a2f84586-e288-4d48-be08-586dd6f811ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1238-608/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19875-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui V. K., kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 801,00 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai 2020 m. balandžio 8 d. patikrinimo metu nustatė, kad V.

K. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius - mažalapes liepas. Pažeidimas užfiksuotas Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. Nr. TVR26-102/2020 ir 2021-03-30 Nr.(16.5)-TVR-1416 patikrinimo aktuose.

Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto reikalavimus. Departamento 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 281 straipsnio 1 dalyje, skiriant 150 eurų baudÄ .

Nutarimas įsiteisėjęs. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalÄ Å¾eldiniams - dviem mažalapėms liepoms, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 22 punktu, kuris numato, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 5.2 punktu. Istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams žala didinama 3 kartus. Vadovaujantis metodikos 26 p. medžių kamienų genėjimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, žala mažinama 2 kartus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedas numato, kad pagal Lietuvoje augančių medžių sÄ raÅ¡Ä pagal grupes, mažalapė liepa priskiriama II grupei. Ä®kainių 2 punkte nustatyti medžių atkuriamosios vertės įkainiai (atkuriamosios vertės įkainis yra 6 eurai už kamieno skersmens centimetrÄ iÅ¡matuotÄ 1 m aukÅ¡tyje).

Paskaičiuota atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui) padaryta žala sudaro 801 eurÄ . Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalÄ aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraÅ¡tovaizdžio objektus privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Atsakovui 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateiktas pasiÅ«lymas Nr. (3.0)-AD5-8603 gera valia atlyginti 801,00 eurų padarytÄ Å¾alÄ Å¾eldiniams.

Žala atlyginta nebuvo. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas teigia, kad žala gamtai, nugenėjant liepas, nebuvo padaryta, abi nugenėtos liepos toliau žaliuoja. Genėjimo metu buvo iÅ¡pjautos tik nudžiÅ«vusios Å¡akos, trukdžiusios augti sveikoms liepų Å¡akoms. PaÅ¡alinus nudžiÅ«vusias liepų Å¡akas, sumažintas/paÅ¡alintas pavojus tiek Å¡alia esantiems pastatams, tiek gretimų pastatų gyventojams, pastate esančioms vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų lankytojams ir praeiviams.

Aplinkos apsaugos įstatymas reikalauja, kad bÅ«tų padarytas neigiamas poveikis gamtai, tik tada laikoma, kad padaryta žala. Atsakovas laiko, kad nagrinėjamu atveju joks neigiamas poveikis liepoms nebuvo padarytas. Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos fakto. Atsakovas taip pat laiko, kad jeigu teismas laikytų, jog yra pagrindas atlyginti žalÄ , atlygintinos žalos dydis turėtų bÅ«ti reikÅ¡mingai sumažintas. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktu vertinimu, jog genėjimu nebuvo padaryta žala, nes medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas pažeidžiant gyvybines funkcijas, t. y. nupjauta skeletinė Å¡aka, kuri sudarė ¼ medžio lajos skeletinių Å¡akų, medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų.

Atsakovas savo atsiliepime teigia, kad žala gamtai nepadaryta ir jokio neigiamo poveikio mažalapėms liepoms nebuvo padaryta, nes medžiai nebuvo nukirsti, paÅ¡alintos nudžiÅ«vusios Å¡akos, medžiai toliau žaliuoja. IeÅ¡kovas su tuo nesutinka ir paaiÅ¡kina, kad norint tvarkyti (genėti) saugotinus medžius reikia turėti leidimÄ jiems tvarkyti. Neteisėti veiksmai Å¡io delikto atveju pasireiÅ¡kė leidimo medžiams tvarkyti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, sužalojant du saugotinus medžius – mažalapes liepas neturėjimu.

Neturėdamas tokio dokumento ir vykdydamas neteisėtus medžių genėjimo darbus, civilinės atsakomybės prasme sukėlė nustatytÄ Å¾alÄ gamtai ir yra viena iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų Å¡io delikto atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 10 d., 2004 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. lapkričio 18 d. nutartys civilinėse byla Nr. 3K-3-131/2004, Nr. 3K-3-472/2004 ir Nr. 3K-7-465/2008). Kadangi, nurodyta žala gamtai pagal jos ir deliktinės atsakomybės prigimtį dėl ankščiau iÅ¡dėstytų motyvų yra laikoma atsakovo neveikimo (pareigos turėti leidimÄ medžiams tvarkyti), neteisėtas medžių žalojimas lėmė žalÄ gamtai, yra nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir žalos gamtai (CK 6.247 str.), t. y. jo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai.

Be to, nėra duomenų jog atsakovas bÅ«tų želdinius prižiÅ«rintis asmuo arba jų savininkas ar įgaliotas Å¡ių darbų atlikimui. Jeigu atsakovas mane ar patyrė kažkokių nepatogumų dėl augančių medžių, tai privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl jų apžiÅ«ros prieÅ¡ juos nukertant, o ne pačiam imtis tvarkyti ne savo nuosavybę. IeÅ¡kovas laiko, kad atsakovo praÅ¡ymas mažinti žalos dydį neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Teismui suteikta teisė mažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas laiko, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas atliko tyčinius veiksmus, nors ir nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, bet medžių tvarkymas neturint leidimo jiems tvarkyti, rodo jo tyčiÄ , todėl atlygintinos žalos dydžio mažinti negalima (Panevėžio apygardos teismo - kaip apeliacinės instancijos, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-84-280/2013). Bet kokie veiksmai, kurių padarymu įvykdomÄ intervencija į gamtos objektÄ ar jos elementus, visada reiÅ¡kia žalos gamtai padarymÄ .

Jeigu tai daroma neteisėtai (neturint leidimo medžiams tvarkyti), žala turi bÅ«ti atlyginama, bet žalÄ galima daryti ir teisėtais veiksmais, turint atitinkamÄ dokumentÄ , ir tokiu atveju įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Atleisti nuo atsakomybės atlyginti žalÄ padarytÄ gamtai galima tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar didelio neatsargumo. Atsakovas triplike nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais, kad ieÅ¡kinyje nurodytais atsakovo netesėtais veiksmais, genėjant liepas be leidimo, buvo padaryta žala gamtai.

Saugotinų medžių genėjimÄ ieÅ¡kovo nurodytu metu 2000 m. lapkričio 29 d. reglamentavo Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87. Nuo 2021 m. lapkričio 11 d. Å¡is apraÅ¡as negalioja, medžių kirtimÄ /genėjimÄ reguliuoja Želdynų įstatymas.

Atsakovo atlikti veiksmai patenka į atvejų, kada galima neatlygintinai genėti saugotinus medžius ir krÅ«mus, sÄ raÅ¡Ä . Atsakovo teigimu, viena iÅ¡ liepų Å¡akų, kuri buvo paÅ¡alinta genėjimo metu, augo akivaizdžiai arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir darė Å¡iam pastatui žalÄ . Kito medžio paÅ¡alinta Å¡aka augo elektros tinklų apsaugos zonoje (trukdė esančiam miesto apÅ¡vietimo stulpui). Atsakovas taip pat laiko svarbia aplinkybe, vertinant žalÄ , tai, kad paÅ¡alintos liepų Å¡akos, dar prieÅ¡ jų paÅ¡alinimÄ , pačios Panevėžio miesto savivaldybės ar kitų atsakingų pareigÅ«nų buvo apgenėtos maksimaliai, iÅ¡ esmės paliekant tik plikas Å¡akas, be jokios lapijos.

Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už gamtai padarytÄ Å¾alÄ . Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį be leidimo galima saugotinus medžius neintensyviai genėti. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį intensyvus želdynų genėjimas – želdinių priežiÅ«ros darbai, kurių metu paÅ¡alinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krÅ«mų lajos tÅ«rio. Atsakovas teigia, jog genėjimo metu buvo paÅ¡alinta mažiau nei 30 proc. lajos tÅ«rio.

Ieškinys tenkinamas visiškai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo, atlikto 2020 m. gruodžio 10 d. – 2020 m. gruodžio 15 d., metu nustatyta, kad V. K. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius - mažalapes liepas; minėtos aplinkybės užfiksuotos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. apžiūros akte (e.b.l. 8-9).

Atsakovas V. K. buvo apklaustas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriuje 2020 m. lapkričio 29 d. ir pripažino minėtas faktines aplinkybes, t. y. jog 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) augančių dviejų mažalapių liepų genėjimÄ vykdė atsakovas V. K., taip pat jog jis neturėjo leidimo vykdyti genėjimo darbus, kas buvo užfiksuota 2020 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole (e.b.l. 11-12).

Medžių bÅ«klė po genėjimo ir matomi genėjimo požymiai užfiksuoti Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2020 m. lapkričio 29 d. apžiÅ«ros protokole (e.b.l. 13-15) ir prie jo pridėtose foto nuotraukose (e.b.l. 16-19). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021 V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 281 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 150 EUR dydžio bauda (e.b.l. 20-21).

Minėtame nutarime nurodyta atsakovo V. K. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, jog V. K. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius - mažalapes liepas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto reikalavimus. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai).

Kaltė yra preziumuojama, žalos faktas ir dydis turi bÅ«ti įrodyti, Å¡ių civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo naÅ¡ta tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiÅ¡kia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymÄ .

Atsakovo veiksmai, atliekant medžių genėjimo darbus be leidimo yra neteisėti, nes jais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto reikalavimai, numatantys, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat Å¡ios Tvarkos numatytais atvejais praÅ¡ymÄ pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs savivaldybės leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, iÅ¡duotÄ pagal 1 priede nustatytÄ formÄ ir atlyginus paÅ¡alinamų saugotinų medžių ir krÅ«mų atkuriamÄ jÄ vertę, nurodytÄ leidime.

Minėtas aprašas galiojo atsakovo veiksmų atlikimo metu ir atsakovo atlikti veiksmai pažeidė minėto aprašo reikalavimus. Minėto pažeidimo sudėtis bei jį padaręs asmuo yra nustatyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021. Nors nutarimas administracinio nusižengimo byloje neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jis vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuriame yra konstatuoti neteisėti atsakovo V.

K. veiksmai, jų pasekmės bei priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamu atveju neteisėtus atsakovo veiksmus liudija ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. apžiÅ«ros akte (e.b.l. 8-9), 2020 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole (e.b.l. 11-12). Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo normos netaikytinos, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumÄ , nes jos negaliojo atsakovo veiksmų atlikimo bei žalos padarymo metu.

Be to, atsakovo veiksmai neatitinka ir minėtame Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nustatytų teisėtumo reikalavimų. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių priežiÅ«ros ir tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis Å¡iuo įstatymu, želdynų projektais, kai tokius projektus privaloma parengti, vadovaujantis Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krÅ«mų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiÅ«ros taisyklėmis, kurios be kita ko reglamentuoja ir želdynų genėjimo tvarkÄ , kuri yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims dėl želdynų, esančių ne privačioje teritorijoj, tvarkymo (1 punktas, 2 punktas).

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad savivaldybės želdynų apsaugÄ ir tvarkymÄ organizuoja ir vykdo savivaldybių vykdomosios institucijos. Taigi, atsakovas visais atvejais neturėjo teisės be leidimo vykdyti valstybinėje žemėje augančių saugomų medžių genėjimÄ , nepriklausomai nuo jo intensyvumo. Taigi, ieÅ¡kinyje nurodyti atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių palankiai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei, kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė žalÄ Å¾eldiniams - dviem mažalapėms liepoms, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktu, numatančiu, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 5.2 punktu.

Istoriniuose želdynuose, valstybinės reikÅ¡mės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams žala didinama 3 kartus. Vadovaujantis metodikos 26 punktu medžių kamienų genėjimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, žala mažinama 2 kartus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedas numato, kad pagal Lietuvoje augančių medžių sÄ raÅ¡Ä pagal grupes, mažalapė liepa priskiriama II grupei.

Ä®kainių 2 punkte nustatyti medžių atkuriamosios vertės įkainiai (atkuriamosios vertės įkainis yra 6 eurai už kamieno skersmens centimetrÄ iÅ¡matuotÄ 1 m aukÅ¡tyje). Paskaičiuota atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui) padaryta žala sudaro 801 eurÄ . Žalos dydis nustatytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos AAI žalos aplinkai paskaičiavime (e.b.l. 30-32). Atsakovas neginčijo minėto žalos dydžio apskaičiavimo ir nepaneigė jo leistinais įrodymais.

Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalÄ aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraÅ¡tovaizdžio objektus privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Atsakovo argumentas, jog medžių genėjimu žala gamtai nebuvo padaryta, nepagrįstas. Medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, t. y. nupjauta skeletinė Å¡aka, kuri sudarė ¼ medžio lajos skeletinių Å¡akų, medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 10 d., 2004 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyse civilinėse byla Nr. 3K-3-131/2004, Nr. 3K-3-472/2004 ir Nr. 3K-7-465/2008, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturint leidimo ir vykdant neteisėtus medžių genėjimo darbus, civilinės atsakomybės prasme sukeliama nustatyta žala gamtai ir yra viena iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų Å¡io delikto atveju. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas genėjimo darbus vykdė nesilaikydamas genėjimo darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeistos vieno iÅ¡ genimų medžių gyvybinės funkcijos, t. y. padaryta taip pat ir tiesioginė žala gamtai.

Atsakovas nuo pareikÅ¡to reikalavimo ginasi bÅ«tinojo reikalingumo pagrindu ir praÅ¡o sumažinti priteisiamos žalos dydį, t. y. nurodo, kad neatlikus liepų genėjimo, medžiai keltų pavojų asmenų ir jų turto saugumui, nes viena iÅ¡ liepų Å¡akų, kuri buvo paÅ¡alinta genėjimo metu, augo akivaizdžiai arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir darė Å¡iam pastatui žalÄ . Kito medžio paÅ¡alinta Å¡aka augo elektros tinklų apsaugos zonoje (trukdė esančiam miesto apÅ¡vietimo stulpui).

Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia (be kita ko), bÅ«tinojo reikalingumo pagrindu. BÅ«tinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, iÅ¡vengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalÄ patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis bÅ«das iÅ¡vengti didesnės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalÄ asmenį, kurio interesais veikė žalÄ padaręs asmuo (CK 6.253 straipsnio 2 dalis). bÅ«tinojo reikalingumo faktÄ privalo įrodyti skolininkas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė bÅ«tinojo reikalingumo fakto. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių medžių fizinės bÅ«klės keliamÄ grėsmę asmenų ar jų turto saugumui, taip pat jog tokia grėsmė buvo neiÅ¡vengiama, jog bÅ«tų pagrindas skubiai imtis neteisėtų medžių genėjimo veiksmų.

Be to, pagal ApraÅ¡o 4.2 punktÄ nedelsiant bÅ«tinus atlikti genėjimo darbus priskirta vykdyti už tai atsakingoms institucijoms. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog atsakingos institucijos bÅ«tų nevykdę savo funkcijų ir dėl tokio funkcijų nevykdymo bÅ«tų kilusi grėsmė asmenų ir turto saugumui, sÄ lygojusi neatidėliotinÄ bÅ«tinybę atsakovui vykdyti neteisėtus genėjimo darbus. Neįrodžius bÅ«tinojo reikalingumo fakto bei jo ryÅ¡io su neteisėtų veiksmų atlikimo bÅ«tinybe, nėra pagrindo atsakovÄ atleisti nuo civilinės atsakomybės ar Å¡iÄ atsakomybę sumažinti.

IÅ¡dėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį atsakovo neteisėtais veiksmais padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek Å¡ių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

Atsakovui 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateiktas pasiÅ«lymas Nr. (3.0)-AD5-8603 gera valia atlyginti 801,00 eurų padarytÄ Å¾alÄ Å¾eldiniams, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Todėl žalos atlyginimas, sudarantis 801,00 EUR priteisiamas iÅ¡ atsakovo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad siekdamos užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigÅ«nai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytÄ Å¾alÄ aplinkai ir teikia ieÅ¡kinius dėl jos atlyginimo.

Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra vieÅ¡asis interesas. Departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kurios paskirtis – užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (nuo 2018 m. liepos 4 d. galiojanti redakcija), 11.8 punktu, Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus tikslus ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę nustatyta tvarka teikti ieÅ¡kinius teismams dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo, kitus ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus, skundus.

Todėl Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti valstybės naudai, priteistÄ sumÄ sumokant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju abi Å¡alys yra verslininkai, skaičiuojamos 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos.

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, atsakovas privalo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovas yra pagal įstatymÄ atleistas nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 801,00 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus vienÄ eurÄ ) žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 5 (penkis) proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 801,00 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. valstybei 18,00 EUR žyminio mokesčio ir 33,22 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 51,22 EUR (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , dvideÅ¡imt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė