2017-12-20 Nr. AB-2-3-61-3-04478-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1782-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04478-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. S-143(7-144/2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 68-90 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) įpareigoti ginčą išspręsti iš esmės.

2. Nurodė, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI), atlikusi pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., papildomai priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną GPM. Patikrinimo metu apskaičiuoti mokesčiai buvo iš dalies patvirtinti Šiaulių AVMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (1)FR0682-82. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja jį apskundė VMI, kuri ginčijamu sprendimu panaikino Šiaulių AVMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (1)FR0682-82 ir pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą. Pareiškėja apskundė VMI sprendimą Komisijai, tačiau jos skundas buvo atmestas.

3. Pareiškėjos nuomone, Komisijos sprendimas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, o pakartotinio mokestinio patikrinimo skyrimas yra perteklinis, pažeidžiantis proceso ekonomiškumo principą. Ji mokesčių administratoriui pateikė visą prašomą informaciją. Mokestinių patikrinimų metu buvo analizuojami ir viešai prieinami pareiškėjos dukters G. M. dokumentai, tačiau mokesčių administratorius nurodė, kad G. M. deklaracijos nėra pakankamos, nors buvo pateikta ir daugiau aktualios informacijos. Pareiškėja taip pat nesutiko su Komisijos išvada, kad mokesčių administratorius gali pajamų gavimo faktą nustatyti įvertinęs kitas aplinkybes, nes nebuvo nurodyta jokių kitų galimų aplinkybių.

4. Nurodė, kad pareiškėjos dukters atžvilgiu mokestinio patikrinimo procedūrų atlikti nebegalima dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino. G. M. yra atskiras mokesčių mokėtojas, kurios mokestinio patikrinimo už 2008 ir 2009 metus atlikti nebegalima. Todėl VMI sprendimas skirti pakartotinį patikrinimą yra perteklinis ir beprasmis. Be to, minėtas terminas yra naikinamasis, o teisės aktuose nėra numatytos galimybės jį atnaujinti. Jo paskirtis užtikrinti teisinių santykių stabilumą, procedūrų operatyvumą bei teisinį tikrumą. Šį terminą teismas bei Komisija privalo taikyti savo iniciatyva.

5. Tvirtino, kad G. M. pajamų analizė neturės įtakos pareiškėjos atžvilgiu atliekamų kontrolės veiksmų rezultatams. Nustačius neatitikimą tarp pareiškėjos dukters pajamų ir išlaidų, tai nepaneigtų pinigų pareiškėjai perdavimo fakto. Komisija į šį argumentą neatsižvelgė. Taip pat G. M. yra pateikusi mokesčių administratoriui trūkumų neturinčius dokumentus, kuriuose, vadovaujantis MAĮ 73 straipsnio 1 dalimi, pateikti duomenys preziumuojami kaip teisingi. Komisijos sprendime pateikiami išaiškinimai, jog deklaracijoje pateikti duomenys turi būti pagrindžiami įstatyme nurodytais dokumentais, vertintini kaip nepagrįstai plečiamas įstatymo nuostatų aiškinimas.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad teisė atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą nėra absoliuti. Ši teisė siejama su poreikiu įvertinti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, siekiant priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Šis poreikis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju visos reikšmingos, su G. M. susijusios aplinkybės, buvo išnagrinėtos, o Komisija nenurodė, kokia papildoma įrodomoji medžiaga turėtų būti tiriama. Anot pareiškėjos, VMI, atsisakydama derėtis dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio bei teigdama, kad nepakanka duomenų galutinio sprendimo priėmimui, prieštarauja pati sau ir vilkina procesą. Pareiškėja pateikė pasiūlymą, nes nė viena iš šalių neturėjo pakankamai duomenų susitarimui sudaryti, o mokesčių administratorius, konstatuodamas minėtą aplinkybę, atsisakė derėtis, nors tam buvo pagrindas, numatytas MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje, ką pats mokesčių administratorius ir konstatavo. Šiais savo veiksmais mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 32 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pareigą tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų bei nurodyti konkrečią teisės normą, leidžiančią atlikti konkretų veiksmą.

7. Teigė, kad mokesčių administratorius pažeidė ekonomiškumo principą. Nors nėra numatyto mokestinio patikrinimo mokesčių administratoriaus buveinėje termino, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, būtinybę atlikti tam tikrus patikrinimo veiksmus. Mokesčių administratorius privalo būti aktyvus, priešingu atveju pažeidžiami mokesčių mokėtojo teisėti lūkesčiai, jog patikrinimas bus atliekamas per trumpiausią įmanomą laiką. Atsisakydama derėtis, VMI neleido pareiškėjai užbaigti ginčo kuo greičiau.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo metu galimai padarytos išvados neturės jokių pasekmių, nes lėšos, gautos dovanojimo būdu iš vaikų, nėra apmokestinamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 str.).

9. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 42–46) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas, todėl šios išlaidos pripažintos kitomis su darbo ar jų esme atitinkančiais santykiais nesusijusiomis pajamomis, nuo kurių papildomai apskaičiuotas GPM. VMI konstatavo, kad pareiškėja šių lėšų nepagrindė, todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

11. Pareiškėja Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateikusi Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos ir nedeklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų piniginių lėšų. Pareiškėja 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti sutaupiusi 50 000 Lt, kurių neprivalėjo deklaruoti, tačiau nenurodė išlaidų. Atlikus pareiškėjos pajamų ir išlaidų tyrimą nustatyta, kad 2004–2007 metų išlaidos viršijo gautas pajamas.

12. Nustatė, kad pareiškėja 2008 m. liepos 3 d. dukrai G. M. išsimokėtinai pardavė butą už 300 000 Lt, prieš pasirašant sutartį sumokant 108 000 Lt. Vidutinė buto rinkos vertė siekė 172 722 Lt, o per banką gautus pinigus už butą pareiškėja grąžino dukrai, kas mėnesį pervesdama jai įvairias sumas. VMI abejojo G. M. paaiškinimais, kad ši suma buvo sumokėta iš santaupų, nes, VMI duomenimis, ji jų negalėjo turėti. Taigi G. M. nesumokėjo pareiškėjai grynais pinigais 108 000 Lt, todėl ši suma nepripažinta pareiškėjos gautomis pajamomis.

13. Teigė, kad pareiškėja 2009 m. balandžio 23 d. pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 m., kurioje deklaravo 10,24 Lt apmokestinamųjų pajamų iš paskirstytojo pelno (dividendų), nuo jų išskaičiuotą 2 Lt GPM, 2 514,22 Lt palūkanų už vertybinius popierius ir 300 000 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, 99 894,58 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, 81 253,12 Lt vertybinių popierių įsigijimo išlaidų, 18 641,46 Lt bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą, pritaikytą 3 840 Lt neapmokestinamąjį pajamų dydį ir apskaičiuotą 549 Lt grąžintiną GPM.

14. Nurodė, kad pareiškėja, būdama vienintele UAB „GS Investicija“ akcininke, padidino jos įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 200 000 Lt, pasirašydama 1 900 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Pareiškėjos 190 000 Lt dydžio piniginis reikalavimas sutarties pasirašymo dieną įskaitomas į reikalavimą, kylantį iš paskolos sutarties įmonei. Bendrovė deklaravo grąžintą 190 000 Lt sumą, tačiau faktiškai paskola buvo grąžinta padidinus įstatinį kapitalą.

15. Nustatė, kad pareiškėja per 2008 m. gavo 2 514,22 Lt banko palūkanų už vertybinius popierius, 18,94 Lt dividendų, G. M. jai pervedė 4 568 Lt kaip sąskaitos papildymą bei 67 329 Lt kaip paskolos grąžinimą, gavo 2 321,88 Lt banko palūkanų už terminuotus indėlius, 6 497,17 Lt netekto darbingumo pašalpos ir 5 704,03 Lt iš Lietuvos darbo biržos. Pareiškėja 2008 m. įsigijo 228 282 vnt. Ūkio banko akcijų už 146 728,32 Lt, pardavė 128 197 vnt. akcijų už 99 894,58 Lt. VMI konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėja deklaracijoje nurodė teisingą akcijų įsigijimo kainą.

16. Pažymėjo, kad, pareiškėjos teigimu, 2008 m. ji suteikė 70 000 Lt paskolą fiziniam asmeniui, kurios jis jai negrąžino, papildomai pateikė keturias notaro nepatvirtintas su G. M. pasirašytas pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurias 2004–2006 m. ir 2008 m. iš dukters gavo 145 000 Lt. G. M. paaiškino, kad motinai 2004–2005 m. pinigus dovanojo ir už butą sumokėjo iš asmeninių ir skolintų lėšų, o pervedant motinai 67 329 Lt, įrašydama „paskolos grąžinimas“, ji suklydo, nes motinai 71 897 Lt padovanojo. Papildomai pateikė dvi pinigų dovanojimo sutartis, pasirašytas G. M. (banko sąskaitos išraše prie šių sumų nurodyta „paskolos grąžinimas“). Tačiau G. M. nepateikė aiškaus atsakymo, iš kokių pajamų šaltinių ji 2008 m. motinai padovanojo 71 897 Lt bei sumokėjo 108 000 Lt grynaisiais pinigais pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį. Motinai dovanotos ir grynaisiais pinigais už butą sumokėtos sumos negali būti pagrįstos nei privačių interesų deklaracijoje deklaruotomis tariamai gautomis paskolomis, nei nekilnojamojo turto pardavimo pajamomis. Pareiškėjai nepateikus informacijos apie faktines vartojimo išlaidas, vartojimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Konstatuota, kad 2008 m. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas, todėl buvo padaryta išvada, jog pareiškėja galėjo turėti 424 270,94 Lt kitų, neapmokestintų pajamų.

17. Nustatė, kad pareiškėja 2009 m. gavo 10 722,52 Lt netekto darbingumo pašalpos, per kelis kartus G. M. į motinos sąskaitą pervedė iš viso 148 939 Lt. Taip pat gavo 1 012,21 Lt palūkanų už indėlius, mokesčių administratorius grąžino 596 Lt GPM permoką, 2009 m. rugsėjo 3 d. grynaisiais pinigais išsiėmė 11 780 Lt nutrauktą terminuotą indėlį su palūkanomis. Antstoliui pervedė 97 500 Lt už perkamą turtą. Už šią sumą pareiškėja nusipirko iš UAB „Rodiklis“ 13 automobilių. Atsižvelgiant į tai, kad automobiliai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą, įmonės bankroto administratorius pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui. 2009 m. birželio 18 d. buvo priimta teismo nutartis areštuoti prieš tai nurodytas transporto priemones, nustatyti jų disponavimo teisės apribojimą. Teismo nutartis buvo skundžiama. 2011 m. balandžio 6 d. UAB „Rodiklis“ ir pareiškėja pasirašė taikos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo už įsigytus automobilius papildomai sumokėti 70 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 20 d. sumokėta 20 000 Lt suma grynaisiais pinigais įskaitoma į mokėtiną 70 000 Lt sumą. Pareiškėja 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn. už įsigijimo kainą pardavė įsigytus automobilius. Šiaulių AVMI konstatavo, kad pareiškėja 2009 m. metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo 45 900 Lt pajamų, gautų už fiziniams asmenims parduotus automobilius, nepraėjus 3 metams nuo jų įsigijimo.

18. Nustatė, kad pareiškėja įvairiomis sumomis dukrai G. M. pervedė 103 398 Lt, įvardindama kaip paskolą, sąskaitos papildymą, dovaną ar sumokėti už studijas, 2009 m. balandžio 21 d. sumokėjo 2 769,27 Lt GPM už parduotas akcijas, 2009 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 3 500 Lt kaip sąskaitos papildymą, 2009 m. spalio 19 d. sumokėjo 60 Lt žemės mokesčio.

19. Per 2008–2009 m. pareiškėja iš viso įsigijo 1 684 479 vnt. akcijų už 1 624 143,22 Lt, pardavė 1 737 381 vnt. už 1 623 612,31 Lt, t. y. pardavė 52 902 vnt. daugiau, negu įsigijo. VMI konstatavo, kad surinktos informacijos nepakanka nustatyti, kodėl susidarė minėtas 52 902 vnt. akcijų skirtumas. Pareiškėjai nepateikus informacijos apie faktines vartojimo išlaidas, vartojimo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamas 2009 m. vidutines statistines vartojimo išlaidas didžiuosiuose miestuose. Pagal pateiktas deklaracijas, trečiųjų asmenų pateiktus duomenis, asmeninių banko sąskaitų išrašus, pareiškėjos 2009 m. pajamos 6 466,28 Lt viršijo išlaidas.

20. Pareiškėja 2011 m. balandžio 15 d. pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2010 m., kurioje deklaravo 38 032,88 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių išskaičiuotas 5 623 Lt GPM, 300 Lt sumokėtų gyvybės draudimo įmokų ir apskaičiuotą 1 043 Lt grąžintiną GPM. Pareiškėjos deklaruotos pajamos sutampa su trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. rugsėjo 14 d. gavo 204 Lt Pensija Plius išmoką ir 2010 m. spalio 4 d. sumokėjo 500 Lt baudą už teismo nutarties nevykdymą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja gavo lėšų, kaip draudimo įmokų ir iš fizinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė konkrečių paaiškinimų, nėra galimybės nustatyti, už ką fiziniai asmenys jai pervedė minėtas sumas. Pareiškėjai per 2010 m. taip pat buvo išmokėta 9 973,30 Lt netekto darbingumo pašalpų. Pareiškėja pardavė automobilius, įsigytus iš UAB „Rodiklis“, fiziniams asmenims. Tuo tarpu dukrai per kelis kartus pervedė iš viso 64 812 Lt kaip dovanas ir į savo sąskaitą įnešė grynaisiais pinigais 5 000 Eur (17 264 Lt) ir 14 000 Eur (48 339,20 Lt). Pareiškėjos 2010 m. išlaidos 50 782,58 Lt (182 333,94 minus 131 551,36) viršijo pajamas, todėl konstatuota, kad pareiškėja 2010 m. turėjo 50 782,58 Lt kitų neapmokestintų pajamų.

21. Atsakovo teigimu, konstatuotina, kad patikrinimo metu Šiaulių AVMI nustatė daug reikšmingų aplinkybių, išdėstytų patikrinimo akte, kurių pagrindu konstatavo, jog G. M. pareiškėjai iki 2008 m. liepos 2 d. buto pardavimo sandorio sudarymo 108 000 Lt grynais pinigais nemokėjo, o pareiškėja grąžino G. M. visus per banką už butą pervestus pinigus. Buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai 2008 m. liepos 2 d. sutartis 300 000 Lt sumai, mokesčių administratoriaus vertinimu, sudaryta turint tikslą pagrįsti pareiškėjos išlaidas, suteikiant 384 000 Lt paskolą UAB „GS Investicija“ ir 70 000 Lt paskolą R. R.. Pinigų dovanojimo sutartis Šiaulių AVMI vertino kritiškai, laikydama jas pareiškėjos gynybine pozicija, siekiant pagrįsti išlaidas formaliai surašytomis dovanojimo sutartimis, kurios nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Mokesčių administratorius patikrinimo metu vadovavosi faktiškai nustatytomis aplinkybėmis, pagal piniginių lėšų judėjimą tarp pareiškėjos ir jos dukters banko sąskaitų, paneigiančiomis grynųjų pinigų dovanojimą motinai, kadangi tikrinamuoju laikotarpiu (2008–2010 m.) motina dukrai pervedė daugiau, negu iš jos gavo.

22. Pažymėjo, kad G. M. po mokesčių administratoriaus kreipimosi pateikė patikslintą privačių interesų deklaraciją, kurioje be anksčiau deklaruotų duomenų deklaravo 1 190 000 Lt paskolų, iš kurių didžioji dalis nepatenka į motinos (pareiškėjos) tikrinamąjį laikotarpį (2008–2010 m.). Atsižvelgiant į tai, jog 2006–2007 m. 500 000 Lt paskolos gautos iš fizinių asmenų, kurių tapatybė nenurodyta, nėra galimybės nustatyti, ar šios paskolos realiai buvo gautos, juo labiau, kad G. M. paaiškinimų neteikė.

23. Nustačius, kad G. M. 2006–2007 m. ne tik pardavė nekilnojamąjį turtą, bet ir įsigijo, pareiškėjai dovanotos ir grynaisiais pinigais už butą sumokėtos sumos negali būti pagrįstos nei privačių interesų deklaracijoje deklaruotomis tariamai gautomis paskolomis, nei nekilnojamojo turto pardavimo pajamomis. Be to, paaiškinimas, kad duktė 2004–2006 m. motinai padovanojusi 100 000 Lt grynaisiais pinigais, 2008 m. dovanoja dar 45 000 Lt grynaisiais pinigais bei 71 897 Lt per banką, ir sumoka 108 000 Lt grynaisiais pinigais už butą, nors motina grąžina dukrai ne tik jai dovanotus pinigus, bet ir per banką už butą gautus 186 953,53 Lt (duktė paaiškinime įvardina, kaip iš motinos gautą paskolą), yra prieštaringas, nes motinai dovanotų lėšų šaltiniai grindžiami gautomis paskolomis.

24. Dėl pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą paaiškino, kad centrinis mokesčių administratorius turi teisę pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, jeigu nustato, jog vietos mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių patikrinimo metu konstatuotus mokesčių įstatymų pažeidimus arba kai mokesčių mokėtojas pateikia papildomų dokumentų, kurių vietos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs ir pastarasis jų nebuvo vertinęs, t. y. nebuvo nustatęs jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių turėjo būti priimtas sprendimas, nustatantis mokestinę prievolę ar paneigiantis prielaidas dėl galimos mokestinės prievolės nustatymo. Centrinis mokesčių administratorius skundžiamame sprendime konstatavo, jog pakartotinis patikrinimas turi būti atliktas, nes ginčo sumų kvalifikavimui įtakos turėtų detali G. M. pajamų analizė. Pareiškėjos dukra pateikė paaiškinimą, kurio duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodyti pareiškėjos pajamų pagrįstumą. Kartu su paaiškinimais nepateikiami pagrindžiantys dokumentai. Atsakymai yra lakoniški, nesuteikiantys jokios informacijos apie sandorių vykimo aplinkybes. Taip pat nėra žinomi G. M. pajamų šaltiniai, ar šie šaltiniai yra pakankami G. M. išlaidoms bei sandoriams tarp G. M. ir pareiškėjos pagrįsti. Mokestinės kontrolės veiksmų metu yra nustatyta, jog deklaracijose teikiami duomenys neatitinka faktinės situacijos.

25. Akcentavo, kad mokesčių administratorius ne tik iš asmenų paaiškinimų gali nustatyti pajamų gavimo faktus, bet turi ir kitas galimybes įvertinti pajamų šaltinių realumą. Paaiškinimai nėra vienintelė mokesčių administratoriaus įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms pagrįsti, šis įrodymas gali būti atmestas kaip nepagrįstas, jeigu jis nėra paremtas (patvirtintas) kita byloje esančia informacija. Nagrinėjamu atveju, būtent tokio pagrindimo ir yra stokojama. Mokesčių administratorius savo sprendimu, nurodydamas vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, siekia, kad byloje būtų surinkti kuo tikslesni įrodymai, o jų vertinimas atliktas visapusiškai, remiantis mokestiniuose teisiniuose santykiuose galiojančiomis įrodinėjimo taisyklėmis.

26. Pabrėžė, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalis mokesčių administratoriui riboja galimybę mokėtojui perskaičiuoti mokesčių sumas, tačiau nedraudžia tikrinti pajamų realumo. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį, remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

27. Dėl pareiškėjos skundo motyvų, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistas ekonomiškumo principas, pabrėžė, jog jokie norminiai aktai neriboja mokestinio tikrinimo trukmės (išskyrus, kai tikrinimas atliekamas pas mokesčių mokėtoją), ar numato tik rekomenduojamus tikrinimo atlikimo terminus, todėl tai, ar mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmai truko protingą laiką, spręstina kiekvienu konkrečiu atveju, nes tai priklauso nuo tikrinimo apimties, mokėtojo veiklos pobūdžio, nuo to, ar mokėtojas bendradarbiauja, operatyviai teikia dokumentus, informaciją ir pan. Mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius, mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Todėl mokesčių mokėtojas negali būti atleistas nuo pareigos mokėti mokesčius vien dėl to, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu atsiranda būtinybė atlikti pakartotinius (papildomus) mokesčių administratoriaus veiksmus, pakartoti administracines procedūras ir pan. Mokesčių administratoriaus veiklos pagrindinė funkcija yra užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, kuriai įgyvendinti mokesčių administratorius turi imtis visų jam teisės aktų suteiktų priemonių. Be to, kaip matyti iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos, G. M. pajamų šaltiniai ir atliekamos finansinės operacijos yra prieštaringos, teikiami abstraktaus pobūdžio paaiškinimai, deklaracijos galimai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjos mokestinio ginčo iniciavimas (atlikus G. M. pajamų analizę galėtų būti priimtas ir pareiškėjai palankus sprendimas, jei ūkinės operacijos atitinka pareiškėjos nurodytas aplinkybes) ir reikalavimas, kad atsakovas priimtų galutinį sprendimą byloje, kurioje nepakanka duomenų, galimai yra siekis išvengti pareiškėjos dukters mokestinio patikrinimo – jo neatliekant arba taikant patikrinimo senaties terminą.

28. Pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu 2013 m. kovo 4 d. buvo surašyta specialisto išvada ikiteisminiame tyrime. Į bylą nebuvo pateikta duomenų apie institucijų veiksmus pareiškėjos atžvilgiu pagal minėtą specialisto išvadą. Tuo atveju, jei dėl tam tikrų pareiškėjos veiksmų būtų pasisakyta baudžiamojoje byloje, galimai būtų koreguojami mokestinio patikrinimo rezultatai.

II. 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 58–66) pareiškėjos skundą atmetė.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl VMI 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 68-90, kuriuo buvo pavesta Šiaulių AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą dėl Šiaulių AVMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. (1)FR0682-82 ir priimti naują sprendimą, bei jį patvirtinusio Komisijos 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. S-143 (7-144/2015) teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Teigė, kad centrinio mokesčių administratoriaus teisė, išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą, pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą įtvirtinta MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Nagrinėjamu atveju VMI konstatavo, kad tiksliam pareiškėjos gautų pajamų įvertinimui gali būti svarbios aplinkybės, susijusios su jos dukters gautomis pajamomis. Tokią išvadą VMI padarė nustačiusi, kad byloje yra pateikti prieštaringi duomenys, o galimai faktinės situacijos neatitinkančios G. M. deklaracijos neleidžia objektyviai įvertinti realios faktinės situacijos. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. ar buvo gautos pajamos. Teismas sutiko su Komisijos bei centrinio mokesčių administratoriaus išvada, kad vertinimui pateikti prieštaringi duomenys neleidžia tiksliai bei objektyviai įvertinti pareiškėjos gautų pajamų. Todėl, siekiant priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, būtina atlikti detalų faktinių aplinkybių įvertinimą.

32. Dėl pareiškėjos teiginių, kad G. M. pajamų analizės rezultatai nepaneigs fakto, jog pinigai buvo perduoti pareiškėjai, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratoriui abejonių kėlė aplinkybės, susijusios su 2008 m. liepos 2 d. tarp pareiškėjos ir jos dukters sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos pagrindu pareiškėjos gautomis sumomis. Įvertinęs faktines aplinkybes (pareiškėja pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį gautas sumas grąžino dukrai G. M.; butas parduotas už kainą, gerokai viršijančią buto rinkos vertę), suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, mokesčių administratorius pareiškėjos atitinkamus teiginius vertino kritiškai. Centrinis mokesčių administratorius laikėsi pozicijos, kad, siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjos mokestinę prievolę, tame tarpe ir minėtų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautų sumų realų gavimą, reikalinga detali G. M. pajamų analizė. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent pajamų gavimas pagal 2008 m. liepos 2 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį laikytinas nepakankamai motyvuotu ir nelaikytinas nustatytu faktu. Mokesčių administratorius, atlikęs pakartotinį patikrinimą įvertins, ar šios pajamos gali būti laikomos faktiškai gautomis ir įskaičiuojamos į pareiškėjos mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas bei atimamos iš patirtų išlaidų. Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog pajamų gavimo faktas yra nustatytas ir dėl to pakartotinis patikrinimas neturi prasmės.

33. Teismas nesutiko su pareiškėjos atstovės teiginiais, kad pareiškėjos iš dukters gautos lėšos nėra apmokestinamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 19 p.). Byloje nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius, konstatavęs, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, papildomai apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną GPM. Viena iš priežasčių, dėl kurios VMI sprendimu buvo skirtas pakartotinis patikrinimas, buvo reikalingumas įsitikinti pareiškėjos gautų pajamų realumu. Nuo šio patikrinimo rezultatų priklauso, ar pareiškėjos nurodytos iš dukros gautos pajamos bus pripažintos faktiškai gautomis, ir bus pridedamos prie mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, pagrindžiančių jos patirtas išlaidas. Todėl pakartotinio mokestinio patikrinimo metu įvertinus reikšmingas aplinkybes, gali būti konstatuotas kitoks nei Šiaulių AVMI apskaičiuotas pareiškėjos pajamų ir išlaidų skirtumas, t. y. kitokia neapmokestintų pajamų suma, kitokia mokestinė prievolė. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius patikrinimo akte tiksliai nekvalifikavo pajamų ir išlaidų skirtumo prigimties ir nenustatė šių neapmokestintų pajamų šaltinio. Šios aplinkybės bus vertinamos pakartotinio patikrinimo metu. Todėl nėra pagrindo prezumpcijai, kad šios pajamos bus priskirtos dukros pareiškėjai padovanotomis pajamomis, todėl neapmokestinamos vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punktu.

34. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad G. M. patikrinimas yra negalimas, nes yra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas mokesčių perskaičiavimo terminas. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, senaties terminas taikomas mokesčių apskaičiavimui ir perskaičiavimui. Nagrinėjamu atveju, centrinis mokesčių administratorius pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą, motyvuodamas tuo, kad G. M. detali pajamų analizė gali būti reikšminga pareiškėjos apmokestinimui. Taigi, mokestinis patikrinimas vykdomas dėl pareiškėjos, o ne dėl jos dukros mokestinės prievolės įvertinimo. G. M. pajamų analize nesiekiama apskaičiuoti jai papildomai mokėtinų mokesčių. Ji reikšminga tik kaip priemonė, galinti padėti tiksliai įvertinti pareiškėjos mokestinę prievolę.

35. Dėl pareiškėjos teiginių, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsisakė vadovautis G. M. pateiktomis GPM ir privačių interesų deklaracijomis, nes, vadovaujantis MAĮ 73 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, jog mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, teismas nurodė, kad VMI sprendime konstatuota, jog G. M. nepateikė aiškaus 2008 metais motinai sumokėtų 71 897 Lt ir 108 000 Lt pajamų šaltinio. G. M. mokesčių administratoriui 2014 m. kovo 20 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, tačiau buvo nustatyta, kad motinai pervestos sumos negalėjo būti pagrįstos pateiktoje deklaracijoje nurodytais duomenimis. Iš VMI sprendimo matyti, kad būtent privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenys kėlė mokesčių administratoriui abejonių dėl G. M. pareiškėjai perduotų pinigų šaltinio. Kaip teisingai nurodė Komisija, MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingumo prezumpcija taikoma mokesčių deklaracijoms, o ne privačių interesų deklaracijoms. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė vadovautis išimtinai privačių interesų deklaracijoje pateiktais duomenimis.

36. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsisakė derėtis su ja dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (MAĮ 71 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju VMI nustatė, kad pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų objektyviam sprendimui priimti, nurodydama aplinkybes, kurias reikėtų papildomai ištirti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pavesdamas atlikti pareiškėjos pakartotinį mokestinį patikrinimą, kaip tik ir siekia, kad tokie duomenys būtų surinkti. Be to, MAĮ 71 straipsnio 1 dalis neįtvirtina imperatyvios pareigos mokesčių administratoriui pasirašyti susitarimą kiekvienu atveju su mokesčio mokėtoju, o tik suteikia teisę susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

37. Dėl pareiškėjos nurodyto ekonomiškumo principo pažeidimo teismas nurodė, kad mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į vienintelę imperatyvaus pobūdžio sąlygą – būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Tokia sąlyga iš esmės reiškia tai, kad mokesčių administratoriaus teisė pasirinkti, ar pratęsti mokestinį patikrinimą, nėra absoliuti, bet privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, t. y. objektyvią būtinybę (objektyvias priežastis) atlikti tam tikrus patikrinimo veiksmus (pvz. išreikalauti papildomus dokumentus, informaciją ir pan.). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrindė būtinybę atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą, siekiant visapusiškai įvertinti faktines aplinkybes ir priimti objektyvų sprendimą. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai nelaikytini nepagrįstu vilkinimu ar nepateisinamu neveikimu, ar savo pareigų nevykdymu.

III. 38. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 71–80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

39. Pareiškėja, pakartodama argumentus, išdėstytus savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad minėtas teismas skundžiame sprendime iš esmės rėmėsi ginčijamuose mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose nurodyta argumentacija, o toks teismo sprendimas yra laikomas be motyvų.

40. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 88–96) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

42. 2017 m. gruodžio 20 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl administracinės bylos sustabdymo, kuris yra atmestinas. Prašyme nurodytas bylos sustabdymo pagrindas visiškai nepagrįstas, kadangi iš mokesčių administratoriaus pusės nėra gauta jokio patvirtinimo apie prasidėjusį derybinį procesą dėl susitarimo dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų. Tikrinamoje administracinėje byloje nėra ir kitų pagrindų, nenurodytų 2017 m. gruodžio 20 d. prašyme, kurie galėtų lemti bylos sustabdymą, todėl administracinė byla nagrinėtina iš esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.).

43. „Įstatymų leidėjas neapibrėžė sąlygų, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą. Tai paliko spręsti pačiam mokesčių administratoriui. Vadinasi, pastarojo teisinio vieneto diskrecijos teisė priimti sprendimą dar kartą atlikti patikrinimą ar ne, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jei yra priimamas sprendimas dėl pakartotinio patikrinimo, tai toks teisės aktas turėtų būti tinkamai motyvuotas bei pagrįstas, suderinamas su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Teigtina, jog priimant sprendimą dėl pakartotino mokestinio patikrinimo būtina atsižvelgti į pirminio patikrinimo metu galimai padarytas tyrimo spragas bei realias galimybes jas užpildyti pakartotinio mokestinio patikrinimo metu, pačio mokestinio ginčo esmę, jo problematiką, tikslingumą surinkti papildomus konkrečius faktinius duomenis konkrečiam siekiamam tikslui. Kiekvienu atveju turi būti pakankamai aiškiai pažymėta, ko siekiama pakartotinio patikrinimo metu ir, kas konkrečiai dar turėtų būti atliekama“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2214/2013).

44. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad „<...> Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis - pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras <...>” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1881-556/2015). O tikrinamoje administracinėje byloje nėra disputo, jog pastarojo tikslo mokesčių administratorius ir siekė. Pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas buvo grįstas poreikiu, atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, dar kartą (iš naujo) spręsti dėl ginčų sumų kvalifikavimo (žr. šios nutarties 24 p.).

45. Teisėjų kolegijos nuomone, centrinis mokesčių administratorius motyvavo, dėl ko apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas negali būti tvirtinamas. Tą patį padarė ir Mokestinių ginčų komisija. Byloje esanti medžiaga neleidžia abejoti, jog įvardytos mokestinio patikrinimo spragos bei reikalingumas jas užpildyti suponuoja pakartotinį tyrimą. Pastebėtina, kad tai, betarpiškai susiję su teisinga bei pagrįsta galima mokesčių našta, kurią lemia tinkamas mokestinės bazės nustatymas, kas negali būti apspręsta neturint patikimų, nekeliančių abejonių duomenų, t. y. neatlikus pakartotinio tikrinimo.

46. Paneigiant mokesčių administratoriui galimybę atlikti pakartotinį patikrinimą, kai tam yra konkretus bei pagrįstas poreikis, būtų sukliudyta įvykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimą – pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pakartotinis patikrinimas būtent ir užtikrina teisingumo, protingumo ir gero administravimo principų laikymąsi. Trūkumas faktinių duomenų neabejotinai gali sąlygoti nevisapusiško bei neobjektyvaus sprendimo priėmimą, o taip pat ir galimus teisminius ginčus.

47. Būtina pabrėžti, kad tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2214/2013). Antra vertus, nėra jokių abejonių dėl to, kad tyrimas administruojant mokesčius turi būti atliekamas ir nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą, bet šiuo konkrečiu atveju pastarųjų aplinkybių nenustatyta.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo ir teiginiui, kad yra veikiama prieš greitą ir ekonomišką mokestinio ginčo išsprendimą. Be faktinių duomenų visumos bei tinkamo jų įvertinimo sprendimas negalėtų būti teisėtas bei pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d.).

49. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakartotinio tyrimo metu pareiškėjai nebus paneigta teisė teikti papildomus įrodymus dėl su pakartotiniu patikrinimu kylančių klausimų, o mokesčių administratoriaus sprendimas nebūtinai gali būti nepalankus mokesčių mokėtojui.

50. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, su kuom nėra pagrindo sutikti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas priimdamas sprendimą įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą taip pat yra pabrėžęs ir EŽTT, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d sprendimą Hirvisaari prieš Suomiją). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, pateikė vertinimą dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo, todėl teigti, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

51. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimas ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas dėl pakartotinio tyrimo buvo įvertinti tinkamai, laikantis formuojamos administracinių teismų praktikos analogiškose ar panašiose bylose, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-3051-438/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius