a2f97426-e4c6-4aed-a426-c4fad435f2c5 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-53-780/2012                                                                                 (Proceso Nr. 1-72-1-00334-2011-5)                                                Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.2.; 1.1.8.3.; 1.1.8.5.; 1.1.8.10.; 1.1.10.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.;2.3.6.4.5.;

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 4 d.Lazdijai   Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamiesiems D. M. ir M. M., kaltinamųjų gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, nukentėjusiajam R. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini)gimnazijos (duomenys neskelbtini)klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijai, neteistas, irM.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, Lazdijų (duomenys neskelbtini)gimnazijos (duomenys neskelbtini)klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijai teistas: 1) 2007 m. vasario 2 d. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pa­gal BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio prie­mo­nės – elgesio apribojimas 12 mėn. – uždrausta be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontro­liuo­jan­Äių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 2) 2007 m. liepos 11 d. pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., remiantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinta su 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams; 3) 2009 m. vasario 13 d. pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn.; 4) 2009 m. liepos 13 d. pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., remiantis BK 63 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumai neiÅ¡nykę, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

    Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t a  t  ė : D. M. 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. 30 min., bendrininkų grupe su M. M., vieÅ¡oje vietoje, Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ranka sudavė ne mažiau du smÅ«gius R. M. į galvos sritį, M.

M. koja spyrus ne mažiau vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, taip pat spyrė ne mažiau vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos deÅ¡inio poakio srityje, deÅ¡inio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, nes dėl deÅ¡inio žandinio ančio apatinės sienelės lūžimo R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

M. M. 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. 30 min., bendrininkų grupe su D. M., vieÅ¡oje vietoje, Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , D. M. ranka sudavus ne mažiau du smÅ«gius R. M. į galvos sritį, jis koja spyrė ne mažiau vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, D. M. spyrus ne mažiau vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R.

M. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos deÅ¡inio poakio srityje, deÅ¡inio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, nes dėl deÅ¡inio žandinio ančio apatinės sienelės lūžimo R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme gėrė alų kartu su broliu M.

M., nukentėjusiuoju R. M., E. K. ir jo drauge, bei E. K. ir A. F.. Jis su nukentėjusiuoju susiginčijo dėl konflikto, įvykusio tarp jų prieÅ¡ tris metus, ir sudavė R. M. kumščiu į veidÄ . Kai po smÅ«gio nukentėjusysis norėjo eiti link jo, sudavė jam antrÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir nuo Å¡io smÅ«gio R. M. nugriuvo ant žemės. GriÅ«damas jis atsitrenkė į suoliukÄ ir taip galėjo susilaužyti žandikaulį. Nepamena ar dar įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam, nes brolis M. jį atitraukė nuo R.

M. ir jie išėjo namo. Jo brolis M. nukentėjusiojo nemušė. Su civiliniais ieÅ¡kiniais jis sutinka.    Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino visiÅ¡kai. Jis parodė, kad 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme gėrė alų kartu su broliu D. M., nukentėjusiuoju R. M., E. K. ir jo žmona, bei E. K. ir A. F.. Jo brolis D. susiginčijo su nukentėjusiuoju ir matė kaip brolis sudavė R. M. kumščiu į veidÄ . Tuo metu jis buvo nuėjęs prie malkų krÅ«vos nusiÅ¡lapinti, o brolis su nukentėjusiuoju ginčijosi prie stalo.

Po pirmo smÅ«gio nukentėjusysis nenugriuvo, o jo brolis sudavė R. M. antrÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. GriÅ«damas jis atsitrenkė į suoliukÄ ir palindo po stalu. Jis atbėgo nuo malkų krÅ«vos prie stalo ir atitraukė savo brolį nuo nukentėjusiojo. Brolis dar bandė įspirti R. M. kai jis brolį traukė nuo nukentėjusiojo, bet nepataikė. Jis pats nukentėjusiojo nemušė ir jam nespyrė, todėl nesutinka, kad žala bÅ«tų priteista iÅ¡ jo.

    Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2011 m. spalio 10 d. Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme, pavėsinėje gėrė alų kartu su E. K., broliais D. ir M. M. ir dar dviem jų draugais. Kartu su jais prie stalo buvo ir E. K. žmona, bet ji negėrė nes buvo nėščia. Jis susiginčijo su D. M., bet nepamena dėl ko. Pirmas jam sudavė į ausį D. M., po to dar sudavė į veidÄ ir jis nugriuvo nuo suolo tiesiai ant žemės. Suoliuko nekliudė. Nugriuvęs užsidengė veidÄ ir jautė, kad jį spardo.

Kas spardė jis nematė ir tiksliai nežino ar jam spyrė M. M.. Jis praÅ¡o priteisi 2000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, nes turėjo iÅ¡laidų važinėdamas pas gydytojus, pirkdamas vaistus, patyrė skausmÄ ir nepatogumų dėl sužalojimų, kurį laikÄ jam buvo užklijuota akis, skaudėjo sulaužytÄ Å¾andikaulį kai valgė, negalėjo valgyti bet kokio maisto ir dėl to patyrė daug nepatogumų. ŽalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų kaltinamųjų jeigu bus įrodyta ir M.

M. kaltė.   Liudytojas E. K. patvirtino, kad pas jį kieme prie stalo gėrė alų nukentėjusysis R. M., abu broliai M. ir du jų draugai, kurių jis nepažįsta. Su jais prie stalo buvo ir jo žmona, bet ji negėrė alkoholio. Vienu metu nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir D. M. sudavė ranka į veidÄ R. M.. Jis apramino besiginčijančiuosius, tačiau po kiek laiko D. M. vėl kirto R. M. į veidÄ . Kai pastarasis bandė atsistoti D. M. kirto antrÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir nukentėjusysis atsisėdo ant suoliuko.

Tada nuo malkų kÅ«gio atbėgo M. M. ir įsibėgėjęs spyrė R. M. į galvÄ . Å is nukrito nuo suoliuko ant žemės, o D. M. priÅ¡oko prie jo ir dar įspyrė gal tris kartus. M. M. taip pat įspyrė dar kartÄ . Liudytojas mano, kad nukentėjusysis matė kaip jam sudavė D. M., bet nematė kaip atbėgęs nuo malkų kÅ«gio jam spyrė M. M.. Liudytoja K. K. patvirtino, kad jos kieme prie stalo gėrė jos vyras E. su nukentėjusiuoju R. M., o vėliau atėjo abu broliai M. ir dar du jų draugai.

Su jais prie stalo buvo ir ji, bet negėrė alkoholio, nes laukėsi kÅ«dikio. Ji vienintelė prie stalo buvo blaivi. Vienu metu nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir D. M. sudavė rankÄ Ä¯ ausį R. M.. Po to jie buvo aprimę, bet po kiek laiko D. M. vėl kirto R. M. į veidÄ . Kai Å¡is bandė atsistoti nuo malkų kÅ«gio atbėgo M. M. ir įsibėgėjęs spyrė R. M. į galvÄ . Å is nukrito nuo suoliuko ant žemės ir jam ėmė bėgti kraujas. D. M. priÅ¡oko prie jo ir bandė įspirti, o jos vyras laikė D.

Ji nežiÅ«rėjo kÄ daro D. M., nes priklaupusi saugojo nukentėjusiojo galvÄ , o M. M. dar įspyrė nukentėjusiajam į kojas ir pilvÄ . Liudytoja S. K. patvirtino, kad išėjusi iÅ¡ namo į kiemÄ matė kaip ant suolo sėdinčiam nukentėjusiajam M. M. spyrė ir nukentėjusysis nukrito nuo suolo. M. M. dar spyrė ir gulinčiam, o ar mušė D. M. ji nematė. Liudytojas E. K. parodė, kad 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus g. 11 namo kieme prie stalo gėrė alų su broliais M., A. F., nukentėjusiuoju R.

M. ir jo draugu A.. Po to dar lyg buvo atėjusi pastarojo žmona. Vienu metu nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir jie susimušė. Jie sudavė smÅ«gius vienas kitam į veidÄ , krÅ«tinę. M. M. griebė savo brolį D. ir atitraukęs nuo nukentėjusiojo iÅ¡sivedė. Pats M. M. nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusysis ant žemės nugriuvęs nebuvo ir jo gulinčio nematė. Kai liudytojas su A. F. ir broliais M. išėjo iÅ¡ kiemo, nukentėjusysis sėdėjo prie stalo.

Kraujo ant nukentėjusiojo nematė. Liudytojas A. F. parodė, kad 2011 m. spalio 10 d., Vilniaus g., kieme prie stalo gėrė alų su broliais M., A. F. ir dar kažkokiais žmonėmis. Jis gal tris kartus buvo nuėjęs į lauko tualetÄ , nes suviduriavo. Po to išėjo namo. Jokio konflikto ir muÅ¡tynių jis nematė. Akistatų protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis R. M., liudytojai E. K. bei K. K. akistatų su M. M. metu patvirtino, jog nukentėjusiajam įspyrė ir M. M. (T 1, b.l. 97, 100-101, 102).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo atvirame kieme, kur stovi stalas ir suolai, kiemas neaptvertas. Ant stalo ir ant žemės netoli suolo rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (T 1, b.l. 3-8). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 869/11(6) konstatuota, kad R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos deÅ¡inio poakio srityje, deÅ¡inio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo (T 1, b.l. 8-9).Nors kaltinamasis D.

M. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, o kaltinamasis M. M. visiÅ¡kai nepripažino savo, tačiau bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus visus įrodymus teismas pripažįsta, kad jiems pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo pasitvirtino pilnai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia ne kaltinamųjų parodymais, o kitais bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, kurie paneigia kaltinamųjų versijÄ . Vertinant kaltinamųjų parodymus atsižvelgtina į tai, kad D. M. yra neteistas, o M.

M. turi keturis neiÅ¡nykusius teistumus už ankstesnius nusikaltimus, todėl įrodžius jo kaltę, pagal bausmių skyrimo taisykles, jam kaip recidyvistui gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Esant tokiai situacijai abu kaltinamieji, kurie yra broliai, turi akivaizdų suinteresuotumÄ nurodyti ne tikrÄ sias įvykio aplinkybes, bet pateikti tokiÄ Ä¯vykio versijÄ , kuri neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės ir galimo laisvės netekimo M. M., o už nukentėjusiojo sužalojimÄ atsakytų tik jo brolis D.

M., kuriam gresia daug Å¡velnesnė bausmė. Todėl vien tik kaltinamųjų parodymų nepakanka nustatyti įvykio aplinkybėms ir pripažinti, kad nukentėjusįjį sumušė vienas D. M., kaip tÄ teigia abu kaltinamieji. Be to, kaltinamųjų parodymai Å¡ioje byloje nebuvo nuoseklÅ«s, nes ikiteisminio tyrimo metu jie net neužsiminė apie tai, kad nukentėjusysis griuvo ant suoliuko ir galėjo į jį susižaloti, todėl tai tik patvirtina, kad jų parodymai teisme yra tik palankus sau įvykio aplinkybių traktavimas, o ne tikrÄ sias įvykio aplinkybes atspindintys kaltinamųjų parodymai.

Taip pat pabrėžtina, kad kaltinamųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kurie nekeltų abejonių dėl jų patikimumo. Domanto ir M. M. nurodomÄ Ä¯vykio versijÄ teisme patvirtino tik vienas liudytojas – E. K.. Tačiau teismas Å¡io liudytojo parodymų nelaiko patikimu įrodymu, kuriuo bÅ«tų galima patvirtinti kaltinamųjų parodymus ir pagrįsti M. M. nekaltumÄ . Nors liudytojas E. K. ir teigia, kad nukentėjusįjį mušė tik D. M., tačiau jo parodymai dėl kai kurių įvykio aplinkybių nesutampa nei su kitų liudytojų parodymais, nei su pačių kaltinamųjų parodymais.

Pabrėžtina, kad net ir neigdami M. M. kaltę abu kaltinamieji patvirtino nukentėjusiojo ir trijų liudytojų K. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis R. M. pats jokių smūgių D. M. nesudavė, o nuo patirtų smūgių buvo nugriuvęs nuo suolo ant žemės ir liko ten gulėti kai kaltinamieji, E. K. ir A. F. išėjo namo. Tuo tarpu pats liudytojas E. K. kategoriškai ir visiškai priešingai teigia, kad įvykio metu nukentėjusysis taip pat sudavinėjo smūgius D. M., kad nuo suolo ant žemės nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, kad gulinčio ant žemės nukentėjusiojo jis nematė, kad nukentėjusysis liko sėdėti prie stalo kai liudytojas su kaltinamaisiais išėjo namo.

Akivaizdu, kad liudytojas E. K. visiÅ¡kai prieÅ¡ingai nurodo tas pačias aplinkybes nei nukentėjusysis, kiti liudytojai ir net patys kaltinamieji, nors jie visi sėdėjo prie to paties stalo. Tai leidžia pagrįstai abejoti Å¡io liudytojo parodymų patikimumu ir jo parodymus vertinti kaip melagingus, apie tai praneÅ¡ant prokurorui BPK 257 str. nustatyta tvarka. Be to, E. K. yra kaltinamųjų draugas, todėl jis taip pat turi suinteresuotumÄ melagingais parodymais padėti M. M. iÅ¡vengti atsakomybės. Dėl nurodytų motyvų teismas atmeta kaltinamųjų ir liudytojo E. K. parodymus toje dalyje, kur jie teigia, kad nukentėjusįjį sužalojo tik D.

M., (BPK 305 str. 1 d. 2 p.), nes jie nepripažįstami patikimais įrodymais, kuriais teismas galėtų grįsti nuosprendį (BPK 20 str. 2 d., 5 d.).                Liudytojo A. F. parodymais teismas negali pagrįsti nei kaltinamųjų kaltės nei nekaltumo, nes šis liudytojas teigė nematęs jokio konflikto, todėl jo parodymais negalima nei patvirtinti nei paneigti kaltinamųjų ar kitų liudytojų parodymų.Tuo tarpu kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus patvirtina nukentėjusiojo R.

M. parodymai, liudytojų E. K., K. K., S. K. parodymai ir kiti šioje byloje ištirti objektyvūs įrodymai, dėl kurių patikimumo teismui abejonių nėra. Nors nukentėjusysis ir liudytojas E. K. įvykio metu taip pat buvo neblaivūs kaip ir kaltinamieji bei su jais atėję liudytojai E. K. ir A. F., tačiau vien dėl to abejoti jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus visiškai patvirtina liudytojų K. K. ir S. K. parodymai, o šios liudytojos alkoholio nevartojo ir buvo visiškai blaivios.

Abejoti visų liudytojų K. parodymais nėra jokio pagrindo ir jokios priežasties, nes jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s ir tarpusavyje sutampantys, jie savo parodymus patvirtino tiek akistatos su įtariamuoju M. M. metu, tiek teismo posėdžio metu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie galėjo bÅ«ti kaip nors įtakoti apkalbėti M. M.. Be to, ir pats M. M. nenurodė jokios priežasties, dėl kurios liudytojai turėtų pagrindÄ nepagrįstai jį kaltinti įspyrus nukentėjusiajam.

Pabrėžtina, kad net pats nukentėjusysis kategoriškai nekaltino M. M., nes tiksliai nematė kuris kaltinamasis kiek smūgių jam sudavė, todėl šie liudytojai neturi jokios logiškai paaiškinamos priežasties melagingai patvirtinti teismui, kad nukentėjusįjį sumušė abu kaltinamieji, jeigu iš tiesų jį būtų sumušęs tik vienas D. M.. Paties nukentėjusiojo negalėjimas kategoriškai pasakyti ar jam spyrė kaltinamasis M. M. savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad pastarasis to nepadarė, nes nukentėjusysis iš esmės konfliktavo su D.

M., kuris jį mušė rankomis tuo metu kai M. M. jam stipriai spyrė atbėgęs iÅ¡ toliau. Tai reiÅ¡kia, kad toks smÅ«gis nukentėjusiajam buvo netikėtas, kÄ patvirtino ir liudytojai K., todėl nukentėjusysis iÅ¡ tiesų galėjo nematyti ir nesuprasti, kad jam spyrė bÅ«tent M. M., kuris prieÅ¡ smÅ«gį buvo atokiau nuo jo. Tačiau tÄ aiÅ¡kiai matė ir teismui patvirtino liudytojai K..  Kadangi nebuvo nustatyta jokių esminių nukentėjusiojo R. M., liudytojų E. K., K. K. ir S. K. parodymų prieÅ¡taravimų ir jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti Å¡ių parodymų patikimumu, teismas neturi pagrindo atmesti Å¡ių parodymų ir pripažįsta, kad jie patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę.

Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas teismo medicinos eksperto surašytoje specialisto išvadoje, kuri nei teismui nei kitiems proceso dalyviams abejonių nekelia, todėl nusikaltimo pasekmės taip pat yra įrodytos. Aptartais nukentėjusiojo R. M., liudytojų E. K., K. K. ir S. K. parodymais, akistatų protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir iš dalies pačių kaltinamųjų bei liudytojo E. K. parodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D.

M., be jokios pateisinamos priežasties tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidÄ bei nugriuvusiam ant žemės ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į galvos sritį, o M. M. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nors liudytojai nurodė matę ir daugiau kaltinamųjų smÅ«gių nukentėjusiajam, tačiau teismas bylÄ nagrinėja tik kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ribose ir savo iniciatyva negali sunkinti kaltinimo. Nurodytus veiksmus kaltinamieji padarė veikdami bendrai ir turėdami bendrÄ tikslÄ sužaloti nukentėjusįjį, todėl jie atsako kaip bendravykdytojai už visas nukentėjusiojo sveikatai kilusias pasekmes.

Taip pat pripažintina, kad nukentėjusįjį kaltinamieji sužalojo atvirame kieme, kuris yra visai netoli gatvės, kitų asmenų akivaizdoje ir dienos metu. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡oje vietoje padarydami R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kaltinamieji sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti ir visiÅ¡kai atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. kvalifikacijÄ , kadangi nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdyta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kaltinamiesiems neturint jokios priežasties naudoti smurtÄ dėl labai seniai įvykusių nesutarimų, kurie jau buvo iÅ¡spręsti anksčiau, ir tai padaryta vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams ir akivaizdžiai bei įžūliai ignoruojant elementariÄ pagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Toks elgesys ne tik daro žalÄ sumuÅ¡tam nukentėjusiajam, bet ir trikdo bei Å¡okiruoja aplinkinius, nes smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje, kuris baigiasi niekuo dėto žmogaus kraujo praliejimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, akivaizdžiai pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sukelia aplinkiniams neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus. Kadangi tais pačiais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

   Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o at­­sa­ko­my­bę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusi­kals­tamÄ veikÄ jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes nemotyvuotas ir beprasmis smurto panaudojimas patvirtina, kad kaltinamieji elgėsi paveikti alkoholio. Individualizuojant bausmes kaltinamiesiems pabrėžtina, kad D. M. padarė vienÄ tyčinį nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , yra vienÄ kartÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, tačiau teistumo neturi, todėl remiantis BK 55 str. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – vieÅ¡ieji darbai, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p. – vienintelė sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į D.

M. asmenybę ir jo jaunÄ amžių, bausmės dydis už kiekvienÄ nusikaltimÄ nustatytinas Å¡iek tiek žemiau vidurkio. Tačiau kaltinamasis D. M. pripažino savo nusikalstamus veiksmus, dar neturi teistumo, seniÅ«nijos nėra charakterizuojamas neigiamai, yra jauno amžiaus ir dar mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, pats Å¡is baudžiamasis procesas jauno amžiaus kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri padės sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslus dar galima pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas skiriant atitinkamas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, reikalingas bausmės tikslams pasiekti (BK 75 str. redakcija). M.

M. padarė vienÄ tyčinį nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau yra teistas keturis kartus ir teistumai neiÅ¡nykę, praeityje jau buvo vienÄ kartÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vienÄ kartÄ bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, todėl jam kaip recidyvistui, remiantis BK 56 str., skirtina laisvės atėmimo bausmė už abu nusikaltimus. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į jo asmenybę ir nuolat besikartojančius nusikaltimus, kitomis bausmės rÅ«Å¡imis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų ir atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Toks kaltinamojo elgesys akivaizdžiai rodo jo polinkį nusikalsti ir patvirtina, kad jokios Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ bausmės negali sulaikyti jo nuo naujų nusikalstamų veikų.     Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į M. M. asmenybę ir didesnį jo polinkį nusikalsti, bausmės dydis už kiekvienÄ nusikaltimÄ nustatytinas didesnis nei D. M.. Nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini pilnai.

IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis nusikaltimo metu jautė fizinį skausmÄ , dėl panaudoto smurto patyrė nepatogumų, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kurį laikÄ negalėjo matyti viena akimi, skaudėjo sulaužytÄ Å¾andikaulį valgant ir negalėjo valgyti bet kokio maisto. Visos Å¡ios aplinkybės įvertintos pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. pripažintinos neturtine žala. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, į kaltinamųjų kaltės formÄ , ir nusikalstamų veiksmų pasekmes, teismas pripažįsta, kad reikalaujama priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio analogiÅ¡kose bylose. Be to, civilinio ieÅ¡kinio dydžio kaltinamieji neginčija. Patirtiems sužalojimams gydytis nukentėjusysis taip pat turėjo iÅ¡laidų vaistams, kelionėms vykstant pas medikus ir tyrėjus, todėl turi teisė reikalauti ir turtinės žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamieji neginčija ir turtinės žalos dydžio, todėl iÅ¡ jų priteistina ir nukentėjusiojo reikalaujama 1 000 Lt suma turtinei žalai atlyginti.                  Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys taip pat tenkintinas, nes ieÅ¡kovas žalÄ patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų apmokėjęs nukentėjusiajam suteiktas gydymo iÅ¡laidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusius kaltinamuosius (CK 6.280 str.).

IeÅ¡kinio dydis pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais (b.l. 118), kaltinamieji ieÅ¡kinio dydžio neginčija todėl ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai ir Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ kaltinamųjų priteistina 267,08 Lt suma.Žalos atlyginimas pagal abu ieÅ¡kinius priteistinas solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų, nes už bendrai padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam asmeniui kaltinamieji atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.)    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas n u s p r e n d ž i a :

      D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteisti:pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pagal BK 284 str. 1 d. – vieÅ¡aisiais darbais 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtÄ laikÄ neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę D. M. paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ 1 (vieniems) metams.

Remiantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 12 d. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Remiantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 75 str. 2 d. ir 67 str. 2 d. paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteisti:pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams, pagal BK 284 str. 1 d.

– terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę M. M. paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ 2 (dviems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Remiantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti M. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 12 d. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti R. M. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir M. M. 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) žalos atlyginimo.              Civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir M. M. 267,08 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų 08 centus) žalos atlyginimo.             Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai, - paketus Nr. 1 ir Nr. 2, bei juose esančiÄ Ä¯vykio vietoje paimtÄ medžiagÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ kraujÄ , ir medžio lapÄ , sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius daiktus.

     Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                RamÅ«nas Å arka