a2f7e4b9-d652-4e7b-b0cf-ddb55a11db2e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R             Baudžiamoji byla Nr.1-121-380/2012     Proceso Nr. 1-68-1-00536-2009-1      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)         1.1.4.2.;1.2.3.2.5.;1.1.7.2.7.;1.2.4.8.;1.2.22.1.;2.1.15.1.; 2.3.6.4. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės, teisėjų Zigmo Pociaus, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, gynėjams advokatams Raimundui Jurkai, Arūnui Žliobai,nukentėjusiesiems T.

P., A. Ž., A. S., K. S.,nukentėjusiojo A. Ž. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, nukentėjusiojo A. S. atstovei advokatei Audronei Matiukienei, vieÅ¡ame teisiamajame kolegijos posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 284 str. 1 d., 253 str. 1 d.A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 140 str. 1 d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :M. Ž. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, t. y.:             2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., prie KultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M.

Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir vieÅ¡oje vietoje, konflikto metu vienÄ kartÄ kumščiu smogė A. Ž. į veidÄ ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „D“ kategorijos Å¡aunamasis ginklas, Å¡ovė A. Ž. į galvÄ ir krÅ«tinės kairę pusę, dėl to nukentėjusiajam A. Ž. buvo padaryta pavirÅ¡inė Å¡autinė žaizda galvos kairėje, užausyje bei kiaurinė Å¡autinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje su svetimkÅ«nio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei Å¡ovė T.

P. į galvÄ , dėl to nukentėjusiajam T. P. buvo padaryta kiaurinė Å¡autinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio dangalu deÅ¡inėje, deÅ¡inės frontoparietotemporalinės skilties sumuÅ¡imu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkÅ«nio įstrigimu deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje skiltyje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Po to M. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, M.

Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovė jam iÅ¡ arti du kartus į galvÄ , pataikydamas vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , kuria A. S. dengėsi galvÄ , nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta galvos ir kairės plaÅ¡takos Å¡autinės žaizdos, kairio žandikaulio sumuÅ¡imas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tęsdamas nusikalstamus veiksmus M.

Ž. vienÄ kartÄ Å¡ovė į krÅ«tinę K. S., pabandžiusiam nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krÅ«tinkaulio kÅ«no projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du M. Ž. pasikėsino nužudyti A. Ž., T. P., A. S. ir K. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž. ir T. P. pabėgo, o sužalojus A. S. ir K. S. baigėsi Å¡oviniai. A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y.:              2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., prie KultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), A.

V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž., pasivijęs ir pargriovęs ant žemės A. S., ne mažiau kaip penkis kartus spyrė pastarajam į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, tuo padarydamas A. S. kairiojo žandikaulio sumuÅ¡imÄ , tai atitinkÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .M. Ž. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir neÅ¡iojo Å¡audmenis:2008 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, M. Ž. (duomenys neskelbtini) turgavietėje neteisėtai įgijęs 30 vienetų fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys ir skirti „D“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, į kuriuos pripilant parako buvo padidinta jų kinetinė energija 10 J, tuo virÅ¡ijant Å¡audmenų, skirtų „D“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos pargabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2009-07-17, kai, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , neteisėtai, neturėdamas leidimo, Å¡ovinius atgabeno į (duomenys neskelbtini) m., bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, neÅ¡iojosi su savimi iki 2009-07-19, apie 4.29 val., kur prie KultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M.

Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,07 prom.) aÅ¡tuonis Å¡ovinius iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ revolverio „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas A. Ž., T. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o A. S. ir K. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kitus aÅ¡tuonis Å¡ovinius, kuriuos jis įdėjo į revolverio dėtuvę, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 6.30 val., pas jį surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Kaltinamasis A. V. savo kaltę prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2009 m. liepos 19 d. bare gėrė alų su L.

J. ir M. Ž.. IÅ¡ baro iÅ¡sinešė butelį degtinės. Apie 1 val. nakties ėjo (duomenys neskelbtini) miesto pagrindine gatve. Pamatę jaunuolių kompanijÄ , pradėjo bendrauti, kartu gėrė alkoholį. Vėliau visi perėjo prie banko pastato. Ten prie jų prisijungė dar du vaikinai, kaip vėliau sužinojo, broliai S.. Visi toliau gėrė alkoholį. Po to T. P. iÅ¡kvietė taksi automobilį ir jie nusipirko dar degtinės, buvo nuvažiavę su juo į degalinę nusipirko atsigerti. Parvažiavę toliau gėrė.

Begerdami kalbėjo apie sportÄ . Lenkė vienas kitam rankas. Jis laimėjo rankų lenkimÄ , nes treniruojasi. Po to jį pradėjo Å¡iek tiek paÅ¡iepiant vadinti boksininku. Jis vaikinams pasakojo, jog sportuoja užsienyje, kad ten yra didelės galimybės užsidirbti pinigų. T. P. tada pasiÅ«lė kautis už 2000 Lt, žadėjo savo tėvÄ pakviesti kautis. Jam tai atrodė juokinga. Jie visi, pradėjus lyti, nuėjo prie kultÅ«ros namų ir stovėjo po stogeliu. Kažkuriuo momentu, kaip jis suprato, T.

P. nuėjo skambinti tėvui. Su juo kartu nuėjo dar vienas vaikinas. Jam iÅ¡ deÅ¡inės stovėjo M., o K. S. buvo jam iÅ¡ kairės, kai iÅ¡ už pastato kampo atėjo trys jaunuoliai, tarp kurių buvo vienas anksčiau nematytas, kaip vėliau sužinojo, tai A. Ž., kuris nieko nesakęs trenkė M. Ž. į galvÄ , o jam į krÅ«tinę. M. nuo smÅ«gio parvirto. Beveik tuo pačiu metu A. S. jam trenkė smÅ«gį į krÅ«tinę. Tada jis trenkė A. S., pradėjo gintis nuo užpuolusių vaikinų.

Po apsistumdymo A. S. pradėjo bėgti, o jis vijosi. Grumtynių metu jam smogė ne kartÄ , yra tiesos jo visuose parodymuose, jis tik stengiasi kuo tiksliau prisiminti. Bėgant girdėjo 2 ar 3 Å¡Å«vius. A. Ž. ir T. P. jau buvo nubėgę, o kur buvo kiti, negali pasakyti. Abu su A. S. parvirto ant žolės. Jis užvirto ant vaikino, po to persivertė. Jis atsikėlė ir porÄ kartų įspyrė vaikinui į rankas, nes jis rankomis buvo užsidengęs galvÄ . Jis matė, jog M. Ž. bėgo paskui jį. KÄ darė gulinčiam A.

S. M. Ž., jis nematė. Po to jis ir M. Ž. pabėgo iÅ¡ tos vietos. Jis tÄ vakarÄ jokio ginklo rankose neturėjo. Nematė ginklo pas M. Ž. konflikto metu. Pamatė ginklÄ tik automobilyje ir tada suprato, jog įvykio vietoje Å¡audė M. Ž.. A. S. vijosi, pargriovė jį ir smÅ«gius jam sudavė todėl, kad norėjo apsiginti ir apginti M. Ž.. Kaltinamasis M. Ž. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2009 m. liepos 18 d. jis, A. V., L. J. buvo bare (duomenys neskelbtini) mieste. IÅ¡gėrė alaus.

IÅ¡eidami iÅ¡ baro nusipirko degtinės butelį ir ėjo link L. J. namų. Miesto centre, kažkur prie banko pastato, susipažino su T. P. ir jo draugais. Visi jie vaiÅ¡inosi lengvais alkoholiniais gėrimais. PasiÅ«lius iÅ¡gerti degtinės tik T. P. sutiko ir su jais gėrė degtinę. Laikui bėgant visi iÅ¡siskirstė. Liko keturiese: jis, A. V., L. J. ir T. P.. IÅ¡gėrus turėtÄ butelį degtinės, T. P. pasiÅ«lė nupirkti dar vienÄ butelį degtinės. T. P. paskambino taksi vairuotojui ir nupirko butelį degtinės ir su A.

V. nuvažiavę į degalinę nupirko atsigerti. Po kurio laiko prisidėjo A. ir K. S.. Juos jis pažinojo, nes su A. S. apie 2 metus kartu gyveno mokyklos bendrabutyje. Besikalbant apie įvairius dalykus A. S. užsiminė, kad sportuoja, lenkia rankas. A. V. irgi pasisakė, kad lenkia rankas, dalyvauja varžybose. A. S. pasiÅ«lė lenkti rankas. Tada paėjo prie turėklo rankoms pasidėti ir A. V. nulenkė A. S. rankÄ . Dėl to A. S. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , pasipiktinimÄ . IÅ¡ karto pradėjo A.

V. vadinti paÅ¡aipiai boksininku. Konfliktas prasidėjo bÅ«tent nuo rankų lenkimo. Pradėjus lynoti visi nuėjo prie kultÅ«ros namų, po stogeliu. Toliau kalbėjosi apie sportÄ . A. V. paminėjo, jog lanko bokso treniruotes. Tada T. P. pasiÅ«lė kautis už pinigus. T. P. pasakė, kad statytų 2000 Lt ir atvestų savo tėvÄ kautis. Visi pasijuokė iÅ¡ tokio pasiÅ«lymo. Tada T. P. kažkam pradėjo skambinti ir nuėjo už pastato kampo. T. P. iÅ¡ paskos nuėjo A. S.. Už kelių minučių grįžo T.

P., A. S. ir A. Ž., kuris priėjo prie jo ir nieko nesakęs kumščiu sudavė smÅ«gį į veidÄ . Pataikė į apatinę lÅ«pÄ . Po smÅ«gio jis parvirto, buvo praradęs sÄ monę. Jis nematė, kad A. Ž. kÄ nors turėtų rankose. Tik iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad A. Ž. kažkÄ rankose laiko, bet kÄ , nematyti. Jis nematė, kas puolė A. V., nematė, kas A. V. sudavė. Nepamena, kada po suduoto jam smÅ«gio atsistojo ir iÅ¡sitraukė ginklÄ . Neatsimena, kada ginklÄ pasiėmė iÅ¡ automobilio, galbÅ«t, dar einant į kavinę.

GinklÄ visÄ laikÄ turėjo kelnių kiÅ¡enėje. Atsimena, kad vijosi T. P., nukreipęs į jį ginklÄ . T. P. nubėgus už kampo paleido 1–2 Å¡Å«vius į prieÅ¡ais esančias egles. IÅ¡bėgęs už kampo pamatė A. Ž., kuris jam prieÅ¡ tai smogė į veidÄ , tada nukreipė ginklÄ ir tiesiog spontaniÅ¡kai nesitaikydamas iÅ¡Å¡audė visus likusius Å¡ovinius. Å audė į nubėgančius T. P. ir A. Ž. 20 metrų atstumu. Å audė turėdamas tikslÄ iÅ¡gÄ sdinti ir nuvyti juos nuo įvykio vietos.

Tada netoliese pamatė gulintį A. S.. Pribėgęs keletÄ smÅ«gių sudavė koja į nugarÄ ir pečius. A. S. rankomis buvo užsidengęs galvÄ . A. S. A. V. taip pat sudavė smÅ«gius, tik negali pasakyti, ar anksčiau sudavė, ar po jo suduotų smÅ«gių sudavė. Ä® gulintį A. S. neÅ¡ovė. K. S. iÅ¡vis nieko nedarė. K. S. Å¡aukė kad nereikia muÅ¡ti, čiupo jam už rankų. Tada su A. V. nubėgo prie jo automobilio, kuris stovėjo kitoje gatvės pusėje. Ä®sėdęs į automobilį pirmiausia nusivalė kraujuotÄ lÅ«pÄ , po to pasikeitė revolveryje esančius Å¡ovinius.

Jis įsidėjo naujus. Einant gatve juos sulaikė policijos pareigÅ«nai. Tik areÅ¡tinėje sužinojo, kad sužalojo žmones. IÅ¡ pradžių neigė tai, nes negalvojo, kad tokiu ginklu, skirtu savigynai, galima sužaloti žmogų. Galvojo, jog pataikius į žmogų galima tik mėlynes padaryti. Ä®sigydamas ginklÄ domėjosi apie Å¡aunamÄ jÄ galiÄ ir buvo įsitikinęs, jog negalima padaryti kÅ«no sužalojimų. GinklÄ Ä¯sigijo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje savigynai, nes buvo mieste užpultas, suniokotas jo automobilis. 30 Å¡audmenų nusipirko (duomenys neskelbtini) turguje iÅ¡ nepažįstamo žmogaus.

Nusipirko šaudmenis po 1,5 lito. Nupirkti turguje šaudmenys niekuo nesiskyrė nuo pirktų parduotuvėje ir manė, jog šaudmenims nereikia leidimo, nes skirti savigynai. Pirkdamas šaudmenis konsultavosi su pardavėju. Jis nepastebėjo, jog nupirktų šaudmenų kulkos būtų pažeistos ar deformuotos. To akivaizdžiai nesimatė. Jis buvo tikras, kad nusipirko normalius šaudmenis, skirtus savigynai.Nukentėjusysis T. P. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d. sėdėjo (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų su draugais.

Priėjo M. Ž. ir A. V., paprašė taksi numerio. Vaikinai pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Po to sutiko einančius K. S. ir A. S., juos pasikvietė kartu iÅ¡gerti. Atvažiavo policija, nes kažkas pasiskundė, jog triukÅ¡mauja. Nuėjo į kitÄ vietÄ . Ten toliau iÅ¡gėrinėjo alkoholį. Kalbant apie sportÄ dėl kažko kilo konfliktas, apsistumdymas. A. S. paskambino A. Ž., kvietė padėti, nes įvyko konfliktas. Tada atėjo A. Ž., Jį sužalojo M. Ž.. Buvo vaizdo įraÅ¡as, be to ir pats pamena kaip Å¡ovė iÅ¡ arti, ginklÄ per miglÄ matė, buvo Å¡okas.

M. Ž. Å¡ovė stovėdamas metro, dviejų, trijų atstumu prieÅ¡ais jį. KÄ kiti darė tuo metu, nepamena. Parėjo su A. Ž. namo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir juos iÅ¡vežė. Atsipeikėjo ligoninėje. Jis prisimena, kad į ligoninę buvo nuvežtas iÅ¡ bendrabučio, kuriame gyvena A. Ž.. Jis dėvėjo juodus bridžus, juodos spalvos džemperį su gobtuvu. Jis su kaltinamaisiais nekonfliktavo, neprisimena, kad bÅ«tų sudavęs kam nors smÅ«gius. Nematė, kad kas nors iÅ¡ jo draugų suduotų smÅ«gius.

Jam į galvÄ Å¡ovė M. Ž.. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ M. Ž. neturtinei žalai atlyginti 500000 Lt.Nukentėjusysis A. Ž. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d. paryčiais jam paskambino A. S. ir pasakė, jog kilo konfliktas, kad nukentėjo brolis, paprašė pagalbos. Jis pamanė, kad gali bÅ«ti pažįstami, kad pakalbės ir tuo viskas pasibaigs. Jis pasiėmė skėtį. Su A. S. ir T. P. nuėjo prie kultÅ«ros namų, kur buvo daugiau žmonių. Priėjo prie M. Ž. ir iÅ¡girdo du Å¡Å«vius, pamatė ryÅ¡kiÄ Å¡viesÄ .

Jis buvo apie metro atstumu nuo to žmogaus, kuris į jį stovintį Å¡ovė. Pradėjo spengti ausyse ir labai spausti galvÄ . Nepamena, ar kam nors spėjo suduoti smÅ«gį. Atsisukęs matė bėgantį A. S., kurį bando sugriebti A. V. ir pargriovęs ant žemės pradėjo spardyti. Matė, kad pribėgo kitas kaltinamasis M. Ž. du kartus prisitaikęs, pasilenkęs Å¡ovė į gulintį A. S.. Po to dar pradėjo spardyti. T. P. sakė, kad reikia gelbėti A.. Jis T. pasakė, kÄ Äia gelbėti, kai du kontroliniai Å¡Å«viai į galvÄ paleisti.

Suprato, kad į jį Å¡ovė ir pataikė, nes bėgo kraujas. Paskambino žmonai ir pasakė, kad perÅ¡autas. Laiptinėje pasidarė labai blogai, sunku buvo kvėpuoti. Jam buvo sužeista galva ir krÅ«tinė. Greitoji pagalba iÅ¡vežė į ligoninę. Baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ M. Ž..Nukentėjusysis A. S. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d., apie 5 val., ryte jam buvo perÅ¡auta ranka ir galva, sumuÅ¡tas žandikaulis. Nuo suduotų smÅ«gių jam skaudėjo visus Å¡onus, buvo mėlynės. TÄ dienÄ su broliu pas tetÄ darė remontÄ ir truputį iÅ¡gėrė.

Pareidami namo (duomenys neskelbtini) mieste apie 2 val. sutiko T. P., kuris pakvietė prisėsti. Buvo M. Ž., A. V., kurio tada nepažinojo, vėliau sužinojo vardÄ ir pavardę. A. V. sklaidėsi su rankomis, blaÅ¡kėsi. PasiÅ«lė A. V. lenkti rankas. A. V. nulenkė jam rankÄ ir tuo viskas baigėsi. Visa kompanija gėrė alkoholį. Tai buvo prie banko pastato. Vėliau visi nuėjo prie kultÅ«ros namų, po stogeliu. Toliau gėrė degtinę. Jis kalbėjosi su M. Ž.. Priėjo brolis ir pasakė, kad gavo į nosį nuo vaikino, kuris buvo su rankÅ¡luosčiu.

T. P. pradėjo ginčytis su A. V.. Visi įsikarščiavo. T. P. nuėjo už kultÅ«ros namų pastato kampo. Jis nuėjo kartu. Paskambino A. Ž. ir pakvietė į pagalbÄ , nors jokių muÅ¡tynių tada dar nebuvo. Grįžtant išėjus už kampo ir einant prie brolio iÅ¡girdo du Å¡Å«vius. Apsisuko ir pradėjo bėgti. Jį parvertė ant žemės. Jis rankomis užsidengė galvÄ . Pajuto Å¡Å«vį į rankÄ , smÅ«gius, po to dar vienÄ Å¡Å«vį į galvos pakaušį, kairę pusę.

Suprato, kad jį spardo dviese. Nematė, kas Å¡ovė, kas jam sudavė smÅ«gius. Nuo smÅ«gių buvo praradęs sÄ monę. Jį nuo žemės pakėlė brolis. Paskambino A. Ž.. Atsiliepė žmona ir pasakė, kad A. blogai. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ M. Ž. 25000 Lt padarytÄ neturtinę žalÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ A. V. 15000 Lt už padarytÄ neturtinę žalÄ . Priteisti iÅ¡ M. Ž. ir A. V. solidariai už advokato paslaugas.Nukentėjusysis K. S. parodė, kad įvykio naktį su broliu ėjo iÅ¡ tetos namo.

Sutiko T. P. ir M. Ž.. Jie turėjo degtinės. Išgėrė visi kartu. Buvo dar vienas nepažįstamasis, kuris jam sudavė į nosį. Apie tai pasakė broliui. Vaikinas, kuris jam sudavė, kažkur dingo, po to vėl atsirado. Kartu dar buvo ir A. V., kuris buvo neblaivus, išsirengė iki pusės, demonstravo raumenis, lakstė, prisistatė boksininku. Brolis su A. V. lenkė rankas. Bet dėl to nesusipyko. Vėliau nuėjo prie kultūros namų pastato, po stogeliu. T. P. susiginčijo su A. V.. Kalbėjo, jog galėtų muštis A.

V. su T. tėvu. A. V. liepė atsivesti tėvÄ . T. P. nuėjo už kampo kartu su jo broliu. Jis suprato, kad išėjo kviesti tėvo. M. Ž. kažkur taip pat išėjo ir netrukus grįžo iÅ¡sitraukė iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės ginklÄ . Paklausus kam reikalingas ginklas, atsakė, kad Å¡iaip, dėl visa ko. Parėjo brolis, T. P. ir A. Ž.. Kai A. Ž. priėjo prie M. Ž., Å¡is sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, IÅ¡girdo 2 Å¡Å«vius. T. P. ir A. Ž. pradėjo bėgti, jo brolis paskui juos.

Vaikinus nusivijo kaltinamieji M. Ž. ir A. V.. Jis stovėjo vietoje ir nieko nesuprato, kas įvyko. Nuėjo už kampo ir pamatė brolį, gulintį ant žemės. Å alia stovėjo A. V. ir M. Ž. ir spardė gulintį brolį, kuris rankomis buvo užsidengęs galvÄ . M. Ž. nuleido, iÅ¡tiesė žemyn rankÄ ir Å¡ovė broliui 20 cm atstumu į galvÄ . Jis pribėgo ir rankomis nustÅ«mė M. Ž. nuo brolio. M. Ž. tada jam ginklu Å¡ovė į krÅ«tinę 3–4 metrų atstumu. Jis pajuto fizinį skausmÄ krÅ«tinėje.

M. Ž. ir A. V. po Å¡Å«vio į jį pabėgo. Jis pakėlė brolį nuvedė prie parduotuvės, po to buvo nuvežti į ligoninę. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Liudytoja V. Ž. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d. anksti ryte vyrui paskambino A. S.. Pasakė, kad yra kažkoks konfliktas ir paprašė pagalbos. Vyrui išėjus iÅ¡ namų už 2 minučių iÅ¡girdo 5–6 Å¡Å«vius. Paskambino vyras ir pasakė, kad yra perÅ¡autas, kad nusileistų. Laiptinėje pamatė T. P. ir vyrÄ . Abu buvo sužeisti.

Vyras kraujavo, jam pasidarė bloga. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Netrukus paskambino kažkuris iÅ¡ brolių S. ir pasakė, kad ateitų, nes vyrui blogai. A. S. atrodė labai žiauriai, neatpažįstamai. Žandikaulis iÅ¡suktas į kitÄ pusę, visas kruvinas. T. P. iÅ¡ kaktos bėgo ne kraujas, o kažkoks skystis. Visus iÅ¡vežė greitoji.Liudytojas D. L. parodė, kad dirba Klaipėdos rajono policijos komisariato patrulio bÅ«rio patruliu. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko susiÅ¡audymas.

Nuvykus į tÄ namÄ , laiptinėje matėsi kraujas. Po to pranešė, kad nukentėjusieji iÅ¡vežti į ligoninę ir patikslino, kad susiÅ¡audymas buvo ne name, o (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo du ekipažai, vienas nuvažiavo į vienÄ mieto galÄ , o jie važiavo per centrÄ . Pamatė einančius du asmenis, kurie atitiko apibÅ«dinimÄ , vienam buvo praskelta lÅ«pa, todėl kaltinamuosius sulaikė. Apie tai, kad vienam praskelta lÅ«pa, pasakė budėtojas. Parsivežus į komisariatÄ , apžiÅ«ros metu pas M.

Ž. kiÅ¡enėje buvo rastas revolveris, 6 mm. su pilnu bÅ«gnu Å¡ovinių. Jo manymu, ten buvo kovinis ginklas, tik mažo kalibro. Å ovinių neapžiÅ«rinėjo, tik iÅ¡traukė, pažiÅ«rėjo ar užtaisytas ginklas. Dar M. Ž. juokėsi sakydamas, kad bÅ«gnas pilnas sveikų Å¡ovinių. SulaikytÄ jį A. V. atsimena iki Å¡ios dienos, turbÅ«t nebuvo sutikęs tokio, neiÅ¡pasakyto įžūlumo ir agresyvumo žmogaus. M. Ž. taip pat buvo agresyvus, tik Å¡iek tiek ramesnis. Uždarius į sulaikymo patalpÄ , nesiliovė Å¡aukimai, grasinimai, kaltinamieji juokėsi, tyčiojosi iÅ¡ visų.

Specialisto išvada Nr. G 1482/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam T. P. buvo nustatyta kiaurinė šautinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio lūžimu kairėje, priekinės pamatinės daubos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, dešinės frontoparietotemporalinės skilties sumušimu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkūnio įstrigimu dešinėje pakaušinėje skiltyje. Nurodytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka.

Dėl kiaurinio Å¡autinio galvos sužalojimo T. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 123–124).2009 m. liepos 20 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytojo R. V. buvo paimta kulka, iÅ¡imta operacijos metu iÅ¡ nukentėjusiojo T. P. galvos (t. 1, b. l. 42).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1476/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Ž. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: pavirÅ¡inė Å¡autinė žaizda galvos kairėje užausyje bei kiaurinė Å¡autinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje su svetimkÅ«nio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje.

Galvos ir krÅ«tinės Å¡autiniai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡aunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis. Dėl kiaurinio Å¡autinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo nukentėjusiajam A. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 140–141).2009 m. liepos 21 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodytas, kad iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjo A. B. buvo paimta kulka, iÅ¡imta operacijos metu iÅ¡ nukentėjusiojo A. Ž. kairiojo plaučio (t. 1, b. l. 43).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1127/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam K.

S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krÅ«tinkaulio kÅ«no projekcijoje. Sužalojimas atsirado paveikus tÄ vietÄ kietu buku daiktu. Sužalojimas neatspindi traumuojančio daikto pavirÅ¡iaus savybių, todėl negalima pasakyti, kuo buvo padarytas sužalojimas. Dėl Å¡io sužalojimo K. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 6).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1472/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. buvo konstatuota galvos ir kairės plaÅ¡takos Å¡autinės žaizdos, svetimkÅ«niai, kairio žandikaulio sumuÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti: Å¡autiniai – Å¡aunamojo ginklo kulkomis, apatinio žandikaulio sumuÅ¡imas padarytas kietu buku, galbÅ«t turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių daiktu. Kadangi ant kairės plaÅ¡takos buvo užfiksuotos parako žymės ir minkÅ¡tųjų audinių patraiÅ¡kymas, galima teigti, kad Å¡Å«vis į kairiÄ plaÅ¡takÄ buvo atliktas iÅ¡ nedidelio atstumo, skaičiuojamo centimetrais. Sužalojimai nukentėjusiajam A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes sužalojimu sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpio (t. 1, b. l. 156–157).2009 m. liepos 22 d.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo A. Č. buvo paimta kulka, išimta operacijos metu iš A. S. kairės rankos (t. 1, b. l. 44).2009 m. liepos 22 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjo gydytojo S. P. buvo paimta kulka, išimta operacijos metu iš A. S. galvos (t. 1, b. l. 45).2009 m. liepos 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio vietoje rastas tuščias degtinės „Lithuania“ butelis. (duomenys neskelbtini)gatvėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo rausvos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 12–26). 2009 m. liepos 20 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įtariamojo M. Ž. nurodytoje vietoje rastos ir paimtos 7 Å¡ovinių tÅ«telės. (duomenys neskelbtini) kieme M. Ž. priklausančio automobilio „AUDI A3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), salono viduje rasta ir paimta 1 Å¡ovinio tÅ«telė (t. 1, b. l. 27–39).Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3262(09) nurodyta, kad vaizdo medžiaga nuo 4 val. 29 min. 36 sek. iki 4 val. 29 min. 43 sek. buvo iÅ¡kadruota, jÄ sudarė 43 kadrai.

IÅ¡ asmenų drabužių apraÅ¡ymo ir pateiktų nuotraukų asmuo Nr. 2 tiriamajame epizode yra užfiksuotas bėgantis paskui asmenį Nr.3, vilkintį oranžinės spalvos virÅ¡utinę drabužių dalį, pasivijęs čiumpa asmenį Nr. 3 už pečių iÅ¡ nugaros pusės ir deÅ¡ine koja užmina/užkabina ant/už kairės asmens Nr. 3 kojos kartu stumdamas asmenį Nr. 3 į nugarÄ , griauna jį ant žemės. IÅ¡ tyrimÄ dominančių asmenų drabužių apraÅ¡ymo ir pateiktų nuotraukų asmuo Nr. 1 tiriamajame epizode yra užfiksuotas bėgantis paskui nubėgusius asmenis ir užbėgantis už kadro deÅ¡iniajame kampe matomo krÅ«mo/medžio.

Pažymėtina, kad asmuo Nr. 1 dėvi Å¡viesios spalvos kepuraitę, deÅ¡inė jo ranka (žastas ir dilbis) yra žymiai tamsesnė už kairiÄ jÄ , tikėtina, kad šį vizualų efektÄ gali sudaryti ant deÅ¡inės rankos esanti tatuiruotė (t. 1, b. l. 65–66, 67–68). 2009 m. liepos 19 d. Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad iÅ¡ M. Ž. buvo paimtas revolveris „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir užlenkiamas peilis „JUNMA“ (t. 1, b. l. 40).Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad pateiktas tyrimui revolveris yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolveris „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „D“ kategorijos Å¡aunamasis ginklas, skirtas Å¡audyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo Å¡oviniais.

Revolveris Å¡audyti tinkamas. Pateikti tyrimui aÅ¡tuoni Å¡oviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo Å¡oviniai. Å oviniai yra Å¡audmenys ir Å¡audyti tinkami. Ant kulkų aptikti spaudimo-slydimo pėdsakai nebÅ«dingi fabrikinės gamybos Å¡oviniams. IÅ¡radžius pateiktus Å¡ovinius nustatyta, kad į tÅ«teles savadarbiu bÅ«du pripildyta parako, siekiant padidinti kulkų kinetinę energijÄ . Kadangi pateikti tyrimui Å¡oviniai turi parako užtaisÄ nebÅ«dingÄ â€žFlobert“ tipo Å¡oviniams, buvo atliktas eksperimentinis Å¡audymas.

Iššautų kulkų kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Pateiktos tyrimui aštuonios tūtelės yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių tūtelės. Tokie šoviniai skirti 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams. Pateiktos tyrimui keturios kulkos yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių kulkos.

Jos yra tokio paties tipo kaip ir tyrimui pateiktų šovinių kulkos. Tirti pateiktos aštuonios tūtelės buvo šautos tirti pateiktame 6 mm kalibro revolveryje „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48–54). BPK 276 str. 5 d. numatytais pagrindais paskelbti teisme duoti parodymai:Specialistas P. Š. parodė, jog tiriamuose šoviniuose buvo padidintas parako kiekis ir taip padidinta kinetinė šovinių energija. Tokių perdarytų su tokia kinetine energija šovinių nenusipirksi. Išoriškai buvo galima matyti, kad šovinys yra perdirbtas.

Buvo matyti nebÅ«dingi įbrėžimai ant kulkos, kuriuos gali pastebėti ir ne tik specialistai (4 t. b.l. 92-93). Specialistas L. B. parodė, jog žmogus be specialių žinių gali atskirti perdirbtÄ Å¡audmenį. Norint padidinti parako kiekį, neįmanoma nepalikus replių pėdsakų iÅ¡imti kulkos iÅ¡ tÅ«telės, todėl lieka labai ryÅ¡kÅ«s pėdsakai. Perdirbtos kulkos trajektorija lygesnė, nes greitis didesnis. Tiriant pateiktus Å¡audmenis abejonių nekilo, jog tai perdirbti Å¡audmenys (4 t. b.l. 93).

M. Ž. turėtas revolveris „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas „D“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, skirtiems Å¡audyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo Å¡oviniais, kurių kinetinė energija nevirÅ¡ija 7,5 J. IÅ¡ M. Ž. paimto revolverio bÅ«gnelio kamerose rasti įstatyti Å¡oviniai specialisto iÅ¡vadoje įvardyti kaip Å¡audmenys, kurių kinetinė energija buvo 17,5 J, kuri ženkliai virÅ¡ijo „D“ kategorijos Å¡audmenų nustatytÄ didžiausiÄ leistinÄ kinetinės energijos ribÄ â€“ 7,5 J.

Å ių Å¡audmenų iÅ¡Å¡autų sviedinių kinetinę energijÄ specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Todėl nėra pagrindo nesiremti minima specialisto iÅ¡vada. Didesnė, negu nustatyta Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte, sviedinio kinetinė energija reiÅ¡kia, kad toks Å¡audmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai, bet „B“ arba „C“ kategorijai, o Å¡ių kategorijų Å¡audmenų įsigijimui, reikalingas leidimas, kurio M. Ž. neturėjo. Byloje nustatyta, kad M.

Ž. neteisėtai įsigijo 30 vienetų fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, kurie yra šaudmenys ir skirti „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, į kuriuos pripilant parako buvo padidinta jų kinetinė energija 10 J, tuo viršijant šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos gabeno, laikė, nešiojo ir panaudojo. Kaltinamojo M. Ž. versija, jog jis nesuprato nusipirkęs šaudmenis, kurie yra perdirbti, padidinta jų kinetinė energija ir jie neatitinka „D“ kategorijos šaudmenims keliamų reikalavimų, nes šaudmenys nieko nesiskyrė nuo prieš tai pirktų yra neįtikinama. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje nurodyta, kad pateikti tyrimui aštuoni šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniai, tačiau ant kulkų aptikti spaudimo-slydimo pėdsakai nebūdingi fabrikinės gamybos šoviniams.

Teismo apklausti specialistai patvirtino, kad ant Å¡ovinių buvo ryÅ¡kÅ«s replių pėdsakai, kurių nepastebėti buvo neįmanoma. Nors, kaip teigia kaltinamasis, Å¡oviniai pardavinėjami turguje, bet tai nereiÅ¡kia, kad tokia veikla yra teisėta. Kaltinamasis pirkdamas turguje Å¡ovinius pats turėjo rÅ«pintis kÄ perka, įsitikinti ar jie nesukels pavojaus jam pačiam ar aplinkiniams. Akivaizdu, kad pardavinėti, kaip ir pirkti, tokius Å¡audmenis yra draudžiama, todėl norint juos įsigyti taip pat reikalingos tam tikros pastangos, nes laisvai turguje jais neprekiaujama, o kaltinamasis aiÅ¡kina, kad buvo apgautas, kad visiÅ¡kai to nenorėdamas, nusipirko padidintos kinetinės energijos Å¡audmenis.

Jeigu ir bÅ«tų galėję taip atsitikti, kaltinamasis tikrai bÅ«tų pastebėjęs, kad Å¡ie Å¡oviniai skiriasi nuo anksčiau pirktų iÅ¡ parduotuvės. Replių žymes ant Å¡ovinių pamatytų ir visiÅ¡kai jais nesidomintis asmuo, o M. Ž., kaip pats pripažino, ginklais domisi, ne kartÄ Å¡audė iÅ¡ revolverio į įvairius taikinius. Todėl suvokė, kad tokių Å¡ovinių iÅ¡Å¡autų sviedinių kinetinė energija ženkliai didesnė už pramoniniu bÅ«du pagamintų Å¡ovinių.

M. Ž. įsigijęs minimÄ revolverį turėjo susipažinti su instrukcija, kokiais Å¡audmenimis galima Å¡audyti iÅ¡ revolverio ir, kad Å¡ių Å¡ovinių kinetinė energija negali virÅ¡yti 7,5 J. Å ios aplinkybės rodo, kad M. Ž. nelegaliai pirkdamas Å¡ovinius siekė įgyti akivaizdžiai padidinto galingumo Å¡audmenis ir savo veiksmų pavojingumÄ aiÅ¡kiai suprato. Kaltinamasis M. Ž. neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno ir neÅ¡iojo Å¡audmenis, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., Visais baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M.

Ž. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, be to M. Ž. ir A. V. veikdami bendrai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ A. S.. Kaltinamieji savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. M. Ž. teigė, nukentėjusiuosius sužalojęs dėl neatsargumo, o A. V. aiÅ¡kino, kad A. S. vijosi, pargriovė ir sudavė smÅ«gius, nes norėjo apsiginti ir apginti M. Ž.. Vertinant kaltinamųjų parodymus svarbu juos palyginti su anksčiau duotais parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad prie jo priėjo A.

Ž. ir nieko nesakęs kumščiu sudavė smÅ«gį jam į apatinę lÅ«pÄ . Nuo smÅ«gio jis parkrito ant deÅ¡inės alkÅ«nės, buvo praradęs sÄ monę. Nepamena, kada po suduoto jam smÅ«gio atsistojo ir iÅ¡sitraukė ginklÄ . Po to atmintyje iÅ¡kyla vaizdas, kad nukreipęs ginklÄ vejasi T. P., Å¡iam pasukus už kampo, iÅ¡Å¡ovė vienÄ ar du Å¡Å«vius į prieÅ¡ais esančias egles. Pribėgęs iki kampo pasisuko, pamatė nubėgantį A. Ž., nukreipė ginklÄ Ä¯ jų pusę tiesiog spontaniÅ¡kai nesitaikydamas iÅ¡Å¡audė visus likusius Å¡ovinius.

Å audė į nubėgančius T. P. ir A. Ž. 20 metrų atstumu. Pamatęs gulintį A. S. sudavė keletÄ smÅ«gių į pečius ir nugarÄ . Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. buvo apklaustas po įvykio ir parodė, kad atsipeikėjęs po smÅ«gio jis atsikėlė, iÅ¡sitraukė iÅ¡ priekinės kelnių kiÅ¡enės su savimi turėtÄ revolverį su kulkomis, pamatęs, kad neaukÅ¡to Å«gio vaikinas vis atsisukdamas bėga link namo kampo, Å¡ovė į vaikinÄ du kartus, tarp jų tuo metu buvo apie 10 metrų atstumas.

Po to pamatė bėgantį vaikinÄ , kuris jam buvo smogęs į lÅ«pÄ , nukreipęs ginklÄ Ä¯ nugarÄ ir kojas Å¡ovė apie tris kartus (2 T. b. l. 55-58). Nors kaltinamasis gerai prisiminė ir teisme iÅ¡samiai su visomis detalėmis papasakojo, kas vyko iki Å¡audymo, tačiau apie Å¡audymÄ jo parodymai keitėsi, nebuvo tokie iÅ¡samÅ«s. M. Ž. neigė Å¡ovęs A. S. į galvÄ , bet negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip atsirado Å¡autiniai sužalojimai nukentėjusiojo galvoje ir rankoje. Kaltinamais A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A.

Ž. smogė ne tik M. Ž., bet ir jam į krÅ«tinę, po to dar jam smogė A. S.. Å Å«vius girdėjo, kai vijosi A. S.. Nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ A. V. parodė, kad jam smogė vaikinas su oranžiniu megztiniu ir jis vijosi tÄ , kuris jam sudavė (4 t. b.l. 98-100). Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad atėjęs vaikinas smogė M. Ž. į veidÄ ir jam į krÅ«tinę. Gavęs iÅ¡ nepažįstamo vaikino smÅ«gį, supratęs, kad juos puola, jis puolė pirmÄ pasitaikiusį vaikinÄ .

Šūvių jis negirdėjo. (3 t. b. l. 12-14). Todėl vadovautis kaltinamųjų parodymais, nustatant nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų aplinkybes, negalima. Kaltinamojo M. Ž. parodymus, jog jis nukentėjusiuosius T. P. ir A. S. sužalojo dėl neatsargumo, nes šaudė į nubėgančius nukentėjusiuosius iš 20 metrų atstumo, kad į gulintį A. S. nešovė, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to tokius parodymus paneigia nukentėjusieji ir specialisto išvados. Nukentėjusysis T.

P. parodė, kad M. Ž., stovėdamas už metro, dviejų ar trijų Å¡ovė į jį, perÅ¡ovė galvÄ . PirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. P. taip pat aiÅ¡kiai pasakė, kad į galvÄ jam Å¡ovė M. Ž. (4 t. b. l. 44-46). Ikiteisminio tyrimo metu, nuo pačios pirmos apklausos nukentėjusysis T. P. tvirtino, kad M. Ž., stovėdamas prieÅ¡ais, dviejų – keturių metrų atstumu, pakėlė rankÄ , kurioje laikė sidabrinės spalvos ginklÄ ir vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė jam tiesiai į galvÄ (1 t. b. l. 117-119, 125-126).

Å ias nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vada, kad T. P. buvo nustatyta kiaurinė Å¡autinė žaizda kaktos kairėje (t. 1, b. l. 123–124). Nukentėjusysis A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad priėjęs prie M. Ž., staiga pamatė ryÅ¡kiÄ Å¡viesÄ , iÅ¡girdo Å¡Å«vius, suprato, kad perÅ¡auta galva ir spaudė krÅ«tinę. Matė, kaip A. V. spardė A. S., kaip priėjęs M. Ž. Å¡ovė du kartus į galvÄ . Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme pirmÄ kartÄ .

Nukentėjusieji T. P. ir A. Ž. parodė, jog į juos buvo Å¡auta iÅ¡ labai arti. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina jų patirti kÅ«no sužalojimai. Tai, kad kaltinamasis M. Ž. Å¡audamas ginklu sužalojo A. S., patvirtina nukentėjusiojo K. S. parodymai, kuris matė, kaip kaltinamasis M. Ž. nuleido, iÅ¡tiesė žemyn rankÄ ir gulinčiam A. S. 20 cm atstumu du kartus Å¡ovė į galvÄ . Be to, tai, kad M. Ž. Å¡ovė į gulintį A. S., matė ir nubėgantis A. Ž.. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A.

S. ant kairės plaÅ¡takos buvo užfiksuotos parako žymės ir minkÅ¡tųjų audinių patraiÅ¡kymas, todėl daroma iÅ¡vada, kad Å¡Å«vis į kairiÄ plaÅ¡takÄ buvo atliktas iÅ¡ nedidelio atstumo, skaičiuojamo centimetrais (t. 1, b. l. 156–157). Todėl visiÅ¡kai nėra jokio pagrindo tikėti M. Ž. parodymais, kad jis sužalojimus nukentėjusiesiems padarė netyčia. Pats kaltinamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog minėtÄ dienÄ niekam kitam savo ginklo nedavė, o iÅ¡ kitų asmenų dalyvavusių konflikte niekas ginklo neturėjo.

Visais Å¡iais iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad į nukentėjusiuosius Å¡audė ir Å¡autinius kÅ«no sužalojimus ginklu padarė kaltinamasis M. Ž.. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog M. Ž. gavęs smÅ«gį į veidÄ , iÅ¡sitraukė turėtÄ ginklÄ ir Å¡ovė ne tik į A. Ž., kuris sudavė smÅ«gį, bet ir į Å¡alia buvusį T. P., akivaizdžiai suvokdamas, kad Å¡aunant iÅ¡ arti pastarieji gali žūti. Kadangi Å¡aunamasis ginklas pagal savo savybes skirtas atimti žmogui gyvybę ir tokia Å¡aunamojo ginklo savybė yra žinoma normalios psichikos žmogui, todėl Å¡audamas iÅ¡ nedidelio atstumo į žmogų, kaltininkas kitų pasekmių, kaip tik jį nužudyti ir negali tikėtis.

Tai, kad M. Ž. veikė tiesiogine tyčia, pagrindžia nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis T. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip kaltinamasis Å¡ovė nukreipęs ginklÄ jam į galvÄ , stovėdamas už vieno – trijų metrų. Nukentėjusysis K. S. parodė, kad M. Ž. Å¡ovė gulinčiam A. S. į galvÄ du kartus iÅ¡ trisdeÅ¡imties centimetrų atstumo, o pabandžius padėti broliui, jam Å¡ovė į krÅ«tinę. Tai patvirtino ir nukentėjusysis A.

Ž., kuris pamatęs, kaip M. Ž. pasilenkęs prie A. S. Å¡ovė du kartus į galvÄ , nusprendė, kad Å¡iam niekuo nebegalės padėti. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad gulėdamas ant žemės užsidengęs rankomis galvÄ pajautė Å¡Å«vius į galvÄ . Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad į jį buvo Å¡auta taip pat iÅ¡ arti, nes tik priėjęs prie M. Ž. suprato, kad Å¡is Å¡ovė į jį. Nors kaltinamasis teigia, kad Å¡audė į nubėgančius T. P. ir A. Ž., tačiau pagal nustatytas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusiesiems nebuvo jokio reikalo bėgti, kol nepradėjo į juos Å¡audyti.

A. Ž. sudavęs smÅ«gį M. Ž., nuo kurio Å¡is nukrito, neturėjo jokios priežasties iÅ¡ karto bėgti. Svarbu pažymėti, kad M. Ž. Å¡ovė ne vienÄ kartÄ iÅ¡ arti tiksliai taikydamas į galvÄ ar krÅ«tinę, tai patvirtina ne tik aptarti nukentėjusiųjų parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vados. Å ios nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir kryptingumÄ rodančios aplinkybės neabejotinai pagrindžia buvus M. Ž. veiksmuose apibrėžtÄ tyčiÄ , nes jis suvokė daromos veikos pavojingumÄ asmenų gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo bei siekė atimti gyvybes.

Pats kaltinamasis M. Ž. parodė, kad Å¡audė, nes prieÅ¡ jį buvo pavartotas smurtas. Å i aplinkybė, kad A. Ž. sudavė smÅ«gį M. Ž. yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu. Todėl nėra jokio pagrindo dar kartÄ Ä¯rodinėti nustatytas faktines aplinkybes ar kitaip vertinti surinktus įrodymus. Nukentėjusysis K. S. parodė, kad M. Ž. kažkur nuėjo, o grįžęs kelnių kiÅ¡enėje turėjo ginklÄ , kurį buvo iÅ¡sitraukęs. Kaltinamasis M.

Ž. neigia atsinešęs ginklÄ iÅ¡ automobilio, tvirtina, kad ginklÄ kelnių kiÅ¡enėje turėjo visÄ laikÄ nuo praėjusios dienos. Tačiau tada apie turimÄ ginklÄ tikrai bÅ«tų žinojęs A. V.. Liudytojas D. L., dalyvavęs sulaikant kaltinamuosius, teigė ginklo nepastebėjęs, nes sulaikytųjų neapžiÅ«rinėjo, tik uždėjo antrankius ir atvežė į policijos komisariatÄ , kur fotografuojant ginklas aiÅ¡kiai matėsi. Kadangi nukentėjusieji su A. Ž. bendravo ilgai, kartu girtavo, ne vienoje vietoje, vaikščiojo, todėl ginklÄ bÅ«tų pastebėję.

Pagrįstai galima pripažinti, kad kaltinamasis M. Ž. kilus konfliktui nuėjo ir iÅ¡ automobilio atsinešė ginklÄ , kuris buvo užtaisytas padidintos kinetinės energijos Å¡audmenimis. Kaltinamasis įsigydamas Å¡audmenis domėjosi Å¡audmenimis, teiravosi pardavėjo. Nagrinėjant bylÄ pirmame posėdyje kaltinamasis M. Ž. pripažino supratęs, kad iÅ¡ tokio ginklo pataikius žmogui į akį bÅ«tų blogai, tai yra bÅ«tų sužalotas žmogus. Be to, kaltinamasis pripažino, jog iki įvykio 2 ar 3 kartus iÅ¡ Å¡io ginklo Å¡audė į taikinį ir kulkos, paleistos iÅ¡ jo ginklo, įsmigdavo į automobilio sėdynę. (4 t. b.l. 126).

Todėl kaltinamasis tikrai žinojo apie panaudoto ginklo galiÄ , jis 8 kartus Å¡ovė į nukentėjusiuosius iÅ¡ arti, ginklÄ buvo nukreipęs į galvÄ arba krÅ«tinę, nukentėjusiesiems buvo sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai. Esant apibrėžtai kaltininko tyčiai nužudyti du ar daugiau asmenų, nesvarbu kokios priežastys sutrukdo kaltininkui pasiekti norimų pasekmių. TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, ar Å¡ios pasekmės priklauso ar nepriklauso nuo kaltininko valios. Å iuo atveju, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M.

Ž. siekiamos pasekmės nekilo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, tačiau veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios – nukentėjusieji iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, be to baigėsi Å¡oviniai. Atsižvelgiant į byloje esančių nustatytų aplinkybių visumÄ , daroma iÅ¡vada, jog kaltinamasis dėl prieÅ¡ jį pavartoto smurto, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių, ir Å¡i M.

Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad kėsinosi nužudyti du ar daugiau asmenų, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tačiau nė vieno nužudyti nepavyko, veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus. Nustatyta, kad M. Ž. Å¡audė iÅ¡ arti, kryptingai į nukentėjusiuosius, taikydamas į galvÄ ir krÅ«tinę. Todėl vertinant faktinę įvykių situacijÄ , matyti, kad realiai nebuvo grėsmės kitų žmonių gyvybei, iÅ¡skyrus nukentėjusiuosius, kuriuos kaltinamasis kėsinosi nužudyti.

Todėl iš kaltinimo pašalinama BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta aplinkybė, kad veika padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Kaltinamasis A. V. pripažino, kad sudavė smūgius A. S., bet aiškino, kad tai padarė nes jautė grėsmę. Tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam M. Ž. iššovus šūvius iš ginklo į nukentėjusiuosius T. P., A. Ž., o nukentėjusiajam A. S. gulint ant žemės, niekas kaltinamųjų nepuolė, o priešingai, nukentėjusieji pradėjo bėgti nuo jų, todėl kaltinamiesiems nebuvo nuo ko gintis, nebuvo priežasties spardyti gulinčio A.

S.. Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. veiksmai perėjo į puolamojo pobÅ«džio agresyvius veiksmus ir kaltinamųjų veiksmuose negalėjo bÅ«ti bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, nes kaltinamiesiems tuo momentu jau jokio pavojaus nebebuvo. Kaltinamasis A. V. pargriovęs A. S. spyrė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ , o kaltinamasis M. Ž. pribėgęs nukentėjusiajam A. S. taip pat spyrė kelis smÅ«gius į nugarÄ , pečius ir turėtu ginklu du kartus iÅ¡Å¡ovęs iÅ¡ artimo atstumo sužeidė rankÄ ir galvÄ , pasikėsindamas jį nužudyti.

Nors bendrais nusikalstamais veiksmais kaltinamieji M. Ž. ir A. V. sužalojo nukentėjusįjį A. S., padarydami jam galvos ir kairės plaÅ¡takos Å¡autines žaizdas, kairio žandikaulio sumuÅ¡imÄ , tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bet M. Ž. veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. atskirai nekvalifikuojama. Kaltinamojo A. V. veika dėl A. S. nežymus sveikatos sutrikdymo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Nors kaltinamieji M. Ž. ir A. V. nusikalstamus veiksmus padarė vieÅ¡oje vietoje, bet jie tik sprendė asmeninio pobÅ«džio konfliktÄ su nukentėjusiaisiais, neturėjo tyčios įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl kaltinamieji M.

Ž. ir A. V. pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. iÅ¡teisintini, nes nenustatyta, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad M. Ž. 2009-07-19 nustatytas 2,07 prom. girtumas (t. 2, b. l. 49). IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad A. V. 2009-07-19 nustatytas 1,80 prom. girtumas (t. 3, b. l. 2). Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad nukentėjusiajam A. S. sveikatos sutrikdymÄ padarė bendrininkų grupe. Susitarimas sutrikdyti kitam žmogui sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Å iuo atveju kaltinamojo M.

Ž. veiksmai vertinami, kaip bendrininkavimas, nes kaltinamasis A. V. buvo pargriovęs nukentėjusįjį A. S. ant žemės jį spardė, tai pamatęs M. Ž. pribėgo ir taip pat spyrė kelis kartus, be to dar šovė į nukentėjusįjį.Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti iš M. Ž. ir A. V. 16210,77 ( 2 t. b. l. 16-20).Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis T. P. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos įkainius ligonio T. P. stacionarinio ir reabilitacinio gydymo kaina yra 10560,01 Lt. Nukentėjusysis A. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje.

Gydymas kainavo 4249,35 Lt. Nukentėjusysis A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje ir jo gydymo kaina yra 1401,41 Lt. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. 10560,01 Lt ir 4249,35 Lt suma priteistina iš kaltinamojo M. Ž., o 1401,41 Lt priteistini solidariai iš kaltinamųjų M. Ž. ir A. V..Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo priteisti iš M.

Ž. ir A. V. 17640,28 Lt (t. 6, b. l. 20–25). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Dėl patirtų sužalojimų T. P. neteko 60 proc. darbingumo. T. P. paskirta 645,63 Lt netekto darbingumo pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai. Priteistina 17640,28 Lt suma padarytai žalai atlyginti iš kaltinamojo M. Ž., kadangi jis vienas nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam T.

P. kÅ«no sužalojimÄ . Kaltinamasis A. V. jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį T. P. nevartojo.Nukentėjusysis T. P. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. Ž. 500000 Lt neturtinės žalos ir 541,51 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui (t.1, b. l. 128–134, t. 4, b. l. 37–38). Turtinę žalÄ M. Ž. atlygino, tai patvirtina mokėjimo nurodymas ( 5 t. b.l.65). Todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmetamas. Nukentėjusysis A. Ž. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. Ž. 272,72 Lt už padarytÄ turtinę žalÄ , 50000 Lt už padarytÄ neturtinę žalÄ už advokato paslaugas 2000 Lt ir 4000 Lt (t. 1, b. l. 147–149, t. 3, b. l. 140–143, 6 t. b. l. 48).

Turtinę žalÄ M. Ž. atlygino, tai patvirtina mokėjimo nurodymas ( 5 t. b.l.63). Todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmetamas. Nukentėjusysis A. S. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. Ž. 138,13 Lt už padarytÄ turtinę žalÄ ir 25000 Lt už padarytÄ neturtinę žalÄ . IÅ¡ kaltinamojo A. V. praÅ¡o priteisti 15000 Lt už padarytÄ neturtinę žalÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ M. Ž. ir A. V. solidariai 500 Lt už advokato paslaugas (t. 1, b. l. 167–170, t. 3, b. l. 144–147).

Turtinę žalÄ M. Ž. atlygino, tai patvirtina mokėjimo nurodymas ( 5 t. b.l.64). Todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmetamas. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi paminėtomis teisės normomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis M. Ž. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais pasikėsino nužudyti Å¡aunamuoju ginklu nukentėjusiuosius T. P., A. Ž., A. S., K. S.. Kaltinamieji M. Ž. ir A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ A. S.. Å ie nusikaltimai neabejotinai padarė žalÄ nukentėjusiųjų sveikatai, sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , todėl iÅ¡ kaltinamųjų priteistina neturtinė žala nukentėjusiesiems.

Teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , bet ir į jų pačių rizikingÄ elgesį, tai, kad nukentėjusieji naktį girtavo su nepažįstamais ar mažai pažįstamais asmenimis, vėlėsi su jais į konfliktÄ , pirmieji pradėjo muÅ¡ti kaltinamuosius, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iÅ¡ dalies.

Nukentėjusiajam T. P. priteistina 100 000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgiant į likusias po sužalojimo sunkias pasekmes jo sveikatai, tai, kad jaunas, darbingas žmogus tapo neįgaliu. Nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 20 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pasekmių, kurios bÅ«tų žymiai pabloginusios nukentėjusiojo sveikatÄ , Å¡iuo metu nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo A. Ž. elgesį. Nukentėjusiajam A.

S. priteistina 5000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į pasekmes sveikatai, jam nes kaltininkų nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Nors kaltinamasis M. Ž. anksčiau neteistas, baigė mokslus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, bet buvo padaryta žala keturių asmenų sveikatai, be to padarytas vienas apysunkis nusikaltimas.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.Teismas, skirdamas kaltinamajam A.

V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus bendruomenės narys, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.BPK 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiesiems A. Ž. ir A. S. priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡laidos, sumokėtos už advokato paslaugas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., n u s p r e n d ž i a: M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 253 str. 1 d. ir nuteisti:pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir M.

Ž. paskirti subendrintÄ galutinę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. KardomÄ sias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas. M. Ž. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A.

V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti Å¡eÅ¡is mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. liepos 29 d., vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomųjų priemonių nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. A. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistojo M. Ž. priteisti 10560,01 Lt ir 4249,35 Lt nusikalstamais veiksmais padarytai žalai, tai yra už T.

P. ir A. Ž. gydymÄ , atlyginti. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1401,41 Lt priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. nusikalstamais veiksmais padarytai žalai, tai yra už A. S. gydymÄ , atlyginti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iÅ¡ kaltinamojo M. Ž. 17640,28 Lt padarytai žalai atlyginti.Nukentėjusiojo T. P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti nukentėjusiajam T. P. iÅ¡ kaltinamojo M. Ž. 100 000 (Å¡imtÄ tÅ«kstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinį dėl 541,51 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.Nukentėjusiojo A. Ž. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. Ž. iÅ¡ kaltinamojo M. Ž. 20000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt neturtinę žalÄ ir 6000 Lt už advokato paslaugas. IeÅ¡kinį dėl 272,72 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.Nukentėjusiojo A. S. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

A. S. priteisti iÅ¡Â kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. solidariai 5000 (penkis tÅ«kstančius) Lt padarytÄ neturtinę žalÄ ir 500 Lt už advokato paslaugas. IeÅ¡kinį dėl 138,13 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.Laikinai apropoti nuosavybės teisės M. Ž. turtui - automobiliui Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. turtui - motociklui Honda CBR 600 RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus atlyginti civiliniai ieÅ¡kiniai. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, – 8 tÅ«teles, 4 kulkas, saugomas Klaipėdos AVPK Klaipėdos r.

PK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p. (kaip nusikalstamos veikos įrankį), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti kompetentingai valstybės institucijai. M. Ž. rÅ«bus ir avalynę, A. V. rÅ«bus ir avalynę, saugomus Klaipėdos AVPK Klaipėdos r.

PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti savininkams.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                          Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                             Zigmas Pocius                                                                                                                           Savinijus Katauskas