a2f01d4f-8abc-40f6-9e45-339f89a7e7ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2581-1122/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26188-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė, sekretoriaujant Karolinai Å lapÅ¡inskienei, vertėjaujant Eglei Smailienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, kaltinamajam E. C., jo gynėjui advokatui Vladislavui LatuÅ¡inskiui (Vladislav LatuÅ¡inskij), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : E. C. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, o bÅ«tent: jis 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. GrigiÅ¡kėse, ties pastatu, esančiu adresu PaÅ¡to g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

Å iais savo veiksmais E. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ių metų rugpjūčio 1 d. su drauge atvažiavo į gimtadienį (draugė vairavo), iÅ¡gėrinėjo, atėjo laikas važiuoti namo, nutarė parvažiuoti iki namų pats. Apie 1–1,5 valandos praėjo, kai iÅ¡gėrė: tik atvykęs gėrė alų iki maždaug 24 val., tada nieko nevartojo iki 2 val. ar puse 3 val. ir valandos ar pusvalandžio tarpe vėl pavartojo alkoholio – degtinės. Lankė vairavimo kursus nuo vasario mėnesio (su pertraukomis, nes turėjo daug darbų, dar nepabaigęs vairavimo mokyklos), pasitikėjo savimi ir nutarė važiuoti.

Draugė nebevairavo, nes buvo labiau iÅ¡gėrusi. 5 metrus nuvažiavo ir sustabdė policija. Automobilį nusipirko prieÅ¡ du mėnesius iki įvykio iÅ¡ draugo, tam kad galėtų vežioti medžiagas. Dirba statybose, lauko apdailos fasadininku. Ä® darbÄ vežiodavo virÅ¡ininkas, kai bÅ«davo daugiau darbuotojų, o kai iÅ¡siskyrė brigada, liko trise, tai vežioja kaimynas (su kuriuo dirba) su kaltinamojo automobiliu. Vaikai gyvena Anglijoje, 7 ir 9 metų. Padeda pagal galimybes juos iÅ¡laikyti, Å¡iuo metu galimybės padėti neturi.

Patikino, kad transporto priemonė labai reikalinga, nes reikia medžiagas vežioti, žmones. Mama turi vairuotojo pažymėjimÄ . VisÄ laikÄ vairavo kaimynas, ir draudimas buvo jo vardu. Pripažino, jog negerai pasielgė, anksčiau niekada taip nedarydavo. Gailisi, pažadėjo, jog daugiau tai nepasikartos – nesės daugiau niekada neblaivus nei prie automobilio, nei prie dviračio vairo. Patikino, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu, nėra įraÅ¡ytas į įskaitÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei jo gynėjui ir prokurorei neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 2 d. įtariamuoju apklaustas E. C. pripažino kaltę ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 18 val. jis su savo mergina L. G. nuo jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jo automobiliu ,,Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Pašto gatvę, Grigiškėse. Vairavo mergina. Namo numerio jis negali pasakyti, taip pat ir buto numerio nežino. Atvažiavo pas merginos draugę, kuri šventė gimtadienį. Ten jis vartojo alkoholį, taip pat alkoholį vartojo ir draugė.

Jis vartojo degtinę, keturiese iÅ¡gėrė 1 litrÄ degtinės. Vartojo alkoholį iki maždaug 21 val., o tada iki paryčių nevartojo. Paryčiais, apie 4 val. jis iÅ¡gėrė dar 3 ar 4 stikliukus degtinės, nors ir žinojo, kad teks vairuoti. Tiesiog iki namų važiuoti netoli. IÅ¡gėrus tuos 3 ar 4 stikliukus su drauge išėjo. Jis sėdo už vairo, nors suprato, kad yra iÅ¡gėręs ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Niekada jo ir neturėjo. Tikėjosi, kad pavyks normaliai nuvažiuoti, nes arti.

Nors mergina ir turėjo teises, tačiau ir ji buvo neblaivi, todėl nusprendė sėsti už vairo pats. Tik iÅ¡važiavus iÅ¡kart iÅ¡girdo, kad jį stabdė policija. Jis iÅ¡kart sustojo. PareigÅ«nai patikrino jo blaivumÄ , pÅ«tė į alkotesterį 2 kartus, įpÅ«tė panaÅ¡iai apie 1,83 promiles. Tada buvo sulaikytas. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 37–40). IÅ¡ BIRT ataskaitos žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. policijos pareigÅ«nai Vilniuje, GrigiÅ¡kėse, ties pastatu, adresu PaÅ¡to g. 13, patikrinimui sustabdė automobilį ,,Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojui alkotesteriu 2021 m. rugpjūčio 2 d. 4.35 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. 4.55 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 6–7). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiojo patrulio M. G. 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. Vilniuje, Grigiškėse, Pašto g., ties 13 namu, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Volvo XC 90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. C., gim. (duomenys neskelbtini). Kolegai M. V. bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. Paklausus E. C., ar jis vartojo alkoholį, iÅ¡ pradžių jis teigė, kad nevartojo. Taip pat paklausus, ar jis turi vairuotojo pažymėjimÄ , E. C. sakė, kad neturi ir niekada neturėjo. Patikrinus E. C. blaivumÄ alkotesteriu, pirmu patikrinimu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Antru patikrinimu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 8).

Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad E. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0676 (Patikros sertifikatas Nr. 1486888, galioja iki 2021 m. lapkričio 26 d.) 2021 m. rugpjūčio 2 d. 4.35 val. pirmu tikrinimu asmeniui nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 4.55 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 10–13).

Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–18). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad nuo 2021 m. birželio 23 d. automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra E. C. (b. l. 22). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Volvo XC90 2.4D“, 2005 m. laidos, M1G kategorijos, visureigio, 2 401 cm3 variklio darbinis tūrio, 120 KW (163 AG) variklio galios, kaina su PVM Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis – 4 020 Eur (b. l. 24).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal KET 14 punktÄ , be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis iÅ¡vardytų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. C. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo E. C. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma – pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis Å¡iais įrodymais, teismas konstatuoja, jog E. C. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. GrigiÅ¡kėse, ties pastatu, esančiu adresu PaÅ¡to g. 13, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Taigi, tokia E. C. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teismui buvo pateiktas laiduotojos M.

M. praÅ¡ymas dėl kaltinamojo E. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kuriame nurodyta, kad E. C. vairuojant automobilį nepadarė jokios žalos tretiesiems asmenims. Suprasdamas savo veiksmų neteisingumÄ bei neteisėtumÄ , jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos ir pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. E. C. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , yra pakankamai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba pagal individualiÄ veiklÄ .

Tiriant bylÄ nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Anot laiduotojos, Å¡is įvykis, už kurį jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra tik pirma ir paskutinė jo didelė klaida. Yra įsitikinusi, jog Å¡ioje situacijoje, kaip ir visÄ gyvenimÄ prieÅ¡ tai, darys teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagarba, yra atviri, Å¡ilti bei artimi.

Edgarui ji yra didelis autoritetas. Nuo pat vaikystės jų santykiai su sÅ«numi visuomet buvo itin artimi – jie daug bendravo, aptarinėjo gyvenimiÅ¡kas problemas, kartu mokėsi naujų dalykų. Iki Å¡iol turi bendrų interesų, kartu leidžia laikÄ ir laisvalaikį. Bendrauja atvirai ir sÄ Å¾iningai nuo pat vaikystės – kaip vaikystėje, taip ir po Å¡io įvykio, sÅ«nus iÅ¡kart pasidalino su ja Å¡ia problema, nuogÄ stavo ir gailėjosi tokio savo poelgio. Mano, kad jis padarė tinkamas iÅ¡vadas ir ateityje elgsis padoriai.

Pabrėžė, jog nėra bausta administracine tvarka, neteista. Dirba (duomenys neskelbtini). Yra teigiamai charakterizuojama darbovietėje. Žino, jog yra autoritetas savo sÅ«nui, todėl mano, jog yra vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad praÅ¡o bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės, laiduojant motinai. Gyvena ne kartu su mama, bet Å¡alia, santykiai geri, susitinka dažnai. Patikino, kad mama yra jo autoritetas, tėtis Å¡iek tiek didesnis, nes vyras. Pirmas sužinojo tėvas, paskui per dvi dienas iÅ¡ kaltinamojo sužinojo mama, nes ji sunkiau viskÄ priima.

Mama nebuvo patenkinta sužinojus, kas įvyko. Patikino, jog klauso mamos, įsiklauso į jos patarimus ir dabar jaučia mamos įtakÄ , kad daugiau nebesikartotų tokie veiksmai. M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba vaikų darželio auklėtoja. Pabrėžė, kad sÅ«nus ne alkoholikas, labai atsakingas vaikinas. Padėjo auginti jaunesnį sÅ«nų, nuvesti į mokyklÄ ir darželį, pasiimti. Prašė atsižvelgti į tai, kad jie daug laiko praleidžia drauge, bendrauja, sÅ«nus daug padeda jai namuose, darže, atvežti kažkÄ , pagal galimybes leidžia laisvalaikį kartu, važiuoja į giminės susitikimus.

Patikino, jog anksčiau nėra įvykę nieko panaÅ¡aus. Tėvui pasakė pirma apie įvykį, nes bijojo jos, ji nesitikėjo, nes žino jį iÅ¡ geros pusės. Nors sÅ«nus pasakė, kad tėvas didesnis autoritetas, mano, kad jie abu vienodi (autoritetai), tik tėvas yra netikras, nuo 7 metų jį augina. Su savo (biologiniu) tėvu santykiai nėra geri, tėvas pats nenorėjo su juo palaikyti santykių. Pabrėžė, jog jos įtaka sÅ«nui yra neabejotina, jie viskÄ aptaria, jei turi kažkokių problemų ar reikia pagalbos, patarimo kreipiasi į jÄ â€“ su geromis ar blogomis naujienomis.

PaaiÅ¡kino, jog jis papasakojęs apie įvykį iÅ¡reiÅ¡kė gailėjimÄ si dėl to, kas įvyko. IÅ¡ karto matė, kad jis gailisi, jog taip atsitiko, kad neįvertino savo galimybių, matyt, jam pasirodė, kad jis blaivus. Jie pasikalbėjo, nutarė, kad gerai, jog nenukentėjo trečia pusė. M. M. pažadėjo, jog daugiau kalbės su sÅ«numi, daugiau laiko praleis kartu, kad daugiau taip nepasikartotų. Pas jÄ namuose alkoholio niekas nevartoja, nei ji, nei vyras, sÅ«nus tik per Å¡ventes. Prašė teismo atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau patikino, jog, jei teismas skirtų užstatÄ , finansiÅ¡kai galėtų sumokėti.

Santaupų nėra, nes jaunesnis sÅ«nus mokosi universitete, reikia padėti jam. Jos atlyginimas 800 Eur per mėnesį. Pažymėjo, jog sÅ«naus vaikai su motina seniai iÅ¡važiavę į užsienį, gyvena ten jau apie 8 metus. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. C. neteistas, baustas administracine tvarka, byloje yra pateiktas praÅ¡ymas dėl laidavimo, vertinant byloje surinktus duomenis, galima konstatuoti, kad sÄ lygos laidavimui yra, nors kaltinamasis jau pakankamai subrendusi asmenybė, vis gi charakterizuojantys duomenys leidžia tikėti, kad ateityje jis nebenusikals.

E. C. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neprieÅ¡taravo ir prašė skirti baudžiamojo poveikio priemones. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. C. padarė nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių apsvaigimas. E. C. anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas (b. l. 55), taigi jis Å¡iuo atveju pirmÄ kartÄ padarė minimÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 55), trijų metų laikotarpiu baustas administracine tvarka 1 kartÄ , bauda sumokėta (b. l. 56), dirba – vykdo individualiÄ veiklÄ . Å ios aplinkybės kaltinamÄ jį charakterizuoja pakankamai teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimÄ si, ryžtÄ nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas iÅ¡vadas.

Ä®vertinus ir kitų kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų visumÄ , teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. C. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis, M. M., kuri prašė perduoti E. C. jos atsakomybei pagal laidavimÄ , yra jam artimas žmogus – motina, su kuria kaltinamasis palaiko artimus ryÅ¡ius, neteista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamajam autoritetas, nuolat bendrauja. Teismo vertinimu, M. M. asmenybė pagal jÄ apibÅ«dinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryÅ¡ys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindÄ spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam E. C. turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimÄ , nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, Å¡iuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo bÅ«tinumÄ Å¡iuo atveju, teismas pirmiausia pažymi, kad E. C. naudodamasis Å¡ia teise padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kaip minėta, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių.

Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumÄ kelyje, užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, E. C. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ , teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis E. C. automobilį vairavo neblaivus po kelių valandų pavartojęs alkoholį (nors ir paryčiais, nesant intensyviam eismui), net ir supratęs, kad alkoholis organizme dar neiÅ¡sisklaidė, tokiu bÅ«du kaltinamasis negalėjo sÄ Å¾iningai klysti vertindamas savo blaivumÄ ir galimybes vairuoti automobilį.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka nėra bausta už Å¡iurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai galisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nustatytÄ 1,83 promilių vidutinį girtumo laipsnį, kuris artimesnis ribai, kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Taigi E. C. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Tai taip pat reiÅ¡kia, kad Å¡iuo laikotarpiu asmuo negalės ir įgyti tokios teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas atsakomybei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Tačiau atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Å iuo atveju automobilis ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto E. C. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas-savininkas yra pats E. C. (b. l. 22), t. y. kaltinamasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu.

Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenis Å¡io automobilio vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 4 020 Eur (b. l. 24). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. E. C. asmenybę apibÅ«dinančios ir Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, kaip – neteistas, administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , bauda sumokėta, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ? prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, veikos atsitiktinumas – nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

Be to, aplinkybės, kad E. C. dirba pagal individualiÄ veiklÄ , dirba skirtinguose objektuose, kurie yra toliau nuo namų, nors ir neturi teisės vairuoti, tačiau transporto priemonės buvimas yra labai rimta parama, kada visa brigada gali susėsti ir kas turi teisę vairuoti (kaimynas), nuvežti iki darbo vietos, medžiagas, mama turi teisę vairuoti transporto priemones, reikalingas automobilis ir jai buityje, Å¡eimos situacija, galimas darbo netekimas, du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia padėti iÅ¡laikyti, taip pat nėra iÅ¡skirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumÄ , be to, tai E. C. buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jis vis vien panaudojo turimÄ transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip pats teigė, suprato, kad yra neblaivus, tačiau nepaisydamas to, vis tiek nusprendė savo automobiliu grįžti į namus. Pažymėtina, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

IÅ¡ visuomenės pozicijų bÅ«tų nesuprantama, jei nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo Å¡eimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, Å¡iuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. C. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Ä®vertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad E. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Volvo XC90“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ , kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«džio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. C. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kiti klausimai E. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41–46) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. vasario 2 d., turto saugotojas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 25–26), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. C., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos M. M. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ be užstato.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ E. C. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ E. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. E. C. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti E. C. ir M. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė