AS-525-737-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-737/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00877-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 54, 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. B. skundu (b. l. 2−15) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2012 m. liepos 27 d. administracinį aktą „Dėl neteisėto detaliojo plano“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1);

2) įpareigoti Alytaus miesto tarybą (toliau – ir Taryba) ir Alytaus miesto savivaldybės administraciją panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. T-221 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) dalyje dėl teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Alytuje, detaliojo plano patvirtinimo.

Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 galiojimą.

Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau − ir Žemės sklypas). 1994 m. spalio mėnesį, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, buvo parengtas ir su Alytaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba, Alytaus miesto architektu bei Alytaus miesto geodezijos tarnyba suderintas ir patvirtintas namų valdos Žemės sklypo ribų planas (toliau − ir Planas), kuriame, be kita ko, buvo numatytas įvažiavimas automobiliu į Žemės sklype esantį pareiškėjos gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Sprendimu Nr. 2 Taryba patvirtino teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Alytuje, detalųjį planą (toliau − ir Detalusis planas). Šio Detaliojo plano pagrindu suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis R. P. (toliau − ir Kaimyninis žemės sklypas). Suformavus Kaimyninį žemės sklypą, pareiškėja neteko galimybės naudotis suderintame ir patvirtintame Plane numatytu privažiavimu prie Gyvenamojo namo, bet to, Kaimyniniame žemės sklype nėra numatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę pareiškėjai naudoti privažiavimui prie Gyvenamojo namo reikalingu keliu. Dėl susidariusius situacijos buvo kreiptasi į Administraciją, tačiau Administracija nurodė, kad pagrindo keisti Detalųjį planą nėra, Planas teisinės galios neturi, o apie numatytą privažiavimą prie Gyvenamojo namo nei Administracija, nei Taryba nebuvo informuota. 2012 m. birželio 19 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Tarybą ir Administraciją, prašydama panaikinti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas panaikinimo. 2012 m. liepos 31 d. buvo gautas Sprendimas Nr. 1, kuriame Administracija atsisakė pakeisti Detaliojo plano sprendinius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b. l. 88−90) atsisakė priimti pareiškėjos M. B. skundą. Nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai 100 Lt žyminį mokestį.

Nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Nurodė, kad iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad ji ginčija Administracijos atsisakymą administracine tvarka panaikinti Tarybos 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. T-221 dalyje dėl teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Alytuje, detaliojo plano patvirtinimo, bet šio sprendimo dalies neprašo panaikinti, t. y., neginčija šio sprendimo dalies teisėtumo.

Toks skundo dalyko suformulavimas atitinkamai apsprendžia ir bylos nagrinėjimo teisme dalyką bei ribas, nes teisė suformuluoti skundo dalyką – materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, ir jo pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, priklauso pareiškėjui (ABTĮ 22, 23, 52 str.). Pareiškėjo nurodytas skundo pagrindas turi būti susijęs su jo skundo dalyku suformuluotu teismui bei turi neperžengti jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribų. Kaip matyti iš skunde nurodytų skundo pagrindų, pareiškėjai materialines teisines pasekmes sukėlė Sprendimas Nr. 2, kuriuo patvirtintas teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini gatvių, Alytuje, detalus planas, o ne skundžiamas procedūrinis Administracijos Sprendimas Nr. 1, jis pareiškėjai jokių materialių teisinių pasekmių nesukėlė.

Teismas taip pat rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo kad pareiškėja skunde nenurodė jokių procedūrinių ar kitokių jos teisių pažeidimų, dėl kurių Skundžiamas sprendimas Nr. 1 yra neteisėtas (pareiškėja nesuformulavo skundo pagrindo). Atkreipė dėmesį, kad skundo turinyje yra nurodyti argumentai tik dėl Sprendimo Nr. 2. Šio sprendimo teisėtumo vertinimas pagal pareiškėjos skundo argumentus negalimas, nes pareiškėja nereiškė savarankiško reikalavimo dėl šio sprendimo panaikinimo.

Paaiškino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, pareiškėja turėjo teisę pareikšti savarankišką reikalavimą ginčydama galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje. Sprendimas Nr. 1 pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes akivaizdžiai pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukėlė, pareiškėjos teisių ir pareigų apimties iš esmės neįtakojo ir nepakeitė.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 92−97), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1456-428/2012 ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui (Kauno apygardos administraciniam teismui) nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skundu kėlė dvejopo pobūdžio reikalavimą − vieną susijusį su Sprendimo Nr. 1 panaikinimu, antrą − su sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo priėmusio subjekto įpareigojimu atlikti jam įstatymo pavestas funkcijas − administracine tvarka panaikinti neteisėtai patvirtintą Detalųjį planą. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi išimtinai atsietai nuo kitų skunde pateiktų reikalavimų, vertino reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. 1, tačiau nepasisakė dėl kito skunde pateikto reikalavimo − Tarybos ir Administracijos įpareigojimo administracine tvarka panaikinti Sprendimą Nr. 1 – ir jo teisinių pasekmių.

Remiasi ABTĮ 88 straipsniu ir daro išvadą, kad kadangi šis straipsnis numato ne tik teismo teisę panaikinti sprendimą ar jo dalį, bet ir teisę įpareigoti administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, neabejotina, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, turi įstatymo suteiktą teisę teikti reikalavimą teismui apginti pažeistas teises, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (nagrinėjamu atveju − teismui, taikant ABTĮ ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, įpareigoti Administraciją ir Tarybą panaikinti Sprendimą Nr. 2 dalyje dėl Detaliojo plano patvirtinimo).

Taip pat atkreipia dėmesį, kad pats teismas nurodė, kad teisę suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą turi pareiškėja, todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo teisę suformuoti tokį skundo dalyką, koks ir nurodytas skunde – panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir įpareigoti Tarybą ir Administraciją panaikinti Sprendimą Nr. 2 dalyje dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Teigia, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nenumato, kad įpareigojamojo pobūdžio sprendimai (tokie kaip pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą) galėtų būti nevykdomi ar vykdomi su tam tikromis išlygomis.

Dėl šios priežasties, pareiškėjos nuomone, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai neprašant panaikinti Sprendimo Nr. 2, negalėtų būti apgintos jos teisės. Pareiškėjo nuomone, teismo argumentai leidžia manyti, kad Sprendimo Nr. 2 teisėtumas galėtų būti vertinamas tik pareiškėjai reikalaujant jį panaikinti. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad skunde nenurodė procedūrinių ar kitokių jos teisių pažeidimų, dėl kurių Sprendimas Nr. 2 yra neteisėtas. Atsakydama į šį teismo argumentą pažymi, kad Sprendimo Nr. 2 teisėtumas turi būti vertinamas tiek pareiškėjai prašant jį panaikinti, tiek prašant įpareigoti jį panaikinti Administraciją ir Tarybą, nes pareiškėjui pasirinkikus pastarąjį savo teisių gynimo būdą, teismas spręsdamas ar tokį prašymą tenkinti, privalo jį į vertinti, analogiškai atvejui jei, pavyzdžiui, būtų sprendžiamas klausimas dėl atitinkamo subjekto įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą.

Be to, pažymi, kad skunde Sprendimo Nr. 1 neteisėtumas buvo sietas su atsisakymu panaikinti Sprendimą Nr.

2. Skunde buvo aiškiai suformuluoti reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 1 argumentai, t. y. aplinkybė, kad Sprendimas Nr. 1, priimtas neteisėto Sprendimo Nr. 2 pagrindu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-896/2012, kurioje analogiškas reikalavimas, pareiškėjui prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą ištaisyti sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo esančius neatitikimus patvirtintam detaliojo plano brėžiniui, buvo nagrinėtas administraciniame teisme. Pabrėžia, kad pareiškėjo teisė rinktis, kokiu teisiniu būdu ginti savo pažeistas teises įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė remdamasis tuo, kad pareiškėja ginčijo Tarybos 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. T-221, tačiau neprašė jo panaikinti, neginčijo jo teisėtumo, teismas taip pat nurodė, kad 2012 m. liepos 27 d. Administracijos sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė, buvo tik procedūrinis, be to, pareiškėja nenurodė procedūrinių ar kitokių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Teisėjų kolegija pastebi, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė tiek Sprendimas Nr. 1, tiek Sprendimas Nr. 2. Sprendimus Nr. 2 buvo patvirtintas pareiškėjos teises galimai pažeidžiantis detalusis planas, o Sprendimu Nr. 1, atsakant į pareiškėjos 2012 m. birželio 19 d. raštą, kuriuo buvo prašoma įvykdyti administracinį aktą – panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo − tai padaryti atsisakyta, t. y. Sprendimu Nr. 1 atsisakyta panaikinti pareiškėjos teises galimai pažeidžiantį Sprendimą Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Sprendimas Nr. 1 negali būti laikytinas procedūriniu, teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeliančiu, todėl administraciniame teisme neskundžiame sprendimu, priešinga skundžiamoje teismo nutartyje prieita išvada neteisinga.

Pažymėtina, kad administraciniame procese galioja aktyvaus teismo principas. ABTĮ 10 straipsnis numato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Tai reiškia, jog teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas iš esmės nagrinėtinas teisme, tačiau skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu trūkumų šalinimo institutu, t. y. paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą teisminę ir nustatyti terminą jiems pašalinti, o skundą atsisakyti priimti tik tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nėra pašalinami. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012, 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-34/2010).

Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus ir, manydamas, kad pareiškėja skųsdama administracinį aktą Sprendimą Nr. 1 neprašė jo panaikinti ir nepateikė jų negaliojimo argumentų, t. y. nesuformulavo skundo pagrindo, ne paaiškino pareiškėjai kokiu būdu ji turėtų įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir nenustatė termino trūkumams pašalinti, o atsisakė skundą priimti, taip pažeisdamas procesines teisės normas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismui nenustačius termino trūkumam pašalinti, apeliacinis teismas priima sprendimą panaikinti priimtą teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. pvz. 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-580/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktų nuostatas, bylos medžiagą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė