a2ee7ab7-81f4-4ddc-8416-cd0d2b76fe9f · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-5976-322/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00390-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos Kelmės rajono skyrius. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turto paveldėjimo tikslu, kad po motinos M. L. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiÅ¡kėjos procesiniai dokumentai, gauti atsiliepimai, prieÅ¡taravimų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pareiÅ¡kimo patenkinimo teisme negauta. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡ymÄ palaiko. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (mirties liudijimas, seniÅ«nijos pažymėjimas, VÄ® Registrų centras informacija) nustatyta, jog M. L. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Po M. L. mirties liko jos palikimas – 1920 m. statybos gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, esantys ten pat ( buvęs kolÅ«kinis kiemas). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atstovės paaiÅ¡kinimo matyti, kad pareiÅ¡kėja po motinos M. L. mirties, pagal bendrÄ jos ir seserų bei brolio susitarimÄ ( pareiÅ¡kėjos tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini)), ėmė rÅ«pintis tėvų palikimu, suremontavo pastatus ( apÅ¡ildė gyvenamojo namo sienas, suremontavo namo vidų, sudėjo naujus langus) ir su Å¡eimÄ Ä¯sikėlė gyventi į tėvų namus ir Å¡iuo metu ten gyvena, bei viskuo naudojasi ir prižiÅ«ri.

Å ias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas liudytojas J. T.. PareiÅ¡kėja taip pat atliko tėvams priklausančios sodybos - pastatų techninę inventorizacijÄ , tačiau pastatų VÄ® Registrų centras neįregistravo, nes pagal Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ turi pateikti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį turtÄ asmuo. Pateikti praÅ¡ymÄ mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtÄ .

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus M. L.. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog po M. L. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal įstatymo nuostatÄ Ä¯pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad po M. L. mirties jos palikimÄ aktyviais veiksmais priėmė mirusios dukra, pareiÅ¡kėja R. K., kuri rÅ«pinosi po motinos mirties likusia sodyba, suremontavo pastatus ir Å¡iuo metu ten gyvena su savo Å¡eima. Ir visa tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ su paveldėtu turtu elgėsi ir dabar elgiasi kaip su savu, tai yra kaip savininkė, todėl laikytina, kad ji palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

Nenustatyta, kad Å¡iems jos veiksmams kas nors prieÅ¡tarautų. Jokie kiti M. L. įpėdiniai nustatytu terminu nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, teismui prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjos teismui pateikto praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjos seserys T. K., A. Å ., D. L. ir brolis V. L. pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiÅ¡kimo raÅ¡tu, nurodė, kad nepretenduoja į motinos palikimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti paveldimÄ turtÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingÄ ja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ palikimo priėmimo tikslu, kad R.

K., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė M. L., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ iÅ¡ karto po jos mirties pradėdama faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėja Laima Borkovskienė