2017-12-13 Nr. AB-23385-3-61-3-03282-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3064-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03282-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. nebuvo užtikrinta teisė į įstatymuose numatytą minimalią, vienam asmeniui įkalinimo įstaigoje turinčią tekti ploto normą, kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, apipelijusios, purvinos, grindų būklė avarinė. Langas buvo nepasiekiamas, nuo jo sklido blogas kvapas dėl šiukšlių, kurios kaupėsi ant palangės iš lauko pusės, taip pat pareiškėjui trūko natūralios šviesos. Spintelė, kurioje pareiškėjas laikė maistą, kabėjo virš radiatoriaus, todėl pareiškėjo maistas džiūdavo. Kameroje buvo mažas stalas bei dvi kėdės, todėl pareiškėjui trūkdavo vietos atsisėsti prie stalo pavalgyti. Taip pat pareiškėjo netenkino, jog jam neišduodavo priemonių indams plauti, išduodamo tualetinio popieriaus, skustukų bei dantų pastos būdavo per mažai. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas. Išduoti čiužiniai buvo papeliję, juose kaupėsi parazitai. Pareiškėjo manymu, jam buvo išduodamas per mažo kaloringumo maistas. Taip pat vienos valandos pasivaikščioti pareiškėjui būdavo per mažai. Lukiškių TI-K yra ribojamas elektros naudojimas, todėl naktį išsivirti arbatos pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė. Dėl pastato konstrukcijoje esančio asbesto jis jautėsi nesaugiai, pareiškėjo manymu, tai žaloja jo sveikatą. Nurodė, jog pareigūnai jam grasino. Dėl nurodytų priežasčių sutriko pareiškėjo sveikata, kas lėmė jo prastą savijautą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–16) nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė priteisti iš pareiškėjo 1,68 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

4. Nurodė, kad leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji yra supažindinami su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei įspėjami už minėtų teisės aktų nesilaikymą. Nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsakovo atstovo nuomone, kalinamieji, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu (b. l. 69‑77) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 80 Eur neturtinės žalos atlyginimui, dėl kitos pareiškėjo reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. kamerose Nr. 112, 362, 105, 332, 328, 114, 124, 108, 323. Teismas nustatė, kad visu šiuo laikotarpiu 1 parą pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei kad nustatyta teisės aktuose. Šie Lukiškių TI-K pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi.

7. Teismas rėmėsi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.6–14.8 punktais. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, jog visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, taip pat, kad nedidelėse kamerose nėra galimybės įrengti daugiau baldų. Teismas konstatavo, kad stalai ir kėdės (arba taburetės) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas vieną parą buvo kartu su dar 3 asmenimis kameroje, teismas pripažino, kad jam, atsižvelgiant į mažą stalo dydį ir kėdžių skaičių, galimai vieną parą nebuvo sudaryta galimybė valgyti sėdint prie stalo.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, taip pat Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.10 punktu. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų bei fotolentelių matyti, jog visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Taigi Lukiškių TI-K užtikrino tinkamą kamerų vėdinimą pareiškėjo kalinimo metu, taip iš dalies sumažinant galimą drėgmės kaupimąsi jose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nevarstomų, neprieinamų bei nešvarių langų atmesti kaip nepagrįsti.

9. Teismas iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų bei fotonuotraukų nustatė, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, dalyje kamerų nebuvo užtikrinta jo teisė kalėti higienos normas atitinkančiose kamerose, todėl įkalinimo įstaigai būdavo nustatomas terminas pašalinti nustatytus higienos normos pažeidimus ir Lukiškių TI-K nustatytus pažeidimus pašalindavo. Taigi Lukiškių TI-K kamerose atskirais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrinama teisė į kalinimą higienos normas atitinkančiose kamerose.

10. Teismas rėmėsi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu, vertindamas pareiškėjo teiginius apie tai, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog sanitarinis mazgas yra įrengtas tinkamai, nes jis buvo atitvertas nuo likusios kameros dalies 150 cm aukščio pertvara. Taigi sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą, sukėlusį jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog nakties metu negalėjo išsivirti arbatos, nes nakties metu yra atjungiama elektra, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti naudotis elektros prietaisais nakties metu, o šis būtų pareiškėjui į minėtą prašymą neatsakęs, todėl teismas Lukiškių TI-K taikomo elektros tiekimo ribojimo nakties metu nelaikė neteisėtu.

12. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog pastato konstrukcijose yra pavojingos medžiagos (asbesto), teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose nėra asbesto, šiferio lakštais padengti tik I, III korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nelaužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijoje tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiriami ir sveikatai yra nepavojingi. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nedraudžiami.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog išduodamas minkštasis inventorius buvo nešvarus, pilnas parazitų, rėmėsi Higienos normos HN 134:2015 41–43 punktais, taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčijo fakto, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti patalynės, apatinių rūbų ar rankšluosčių. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog kamerose būtų supeliję, nešvarūs čiužiniai ar nešvari patalynė, duomenų, jog pareiškėjas būtų dėl to kreipęsis į administraciją ar kitas institucijas nėra, todėl teismas analizuojamus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad nė vienu atveju nebuvo nustatyta, jog kamerose būtų parazitų, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vėliau pakeitė pavadinimą į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), o vėliau – su UAB „Dezinfa“, buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys ir nuolat atliekami buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbai, patalpų priežiūra. Šie duomenys paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Lukiškių TI-K veisėsi buitiniai parazitai.

14. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog maistas buvo nepakankamai kaloringas, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais. Pagal minėtas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2298 kcal. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K maisto energetinė vertė buvo tik 1300–1500 kcal., tačiau nepaaiškino, kokiu būdu nustatė šiuos duomenis, ir jų nepagrindė. Iš Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. gruodžio 19 d. tyrimų protokolo Nr. 9749Ch matyti, kad nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinys – 2,380 kg, 100 g. energetinė vertė – 120 kcal, todėl bendra asmeniui tenkančio maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal. Tai atitinka nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo maisto kaloringumo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

15. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, pagal kurias vyrams muilas (100 gr.), tualetinis popierius (1 rulonas) yra išduodami kartą per mėnesį. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį. Taip pat pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pareiškėjas neneigė, jog jam minėtos higienos priemonės buvo išduodamos, jo netenkino išduodamų priemonių kiekiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl didesnio kiekio higieninių priemonių išdavimo, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui nebūtų sudarytos sąlygos turėti savo higienos priemonių, todėl nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas dalyje dėl higienos priemonių išdavimo buvo atmestas kaip nepagrįstas (kaip ir skundo dalis dėl indų ploviklio neišdavimo, nes pagal minėtas normas įkalinimo įstaiga tokios priemonės neturi išduoti).

16. Teismas rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktais, pagal kuriuos gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Higienos normoje HN 134:2015 dirbtinio apšvietimo intensyvumas nakties metu nereglamentuojamas. Teismo vertinimu, naktinio apšvietimo įrengimas kameroje higienos normos reikalavimams neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl naktinio apšvietimo išjungimo, o Lukiškių TI-K būtų neatsižvelgusi į pareiškėjo prašymą ar į jį neatsakiusi, todėl nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu dėl kameroje įrengto naktinio apšvietimo, pareiškėjo nurodyti argumentai buvo atmesti.

17. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau skunde konkrečių netinkamo pareigūnų elgesio ir su juo susijusių aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui dėl prastų gyvenimo sąlygų būtų kilę sveikatos problemų. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui dėl nurodytų nepatogumų negalėjo kilti tokio intensyvumo išgyvenimų, kokius jis nurodė skunde.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui vieną parą nebuvo užtikrinta teisė į minimalią, kameroje vienam asmeniui tenkančią ploto normą, visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d.) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat nustatyti smulkūs higienos normos pažeidimai, nurodė, jog jam nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą bei informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu raštu būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustatęs, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 80 Eur.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kameras, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjas tai akcentavo pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teisės aktuose yra nurodyta, koks inventorius turi būti kamerose, tačiau Lukiškių TI-K teisės aktais nesivadovauja, o kameras įrengia pagal savo išgalvotus poreikius. Kamerose neužtikrintas nei tinkamas dieninis apšvietimas (200 lx), nei dirbtinis apšvietimas (kameroje įsukta tik 60 vatų lemputė), todėl buvo nesilaikoma higienos normų reikalavimų. Sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atitvertas tik 1,4 m aukščio pertvara, visiškai neatitvertas nuo kameros durų, be to, neturi atskiros vėdinimo sistemos. Teismas abstrakčiai įvertino visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

22. Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 92–95) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

24. Įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

25. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A‑979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

26. Tikrinamoje administracinėje byloje pateikti faktiniai duomenys dėl pareiškėjui tekusio kalinimo ploto, pastarojo pateiktame apeliaciniame skunde, liko nepaneigti. Jo tvirtinimas apie per mažą plotą, tikrovės neatitinkančius duomenis – bendro pobūdžio niekuo neparemti teiginiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris analizuojamus pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neužtikrinto minimalaus kalinimo ploto) vertino kaip nepagrįstus. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, aptariamoje dalyje neteisėti veiksmai, išskyrus dėl 1 paros, kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti pagrįstai.

27. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad kalinimo metu buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, bet dėl to ginčo ir nėra. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo tiek higienos normų pažeidimą, tiek teisės į privatumą pažeidimą už visą ginčo laikotarpį (žr. šios nutarties 9 ir 10 p.), todėl platesnio aptarimo šie apeliacinio skundo argumentai nereikalauja.

28. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju, turint omenyje nustatytus pažeidimus, jų trukmę, mastą, pobūdį, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑667‑602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-438/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016), teisingumo ir protingumo kriterijus, nelaikytina pagal faktines bylos aplinkybes pakankamu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą.

30. Dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteistina 400 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

M. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ta apimtimi, kur M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteista 80 eurų neturtinės žalos atlyginimui, pakeisti ir priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius