a2f4caba-663d-403a-adbc-72d28ff6dfee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2A-194-790/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29580-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia arba iÅ¡ieÅ¡komų sumų sumažinimo ir notaro vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje – I. R. ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L.-B. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: 1.1.

Pripažinti negaliojančia Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA (2011 m. lapkričio 30 d. redakcija) (toliau – ir Kredito sutartis) 5.1 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos arba (alternatyviai) sumažinti pagal Kredito sutartį bei Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. VykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63 (toliau – ir Vykdomasis įraÅ¡as) iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ naudai iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , panaikinant (t. y., sumažinant iki 0 Eur) visas (įskaitant, bet neapsiribojant, priskaičiuotas iki 2019 m. lapkričio 28 d.

– 76 015,56 Eur) išieškomas sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje. 1.2. Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. Vykdomojo įrašo Nr. 2-63 dalį, kuria iš ieškovo nuspręsta išieškoti sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje. 1.3.

Taikyti ieÅ¡kinio senatį ir sumažinti pagal Kredito sutartį bei VykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , sumažinant iÅ¡ieÅ¡komas 5 proc. dydžio metines įstatymines palÅ«kanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (736 194,91 Eur) nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos iki 184 050 Eur.

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2007 m. birželio 5 d. tarp jo ir atsakovės AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB Bankas „Hansabankas“) buvo sudaryta Kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu ieÅ¡kovui buvo suteiktas kreditas. Kreditas buvo užtikrintas ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei I. R. priklausančio turto hipoteka. IeÅ¡kovui nevykdant Kredito sutarties, atsakovė pastarÄ jÄ nutraukė ir 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į notarę dėl Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo.

Vykdomuoju įraÅ¡u notarė nurodė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo inter alia (be kita ko) sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje. 3. 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovės į bylÄ pateiktoje ieÅ¡kovo skolos detalizacijoje nurodyta, kad V. R. įsiskolinimas atsakovei siekia 1 031 555,94 Eur: 70 915,56 Eur nesumokėtų sutartinių palÅ«kanų po Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, 223 620,75 Eur įstatyminių palÅ«kanų po Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ir kt.

4. IeÅ¡kovo manymu, atsakovė be jokio teisinio pagrindo iki pat Å¡ios dienos skaičiuoja ieÅ¡kovui sutartines (mokėjimo (pelno)) palÅ«kanas pagal Kredito sutartį, kuri pasibaigė dar 2013 m. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, kadangi tokios galimybės teisinis reglamentavimas nenumato, o aktuali kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tai yra ieÅ¡kovo teisių pažeidimas, todėl jis yra priverstas reikalauti sumažinti pagal Kredito sutartį iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , panaikinant iÅ¡ieÅ¡komas sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko skolos (kredito) iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, taip pat panaikinti Vykdomojo įraÅ¡o dalį dėl jų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

5. IeÅ¡kovo teisės taip pat gali bÅ«ti apgintos Kredito sutarties 5.1 punkto dalį, kuria nustatyta, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos, pripažinus prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, t. y., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalies, 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tokia Kredito sutarties nuostata yra nesuderinama su prieÅ¡inga kasacinio teismo iÅ¡vada, t. y. kad reikalavimas dėl sutartinių palÅ«kanų mokėjimo negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas po sutarties nutraukimo.

6. IeÅ¡kovas, skolindamasis pinigines lėšas iÅ¡ kredito įstaigos, suprato, kad kreditas yra teikiamas atlygintinai, t. y. mokant už jį sutartas palÅ«kanas, tačiau negalėjo tikėtis, jog Å¡ias palÅ«kanas jis bus priverstas mokėti ir tuomet, kai atsakovė nutrauks Kredito sutartį. Palikus galioti ginčijamÄ Kredito sutarties sÄ lygÄ , bÅ«tų sudarytos visos sÄ lygos kredito įstaigai nesÄ Å¾iningai praturtėti. Å iuo atveju egzistuoja ir tam tikras vieÅ¡asis (visuomenės) interesas, kuris reikalauja įsikiÅ¡ti į Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovės) privačius santykius, t. y. pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokias kredito sutarčių sÄ lygas negaliojančiomis, net ir nesiejant jų su konkrečiomis Å¡alimis ar konkrečia situacija bei formuoti atitinkamÄ teismų praktikÄ .

7. Atsakovė neteisėtai skaičiuoja ieÅ¡kovui įstatymines (kompensuojamÄ sias) palÅ«kanas už 2 187 dienas, t. y. 6,075 metų. Atsakovė įstatymines (kompensuojamÄ sias) palÅ«kanas skaičiuoja už ilgesnį nei penkeri metai laikotarpį, tokiu bÅ«du pažeisdama CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatÄ bei teismų praktikÄ , todėl byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis ir palÅ«kanų suma sumažintina nuo 223 620,75 Eur iki 184 050 Eur.

8. IeÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. lapkričio 21 d. atsakovės naudai atliko tris mokėjimus po 1 700 Eur (iÅ¡ viso 5 100 Eur), kurie atsakovės buvo neteisėtai užskaityti kaip „grÄ Å¾intos sutartinės palÅ«kanos“. Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Kredito sutarties 5.1 punkto dalies pripažinimo negaliojančia, ieÅ¡kovo atsakovei sumokėta suma (5 100 Eur) turėtų bÅ«ti paskirstyta Kredito sutarties 7.5 punkte nustatyta tvarka, t. y. kredito įstaigos iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pagal sutartį pareiÅ¡kimu, atlyginti; delspinigiams mokėti; palÅ«kanoms ir kitiems mokėjimams mokėti.

9. Atsakovė yra pradėjusi nepagrįstÄ sutartinių palÅ«kanų pagal Kredito sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nors sutartis yra pasibaigusi. Kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ kreditorė neturi teisės reikalauti sutartinių palÅ«kanų, skaičiuojamų po Kredito sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovas, remdamasis CK 4.1941 straipsnio 6 dalimi bei kitais teisės aktais, gina savo, kaip skolininko teises, ginčydamas atsakovės veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčui dėl Kredito sutarties 5.1 punkto sieja su 2011 m. lapkričio 30 d. pasiraÅ¡ytu Susitarimu Nr. 07-055634-FA/07- 055639-FA/11-035357-FA-4 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeistos Kredito sutarties sÄ lygos ir ieÅ¡kovui papildomai buvo suteikta 90 000 Eur kredito suma. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog Å¡iuo susitarimu ieÅ¡kovas tik eilinį kartÄ patvirtino savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ pasiraÅ¡ant Kredito sutartį, kurioje ir buvo susitarta dėl tokios Kredito sutarties 5.1 punkto redakcijos, kuri ginčijama.

Apie tariamÄ Kredito sutarties 5.1 punkto prieÅ¡taravimÄ CK 6.870 straipsnio 1 daliai ir 6.221 straipsnio 1 daliai ieÅ¡kovas galėjo sužinoti ir sužinojo dar derybų dėl Kredito sutarties sÄ lygų pasiraÅ¡ymo metu, bet ne vėliau kaip pasiraÅ¡ant Kredito sutartį, t. y., 2007 m. birželio 5 d. Terminas ginčyti Kredito sutarties 5.1 punktÄ pasibaigė ne vėliau kaip 2017 m. birželio 5 d. IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

12. IeÅ¡kovas tiek 2007 m. birželio 5 d. sudarydamas Kredito sutartį, tiek vėlesniais jos pakeitimais (2010 m. birželio 3 d., 2011 m. birželio 3 d., 2011 m. lapkričio 30 d. Susitarimais dėl Kredito sutarties pakeitimo) patvirtino Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lygÄ , todėl neteko teisės jos ginčyti. Be to, individualiosios įmonės (toliau – IÄ®) „Tik rytoj“, kurios dalyviu yra ieÅ¡kovas, kreditoriai, taip pat ir V. R. su sutuoktine I. R., 2020 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo metu balsavo „už“ 1 098 671,95 Eur dydžio AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo patvirtinimÄ . Å is reikalavimas buvo sudarytas iÅ¡ negrÄ Å¾into kredito pagal Kredito sutartį, sutartinių palÅ«kanų pagal Kredito sutarties 5.1 punktÄ , apskaičiuotų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, delspinigių ir įstatyminių palÅ«kanų, apskaičiuotų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

13. Ä®siteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 buvo pripažinta, kad AB „Swedbank“ turi teisę į mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, skaičiuojamas iki visos kredito sumos gražinimo; įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 buvo pripažinta, kad AB „Swedbank“ turi teisę gauti sutartines, mokėjimo funkcijÄ atliekančias, palÅ«kanas iki visos kredito sumos grÄ Å¾inimo pagal Kredito sutarties 5.1 punktÄ , todėl ieÅ¡kovas nebeturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu.

14. AB „Swedbank“ ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos Kredito sutarties 5.1 punktas numato tiek palÅ«kanų mokėjimo pradžiÄ , tiek palÅ«kanų mokėjimo pabaigÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto nuostata prieÅ¡tarauja imperatyviai teisės normai ar yra niekinė. Ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto dalis, nustatanti, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki viso kredito gražinimo bankui dienos, yra aiÅ¡ki bei suprantama ir atitinka bet kokios kreditavimo sutarties sudarymo tikslÄ â€“ paskolinti pinigus ir gauti už juos atlyginimÄ .

15. IeÅ¡kovas taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė netinkamai paskirstė iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ 5 100 Eur sumÄ , t. y., kad minėtÄ sumÄ turėjo paskirti ne nesumokėtų sutartinių palÅ«kanų, bet kitų ieÅ¡kovo skolų padengimui. Bylos Å¡alys Kredito sutarties 7.5 punktu buvo susitarę, kad tais atvejais, kuomet iÅ¡ ieÅ¡kovo bus gauta mažesnė suma, nei reikalinga, visa ar dalis gautos sumos bus paskirta: (i) iÅ¡laidų, susijusių su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiÅ¡kimu padengimui; (ii) delspinigių padengimui; (iii) palÅ«kanų ir kitų mokėjimų, kurie apima ir įstatymines (kompensavimo) palÅ«kanas, padengimui.

Kadangi ieškovas, atsakovei atlikęs tris mokėjimus po 1 700 Eur, buvo skolingas išlaidų, susijusių su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Kredito sutartį pareiškimu, delspinigių ir kitų mokėjimų, kurie apima ir įstatymines (kompensavimo) palūkanas, jo sumokėta 5 100 Eur suma turi būti paskirstyta Kredito sutarties 7.5 punkte nustatyta tvarka.

16. IeÅ¡kovo reikalavimas panaikinti Vykdomojo įraÅ¡o dalį yra iÅ¡vestinis ir priklauso tik nuo ginčijamos Kredito sutarties 5.1 punkto dalies galiojimo ar negaliojimo. Netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimo dėl dalies Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu, neatsiranda teisinis pagrindas patenkinti reikalavimÄ , susijusį su ginčo Vykdomuoju įraÅ¡u.

17. Vykdomojo įraÅ¡o duomenimis, atsakovė turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti įstatymines (kompensuojamÄ sias) palÅ«kanas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. ir jas skaičiuoti iki bankroto bylos V. R. IĮ „Tik rytoj“ iÅ¡kėlimo dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 28 d. Per įstatyminių (kompensuojamųjų) palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpį buvo apskaičiuota 223 620,75 Eur įstatyminių (kompensuojamųjų) palÅ«kanų. Senaties terminas įstatyminėms kompensuojamoms (procesinėms) palÅ«kanoms netaikoma ir dėl CK 6.37 straipsnyje nustatyto procesinių palÅ«kanų reglamentavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas V. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. Egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas iÅ¡nagrinėjo tik vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio alternatyvių reikalavimų dėl Kredito sutarties 5.1 punkto dalies sÄ lygos pripažinimo negaliojančia.

Teismas neiÅ¡nagrinėjo ir nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl reikalavimo sumažinti palÅ«kanas CK 4.1941 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu. 18.2. Apeliantas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 4.1941 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu, nes yra hipotekos skolininkas, o atsakovė yra hipotekos kreditorė, pradėjusi nepagrįstÄ sutartinių palÅ«kanų, apskaičiuotų po Kredito sutarties nutraukimo, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apelianto. 18.3. 2011 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovui ir atsakovei sudarius SusitarimÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriame iÅ¡dėstyta nauja ginčo Kredito sutarties sÄ lygų redakcija, nustojo galioti visi iki tol buvę susitarimai.

Atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimus dėl sutartinių palÅ«kanų sumokėjimo, taip pat vadovavosi paskutine aktualia 2011 m. lapkričio 30 d. Kredito sutarties sÄ lygų redakcija. Todėl teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiomis 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties sÄ lygomis. 18.4. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento. Ginčo atveju atsakovė nusprendė remtis ir taikyti ginčijamÄ Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lygÄ nuo 2014 m. sausio 8 d., kai buvo iÅ¡duotas Vykdomasis įraÅ¡as.

BÅ«tent Å¡iÄ dienÄ gali bÅ«ti laikoma, kad atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ apeliantui įvykdyti prievolę. 18.5. Apeliantas IÄ® „Tik rytoj“ bankroto byloje balsavo už atsakovės finansinio reikalavimo patvirtinimÄ , AB „Swedbank“ nepateikus iÅ¡samios informacijos, iÅ¡ ko susideda jos reikalavimas. Tarp Å¡alių taip pat niekada nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl sutartinių palÅ«kanų neteisėto skaičiavimo ir neteisėto reikalavimo jas sumokėti. Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2304-392/2015 nebuvo susijusi su skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijomis, kurios turi bÅ«ti užtikrinamos, jei kreditorius yra pradėjęs nepagrįstÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ be pagrindo arba yra pareiÅ¡kęs nepagrįstÄ reikalavimÄ .

Ginčas dėl neteisėtai skaičiuojamų sutartinių palÅ«kanų nebuvo nagrinėjamas ir apeliantui reiÅ¡kiant skundÄ dėl notarės veiksmų (Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2304-392/2015). 18.6. Atsakovė savo teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palÅ«kanų net ir po Kredito sutarties nutraukimo kildina iÅ¡ Kredito sutarties 5.1 punkto nuostatos, tačiau remiantis naujausia kasacinio teismo praktika kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra.

Todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas po sutarties nutraukimo, nes neatitinka CK 6.221 straipsnyje įtvirtintų sutarties nutraukimo teisinių padarinių. 18.7. Teismas nekvalifikavo palÅ«kanų rÅ«Å¡ies, nors byloje buvo kilęs ginčas, ar Vykdomajame raÅ¡te nurodomos 5 proc. įstatyminės palÅ«kanos yra kompensuojamos ar procesinės palÅ«kanos. Bylos įrodymai patvirtina, kad 5 proc. palÅ«kanos, nurodytos Vykdomajame raÅ¡te, yra kompensuojamosios. Taigi, atsakovė siekia iÅ¡ieÅ¡koti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kurias ji nepagrįstai yra apskaičiavusi už daugiau nei Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį, dėl ko ieÅ¡kovas prašė teismo taikyti senatį ir sumažinti pagal Kredito sutartį bei VykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ .

Net ir tuo atveju, jeigu ginčo Vykdomajame įraše nurodytos palūkanos būtų traktuojamos kaip procesinės palūkanos, joms taip pat būtų taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Swedbank“ praÅ¡o skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai: 19.1. Teismas iÅ¡nagrinėjo visus apelianto ieÅ¡kinio reikalavimus ir sprendime nurodė su reikalavimų atmetimu susijusius teisinius argumentus. Teismas turi diskrecijos teisę sprendimÄ suraÅ¡yti jam priimtinos formos ir turinio, tik jis turi atitikti CPK reikalavimus. 19.2. Kreditavimo teisiniai santykiai tarp apelianto ir AB „Swedbank“ buvo sukurti pasiraÅ¡ius Kredito sutartį, t. y., jie nebuvo pasibaigę ir nauji kreditavimo teisiniai santykiai nebuvo sukurti 2011 m. lapkričio 30 d.

PasiraÅ¡ius 2011 m. lapkričio 30 d. SusitarimÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo buvo eilinį kartÄ modifikuotos Kredito sutarties sÄ lygos, bet nebuvo sukurti nauji kreditavimo teisiniai santykiai, su kuriais galėtų bÅ«ti siejamas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas. Todėl tiek apelianto pradinio, tiek patikslintų ieÅ¡kinių pateikimo metu terminas ginčyti Kredito sutarties 5.1 punktÄ jau buvo pasibaigęs. Apelianto ginčijamos Kredito sutarties 5.1 punkto turinys buvo toks pat tiek iki 2011 m. lapkričio 30 d.

Susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymo, tiek jį pasiraÅ¡ius. 19.3. Apeliantas nepaneigė fakto, kad jis patvirtino 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lygas, todėl neteko teisės jų ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). 19.4. Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 buvo pripažinta, kad AB „Swedbank“ turi teisę į mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, skaičiuojamas iki visos kredito sumos gražinimo ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 buvo pripažinta, jog AB „Swedbank“ turi teisę gauti sutartines, mokėjimo funkcijÄ atliekančias, palÅ«kanas iki visos kredito sumos grÄ Å¾inimo pagal Kredito sutarties 5.1 punktÄ , apeliantas nebeturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu. 19.5.

Ginčijama Kredito sutarties nuostata atitinka teisės normÄ , reglamentuojančiÄ tiek paskolinius, tiek kreditavimo santykius, t. y. CK 6.872 straipsnio 2 dalį. Apeliantas byloje neįrodinėjo, kad Kredito sutarties 5.1 punktas pažeidė jo valiÄ ar kad jis derybų metu buvo pasiÅ«lęs kitokiÄ Å¡ios nuostatos redakcijÄ . Apeliantas nuosekliai, pasiraÅ¡ydamas Kredito sutarties pakeitimus ir bankrutuojančios IÄ® „Tik rytoj“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime balsuodamas už AB „Swedbank“ finansinių reikalavimų, apskaičiuotų remiantis galiojančia Kredito sutarties 5.1 punkto redakcija, patvirtinimÄ , pripažino ir patvirtino, jog Kredito sutarties 5.1 punktas atitinka jo valiÄ . 19.6.

Tiek pasiraÅ¡ant Kredito sutartį, tiek iÅ¡duodant VykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir dar daugiau kaip Å¡eÅ¡erius metus Lietuvoje buvo taikoma kasacinio teismo praktika, remiantis kuria, nutraukus kredito sutartį, kredito davėjams iÅ¡ kredito gavėjų buvo priteisiamos ne tik kompensavimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, bet ir mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, apskaičiuojamos nepertraukiamai iki visiÅ¡ko kredito gražinimo dienos. Apelianto reikalavimas grindžiamas kasacinio teismo praktika, kuri pasikeitė praėjus trylikai metų po Kredito sutarties pasiraÅ¡ymo, todėl apelianto reikalavimų tenkinimas pasikeitusios teismų praktikos pagrindu pažeistų teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus. 19.7.

Apelianto reikalavimas panaikinti Vykdomojo įraÅ¡o dalį yra iÅ¡vestinis ir priklauso tik nuo ginčijamos Kredito sutarties 5.1 punkto dalies galiojimo ar negaliojimo. Netenkinus reikalavimo dėl Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu atitinkamoje dalyje, teismas pagrįstai netenkino reikalavimo, susijusio su ginčo Vykdomojo įraÅ¡o negaliojimu. 19.8. Po Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo apeliantas atliko veiksmus, liudijančius, kad jis pripažino skolÄ , o apelianto atlikti veiksmai nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. apeliantas atliko tris mokėjimus po 1 700 Eur ir taip pripažino savo skolÄ AB „Swedbank“ bei savo veiksmais nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties terminas taip pat buvo nutrauktas ir apeliantui bei trečiajam asmeniui I. R. balsuojant bankrutuojančios IÄ® „Tik rytoj“ kreditorių 2020 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime „už“ AB „Swedbank“ finansinių reikalavimų, kurie susidarė ir iÅ¡ Vykdomajame įraÅ¡e nurodytų procesinių palÅ«kanų, patvirtinimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (dėl sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, nebuvimo teisėjų kolegija pasisakys Å¡ios nutarties 46–47 punktuose) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 21. Tarp ieÅ¡kovo V. R. ir atsakovės AB „Swedbank“ 2007 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Kredito sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovui buvo suteiktas 724 050,05 Eur (2 500 000 Lt) kreditas. Kredito sutarties 5.1 punkte Å¡alys susitarė, kad palÅ«kanos apskaičiuojamos nuo kredito gavėjų paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius; palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito iÅ¡mokėjimo dienos ir apskaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimui bankui dienos. 22. 2007 m. gruodžio 14 d.

Å¡alys pasirašė SusitarimÄ dėl 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, kurio 5.1 punkte pakartojo analogiÅ¡kÄ nuostatÄ dėl palÅ«kanų apskaičiavimo tvarkos bei mokėjimo terminų. 2010 m. birželio 3 d. ir 2011 m. birželio 3 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryti Susitarimai dėl 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties pakeitimo, kurių 5.1 punkte įraÅ¡yta tokia pati nuostata dėl palÅ«kanų apskaičiavimo tvarkos bei mokėjimo terminų. 23. 2011 m. lapkričio 30 d. tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas paskutinis Susitarimas dėl 2007 m. birželio 5 d.

Kredito sutarties pakeitimo. Å iuo Susitarimu ieÅ¡kovui buvo suteiktas papildomas 90 000 Eur kreditas bei jo 5.1 punkte įtvirtinta tokia pati nuostata, nurodanti, kad palÅ«kanos apskaičiuojamos nuo kredito gavėjų paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius; palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito iÅ¡mokėjimo dienos ir apskaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimui bankui dienos.

24. IeÅ¡kovui nevykdant Kredito sutarties (su visais pakeitimais ir papildymais), AB „Swedbank“ nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Kredito sutartį nutraukė ir 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-Ä jį notarų biurÄ su praÅ¡ymu atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

25. Vilniaus miesto 2-ojo biuro notarė D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. Vykdomajame įraše inter alia nurodė priverstinai išieškoti iš skolininko V. R. sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutartyje (su visais pakeitimais ir papildymais), taip pat 5 proc. dydžio metines įstatymines palūkanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (t. y. nuo 736 194,91 Eur) nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos.

26. IeÅ¡kovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl pareigos mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palÅ«kanas kredito sutarties nutraukimo atveju, kreipėsi į teismÄ , pareikÅ¡damas alternatyvius reikalavimus dėl tarp AB „Swedbank“ ir V. R. sudarytos Kredito sutarties 5.1 punkto dalies, numatančios, kad palÅ«kanos skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos, pripažinimo negaliojančia arba pagal Kredito sutartį bei VykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡komų sutartinių palÅ«kanų panaikinimo (sumažinimo), taip pat Vykdomojo įraÅ¡o dalies dėl sutartinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo panaikinimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palÅ«kanų atžvilgiu.

27. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atmetė. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieÅ¡kovas V. R. pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo dėl palÅ«kanų sumažinimo, tai patvirtina egzistuojant CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti Kredito sutarties 5.1 punktÄ , nepagrįstai rėmėsi 2007 m. birželio 5 d.

Kredito sutarties sÄ lygomis, nes pastarosios nustojo galioti 2011 m. lapkričio 30 d., Å¡alims sudarius Kredito sutartį pakeičiantį SusitarimÄ , tarp Å¡alių niekada nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl sutartinių palÅ«kanų neteisėto skaičiavimo ir neteisėto reikalavimo jas sumokėti, po Kredito sutarties nutraukimo negali bÅ«ti skaičiuojamos ir iÅ¡ieÅ¡komos sutartinės palÅ«kanos, todėl Kredito sutarties 5.1 punktas pripažintas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms teisės normoms, atsakovė siekia iÅ¡ieÅ¡koti ne procesines, o kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kurių reikalavimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais. Dėl Kredito sutarties 5.1 punkto dalies pripažinimo negaliojančia 28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia Kredito sutarties 5.1 punkto dalį, inter alia priėjo prie išvados, kad ieškovas neturi teisės pareikšti tokio reikalavimo, nes teismai jau yra išsprendę ginčus, susijusius su Kredito sutarties 5.1 punkto teisine galia ir priteisę iš V.

R. sutartines palÅ«kanas pagal šį sutarties punktÄ (skundžiamo sprendimo 30–32 punktai). Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, todėl civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).

Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Ar tam tikros aplinkybės buvo kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiama pagal ieškinio pareiškime, atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, taip pat šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, kuriais suformuluojamas ginčo dalykas ir jo apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).

30. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 buvo atmestas V. R. skundas dėl Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-B. veiksmų, atliekant VykdomÄ jį įraÅ¡Ä , teisėtumo. Skunde V. R. prašė panaikinti VykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kadangi, jo manymu, Vykdomojo įraÅ¡o atlikimo procesas įvyko be jo žinios, neinformavus apie Kredito sutarties nutraukimÄ , notarei netinkamai įvertinus hipotekos lakÅ¡tÄ ir tokiu bÅ«du VykdomÄ jį įraÅ¡Ä atlikus ir dėl netesybų (delspinigių), nors hipotekos lakÅ¡te susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos, kuri apimtų ir netesybas (delspinigius), nebuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas skundÄ , konstatavo, kad tiek Vykdomojo įraÅ¡o kopija, tiek praneÅ¡imas apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties nutraukimÄ pareiÅ¡kėjui buvo įteikti, taip pat teismas pritarė notarei, kad hipotekos sandoriu sukurta hipoteka apėmė ir Kredito sutartyje nurodytas netesybas delspinigių forma. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, V. R. atskirajame skunde pateikė analogiÅ¡kus argumentus, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1811-275/2014, atmetė, iÅ¡ esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 V. R., keldamas klausimÄ dėl notarės veiksmų iÅ¡duodant VykdomÄ jį įraÅ¡Ä teisėtumo, šį klausimÄ siejo ne su Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lygos galimu neteisėtumu, bet kitomis aplinkybėmis, todėl skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 buvo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimai, susiję su Kredito sutarties 5.1 punktu, yra nepagrįsta.

32. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 patenkino AB „Swedbank“ ieÅ¡kinį ir solidariai iÅ¡ V. R. ir I. R. priteisė 94 289,10 Eur skolÄ (90 000 Eur iÅ¡duoto ir negrÄ Å¾into kredito likutį, 3 420,27 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 466,66 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 402,17 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas), kintamas metines (mokėjimo funkcijÄ atliekančias) palÅ«kanas bei 5 proc. dydžio įstatymines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2007 m. birželio 5 d.

Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Kredito sutarties nuostatų pakeitimo, atidedant kredito, palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimÄ iki 2015 m. lapkričio 1 d., atmetė. AB „Swedbank“ reikalavimÄ grindė tuo, kad notarės D. L.-B. Vykdomasis įraÅ¡as iÅ¡duotas tik 720 167,92 Eur negražinto kredito sumai, kuri užtikrinta hipoteka, todėl buvo praÅ¡oma priteisti papildomai suteiktÄ kreditÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje laikėsi pozicijos, kad Kredito sutartis nutraukta neteisėtai, nes kredito įstaiga nenustatė papildomo termino prievolėms pagal Kredito sutartį įvykdyti bei tinkamai neinformavo skolininkų dėl Kredito sutarties nutraukimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. atmetęs V. R. apeliacinį skundÄ , kurį pastarasis grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

33. Nors aptartu Vilniaus apygardos teismo sprendimu iÅ¡ V. R. kredito įstaigai inter alia buvo priteistos mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du buvo įvertinta Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo ginčijama Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lyga. PrieÅ¡ingai, kaip patvirtina aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, nei viena iÅ¡ Å¡alių jokių argumentų dėl Kredito sutarties 5.1 punkte įtvirtintos sÄ lygos teisėtumo nekėlė. Be to, nurodytas sprendimas priimtas dėl papildomos kredito sumos priteisimo, o nagrinėjamoje byloje sprendžiama iÅ¡ esmės dėl Vykdomojo įraÅ¡o pagrindu apskaičiuotų palÅ«kanų nuo 720 167,92 Eur negražinto kredito sumos, kuri užtikrinta hipoteka.

34. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės AB „Swedbank“ praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, skundžiamame sprendime priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas V. R. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Kredito sutarties 5.1 punktui ginčyti, nes apie Å¡io punkto sÄ lygÄ bei tariamÄ jos prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms sužinojo ne vėliau kaip pasiraÅ¡ant Kredito sutartį, t. y. 2007 m. birželio 5 d. Teisėjų kolegija tokiai teismo iÅ¡vadai pritaria.

35. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti įgyvendinama per įstatymuose nustatytus terminus (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

36. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl Kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo Å¡alių 2011 m. lapkričio 30 d. sudaryto Susitarimo dėl 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties pakeitimo, nes juo nustojo galioti Kredito sutarties sÄ lygos, tačiau toks aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas. Å ios nutarties 22–23 punktuose iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad po Kredito sutarties sudarymo tarp V.

R. ir AB „Swedbank“ buvo sudaryti keturi Susitarimai, kuriais Å¡alys pakeitė Kredito sutartį. Tačiau nepaisant Å¡io fakto, Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lyga liko nepakitusi, t. y. analogiÅ¡kas Å¡ios sÄ lygos turinys buvo įtvirtintas tiek 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutartyje, tiek 2007 m. gruodžio 14 d., 2010 m. birželio 3  d., 2011 m. birželio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d. Susitarimuose dėl Kredito sutarties pakeitimo. Todėl, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovas apie Kredito sutarties ginčijamÄ sÄ lygÄ sužinojo dar derybų dėl jos pasiraÅ¡ymo metu bei galėjo suprasti esant jo teisių pažeidimÄ .

Be to, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, nei vienu iÅ¡ Susitarimų, taip pat ir paskutiniuoju, sudarytu 2011 m. lapkričio 30 d., Kredito sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Visų Susitarimų Specialiosiose sÄ lygose (2007 m. gruodžio 14 d. Susitarimo 7 punkte, 2010 m. birželio 3  d. Susitarimo 5 punkte, 2011 m. birželio 3 d. 5 punkte ir 2011 m. lapkričio 30 d. 5 punkte) yra įtvirtinta, kad Susitarimas yra neatskiriama Kredito sutarties dalis. Taigi, vien ta aplinkybė, kad tarp bylos Å¡alių buvo sudaryti Susitarimai dėl Kredito sutarties pakeitimo, nepatvirtina Å¡alis kiekvienÄ kartÄ iÅ¡ naujo derėjusis dėl Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lygos.

37. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas V. R. reikalavimÄ dėl Kredito sutarties 5.1 punkto dalies sÄ lygos pripažinimo negaliojančia pareiÅ¡kė 2021 m. lapkričio 4 d. teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje, nors pastarÄ jį galėjo pareikÅ¡ti iki 2017 m. birželio 5 d. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisingumÄ .

38. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė teismui atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris praleistas dėl svarbios priežasties.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė jokių svarbių ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl Kredito sutarties 5.1 punkto dalies sÄ lygos pripažinimo negaliojančia praleidimo priežasčių, tokių priežasčių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl nėra pagrindo spręsti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Dėl Vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo 39. IeÅ¡kinyje V. R. prašė teismo panaikinti Vykdomojo įraÅ¡o dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir skaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje.

Pirmosios instancijos teismas šį apelianto reikalavimÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad ginčas dėl Vykdomajame įraÅ¡e nurodytų sutartinių palÅ«kanų skaičiavimo jau buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014, be to, nepripažinus Kredito sutarties 5.1 punkto negaliojančiu, neatsiranda teisinis pagrindas panaikinti Vykdomojo įraÅ¡o dalies.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 30–31 punktuose nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 jau buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl Vykdomojo įraÅ¡o dalies, susijusios su sutartinių palÅ«kanų skaičiavimu, teisėtumo, yra padaryta neatsižvelgus į iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybes. Å ios nutarties 31 punkte jau buvo minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 V. R., keldamas klausimÄ dėl notarės veiksmų teisėtumo atliekant VykdomÄ jį įraÅ¡Ä , Å¡io klausimo nesiejo su Kredito sutarties 5.1 punkto sÄ lyga dėl sutartinių palÅ«kanų apskaičiavimo. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčas dėl Vykdomajame įraÅ¡e nurodytų sutartinių palÅ«kanų apskaičiavimo yra teismo iÅ¡nagrinėtas.

41. PalÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimÄ si svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimÄ kreditoriui Å¡alys ar įstatymas preziumuoja. PalÅ«kanos, kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Pareiga mokėti pelno palÅ«kanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sÄ lyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Tuo tarpu pagal CK 6.261 straipsnį įstatyme nustatytas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokios prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

42. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra, todėl Å¡is reikalavimas kreditoriaus negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties Å¡alis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o Å¡alis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sÄ lygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sÄ lygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymÄ . Kitoks aiÅ¡kinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančiÄ situacijÄ , kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nutraukta sutartis iÅ¡ esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui iÅ¡lieka tiek pareiga grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ , tiek pareiga mokėti sutartimi sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si Å¡ia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grÄ Å¾inta).

Kasacinio teismo teigimu, Å¡io aiÅ¡kinimo nekeičia ir tai, jei Å¡alys bus sutartyje nustačiusios sÄ lygÄ , kad pelno palÅ«kanos mokamos iki paskolos grÄ Å¾inimo, nes tokia sutarties sÄ lyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (kasacinio teismo nutarties 48 punktas).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CK 4.192 straipsnio 5 dalį notaro vykdomasis įraÅ¡as yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka, tačiau skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų (nepagrįsto iÅ¡ieÅ¡kojimo) teisėtumÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos negali bÅ«ti priteisiamos po sutarties nutraukimo, nepriklausomai nuo to, jog Å¡alys sutartyje yra nustačiusios sÄ lygÄ , kad pelno palÅ«kanos mokamos iki paskolos grÄ Å¾inimo, padaro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju atsakovė po Kredito sutarties nutraukimo neturėjo teisės kreiptis į notarę dėl Vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo mokėjimo (pelno) palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimui.

Teisėjų kolegija nusprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir panaikinti ginčijamÄ Vykdomojo įraÅ¡o dalį, kuria nurodyta priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas. Å iuo atveju atsakovės patirtus nuostolius dėl laiku negrÄ Å¾into kredito atlygina kompensuojamųjų palÅ«kanų, numatytų Vykdomajame įraÅ¡e, iÅ¡ieÅ¡kojimas.

44. Nors atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ akcentavo, kad nei ieÅ¡kovas, nei teismas negali vadovautis kasacinio teismo praktika, kuri suformuota jau po Kredito sutarties (su visais pakeitimais ir papildymais) sudarymo, o turi atsižvelgti į ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvusį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

Teismų praktikos pasikeitimas turi ribotÄ retrospektyvų poveikį – dėl pasikeitusių teismų praktikos nuostatų negali bÅ«ti atnaujinami procesai pasibaigusiose civilinėse bylose, tačiau pasikeitusios teismų praktikos nuostatos taikytinos bylose, kurių nagrinėjimas, įskaitant kasacinį procesÄ , tebevyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teismine tvarka nebuvo sprendžiamas, toks ginčas yra nagrinėjamas bÅ«tent Å¡ioje byloje, todėl jam spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės yra taikytinos.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir sutartinių palūkanų sumažinimo 45. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl reikalavimo sumažinti sutartines palūkanas CK 4.1941 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu. Su šiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

46. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, padaro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė alternatyvų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutartinių palÅ«kanų sumažinimo ir jį atmetė (tuo pačiu sprendimu atmesdamas ir visus kitus ieÅ¡kinio reikalavimus).

Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neiÅ¡skyrė argumentų, dėl kurių nepatenkino aptariamo ieÅ¡kinio reikalavimo, visgi skundžiamame sprendime dėl Å¡io reikalavimo, nors ir lakoniÅ¡kai, tačiau pasisakė, nurodė, kad IĮ „Tik rytoj“, kurios savininku yra apeliantas V. R., bankroto byloje yra patvirtintas 1 098 671,95 Eur AB „Swedbank“ dydžio finansinis reikalavimas; aplinkybė, jog I. R. (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų) balsavo už Å¡ios kreditorės finansinio reikalavimo sumažinimÄ , neturi reikÅ¡mės, o pats apeliantas savo nuomonės dėl Å¡io reikalavimo sumažinimo nėra pareiÅ¡kęs. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvai nepakankamai iÅ¡samÅ«s, nereiÅ¡kia, jog dėl ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡ viso nebuvo pasisakyta ir jis liko neiÅ¡spręstas.

Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atmetamas kaip nepagrįstas.

47. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškovo reikalavimas dėl sutartinių palūkanų sumažinimo buvo atmestas, pažymi, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovo V. R. IĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimu pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. 2020 m. rugpjūčio 20 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinti IĮ „Tik rytoj“ kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat ir AB „Swedbank“ 1 098 671,95 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1221-614/2023 nutraukė IĮ „Tik rytoj“ bankroto procesÄ , vykdomÄ ne teismo tvarka, ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ teisme. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-290-933/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylos dalį pagal AB ,,Swedbank“ skundo reikalavimÄ dėl bankrutuojančios IÄ® ,,Tik rytoj“ neteisminės bankroto bylos nutraukimo ir teisminės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutraukė.

48. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesÄ vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Å¡io įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesÄ teismo tvarka, iÅ¡skyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų, t. y. vykdant bankroto procesÄ ne teismo tvarka turi bÅ«ti laikomasi JANÄ® nustatytų procedÅ«rų ir tvarkos. Vykdant bankroto procesÄ ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (JANÄ® 12 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankroto procesas ne teismo tvarka yra pradedamas, vykdomas ir baigiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių sutarimu ir teismas Å¡iame procese nedalyvauja (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas aplinkybės, įstatymo nuostatas bei jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , nusprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutartinių palÅ«kanų sumažinimo, nes Å¡is klausimas nepriskirtinas teismo diskrecijai. IÅ¡ byloje esančio AB „Swedbank“ teismui pateikto 2022 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡to, kuriame nurodytas ieÅ¡kovo V. R. skolos detalizavimas, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. (atsakovės kreipimosi dėl Vykdomojo įraÅ¡o atlikimo) iki 2019 m. lapkričio 28 d. (bankroto bylos IÄ® „Tik rytoj“ iÅ¡kėlimo) buvo apskaičiuota 70 915,56 Eur sutartinių palÅ«kanų suma.

Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Vykdomojo įraÅ¡o dalies, kurioje nurodyta priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko V. R. sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko skolos (kredito) iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, panaikinimo, bankrutuojančios IÄ® „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis JANĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostata, turės teisę apsvarstyti AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo tikslinimo (sumažinimo) klausimÄ dėl apskaičiuotų sutartinių palÅ«kanų.

Dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų sumažinimo 50. Vilniaus miesto 2-ojo biuro notarė D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. Vykdomajame įraÅ¡e inter alia nurodė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko V. R. 5 proc. dydžio metines įstatymines palÅ«kanas nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (t. y. nuo 736 194,91 Eur) nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos. Ä® bylÄ pateiktame AB „Swedbank“ raÅ¡te nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. kredito įstaiga apskaičiavo 223 620,75 Eur įstatyminių (kompensuojamųjų) palÅ«kanų.

Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytas palūkanas priskyrė procesinėms bei jų atžvilgiu netaikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.

51. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra nuostoliai a priori (iš anksto), nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

52. Kompensuojamųjų palÅ«kanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.261 straipsnis). Po bylos iÅ¡kėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat priskiriamos kompensuojamosioms palÅ«kanoms.

Tačiau procesinių (kompensuojamųjų) palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).

53. Aukščiau pateiktas įstatyminis reglamentavimas bei jį aiškinanti teismų praktika patvirtina, kad kompensuojamosios palūkanos yra dvejopos: tos, kurios pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos ir kompensuojamosios (procesinės) palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54. Kadangi kompensuojamosios (procesinės) palÅ«kanos skaičiuojamos kreditoriui kreipusis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tai Å¡ių palÅ«kanų atžvilgiu ieÅ¡kinio senaties terminas nėra aktualus – kreditorius jau yra realizavęs teisę į ieÅ¡kinį. Todėl net ir tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo teismo sprendimo per ilgesnį nei penkerių metų terminÄ , kompensuojamosios (procesinės) palÅ«kanos skaičiuojamos toliau ir tokioje situacijoje negali bÅ«ti laikoma, jog kreditorius Å¡ių palÅ«kanų atžvilgiu yra praleidęs sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).

55. Nagrinėjamu atveju notarė VykdomÄ jį įraÅ¡Ä atliko specialia CK 4.192 straipsnyje nustatyta ne teismo tvarka, todėl jame numatytos iÅ¡ieÅ¡koti 5 proc. dydžio metinės įstatyminės palÅ«kanos tiesiogiai negali bÅ«ti priskirtos procesinėms palÅ«kanoms, numatytoms CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nes nagrinėjamoje situacijoje į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorius nesikreipė. Vis dėlto tokia situacija yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka tai, kuri reglamentuojama CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nes kreditorius, kreipdamasis dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, siekia, kad prievolė bÅ«tų priverstinai vykdoma, atitinkamai, tiek teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to, tiek notaro iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o sukeliami teisiniai padariniai dėl priverstinio vykdymo iÅ¡ esmės sutampa. Vykdomajame įraÅ¡e nurodytų iÅ¡ieÅ¡koti 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palÅ«kanų paskirtis taip pat sutampa su procesinių palÅ«kanų – skolininkas skatinamas operatyviai įvykdyti prievolę ir sumokėti skolÄ .

Tiek Vykdomajame įraÅ¡e, tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalyje taip pat apibrėžtas palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis – jos skaičiuojamos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (nagrinėjamu atveju Vykdomajame įraÅ¡e nurodytos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo). Pateikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti VykdomÄ jį įraÅ¡Ä atsakovė (kreditorė) operatyviai ir tinkamai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl kredito bei susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo (skolininko), todėl vien tai, kad ieÅ¡kovas negrÄ Å¾ino kredito ilgiau nei penkerius metus ir tai lėmė kompensuojamųjų palÅ«kanų skaičiavimÄ , nereiÅ¡kia atsakovės pasyvumo ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

Vadinasi, aptariamų palūkanų ar jų dalies atžvilgiu, analogiškai kaip ir procesinių palūkanų atžvilgiu, negali būti pripažįstama, jog ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, yra pasibaigęs. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl ieškinio senaties terminio taikymo ir apskaičiuotų 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palūkanų sumažinimo iki 184 050 Eur sumos.

56. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tam tikrus ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo ypatumus tais atvejais, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas vyksta pagal ne teismo tvarka notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 nurodė, kad įprastai ieÅ¡kinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiÅ¡kia skolininkui ieÅ¡kinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimÄ sumokėti skolÄ gera valia ar notaro atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikÅ¡damas kreditoriui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieÅ¡kinį, turi vadovautis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieÅ¡kinį, kai skolininkas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (minėtos kasacinio teismo nutarties 49 punktas).

57. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia pasinaudoti teisių gynimo bÅ«du, nurodytu minėtoje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas skolininko galimybę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo sieja su atvejais, kai kreditorius ne teismine tvarka reiÅ¡kia ir (ar) vykdo reikalavimus, kuriems pareikÅ¡ti yra (buvo) praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas (žr. minėtos kasacinio teismo nutarties 50 punktÄ ).

Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 55 punkte, Vykdomajame įraÅ¡e nurodytų iÅ¡ieÅ¡koti 5 proc. dydžio metinių įstatyminių palÅ«kanų atžvilgiu negali bÅ«ti pripažįstamas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei priteisimo 58. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, padaro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų dėl Kredito sutarties 5.1 punkto dalies pripažinimo negaliojančia, sutartinių ir įstatyminių palÅ«kanų sumažinimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kitų tarp Å¡alių teismine tvarka iÅ¡spręstų ginčų teisinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, nepagrįstai nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo. Todėl teisėjų kolegija pakeičia skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkina iÅ¡ dalies – panaikina ginčijamÄ Vykdomojo įraÅ¡o dalį, o kitÄ skundžiamo sprendimo dalį palieka nepakeistÄ .

59. IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį bei patikslintus ieÅ¡kinius, pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso sumokėjo 1 966 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad V. R. IÄ® „Tik rytoj“ vykdomas bankroto procesas, bei apeliacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , jog individualios įmonės savininkas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kai individualios įmonės savininkui iÅ¡kelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-586-407/2021), grÄ Å¾ina ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei viena iÅ¡ bylos Å¡alių pirmosios instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančių įrodymų, nors praÅ¡ymus dėl jų priteisimo suformulavo savo procesiniuose dokumentuose, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei priteisimo klausimo nesprendžia.

61. Apeliantui V. R. esant atleistam nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat nei vienai iÅ¡ bylos Å¡alių nepateikus bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, patvirtinančių įrodymų, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 2-63 dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo V. R. nuspręsta priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko skolos (kredito) iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutartyje Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA (su visais jos pakeitimais ir papildymais).

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 966 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2021 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9101, 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 471 ir 2022 rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9650. Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Žilvinas Terebeiza