a2fcafbb-df00-4e7e-a603-7948d6a0ce8e · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-203-805/2020 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00856-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) A L Y T A U S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovei advokatei Onai Barkauskienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A.

Z., J. Z., R. Z., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems A. Z., J. Z., R. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja A. K. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims A. Z., J. Z., R. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo V.

Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ ir valdo jį Å¡iuo metu. PareiÅ¡kime nurodė (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 1-4), kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas V. Z.. Po jo mirties liko tėvo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas sus statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai A. Z. ir V. Z. surašė bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , kuriuo savo mirties dienÄ sutuoktiniai daro tokį patvarkymÄ : mirus A.

Z. pastarajai priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktiniui V. Z., o mirus V. Z., pastarajam priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktinei A. Z.. Po V. Z. mirties A. Z. dėl sveikatos bÅ«klės į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais nesikreipė, paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio V. Z. palikimÄ neužvesta. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja dar tėvui V. Z. esant gyvam rÅ«pinosi tėvais, aprÅ«pindavo juos maistu, medikamentais, prižiÅ«rėjo sodybÄ , darže sodindavo daržoves, bulves.

Tėvui mirus, ji toliau slaugo nevaikÅ¡tančiÄ motinÄ , prižiÅ«ri sodybÄ , moka mokesčius, valdo visÄ turtÄ kaip nuosavÄ . Tačiau, nors įstatymo nustatytu laiku pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, mano, kad mirusiojo palikimÄ priėmė aktyviais veiksmais per tris mėnesius po pastarojo mirties, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti jo palikimÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja A. K. pareiÅ¡kimÄ palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V.

Z.. PrieÅ¡ dvejus metus iki tėvo mirties jos motina patyrė insultÄ , po ko iÅ¡ tėviÅ¡kės pasiėmė motinÄ gyventi pas save į (duomenys neskelbtini). Sodyboje pasiliko gyventi vienas neįgalus pareiÅ¡kėjos brolis J. Z.. Likęs paveldimas turtas – sodyba ir 7-8 ha žemės. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėja kiekvienÄ savaitgalį važinėja į tėvų namus, moka mokesčius už elektrÄ , Å¡iukÅ¡les, turto draudimo mokesčius, nuveža broliui maisto. Ties namais yra apie 1 ha žemės, joje sodina bulves, turi pastatytÄ Å¡iltnamį, jame augina pomidorus.

Paaiškino, kad ūkininkui Š., tikslu neapleisti žemės, ji leidžia naudotis likusia dirbamos žemės dalimi, ji užsėta kviečiais, už tai atsilyginama grūdinėmis kultūromis. Paaiškino, kad be minėto nekilnojamojo turto, tėvų namuose liko televizorius, kiti namų apyvokos daiktai. Brolis J. Z. sodyboje laiko avis, kurias pasišeria pats, grūdų papila, apsitvarko buityje, tačiau didelių darbų dėl neįgalumo, kuris nustatytas šiam iškritus iš medžio, dirbti neišgali, jam pačiam reikalinga priežiūra ir pagalba.

PaaiÅ¡kino, kad motina dėl prastos sveikatos bÅ«klės į notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal bendrÄ jį tėvų testamentÄ nesikreipė, ji žino apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir neprieÅ¡tarauja, kad palikimas tektų pareiÅ¡kėjai, toks yra visos Å¡eimos, t. y. jos brolio ir sesers sutarimas. PareiÅ¡kėja palaidojo tėvÄ , rÅ«pinasi (duomenys neskelbtini) esančia kapaviete, prižiÅ«ri ir slaugo motinÄ , kuri praktiÅ¡kai nepaeina ir negali rÅ«pintis palikimu, tėvo mirties dienai ji gyveno tėvų namuose.

PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Ona Barkauskienė teismo posėdyje palaiko pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) Jo vardu registruota apie 8 ha žemės sklypas ir 0,9294 ha žemės su statiniais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai surašė bendrÄ testamentÄ , tačiau palikėjo sutuoktinė dėl prastos sveikatos bÅ«klės į notarÄ nesikreipė, nes ja pačia reikalinga rÅ«pintis, praktiÅ¡kai nejuda. PraktiÅ¡kai po tėvo mirties aktyviais veiksmais viskuo rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja, ji mokėjo mokesčius, draudimo įmokas už nekilnojamÄ jį turtÄ pagal palikėjo sudarytas sutartis, prižiÅ«ri sodybÄ , laidojo tėvÄ , lanko kapavietę.

Suinteresuoti asmenys R. Z. ir J. Z. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 46, 47), kuriuose nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos A. K. pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo sutinka. Patvirtino, jog A. K. po tėvo V. Z. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti mirusiojo palikimÄ ir valdo jį Å¡iuo metu. Suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 29-30), kuriame nurodo, jog prieÅ¡taravimų Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 41-43), kuriame nurodė, kad palieka teismui vertinti ar pareiÅ¡kėjos A. K. pateikti įrodymai bei pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuoti asmenys R. Z. ir J. Z., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos bÅ«dami tinkamai informuoti apie paskirtÄ teismo posėdį (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 69-70, 71-72, 50-51, 54-55), į jį neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti suinteresuotiems asmenis nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas bei suinteresuotas asmuo A. Z., bÅ«dami tinkamai informuoti apie teisę per teismo nustatytÄ terminÄ pateikti atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , jų nepateikė (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 27-28, 38-39), termino pratęsti neprašė, bÅ«dami tinkamai informuoti apie paskirtÄ teismo posėdį į jį neatvyko (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 52-53, 67-68), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Vertinant, buvo ar ne palikimas kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Z., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su A. Z. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 14), santuokoje susilaukė trijų vaikų – J. Z., A. K. bei R. Z. (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 10, 11). V.

Z. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2016 m. gegužės 27 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 15). Mirusiojo V. Z. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 27321/87277 dalis bei 25309/87277 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 20-23); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 16-19).

V. Z. ir jo sutuoktinė A. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrÄ sutuoktinių testamentÄ paliekant turtÄ Ä¯pėdiniams, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 8-9), pagal kurį mirus A. Z. pastarajai priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktiniui V. Z., o mirus V. Z., pastarajam priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktinei A. Z.. Testatoriai susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtÄ lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldi J.

Z., A. K. ir R. Z.. Paveldėjimo byla į V. Z. palikimÄ nėra užvesta (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 7). PasiÅ«lius pareiÅ¡kėjai A. K. iki teismo posėdžio dienos pateikti papildomai įrodymus, kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo V. Z. (duomenys neskelbtini) mirties bÅ«tent per teismo nustatytÄ terminÄ priėmė mirusiojo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ ir, kad tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinės valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, į teismo posėdį buvo pateikti V.

Z. bÅ«sto draudimo įmokas pagrindžiantys įrodymai (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 76, 77, 78). Å ie duomenys patvirtina, kad už laikotarpius nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 20 d. bei nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto draudimo įmokas V. Z. vardu mokėjo pareiÅ¡kėja (CPK 177-178 straipsniai). Po V. Z. mirties per įstatymo nustatÄ terminÄ nei palikėjÄ pergyvenusi testamentinė įpėdinė – sutuoktinė A. Z., nei pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – pareiÅ¡kėja A.

K., J. Z. bei R. Z. nesikreipė į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip numato CK 5.49 straipsnio 3 dalis, pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimÄ , bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Kaip patvirtina notaro biuro pažyma, paveldėjimo byla į mirusiojo V. Z. palikimÄ neužvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo tėvo V.

Z. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis). Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Jeigu pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s pareiÅ¡kėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Å ios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nustatymo. PareiÅ¡kėjos A. K. nurodytas aplinkybes, jog ji po savo tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ ir valdo jį Å¡iuo metu, kadangi dar tėvui esant gyvam rÅ«pinosi tėvais, aprÅ«pindavo juos maistu, medikamentais, prižiÅ«rėjo sodybÄ , darže sodindavo daržoves, bulves, tėvui mirus, ji toliau slaugo nevaikÅ¡tančiÄ motinÄ , prižiÅ«ri sodybÄ , moka mokesčius, valdo visÄ turtÄ kaip nuosavÄ , patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A.

Č. bei M. V. (CPK 189-192 straipsniai). Liudytojas A. Č. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad buvo ilgÄ laikÄ pareiÅ¡kėjos tėvų kaimynas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , pažinojo velionį V. Z., jo Å¡eimÄ , vaikus. PaaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje yra trys vaikai: J., R. ir A.. Palikėjo žmona prieÅ¡ du metus patyrė insultÄ , dėl ko A. iÅ¡sivežė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Senoji Z. pažįsta žmones, su ja pasikalba, tačiau ji juda tik invalido vežimėlio pagalba. Žino, kad Z. (duomenys neskelbtini) turėjo apie 8 ha žemės, kuri ribojasi su jais.

J. Z. yra palikėjo sÅ«nus su negalia. PaaiÅ¡kino, kad daugiausia palikėjo namuose dirba pareiÅ¡kėja, Å¡i dukra atvažiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini), A. palaidojo tėvÄ . Patikino, kad sodyba sutvarkyta, prižiÅ«rėta, apÅ¡ienauta. Kiek yra žinoma liudytojui, be namų Å«kio paskirties (1 ha), yra dar apie 3 ha dirbamos žemės ir likusi dalis pievos, ganyklos. Visa žemė apžiÅ«rėta, dirbama. Prie namų yra sodas, pagrindinis pastatas, kluonas, tvartas, „sklepas“, visi pastatai tvarkingi, atvestas vandentiekis, namas kÅ«renamas malkomis, tvarkosi ir dirba čionai pareiÅ¡kėja ir žiemÄ , ir vasarÄ .

Liudytojas M. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, kadangi tenka dažnai lankytis (duomenys neskelbtini), yra likę apie 8 ha žemės, pastatai, namas, tvartas, kluonas. Liudytojas pažįsta visus tris palikėjo vaikus, įvardijo juos vardais – A., R. ir J., su juo yra draugai. Jų motina yra po insulto, bendraujanti, tačiau prastos sveikatos. PaaiÅ¡kino, kad A., po tėvo mirties Å¡ių metų gegužės mėnesį, kiekvienÄ savaitgalį su brolio J. sÅ«num vyksta tėviÅ¡kėn. J. yra pensininkas ir invalidas, A. kas savaitgalį jam nuveža maisto, nuperka duonos, iÅ¡plauna, sutvarko namus, ji taip pat suruoÅ¡ia malkas kÅ«renimui, vaikai palaidojo tėvÄ , kapavietę žiÅ«ri.

Palikėjo kita dukra R. taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena. Kaip numato CK 5.49 straipsnio 3 dalis, pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimÄ , bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjos, jos atstovės, liudytojų paaiÅ¡kinimus dėl mirusiojo V. Z. palikimo priėmimo.

Suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų paaiÅ¡kinimais visų bylos duomenų kontekste. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad po V. Z. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė jo įpėdinė A. K., kuri jį valdė, naudojosi, prižiÅ«rėjo, turtu rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 12,19 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,29 Eur (dvylika eurų 29 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pareiÅ¡kėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Loreta Radzevičienė