2021-03-17 Nr. AB-5849-3-62-3-00087-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-192-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00087-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Balbieriškio seniūnijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AC invest“ 2021 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 21R1-266(AG1-268/10-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją patenkinti pareiškėjo skundą, t. y. panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Balbieriškio seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2020 m. spalio 27 d. raštą Nr. (33.3.12BA)-SD-1134 ir įpareigoti Seniūniją suteikti pareiškėjui informaciją ir apie kitus namo butų savininkus, kad būtų tinkamai įvykdyti reikalavimai.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2021 m. vasario 8 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nenumatyta galimybė atleisti juridinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pareiškėjas turėtų sumokėti žyminį mokestį. Pasiūlė pareiškėjui pirmuoju skundo reikalavimu prašyti tik panaikinti Komisijos priimtą Sprendimą, be prašymo įpareigoti Komisiją patenkinti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjo skundo patenkinimo ar atmetimo klausimas bus iš esmės nagrinėjamas teisme. Akcentavo, kad Komisija tokio pobūdžio bylose nelaikytina bylos šalimi. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta Sprendimo kopija neįskaitoma, todėl pareiškėjas turėtų pateikti šį dokumentą įskaitoma formą, taip pat įrodymus, kada jis su minėtu sprendimu susipažino. Teismo vertinimu, antrasis skundo reikalavimas suformuluotas netiksliai, neaišku, kokius tiksliai veiksmus prašoma įpareigoti atsakovą atlikti, kokie „reikalavimai“ turi būti „įvykdyti“. Reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pasiūlyta formuluoti prašant įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 27 d. prašymą.

Pareiškėjas 2021 m. vasario 2 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Seniūnijos raštą 2020 m. spalio 27 d. Nr. (33.3.12BA)-SD-1134 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 27 d. prašymą suteikti informaciją ir apie kitus namo buto savininkus, taip pat pakartotinai prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, o, pagal ABTĮ 37 straipsnį, jis negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Konstatuota, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino esminio skundo trūkumo.

III. Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti patikslinto skundo reikalavimus, priimti patikslintą skundą, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat įvertinti, ar ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtintas ribojimas iš esmės nepažeidžia pamatinės asmens (pareiškėjo kaip juridinio asmens) teisės kreiptis į teismą, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (konkrečiai, 5 str. 3 d., 7 str. 1 d., 19 str. 1 d., 30 str. 1 d. ir 110 str. 1 d.).

Pareiškėjas išdėsto nesutikimo su Komisijos ir Seniūnijos veiksmais argumentus, ginčo aplinkybes. Jo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neatsižvelgė į tai, kad apeliacijos teisė yra sudedamoji teisės į teisminę gynybą dalis. Pareiškėjas pažymi, jog kitose bylose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (administracinė byla Nr. eI-1448-426/2019, civilinė byla Nr. e2-122-872/2018 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas negali pašalinti nustatyto skundo trūkumo dėl savo turtinės padėties, dėl nesąžiningų įstatymų juridiniai asmenys yra diskriminuojami. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog jo keliamas ginčas nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestintų skundų kategoriją, kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl Seniūnijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjas tvirtina, kad jis laiku pateikė motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė jo finansinę padėtį pagrindžiančius aktualius duomenis, įrodančius, jog jis neturi jokių laisvų lėšų. Pareiškėjas neturi galimybės žyminį mokestį sumokėti nei internetu (jo banko sąskaitos areštuotos), nei grynaisiais pinigais (dėl paskelbto karantino nedirbo bankai). Pareiškėjas negali gauti pajamų iš vykdomos veiklos, nes jo valdomi nekilnojamojo turto objektai (butai) šiuo metu nenaudojami ir yra avarinės būklės, jis patiria tik išlaidas (pvz., moka nekilnojamojo turto mokestį).

Pareiškėjas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžia įsitikinimu, kad ABTĮ 37 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai pagal normos turinį (norma diskriminuoja ir pažeidžia lygiateisiškumo principus, nes jos taikymas išskiria skirtingas asmenų grupes pagal nesuprantamus ir neracionalius kriterijus), reguliavimo apimtį (nėra jokiu galimu būdu pagrįstas ir motyvuotas pasirinktas reglamentavimas, kuris prieštarauja protingumo ir racionalumo kriterijams, nes nėra jokiu galimu būdu detalizuotas pagal vykdymo apimtį, mąstą), formą (nėra aiškios, pagrįstos ir motyvuotos pasirinktos sąvokos ir apibrėžimas), ir pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (nėra suprantamos ir aiškios priežastys, kodėl tokie įstatymai buvo priimti), ir kadangi vada nagrinėti prašymą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai yra įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) sumokėti nustatytą žyminį mokestį.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas esminiu trūkumu, dėl kurio nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, pripažino tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, nors tai padaryti jam buvo nurodyta 2021 m. sausio 25 d. teismo nutartimi.

Pagal ABTĮ 34 straipsnį, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) išvardyti ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (1 p.). Šiuo atveju atsakovas ne vilkina priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. liepos 27 d. prašymo, o ginčijamu 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. (33.3.12BA)-SD-1134 atsisakė atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi dėl to, kad jis nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjo skundas nėra neapmokestintas žyminiu mokesčiu.

ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas ABTĮ yra aiškiai sureglamentuotas, todėl nėra teisinių ir faktinių prielaidų vadovautis tik bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 7 d.). ABTĮ nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS3-90/2004, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-589/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015). Tai, kad juridinio asmens prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra nenagrinėtinas, žyminio mokesčio nesumokėjimas yra esminis skundo trūkumas, dėl kurio skundas negali būti priimtas nagrinėti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui yra išaiškinęs ir anksčiau (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-465-662/2018, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-1062/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-442/2021). Akcentuotina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl pareiškėjo teiginiai, kad kitose administracinėse ir civilinėse bylose jis buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neturi esminės reikšmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

Pareiškėjo nuomone, ABTĮ 37 straipsnio nuostatos nesuderinamos su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), 7 straipsnio 1 dalimi („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“), 19 straipsnio 1 dalimi („Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“), 30 straipsnio 1 dalimi („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“) ir 110 straipsnio 1 dalimi („Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai“). Konstatuotina, kad pareiškėjo subjektyvios abejonės dėl ABTĮ 37 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai nėra pakankamai teisiškai argumentuotos ir neįpareigoja teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto teisės akto atitikties Konstitucijai patikrinimo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl fizinių ir juridinių asmenų padėtis dėl galimybės būti atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti reglamentuojama skirtingai. Teisėjų kolegijai nekilo pagrįstų abejonių dėl ABTĮ nuostatų konstitucingumo, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė