a2faddab-eeb9-4bba-b75d-40dc0ff27919 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                              Civilinė byla Nr. 2S-818-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03473-2014-6                                             Procesinio sprendimo kategorija 75.7; 118.3; 121.14; 122.4.; 128.11; 129.18; 129.19.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A.

B. ir R. B. atskiruosius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4546-251/2014 pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ suinteresuoti asmenys V. V., N. V., R. B., dėl antstolio R. K. veiksmų, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi su skundu į antstolį R. K. praÅ¡ydamas panaikinti 2013-03-04 turto areÅ¡to aktÄ Nr. S-83-13, laikant jį neteisėtu ir nepagrįstu, bei panaikinti varžytinių procesÄ tuo pagrindu, kad vykdomas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ svetimo turto.

Nurodė, kad vykdomajame raÅ¡te Nr. 2-06-291/2011 skolininku nurodytas tik jis, todėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreiptas į jo sutuoktinės R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Atsižvelgiant į tai, 2013-03-04 turto areÅ¡to aktas Nr. S-83-13 laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėjo, kad iÅ¡ antstolio negavo patvarkymo apie varžytinių paskelbimÄ , todėl negalėjo apskųsti jo veiksmų. Papildomai nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui V. V. yra neskolingas, kadangi žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojui grÄ Å¾intas natÅ«ra.Antstolis R.

K. 2014-05-05 patvarkymu atsisakė tenkinti skundÄ ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Å iaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad dėl 2013-03-04 turto areÅ¡to akto Nr. S-83-13, kurį skundė pareiÅ¡kėja, Å iaulių apylinkės teismas jau yra pasisakęs 2013-04-19 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-3015-650/2013), kurioje nurodė, kad antstolis pagrįstai taikė areÅ¡tÄ skolininko A. B. sutuoktinės R.

B. turimam nekilnojamam turtui. Be to, 2013-08-19 nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-510-372/2013) Šiaulių apygardos teismas taip pat jau yra pripažinęs, kad prievolė išieškotojui yra ne asmeninė A. B. prievolė, o bendra sutuoktinių prievolė. Pažymėjo, kad skolininkas nepagrįstai iš naujo kelia tuos pačius klausimus, kadangi nereikia iš naujo įrodinėti prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nebėra skolingas, taip pat jau yra pasisakęs Šiaulių apylinkės teismas 2013-12-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4280-772/2013 bei Šiaulių apygardos teismas 2014-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-219-154/2014.

Å ie teismai, vadovaudamiesi bylos medžiaga, nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atsiskaitęs su iÅ¡ieÅ¡kotojais V. V. ir N. V. Antstolio teigimu, apie paskelbtas varžytines skolininkas buvo informuotas tinkamai LR CPK nustatyta tvarka. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl turto areÅ¡to 2013-03-04 akto Nr. S-8313 panaikinimo, likusioje dalyje skundÄ , dėl A. B. reikalavimo nutraukti varžytines, atmetė.

IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 98-1064/2011 duomenų teismas nustatė, kad 2011-10-20 antstolio R. K. patvarkymu buvo priimtas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo V. V. vykdomasis dokumentas Nr. 2-163-291/2011 dėl 32788,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. B. pagal 2011-01-24 Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimÄ . Vykdymo procese 2013-03-04 antstolis priėmė turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tavo R. B. priklausantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypo 1/3 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nurodant turto areÅ¡to mastÄ 17462,43 Lt.

Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3015-650/2013 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02024-2013-6) 2013-04-19 iÅ¡nagrinėjo tapatų pareiÅ¡kėjų A. B. ir R. B. skundÄ , dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims iÅ¡ieÅ¡kotojams V. V., N. V., antstoliui R. K. Å iaulių apylinkės teismas 2013-04-19 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų skundus. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad sutuoktinių skoloms taip pat, kaip ir kitam turtui, taikoma prezumpcija, kad turtas (taigi ir skolos) yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Taip pat minėtoje civilinėje byloje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima konstatuoti, jog skolininko A. B. prievolė iÅ¡ieÅ¡kotojui yra asmeninė, todėl, teismo vertino, kad antstolis pagrįstai taikė turto areÅ¡tÄ ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinės R. B. nekilnojamajam turtui. 2013-08-19 Å iaulių apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo atskirÄ jį skundÄ dėl 2013-04-19 nutarties, paliko jÄ nepakeista ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai skunduose iÅ¡ naujo kelia A. B. prievolės iÅ¡ieÅ¡kotojui V.

V. pobÅ«džio klausimÄ , kadangi nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti prejudicinių faktų, nustatytų įteisėjusia teismo nutartimi ankstesnėse civilinėse bylose. Å iaulių apygardos teismas patvirtino, kad prievolė iÅ¡ieÅ¡kotojui yra ne asmeninė A. B. prievolė, o bendra sutuoktinių prievolė. Nagrinėjamu atveju atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjo keliamas reikalavimas panaikinti 2013-03-04 turto areÅ¡to aktÄ Nr. S-83-13 kaip neteisėtÄ jau buvo keliamas kitoje civilinėje byloje ir yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi, teismas sprendė, kad tapatus pareiÅ¡kėjo reikalavimas antrÄ kartÄ nebegali bÅ«ti nagrinėjamas, todėl civilinę byla Å¡ioje dalyje nutraukė.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ nutraukti varžytines, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ svetimo žmogaus turto, teismas atmetė tuo pagrindu, kad sprendžiant tapatų ginÄÄ tarp tų pačių asmenų, Å iaulių apylinkės teismas ir Å iaulių apygardos teismas patvirtino, kad prievolė iÅ¡ieÅ¡kotojui yra ne asmeninė A. B. prievolė, o bendra sutuoktinių prievolė. Esant tokioms aplinkybėms teismas nelaikė, kad varžytinės vykdomos iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ svetimo asmens turto, nes varžytinės vykdomos iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ Å¡eimos turto.

III. Atskirųjų skundų esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį, pripažįstant jÄ niekine; panaikinti ankstesnes Å iaulių apylinkės teismo nutartis kaip niekines ir negaliojančias; dėl byloje atsiradusių naujų aplinkybių, grÄ Å¾inti bylÄ Å¾emesnės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ ir pateiktus dokumentus iÅ¡ esmės; panaikinti turto areÅ¡to aktÄ Nr. S-83-13 (2013-03-04), kaip neteisėtÄ ; pripažinti pareiÅ¡kėjÄ nukentėjusiu dėl jam teismo daromo spaudimo, sÄ moningo bylos vilkinimo ir teisės į teisingÄ teismÄ praradimo.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1.

IeÅ¡kinys teismui paduotas ne dėl R. B. skolos, o dėl apelianto A. B. skolos ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik iÅ¡ apelianto asmeninio turto arba bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio pareiÅ¡kėjui priklausančios turto dalies. Apelianto sutuoktinės R. B. asmeninis turtas iÅ¡ varžytynių nerealizuotinas, kadangi jis yra asmeninis ir nepriklausantis jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Teismai aiÅ¡kiai neteisingai, taikydami įstatymÄ ne eilės tvarka, leido antstoliui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ R.

B. asmeninį turtÄ neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje toliau klaidingai vadovaujasi klaidingu civilinėje byloje Nr. 2-3015-650/2013 2013-04-19 priimtos nutarties teiginiu, kad apelianto prievolei iÅ¡ieÅ¡kotojams tenkinti iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ sutuoktinės asmeninio turto. Dokumentų, įrodančių, kad R. B. asmeninis turtas yra bendras Å¡eimos turtas, nėra. Nėra ir turto perdavimo jungtinei nuosavybei akto, be to, nuosavybės įteisinimo dokumente yra įraÅ¡as, kad turtas R.

B. paveldėjimo teise priklauso asmenine teise. Apelianto teigimu, norint iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. B. asmeninio turto, pirmiausia reikia panaikinti nuosavybės teisės dokumentÄ , kuriame atsispindėtų apelianto ir sutuoktinės R. B. turtas.2. Pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmų teisėtumo nesprendė, pateiktų nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nenagrinėjo, o tik rėmėsi ankstesnėmis teismo nutartimis, kurios yra negaliojančios ir komentavo apelianto skolÄ . Turto areÅ¡to aktas Nr. S-83-13, paliktas galioti kaip teisėtas teisinis dokumentas, nors teismas jam suraÅ¡yti nėra suteikęs teisinio pagrindo, t.y. aktas be vykdomojo raÅ¡to.

Pirmosios instancijos teismas piktnaudžiavo, netaikė įstatymo, neatsižvelgė į pasikeitusias bylos aplinkybes ir į pateiktus papildomus dokumentus, o tik vadovavosi prielaidomis ir prezumpcijomis. Teismo Å¡aliÅ¡kumas - akivaizdus, todėl teisėjos pagalba, antstoliui neteisėtai pasipelnyti iÅ¡ apelianto sutuoktinės turto, vertintina kaip iÅ¡ anksto suplanuotas teisinis nusižengimas, reikalaujantis atskirojo tyrimo. Ankstyvesnės nutartys yra taip pat niekinės, pritaikant netinkamÄ Ä¯statymÄ .3. Apelianto skunduose keliamas turto areÅ¡to akto Nr. S-83-13 panaikinimo klausimas nėra tapatus ankstesnėms teismo nutartims, nes Å¡ioje byloje atsirado papildomi R.

B. turto teisinę padėtį nusakantys dokumentai. SÄ moningas bylos nenagrinėjimas yra tik teismo pagalba padėti antstoliui toliau atiminėti neteisėtai apelianto sutuoktinės R. B. asmeninį turtÄ , žalojant jai sveikatÄ ir kenkiant Å¡eimos interesams.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja R. B. praÅ¡o panaikinti 2013-03-04 turto areÅ¡to aktÄ Nr. S-83-13 kaip neteisėtÄ ; panaikinti R. K. 2014-05-09 - 2014-05-16 vykdytas apeliantės asmeninio turto varžytynes; panaikinti 2014-06-19 Å iaulių apylinkės teismo nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ ; pripažinti apeliantę nukentėjusiÄ ja dėl neteisėto bandymo pasipelnyti iÅ¡ apeliantės turto, naudojant procesinį chuliganizmÄ ; bylÄ nagrinėti žodine tvarka dalyvaujant advokatui; iÅ¡kviesti suinteresuotÄ asmenį, apeliantės sutuoktinį A.

B. į teismo posėdį dėl parodymų davimo.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Vadovaujantis LR CPK 667 straipsniu teismui nereikėjo nustatyti skolininko daliesbendrojoje nuosavybėje ir teismas to nedarė, kadangi apeliantės turtas turėjo aiÅ¡kų asmeninėsnuosavybės statusÄ . Mano asmeninio turto kilmė nusakyta ir jo teisinė registracija atitiko LR CK3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ir 3.89 straipsnio 2 dalį. Be to, LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas pritaikytas melagingai, nes byloje nėra nei apeliantės sutikimo sudaryti sandorį, nei apeliantės vėlesnio sandorio patvirtinimo, nei sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, tai tik teismo klaidinanti interpretacija, sukuriant prielaidÄ , t.y. preziumuojama, kad apeliantės asmeninis turtas yra bendra apeliantės ir jos sutuoktinio jungtinė nuosavybė ir, kad prievolė iÅ¡ apeliantės asmenino turto toliau priverstinai gali bÅ«ti kildinama.

Apeliantės paveldėtas turtas atitinka įstatyme numatytus asmeninio turto teisės požymius, todėl negali būti preziumuojamas kaip bendra jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismo vadovavimasis ankstesnėmis neteisėtomis teismo išvadomis yra niekinis. Apeliantės nuomone, vadovaujantis civilinėje byloje Nr. 2-3015-650/2016 (teismo proceso Nr. 2-70-3-02024-2013-6) 2013-04-19 priimta nutartimi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir iškreiptai (naudojant ankstesnius tikrovės neatitinkančius teiginius) aiškina, jog apeliantės turtas laikytinas šeimos turtu.

Skundžiamojoje nutartyje toliau bandoma įteigti, kad antstolio 2013-03-04 turto areÅ¡to aktas yra pagrįstas, nors jis iki Å¡iol neturi jokio teisinio pagrindo.2. Apeliantės sutuoktinis nebedisponuoja turtu, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-11-26 yra grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojams natÅ«ra. Tai pagrindinis teiginys teismui, jog bylos aplinkybės yra pasikeitusios ir ginčo objektas (žemės sklypas) vėl grÄ Å¾intas į pirminę padėtį - praktiÅ¡kai pritaikyta restitucija, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo.

3. Apeliantė nėra pateikusi jokio civilinio ieÅ¡kinio ir nėra nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė jokioje byloje. Apeliantė kreipėsi į teismÄ tik su skundu, todėl jai nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas naikina bylos dalį, kurios net nėra bei kaip teismas be ieÅ¡kovo ir atsakovo galėjo iÅ¡kelti kažkokiÄ civilinę bylÄ ir jÄ (už akių iÅ¡nagrinėjus) bandyti nutraukti. Aplinkybes, jog pats teismas iÅ¡kėlęs bylÄ , pats jÄ ir nutraukė, apeliantė vertina kaip aiÅ¡kų teismo sukčiavimÄ ir sabotaÅ¾Ä ne tik prieÅ¡ apeliantę, bet ir prieÅ¡ visÄ apeliantės Å¡eimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai         Atskirieji skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Apeliantė R. B. pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodine tvarka, iÅ¡kviesti apeliantės sutuoktinį A. B. į teismo posėdį dėl parodymų davimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiama nutartimi byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų pozicija yra iÅ¡dėstyta procesiniuose dokumentuose, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 336 straipsnio 1 dalis).Kaip matyti iÅ¡ apeliantų atskirųjų skundų, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo A. B. skundas dėl varžytynių proceso panaikinimo, civilinės bylos dalyje dėl turto areÅ¡to 2013-03-04 akto Nr. S-83-13 panaikinimo nutraukimo, pagrįstumo ir teisėtumo.Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raÅ¡tas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į skolininko turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 98-1064/2011 duomenų matyti, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-1064/11 dėl 32788,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. B. iÅ¡ieÅ¡kotojų V. V. ir N. V. naudai pagal 2011-01-24 Å iaulių rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-163-291/2011.

Vykdymo procese 2013-03-04 antstolis priėmė turto areÅ¡to aktÄ Nr. S-83-13, kuriuo areÅ¡tuota R. B. priklausanti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo 1/3 dalis, turto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nurodant turto areÅ¡to mastÄ 17462,43 Lt (171-174 b.l., v.b. Nr. 98-1064/2011). 2013-03-12 pareiÅ¡kėjai A. B. ir R. B. pateikė antstoliui skundus dėl turto areÅ¡to akto Nr. S-83-13 panaikinimo (176-179 v. b.l.).

Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3015-650/2013 2013-04-19 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų A. B. ir R. B. skundus dėl antstolio veiksmų areÅ¡tuojant R. B. turtÄ , spręsdamas, kad pareiÅ¡kėjų skundų argumentai, jog antstolis neturėjo teisės areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjos R. B. turto yra nepagrįsti (190-192 v.b.l.). Å iaulių apygardos teismas 2013-08-19 nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį paliko nepakeistÄ (195-196 v.b.l.). Nagrinėjamu atveju apeliantai kelia tapatų reikalavimÄ panaikinti 2013-03-04 turto areÅ¡to aktÄ Nr. S-8-13 kaip neteisėtÄ , kurį grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir nurodytais 2013-03-12 antstoliui teiktuose skunduose.

Vadovaujantis LR CPK 293 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus pareiÅ¡kėjų skundų argumentus laikėsi pozicijos, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-12 iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2S-788-267/2014 dalyje pagal pareiÅ¡kėjos R.

B. reikalavimus dėl 2013-03-04 turto arešto akto panaikinimo turėjo būti nutraukta, kadangi tapatus pareiškėjos reikalavimas jau buvo išspręstas teisme (Šiaulių apygardos teismo 2014-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloja Nr. 2S-788-267/2014). Taip pat minėtoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad ankstesniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad skolininko A. B. prievolė išieškotojams nėra asmeninė, priešingai, ji yra bendra sutuoktinių prievolė, nes nenustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įsigytas A.

B. asmeninėn nuosavybėn. Å iaulių apygardos teismas vertino, kad esant tokiems teismų procesiniams sprendimams, pareiÅ¡kėja nepagrįstai kreipiasi į teismÄ pakartotinai reikÅ¡dama reikalavimus tiek dėl A. B. prievolės iÅ¡ieÅ¡kotojams pobÅ«džio, tiek dėl R. B. turto areÅ¡to teisėtumo. Nagrinėjamu konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs tai, kad Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-19 nutartis yra įsiteisėjusi, tapatus pareiÅ¡kėjų reikalavimas (2013-03-04 turto areÅ¡to akto Nr. S-8313 teisėtumo klausimas) jau iÅ¡spręstas teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis LR CPK 293 straipsnio 3 dalimi nutraukė bylos dalį dėl 2013-03-04 turto areÅ¡to akto Nr. S-8313 panaikinimo.

Be to teismo vertinimu, nors apeliantai ir nurodo, kad yra pasikeitusios bylos aplinkybės, tačiau iÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad duomenys apie apeliantei priklausančio turto statusÄ Å iaulių apylinkės teismui buvo žinomi nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-3015-650/2013 (167-169, 182, 191 v.b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl civilinės bylos dalyje nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų atskirųjų skundų argumentų, susijusių su turto areÅ¡to teisėtumu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos asmeninės nuosavybės, nepasisako.

Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantai netinkamai įgyvendina jiems suteiktas procesines teises ir pareigas vykdymo procese, jomis naudojasi nesavalaikiai, pakartotinai teikdami skundus dėl teismų jau iÅ¡nagrinėtų faktinių aplinkybių.IÅ¡ apeliantų skundų turinio matyti, kad apeliantai taip pat kelia paskelbtų varžytynių teisėtumo klausimÄ , teigdami, kad antstolio patvarkymo dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių negavo, todėl neturėjo galimybės apskųsti antstolio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Iš vykdomosios bylos Nr. 98-1064/2011 duomenų matyti, kad 2014-04-08 buvo paskelbtos pirmosios varžytinės dėl R. B. turto pardavimo ir apie tai pranešta vykdymo proceso šalims, skelbimas patalpintas portale www.evarzytines.lt (218 v.b.l.). 2014-04-08 antstolio pranešimas apie paskelbtas varžytines apeliantams siųstas apeliantų nurodytais adresais, tačiau pranešimai grįžo neįteikti.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų informavę antstolį apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ , byloje nėra. Vadovaujantis LR CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams Å¡io Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotÄ ja paÅ¡to siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo iÅ¡siuntimo dienos, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Å iaulių apygardos teismas 2014-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-788-267/2014 spręsdamas tų pačių apeliantų argumentų pagrįstumÄ , pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai R.

B. apie paskelbtas varžytines buvo praneÅ¡ta tinkamai. Apeliantų argumentai, kad varžytinės neteisėtos, kadangi, pasak jų, iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ svetimo turto, Å iaulių apygardos teismas minėta nutartimi atmetė, kaip nepagrįstus, kadangi konkrečiu atveju prievolė įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, todėl skola gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ abiejų sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Atsižvelgiant į konkrečias nurodytas aplinkybes ir Å¡iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į Å iaulių apygardos teismo 2014-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloja Nr. 2S-788-267/2014, padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantų argumentus dėl varžytynių neteisėtumo pripažinti pagrįstais, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.LR CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Vadovaujantis LR CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantų keliami reikalavimai pripažinti juos nukentėjusiais, nenagrinėtini ir dėl Å¡ių apeliantų reikalavimų nepasisakytina, kadangi įstatymo nuostatos imperatyviai draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 straipsnis).Apeliantai atskiruosius skundus taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios instancijos teismas sÄ moningai nenagrinėjo bylos, nevertino apeliantų pateiktų duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirųjų skundų argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡analizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiÅ¡kėjų argumentų ir paaiÅ¡kinimų.Su apeliantų argumentais, kad teisėja nagrinėjusi bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo Å¡aliÅ¡ka, antstolio naudai vertino įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Pažymėtina, kad viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (LR CPK 66, 68 straipsniai).

Tačiau visais atvejais teisėjas gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagristai abejoti byla nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagristoms abejonėms dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (LR CPK 65, 66, 71 straipsniai). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagristos konkrečiais įrodymais.

Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apeliantų nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kitų argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylÄ Nr. 2-4546-251/2014 nagrinėjančios teisėjos G.

J. nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Be to atkreiptinas dėmesys, kad 2014-06-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi teisėjos nušalinimo klausimas jau buvo spręstas ir pareiškėjo A. B. prašymas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas, nenustačius LR CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų bei tiesioginio ar netiesioginio teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjos nešališkumo (72-74 b.l.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų abejonės dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ esmės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu byloje, o ne su objektyviomis teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančiomis aplinkybėmis.Dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, pateiktÄ civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ dėl antstolio R. K. veiksmų, konkrečiu atveju atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantų atskirųjų skundų motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-19 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjams, suinteresuotiems asmenims.

Teisėja                                                                                                                        Vilija Valantienė