buvo valstybinė lietuvių kalba. Byla Tarnyboje buvo nagrinėjama lietuvių kalba.

5. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje        Nr. A63-994/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009).

PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 157–161) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Tarnybos specialistai nėra rusų filologijos žinovai ar profesionalÅ«s vertėjai, dėl to jie negali savo nuožiÅ«ra vertinti svetima kalba pateikiamos informacijos bei interpretuoti knygų turinio. Tarnyba nepateikė ir nesivadovavo rusų kalbos filologų (vertėjų iÅ¡ rusų kalbos) ir reklamos specialistų iÅ¡vadomis dėl knygų turinio ir nenustatė, ar Å¡is turinys gali bÅ«ti vertinamas bÅ«tent kaip alkoholio reklama. Administracinėse bylose turėtų bÅ«ti taikomi griežtesni įrodymų pakankamumo standartai, kaip baudžiamosiose bylose. BÅ«tent Tarnybai atitenka pareiga įrodyti teisės pažeidimÄ , o jeigu to nėra, visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos pareiÅ¡kėjo naudai. Nepagrįstas atsakovo siekis pateikti papildomÄ Ä¯rodymÄ . Knygų turinį sudaro įvairių liaudies receptų, skirtų Å¡alinti tam tikrus sveikatos negalavimus, rinkinys; knygos D. A. Anikin „Gydomosios alaus savybės“ virÅ¡elyje yra užraÅ¡as rusų kalba – įspėjimas apie žalingÄ alkoholio poveikį sveikatai.

2. Nėra pagrindo teigti, kad tai yra knygos, prieinamos daugeliui Lietuvos Respublikos gyventojų. Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia ne bet kokiÄ alkoholio reklamÄ , o tik tokiÄ , kuri yra prieinama didžiausiai visuomenės daliai. Neprofesionalus vertimas iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių kalbÄ negali bÅ«ti alkoholio reklamos įrodymu. Tarnyba ne tik nesivadovavo Konstitucijoje įtvirtintu valstybinės kalbos principu, bet ir pateikdama netikslų ginčo knygų turinio atskirai parinktų iÅ¡traukų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ aiÅ¡kiai suvaržė teisę suprasti individualaus akto turinį bei įvertinti turinio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

3. Tarnyba knygų, iÅ¡leistų rusų kalba, turinį interpretavo kaip reklamÄ , nors receptai ir jų įvadiniai tekstai pagal savo prigimtį negali bÅ«ti vertinami kaip alkoholio reklama, ir taip apribojo įmonės Å«kinės veiklos laisvę (Konstitucijos

46 str.). Tarnyba nepateikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad ginčo knygos rusų kalba yra alkoholio reklama, t. y. neįrodė, jog paminėtuose leidiniuose skleidžiama informacija buvo skatinama įsigyti ar vartoti alkoholį. Nėra įmonė, prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, besiverčianti jų importu ar eksportu, taip pat nėra reklamos gamintoja, verčiasi tik knygų prekyba. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymÄ reklamos tarpininkas ar skleidėjas gali bÅ«ti traukiami atsakomybėn tik jei nėra galimybės nustatyti tikrÄ jį reklamos gamintojÄ . Å iuo atveju paminėtose knygose yra aiÅ¡kiai nurodytas jų leidėjas, kuris ir turėtų bÅ«ti traukiamas atsakomybėn.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytus alkoholio reklamos draudimus. Pagal atsakovÄ , Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų alkoholio reklamos draudimų pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjo prekiaujamose knygose (knygų turiniuose bei iÅ¡orinėse virÅ¡elių pusėse) buvo pateikta paminėta draudžiama alkoholio reklama. PareiÅ¡kėjas nesutinka su tokiu jo prekiaujamų knygų vertinimu. Savo nesutikimÄ , be kita ko, jis grindžia aplinkybe, kad paminėtos knygos (nurodytos atsakovo pareigÅ«nų suraÅ¡ytose 2009-07-30 faktų fiksavimo akte, 2009-08-07, 13 posėdžių protokoluose bei pačiame pareiÅ¡kėjo skundžiamame 2009-08-13 nutarime) yra iÅ¡leistos daugeliui Lietuvos gyventojų neprieinama rusų kalba, be to, atsakovo specialistai, kurie padarė paminėtų knygų atitinkamų tekstų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , nėra profesionalÅ«s vertėjai iÅ¡ rusų kalbos, todėl negali (negalėjo) savo nuožiÅ«ra vertinti svetima kalba pateiktos informacijos. Esant tokioms nagrinėjamo ginčo aplinkybėms, konstatuotina, kad bylai yra aktualus fakto nustatymo, t. y. byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pagrindinis ir vienintelis nagrinėjamoje byloje vertintinų įrodymų Å¡altinis yra paminėtų knygų atitinkamų tekstų turinys. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie įrodymai (tekstų turinys) pirmiausia teismo turi (gali) bÅ«ti įvertinti įrodymų administracinėje byloje patikimumo bei leistinumo aspektais. Taikant Å¡iuos vertinimo aspektus, konstatuotina, kad paminėtuose atsakovo suraÅ¡ytuose dokumentuose tekstų rusų kalba vertimai į lietuvių kalbÄ atlikti ne atitinkamÄ kvalifikacijÄ ir teisę turinčio vertėjo, o atsakovo specialisto. Todėl toks tekstų vertimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu vieÅ¡ojo administravimo nuostatų taikymo požiÅ«riu ir dėl to negali bÅ«ti laikomas patikimu įrodymų Å¡altiniu ABTÄ®

57 straipsnio taikymo prasme. Pabrėžtina, kad, darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ (teisės taikymo prasme), kolegija neiÅ¡skiria rusų kalbos nuo kitų užsienio kalbų. Taip pat pažymėtina, kad nurodyti įrodinėjimo trÅ«kumai tuo pačiu laikytini atsakovo atliktos administracinės procedÅ«ros trÅ«kumais. ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiÅ«riu tokie procedÅ«riniai trÅ«kumai (pažeidimai) pripažintini turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei administracinio sprendimo pagrįstumÄ taisyklių pažeidimais ir laikytini pakankamu pagrindu pripažinti pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ nutarimÄ neteisėtu ir jį panaikinti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagristas. Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                 Â

                                                                                               Anatolijus

Baranovas

`                   Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė