Legislator Case Law & Legislation
a2e8b7d1-e64b-4a9f-95c7-6a8ec5796be2 AI generated

a2e8b7d1-e64b-4a9f-95c7-6a8ec5796be2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a2e8b7d1-e64b-4a9f-95c7-6a8ec5796be2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-978-613/2013 pagal ieÅ¡kovių

Legislator headnote

AI generated

a2e8b7d1-e64b-4a9f-95c7-6a8ec5796be2 · Klaipėdos apygardos teismas: C., T. K., L. M., M. P., G. V. (Å .) ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Western Baltic Engineering“, UAB „Baltic engineering centre“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys BLRT GRUPP AS, AB „Vakarų laivų gamykla“, bei ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja D

Pranešėjas Bronius Valius                                                      Civilinė

byla Nr. 2A-811-125/2013

Teisėja Giedrė Seselskytė                                                   (Proceso

Nr. 2-06-3-14220-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.6.;

27.8.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-978-613/2013 pagal ieÅ¡kovių

N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. (Å .) ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Western Baltic Engineering“, UAB „Baltic engineering centre“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys BLRT GRUPP AS, AB „Vakarų laivų gamykla“, bei ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu teismo prašė: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dienÄ ; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei skirtumÄ tarp atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, atsižvelgiant į ieÅ¡kovių nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä teismo sprendimo priėmimo dienÄ ; 3) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Ieškovės nurodė, kad jų atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo UAB „Baltic engineering centre“ teisės ir pareigos pagal darbo sutartis, civilines sutartis, kitos teisės ir pareigos de facto ne pasibaigė, o buvo išskaidytos AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovas, viduje, perduodant jas kitoms antrinėms įmonėms. Atsakovo teises ir pareigas pagal civilines ir darbo sutartis perėmė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“. Ieškovių teigimu, 32 iš 43 atsakovo

darbuotojų darbdavių susitarimu buvo perkelti dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“. Šį darbuotojų

perkėlimÄ analizuojant kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog įvyko atsakovo reorganizavimas, o ne likvidavimas, t. y. darbuotojai perkelti įmonių grupės viduje į kitÄ antrinę įmonę, kuri vykdo tÄ pačiÄ veiklÄ kaip ir UAB „Baltic engineering centre“, darbuotojai perkelti iÅ¡ esmės į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, su kuriais dirbo, perkėlus 32 atsakovo darbuotojus į UAB „Western Baltic Engineering“, buvo atliktas reorganizavimas pastarosios įmonės viduje. Nepaisant to, kad 2010-09-01 buvo priimtas sprendimas likviduoti UAB „Baltic engineering centre“, 2010-09-03 darbdavių susitarimÄ dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. IeÅ¡kovės taip pat nurodė, kad atsakovo prievolės pagal civilinius sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad buvo perleistos UAB „Western Baltic Engineering“ (to paties koncerno įmonei), t. y. Å¡iam neatlygintinai buvo perkeltos atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, su kuriais dirbo perkeltieji atsakovo darbuotojai. IeÅ¡kovių duomenimis, sprendimo likviduoti atsakovÄ priėmimo metu UAB „Baltic engineering centre“ turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais: „Ghenova Ingenieria“, „Odense Stele Shipyard“ (2 sutartys), „A.D.S. Maritime S.A.“, AB „Baltijos laivų statykla“,

„Deltamarin“ ir „Inter Global Shipping Ltd“. Ieškovių teigimu UAB „Baltic engineering centre“ pardavė

savo pagrindinei koncerno įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“ visas pagrindines priemones (kompiuterius, serverius ir kt. technikÄ ), mažavertį turtÄ ir eksploatuojamÄ programinę įrangÄ . Visas nurodytas turtas parduotas ne rinkos, o AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodyta kaina (programinė įranga – po 1 Lt be PVM,

materialusis turtas – po 10 Lt be PVM). Šis turtas toliau naudojamas UAB „Western Baltic Engineering“,

perėmusio atsakovo darbuotojus ir sutartis, veikloje.

Atsakovas likviduota UAB „Baltic engineering centre“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovės neginčija 2010-09-01 atsakovo vienintelio akcininko sprendimo, taigi atsakovo reorganizavimo versija turi bÅ«ti atmesta. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Valstybinė darbo inspekcija. Atsakovo likvidatorius nebuvo saistomas pareigos įdarbinti visus atsakovo darbuotojus

pas trečiuosius asmenis. Dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“

nereiškia, kad atsakovas perdavė savo kaip darbdavio darbo prievoles pagal

įstatymus. Dalis atsakovo darbuotojų buvo įdarbinta į UAB „Western Baltic Engineering“ ne pagal

įstatymus, o sutarčių pagrindu, t. y. laisva civilinių santykių dalyvių valia Darbo kodekso nustatyta tvarka. Teisės ir pareigos iš civilinių sutarčių, kurių neįmanoma buvo greitai nutraukti, trišaliais susitarimais buvo perleistos kitam subjektui. Pagal sutartis su „A.D.S. Maritime S.A.“ ir „Deltamarin“ atsakovas savo pareigas buvo įvykdęs, bet šie užsakovai nebuvo įvykdę piniginių prievolių. Atsakovas 2010-10-05 sutartimis reikalavimo teises į „A.D.S.

Maritime S.A.“ ir „Deltamarin“ perleido UAB „Western Baltic Engineering“ už atlyginimÄ , kuris lygus

piniginėms prievolėms. Su kitais užsakovais sutartys buvo arba visiÅ¡kai užbaigtos, arba nutrauktos užsakovams atsiskaičius už faktiÅ¡kai atsakovo atliktus darbus (pvz., dalis sutarties su AB „Baltijos laivų statykla“ buvo įvykdyta atsakovo, kitos dalies vykdytojas užsakovo raÅ¡tiÅ¡ku pritarimu buvo pakeistas į UAB „Western Baltic Engineering“). Ä®statyme nustatyta likviduojamo juridinio asmens pareiga informuoti kreditorius apie priimtÄ sprendimÄ likviduoti juridinį asmenį ir atsiskaityti su kreditoriais. Sandorius reikėjo užbaigti tam, kad bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais. FaktiÅ¡kai buvo perleistos užbaigti kelios sutartys, atsakovui gavus apmokėjimÄ už atliktus darbus. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, jo dalyviai turi teisę laisvai spręsti, kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklÄ . Likvidatorius buvusiam direktoriui davė žodinį sutikimÄ pasiraÅ¡yti sutartis, vesti derybas dėl darbuotojų.

Atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad vien įmonės, verslo ar verslo dalies veiklai naudojamo turto perdavimas negali bÅ«ti laikomas įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimu; įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įmonė, verslas ar verslo dalis perleidžiami kaip veikiantis ekonominis subjektas. FaktÄ , kad perėmėjas perėmė įmonę, verslÄ ar jų dalį kaip veikiantį ekonominį subjektÄ , įrodytų tai, kad perėmėjui sudarytos visos galimybės toliau tęsti tÄ pačiÄ Ä¯monės, verslo ar verslo dalies veiklÄ , kuri buvo vykdoma iki perdavimo. Likvidavus atsakovÄ UAB „Baltic Engineering Centre“, Å¡ios bendrovės verslas nebuvo perduotas UAB „Western Baltic Engineering“ DK 138 straipsnio nuostatų prasme. Abiejų įmonių veiklos pobÅ«dis skiriasi: UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdytos veiklos buvo daug platesnės ir įvairesnės, ir iÅ¡ esmės skiriasi nuo UAB „Western Baltic Engineering“ vykdomos veiklos, nes pastaroji nevykdo visos eilės atsakovo vykdytų veiklų. Be to, UAB „Western Baltic Engineering“ po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo nepradėjo jokios naujos veiklos, kuriÄ bÅ«tų iki to nevykdęs ir pradėjęs naujai vykdyti po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, kaip iÅ¡ pastarosios perimtÄ veiklÄ . UAB „Western Baltic Engineering“ neįsigijo ir kitu bÅ«du neperėmė iÅ¡ UAB „Baltic Engineering Centre“ jokio turto, kurį Å¡i naudojo savo veiklai vykdyti. Vykdant likvidavimÄ , visas UAB „Baltic Engineering Centre“ veikloje naudotas ir tapęs nebereikalingu turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal

pirkimo–pardavimo sutartį. AB „Vakarų laivų gamykla“ didžiÄ jÄ dalį minėto įsigyto

ilgalaikio turto naudoja tiesiogiai savo veiklos poreikiams tenkinti, o dalį nuomoja kitiems juridiniams asmenims. Taigi, UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė iÅ¡ likviduotos įmonės nei vieno turto vieneto, o savo veikloje nuomos pagrindais Å¡iuo metu naudoja tik 23 turto vienetus, iÅ¡ virÅ¡ 500 turto vienetų, kuriuos iÅ¡ UAB „Baltic Engineering Centre“ nupirko AB „Vakarų laivų gamykla“. 2010-09-01 priėmus BLRT GRUPP AS sprendimÄ dėl UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, pagrindinis likvidatoriaus uždavinys buvo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nutraukti likviduojamos įmonės veiklÄ .

Sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dienÄ UAB „Baltic Engineering Centre“ turėjo visÄ eilę vykdytinų įsipareigojimų pagal sudarytas civilines sutartis, kurių vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nebuvo nei įstatymuose, nei sutartyse nustatytų pagrindų. Esant tokiai situacijai, likvidatorius susitarė su kontrahentais dėl dalies UAB „Baltic Engineering Centre“ sudarytų sutarčių nutraukimo Å¡alių susitarimu, o iÅ¡ kitų sutarčių kylančios prievolės atlikti sutartyse numatytus darbus buvo perduotos vykdyti UAB „Western Baltic Engineering“ pagal triÅ¡alius susitarimus, kas leido užbaigti UAB „Baltic Engineering Centre“ prievoles atlikti sutartyse numatytus darbus savo kontrahentų atžvilgiu greitai ir be neigiamų materialinių pasekmių.

Visos Å¡ios sutartys yra įvykdytos ir pasibaigusios. TriÅ¡aliais susitarimais buvo susitarta, kad UAB „Western Baltic Engineering“ užbaigs atlikti likviduojamos įmonės ir jos klientų sutartyse numatytus konkrečius darbus, bet ne perims ilgalaikį bendradarbiavimÄ su atsakovo klientais. BLRT GRUPP AS vykdydama socialiai atsakingÄ politikÄ darbuotojų atžvilgiu 2010-09-01 sprendimu ne tik iÅ¡sprendė tiesiogiai su UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimu susijusius klausimus, bet ir nustatė papildomÄ uždavinį atsakovo likvidatoriui – atliekant atsakovo likvidavimo procedÅ«rÄ paskirtam likvidatoriui ieÅ¡koti galimybių ir, esant darbuotojų sutikimams, įdarbinti juos BLRT GRUPP AS koncerno įmonėse. 2010-09-01 sprendime nebuvo nurodyta, kiek darbuotojų ir į kuriÄ bendrovę perkelti tolimesniam darbui, o buvo iÅ¡reikÅ¡tas bendras uždavinys likvidatoriui ieÅ¡koti galimybių surasti naujas darbo vietas likviduojamos bendrovės darbuotojus.

Likvidatorius rado galimybę perkelti 32 darbuotojus tolimesniam darbui į UAB „Western Baltic Engineering“. Darbuotojų perkėlimo tolimesniam darbui galimybių buvo ieÅ¡koma ne tik UAB „Western Baltic Engineering“, bet ir kitose bendrovėse. Dalis darbuotojų siÅ«lymu tęsti darbÄ kitose bendrovėse atsisakė. UAB „Western Baltic Engineering“ nebuvo įtrauktas į UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo procedÅ«rÄ ir nebuvo informuotas apie jos turinį ir eigÄ , todėl negalėjo žinoti ir įvertinti aplinkybių dėl DK 138 str. taikymo.

Ieškovei

N. C. buvo pasiūlyta

pereiti dirbti pas atsakovÄ UAB „Western Baltic Engineering“, o ieÅ¡kovei M. P. – į UAB „Vakarų

apskaitos grupė“, tačiau jos atsisakė pasiūlymų. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų todėl nėra pagrindo iš ieškovių naudai priteisti DK 297 str.

4 d. numatytas iÅ¡mokas. Aukščiau iÅ¡dėstyti motyvai patvirtina, kad UAB „Western Baltic Engineering“ negali bÅ«ti laikomas perėmusiu, iÅ¡saugojusiu ir tęsiančiu UAB „Baltic Engineering Centre“ veiklÄ , tarp UAB „Western Baltic Engineering“ ir ieÅ¡kovių nebuvo susiklostę darbo teisinių santykių, o ieÅ¡kovės nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusios savo sutikimo pakeisti savo darbovietę ir dirbti UAB „Western Baltic Engineering“ bendrovėje, todėl ieÅ¡kovių reikalavimai atmestini.

Trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2010 metų birželio mėn. BLRT Grupp AS kartu su AB „Baltijos“ laivų statyklos 99,18 procentų akcijų viena akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko 100 procentų UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijų. Akcijų pardavėja buvo Danijos įmonė Odense Steel Shipyard, kuri 2009 metais nusprendusi nutraukti laivų statybos veiklÄ pardavinėjo įvairiose Å¡alyse turimas su laivų statyba susijusių įmonių akcijas. UAB „Baltic Engineering Centre“ pagrindinė veikla buvo laivų projektavimo paslaugos. Pagrindinis „daiktas“, kurį nupirko BLRT Grupp AS buvo AB „Baltijos“ laivų statyklos akcijos, kurios suteikė teisę kontroliuoti didelę laivų statybos įmonę. Akcijų pardavėja pardavinėjo AB „Baltijos“ laivų statyklos akcijas tik kartu su UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijomis, kurių BLRT Grupp AS faktiÅ¡kai nereikėjo, nes AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupėje jau buvo laivų projektavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Western Baltic Engineering“. BLRT Grupp AS yra pagrindinė įmonė viso koncerno, į kurį taip pat įeina AB „Vakarų laivų gamykla“

įmonių grupė. AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės pagrindinė įmonė yra AB

„Vakarų laivų gamykla“, kuri nuo 2003 metų tiesiogiai valdo 100 procentų UAB „Western Baltic Engineering“ akcijų. UAB „Western Baltic Engineering“ ūkinės veiklos pobūdis, t. y. pagrindinė veikla buvo tokia pat, kokia ir UAB „Baltic Engineering Centre“ – laivų projektavimo paslaugos. Tokiu būdu po to, kai BLRT Grupp AS nupirko UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijas, BLRT Grupp AS koncerno dalyje, esančioje Lietuvoje, atsirado antra įmonė, kurios pagrindinė ūkinė veikla buvo laivų projektavimo paslaugos.

T. y. nupirkus mažos laivų projektavimo įmonės akcijas BLRT Grupp AS koncernas naujo verslo neįsigijo, nes, kaip minėta, UAB „Western Baltic Engineering“ jau turėjo identiÅ¡kÄ verslÄ . Kadangi UAB „Baltic Engineering Centre“ neturėjo skirto pajamų uždirbimui vertingo, turinčio paklausÄ rinkoje ilgalaikio turto ir ilgalaikių įsipareigojimų (ilgalaikių sutarčių su klientais), jos sujunginėti su UAB „Western Baltic Engineering“ atliekant įmonių reorganizavimÄ nebuvo prasmės. Todėl buvo nuspręsta likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“.

Ä®monės likvidavimo atveju jos turtas turi bÅ«ti perduotas akcininkams. UAB „Baltic Engineering Centre“ akcininkas BLRT Grupp AS, kuri yra Estijos Respublikoje registruota ir ten vykdanti veiklÄ bendrovė, nepageidavo perimti natÅ«ra likviduojamos įmonės kilnojamojo turto, kuris buvo ilgÄ laikÄ naudotas ir beveik visiÅ¡kai nusidėvėjęs, todėl jo transportavimo į Estijos RespublikÄ kaÅ¡tai bÅ«tų atnešę nuostolių akcininkui. Todėl kilnojamas turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ už likutinę, kitaip tariant, likvidacinę, vertę.

Tai faktiÅ¡kai padėvėti dar iki l Lt nesusiamortizavę daiktai, daugiausia tai naudoti baldai ir naudota kompiuterinė technika. IeÅ¡kovių minėta UAB „Baltic Engineering Centre“ veikloje naudota programa „Tribon“, skirta laivų projektavimui, buvo parduota AB „Vakarų laivų gamykla“ formaliai ir tik tam, kad įmonės iÅ¡registravimui Valstybinei mokesčių inspekcijai bÅ«tina pateikti „nulinį“ įmonės balansÄ . Å ios programos licencijos galiojimas buvo pasibaigęs dar iki jos pardavimo AB „Vakarų laivų gamykla“, be to, pagal licencinės sutarties sÄ lygas tretiesiems asmenims be programos savininko leidimo perdavinėti Å¡iÄ programÄ buvo draudžiama.

Vienintelis likvidus turtas, kurį turėjo UAB „Baltic Engineering Centre“, buvo automobilis Mazda 6, kurį už 19 576,12 Lt nupirko AB „Vakarų laivų gamykla“. UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo sprendimo priėmimo dienai turėjo penkias neužbaigtas įvykdyti sutartis, kurias vienašališkai nutraukti teisinių galimybių nebuvo, todėl dėl jų UAB „Western Baltic Engineering“ sudarė su klientais vienkartinius susitarimus dėl konkrečių vienkartinių UAB „Baltic Engineering Centre“ pradėtų vykdyti darbų užbaigimo.

Darbai pagal buvusių BEC klientų užsakymus laikytini vienkartiniais, kadangi nei su vienu iš šių buvusių UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų, išskyrus Deltamarin, UAB „Western Baltic Engineering“ toliau nebendradarbiauja ir jokių šių klientų užsakymų nevykdo. Su Deltamarin sutartinius santykius UAB „Western Baltic Engineering“ turėjo nuo 2009 m. balandžio mėn., t. y. dar iki sprendimo likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-07 sprendimu ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmetė, atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“ iÅ¡ ieÅ¡kovių priteisė po 1 527,62 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia darbo santykius nutraukti Å¡alių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, į tai, kad vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo atsakovui UAB „Western Baltic engineering“, taip pat į tai, kad atsakovas su 32 darbuotojais darbo sutartis nutraukė (o ne perkėlė, kas vyksta reorganizavimo atveju), be to, į tai, kad buvo gauti tų darbuotojų sutikimai dėl darbo sutarties nutraukimo ir jų perėjimo 2010-09-03 darbdavių susitarimo pagrindu dirbti į UAB „Western Baltic engineering“ įmonę (reorganizavimo atveju darbuotojų sutikimas nereikalingas), atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovo darbuotojų – konstruktorių – specialybė yra specifinė, nes pastarieji dirba su specifinėmis programomis, tokio pobÅ«džio darbuotojų nėra daug, o ta aplinkybė, jog atsakovo likvidatorius (akcininkas) vykdė socialiai atsakingÄ politikÄ â€“ ieÅ¡kojo, kur įdarbinti likviduojamos įmonės darbuotojus, bylos nagrinėjimo metu yra nepaneigta, taip pat į tai, kad pasiÅ«lymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik UAB

„Western Baltic engineering“, bet ir kita įmonė – UAB „Vakarų apskaitos grupė“,

atsižvelgęs į tai, kad vien tos aplinkybės, jog 2010-09-03 darbdavių susitarimÄ dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė atsakovo generalinis direktorius likvidatoriaus žodiniu sutikimu, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso įmonės vardu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad didžiosios dalies atsakovo UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų perėjimas dirbti pas kitÄ atsakovÄ UAB „Western Baltic engineering“ nereiÅ¡kia, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ perdavė UAB „Western Baltic engineering“ darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus.

Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepagrįsti yra ir ieÅ¡kovių argumentai dėl to, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – kitam atsakovui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Teismo nuomone, ieÅ¡kovių argumentus paneigia aplinkybės, kad dalis UAB „Baltic Engineering Centre“ sutarčių su klientais buvo nutrauktos, o UAB „Western Baltic engineering“ vykdė tik dalį UAB „Baltic Engineering Centre“ nebaigtų vykdyti sutarčių buvusiems klientams nesutikus jų nutraukti, buvo atliekami konkretÅ«s darbai, o ne UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų perėmimas ir verslo santykių su jais tęsimas, nuo sutarčių užbaigimo priklausė juridinio asmens veiklos nutraukimo likviduojantis galimybė.

Teismas konstatavo, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ turto perleidimo sandoriai nėra nuginčyti, atsakovo turtÄ nusipirko AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri savo nuožiÅ«ra turi teisę šį turtÄ Ä¯vairių sandorių pagrindu perleisti kitiems asmenims, tame tarpe ir nuomos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovių argumentai, jog atsakovo turto pardavimas prilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu. Teismas pažymėjo, jog juridinio asmens dalyviai yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklÄ ir nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Western Baltic engineering“ yra įpareigotas vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ darbo prievoles. Taip pat teismas nenustatė ir kitų aplinkybių leidžiančių konstatuoti, kad ieÅ¡kovių atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog darbo sutarčių nutraukimas su ieÅ¡kovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį tenkinti pripažįstant, kad ieÅ¡kovių darbo santykiai nuo 2010-09-04 tęsėsi pas atsakovÄ UAB „Western Baltic engineering“, priteisti ieÅ¡kovėms vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skirtumÄ tarp atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio

iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Direktyvos

77/187/EEB, Direktyvos 98/50/EB ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatoms bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo nuolatinei praktikai.

Teismo iÅ¡vada, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia darbo santykius nutraukti Å¡alių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, prieÅ¡tarauja Teisingumo Teismo nuolatinei praktikai, pagal kuriÄ Direktyvos 2001/23/EB nuostatos turi bÅ«ti taikomos ir tais atvejais, kai įmonei taikoma procedÅ«ra, nesusijusi su jos turto panaikinimu (pavyzdžiui, bankroto procedÅ«ra) arba įmonė likviduojama ne dėl bankroto, kaip yra nagrinėjamu atveju. įmonės likvidavimo atveju nustačius, kad iÅ¡ esmės buvo perimtas verslas ar jo dalis, įmone ar jos dali perėmęs subjektas kartu perima ir visus įsipareigojimus darbuotojams. Direktyvoje 2001/23/EB nustatytos garantijos darbuotojams yra taikomos visada, kai perimta įmonė ar jos dalis iÅ¡laiko savo identitetÄ ir toliau vykdo iki įmonės ar verslo (jų dalių) perdavimo vykdytas funkcijas. UAB „Western Baltic Engineering“ pagrindinė Å«kinė veikla buvo laivų ir civilinės statybos inžinerijos paslaugos, taigi BLRT Grupp AS įsigijus 100 procentų UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijų, jis tapo dviejų tapačia laivų projektavimo veikla užsiimančių bendrovių UAB „Western Baltic Engineering“ ir UAB „Baltic Engineering Centre“ savininku. UAB „Western Baltic Engineering“ vienintelis akcininkas yra trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ (motininė įmonė), kurios akcijos priklauso trečiajam asmeniui BLRT Grupp AS. Å ios įmonės yra susijusios, UAB „Western Baltic Engineering“ didžiÄ ja dalimi teikia paslaugas AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės viduje, taigi, tokiÄ pačiÄ veiklÄ vykdančios UAB „Baltic Engineering Centre“ palikimas tos pačios įmonių grupės sudėtyje ekonomiÅ¡kai buvo netikslingas, todėl priimtas sprendimas Å¡iÄ Ä¯monę likviduoti. UAB „Baltic Engineering centre“ likvidavimo atveju, kai toks likvidavimas nebuvo susijęs su įmonės bankrotu, ir kai tokios įmonės verslÄ perėmė kita įmonė – UAB “Western Baltic Engineering”, ieÅ¡kovėms, kaip perimtos įmonės darbuotojos, turėjo bÅ«ti taikomos Direktyvoje 2001/23/EB įtvirtintos garantijos.

Vertindamas, ar įvyko darbdavio teisių ir pareigų perėjimas, teismas privalėjo pasisakyti dėl atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“ ir likviduotos UAB „Baltic Engineering Centre“ Å«kinės veiklos pobÅ«džio, perkeltų darbuotojų darbinių funkcijų pobÅ«džio iki ir po verslo perdavimo, sÄ sajumo tarp Å«kinės veiklos ir darbinių funkcijų, tačiau to nepadarė. Tokiu bÅ«du buvo neįvykdyti Å¡ioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20nutartyje (bylos Nr. 3K-3-410/2012) pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kÄ reikia papildomai iÅ¡tirti grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui.

Sprendimo likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“ priėmimo metu Å¡i bendrovė turėjo 7 galiojančius susitarimus dėl laivų projektavimo ir inžinerinės veiklos su užsakovais „Ghenova Ingenieria“, „Odense Steel Shipyard“ (2 sutartys), „A.S.S. Maritime S.A.“, AB „Baltijos“ laivų statykla, „Deltamarin“ ir „Inter Global Shipping Ltd.“ Ä® bylÄ pateiktas atsakovo 2012-11-20 „IÅ¡orinių klientų, kurių užsakymai vykdomi Å¡iuo metu, sÄ raÅ¡as“ patvirtina, kad ir atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ Å¡iuo metu turi 7 galiojančius susitarimus dėl laivų projektavimo su Å¡iais užsakovais: „STF Finland“ (nuo 2012 m. vasario mėn.), „MultiMaritime“ (nuo 2009 m. gegužės mėn.), „Deltamarine“ (nuo 2009 m. balandžio mėn.), „Maersk Drilling“ (nuo 2011 m. kovo mėn.), „AnrusTrans“ (nuo 2009 m. spalio mėn.), „Kartensens“ (nuo 2011 m. balandžio mėn.), „P+S Werften“ (nuo 2011 m. gegužės mėn.). Ä®rodymų, kad Å¡ie užsakovai ar bent vienas iÅ¡ jų nesusiję su laivų projektavimu, į bylÄ nepateikta. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad tiek pagal įstatus, tiek de facto abiejų bendrovių Å«kinės veiklos objektas iki ir po verslo perdavimo buvo tas pats, t. y. laivu inžineriniu paslaugu teikimas.

Visi perkelti darbuotojai pagal einamas pareigas buvo inžinieriai-konstruktoriai, visi perkeltieji darbuotojai tęsė savo darbinių funkcijų, susijusių su laivų

projektavimu, vykdymÄ jau kitÄ darbo dienÄ po jų atleidimo iÅ¡ UAB „Baltic Engineering Centre“. Ä®vertinus bendrovių vykdytos Å«kinės veiklos ir perkeltų darbuotoju

darbinių funkcijų pobÅ«dį (laivu projektavimas), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp jų egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sÄ saja, kuri sudarė pagrindÄ UAB „Western Baltic Engineering“ tęsti perimta verslÄ ir iÅ¡ jo gauti

didesnį pelnÄ . Verslo perėmimo faktÄ patvirtina UAB „Western Baltic Engineering” ir UAB „Baltic Engineering Centre“ bendri raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai Å¡ios

bendrovės užsakovams, kuriais pastarieji bÅ«davo informuojami apie verslo perdavimÄ , nurodant, kad ta pati inžinerinė veikla bus atliekama ir prižiÅ«rima daugiausia tų pačių UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų.

Teismo argumentavimas darbo sutarčių nutraukimu ir naujų sutarčių sudarymu perkėlus darbuotojus į kitÄ Ä¯monę yra nepagrįstas, kadangi jeigu atsakovas bÅ«tų nepriėmęs perkeliamų darbuotojų, susitarimas liktų neįvykdytas ir taip bÅ«tų pažeistas DK 96 str., kurio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas atsisakyti priimti į darbÄ , jeigu yra raÅ¡tiÅ¡kas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbovietę. Pagal DK 95 str. darbovietė yra bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lygų. Jai keičiantis, turi bÅ«ti sudaroma nauja darbo sutartis. Be to, 2010-09-03 darbdavių susitarimÄ dėl darbuotojų perkėlimo pasirašė ne likvidatorius, o UAB „Baltic Engineering Centre“ generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas nenumato bendrovės valdymo organų įgalinimų pratęsimo galimybės paskelbus apie bendrovės likvidavimÄ , byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ generalinis direktorius darbdavių susitarimÄ dėl darbuotojų perkėlimo pasirašė ne kaip generalinis direktorius, t. y. ne kaip vienasmenis valdymo organas, o kaip likvidatoriaus įgaliotas asmuo, tokio likvidatoriaus įgaliojimo byloje nėra.

2011-12-31 UAB „Western Baltic Engineering“ dirbo 64 darbuotojai, 2010-12-31 – 62 darbuotojai, t. y. perimti darbuotojai sudarė 53 procentus visų darbuotojų, bendrovės pagrindinės veiklos pajamos 2011 m., lyginant su 2010 m., padidėjo 61 procentu (2011 m. buvo 6 914 250 Lt, atitinkamai 2010 m. – 4 271 131 Lt), per 2011 m. bendrovės pajamų didžiÄ jÄ dalį sudarė pajamos už konstruktorių paslaugas, t.y. 6 895 503 Lt, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad 34 UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų perkėlimas pas atsakovÄ sudarė jam visas sÄ lygas perimti ir plėtoti verslÄ . Tačiau Å¡ios ir kitos aplinkybės liko pirmosios instancijos teismo neiÅ¡tirtos ir neįvertintos.

Visos UAB „Baltic Engineering Centre“ prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei UAB „Western Baltic Engineering“ buvo perkeltos UAB „Baltic Engineering Centre“ teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, ties kuriais dirbo perkelti atsakovės darbuotojai. Aplinkybė, kad kai kurios UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartys su klientais per trejus bylos nagrinėjimo metus pasibaigė dėl jų įvykdymo, nesudaro

pagrindo teigti, kad jie buvo vienkartinio pobūdžio, sudaryti dėl specifinių darbu atlikimo, nesusijusių su atsakovo

UAB „Western Baltic Engineering“ vykdoma veikla. Perėmęs teises ir pareigas pagal sutartis UAB „Western Baltic Engineering“ ne tik užbaigė jas

vykdyti, bet ir atliko papildomus darbus jų pagrindu, UAB „Western Baltic Engineering“ nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad negavo

apmokėjimo. UAB „Western Baltic Engineering“ buvo perkeltos galiojančios 5 sutartys, 3 iš kurių buvo vos tik pradėtos vykdyti,

t. y. turint realiÄ galimybę jų atsisakyti dar nepradėjus, ko UAB „Western Baltic Engineering“ nepadarė. Å i aplinkybė

liudija, kad UAB „Western Baltic Engineering“

buvo perduotas stabiliai veikiančios UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas. Tačiau bylÄ nagrinėjęs

teismas neatsižvelgė ir neįvertino šių verslo perdavimo ypatumų.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos atliktu likviduotos įmonės turto perleidimo aplinkybių įvertinimu. Likviduota UAB „Baltic Engineering Centre“ visas pagrindines priemones (kompiuterius, serverius, kitÄ IT technikÄ ), mažavertį turtÄ (baldai ir kt.) ir eksploatuojamÄ programinę įrangÄ pardavė bÅ«tent koncerno įmonių grupės motininei įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“. Nurodytas turtas buvo parduotas ne rinkos kaina, o ženkliai mažesne, t. y. itin brangi ir reta programinė įranga buvo parduota po 1 Lt be PVM, materialusis turtas – po 10 Lt be PVM ir balansine verte. Å is turtas toliau naudojamas atsakovo veikloje, tų pačių perkeltų darbuotojų, tačiau bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino Å¡ios aplinkybės.

Atsakovo teismui pateikta 2012-06-14 pažyma „Dėl programinės įrangos „Tribon“

naudojimo“, kurioje teigiama, kad UAB „Western Baltic Engineering“ savo veikloje nenaudoja „Tribon“

programinės įrangos, kuriÄ AB „Vakarų laivų gamykla“ 2010-09-08 nupirko iÅ¡ likviduojamos įmonės už 920 Lt, vertintina kritiÅ¡kai. AB „Vakarų laivų gamykla“ pažymoje nenurodoma, kokia įmonių grupei priklausanti kita jos dukterinė įmonė dar gali naudoti/naudoja Å¡iÄ tik laivų projektavimui skirtÄ kompiuterinę programÄ . Be to, į bylÄ nebuvo pateikta „Tribon“ programinės įrangos naudojimo licencinio susitarimo tarp AB „Vakarų laivų gamykla“ ir AVEVA Gmbh kopija, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų matyti, kokios įmonės naudai iÅ¡ tikrųjų buvo pasiraÅ¡yta Å¡i sutartis, kas yra tiesioginiai Å¡ios programinės įrangos naudotojai ir pan.

Apeliančių nuomone, iÅ¡dėstyti motyvai patvirtina, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas buvo perduotas UAB „Western Baltic Engineering“, dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės negalėjo bÅ«ti atleistos iÅ¡ darbo DK 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu, o, nesant galimybės perkelti jas į kitÄ darbÄ arba joms nesutinkant bÅ«ti perkeltoms, – ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti atleistos DK 129 str., kaip tai numato Direktyvos 2001/23/EB 4 straipsnio 1, 2 dalys. To nepadarius, ieÅ¡kovių atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas teismo tvarka, taikant Darbo kodekse numatytas teisines pasekmes ir sankcijas UAB „Western Baltic Engineering“ (DK 140 str. 1 d., 297 str. 3, 4 d.).

Atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“, tretieji asmenys AB „Vakarų laivų gamykla“ ir BLRT GRUPP AS praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ bei tinkamai vadovavosi Direktyvos 77/187/EEB, Direktyvos 98/50/EB, Direktyvos 2001/23/EB nuostatomis, rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-40/2012 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimais. IÅ¡ esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad aplinkybę, jog UAB „Baltic engineering centre“ vykdytos

veiklos buvo daug platesnės ir įvairesnės, ir iš esmės skiriasi nuo UAB „Western Baltic Engineering“ vykdomos veiklos, nes UAB „Western Baltic Engineering nevykdo visos eilės atsakovo vykdytų

veiklų, be to, po UAB „Baltic engineering centre“ likvidavimo nepradėjo jokios naujos veiklos, kuriÄ bÅ«tų iki to nevykdęs ir pradėjęs naujai vykdyti, pripažįsta ir apeliantės teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Dėl vykdytų sutarčių

papildomai nurodo, jog apeliančių teiginiai, kad UAB „Baltic engineering centre“ turėjo teisę nutraukti sudarytas sutartis be

jokių pasekmių, yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad buvo atlikta papildomų darbų, įgyvendinant tokio pobūdžio didelius

projektus yra natÅ«ralus procesas, nes projekto pradinėje stadijoje neįmanoma numatyti visų atliktinų darbų baigtinio darbų sÄ raÅ¡o ir vykdymo eigoje paaiÅ¡kėja konkrečios papildomos užduotys, be kurių pabaigti projektÄ neįmanoma, be to dalį papildomų darbų sudarė poreikis perdaryti jau atliktus darbus. Pačios apeliantės pripažįsta, kad atliktų papildomų darbų vertė yra santykinai labai maža lyginant su viso projekto verte. Aplinkybė, kad naujai įsidarbinę darbuotojai, atliko panaÅ¡ias funkcijas nereiÅ¡kia, kad buvo perimtas verslas, nes darbuotojai turi tam tikrÄ kvalifikacijÄ ir specialybę, todėl natÅ«ralu, kad asmuo, turintis tam tikrÄ kvalifikacijÄ , siekia dirbti analogiÅ¡kÄ darbÄ , kuriame bÅ«tų panaudojamos jo turimos žinios, iÅ¡silavinimas ir įgÅ«džiai. AnalogiÅ¡kai tai atitinka darbdavio interesus priimti į darbÄ kvalifikuotus darbuotojus tam tikroms funkcijoms atlikti. Atsakovo vykdomai veiklai buvo reikalingi projektavimo inžinieriai, todėl bÅ«tent tokius specialistus atsakovas ir priėmė į darbÄ . Taigi ta aplinkybė, jog darbuotojai atliko panaÅ¡ias funkcijos, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės vertinant, ar buvo perduotas verslas kaip aiÅ¡kus ir apibrėžtas ekonominis vienetas. PrieÅ¡ingai, bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jei projektavimo inžinieriai bÅ«tų priimti atlikti darbui ne pagal jų iÅ¡silavinimÄ ir turimÄ patirtį (pvz. suvirintojais ar valytojais). Apeliantės klaidina teismÄ interpretuodamos, jog auganti apyvarta reiÅ¡kia pelnÄ , o didesnis darbuotojų skaičius neva didina pelnÄ . didesnis darbuotojų skaičius nereiÅ¡kia didesnį pelnÄ taip pat yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka. Teismui yra pateiktos UAB „Western Baltic Engineering“ 2011 m. pelno (nuostolio) ataskaita bei su apeliaciniu skundu pateikiama pelno

(nuostolio) ataskaita už 2012 m., iš kurių matyti, kad UAB „Western Baltic Engineering“ jau trečius metus iš eilės ne tik

kad negauna pelno, bet ir patiria didelį nuostolį. Apeliančių teiginiai, jog UAB „Western Baltic Engineering“ nuostoliai yra suplanuoti siekiant

paslėptų tikslų yra klaidinantys, niekuo nepagrįsti ir yra tik ieškovių

spekuliacijos, nepateikiant jokių įrodymų. UAB „Baltic engineering centre“ veiksmai, ieškant galimybės suteikti

likviduojamos bendrovės darbuotojams darbo vietas ir iÅ¡vengti jų atleidimo bendrovės likvidavimo pagrindu, vertintinas kaip socialiai atsakingos politikos vykdymas, atitinkantis darbuotojų interesus. Jei teismas nuspręstų prieÅ¡ingai, tai bÅ«tų suformuota tokia teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, kuri turėtų neigiamų pasekmių darbo rinkai, nes darbdaviai bÅ«tų ne skatinami ieÅ¡koti darbo vietų likviduojamų bendrovių darbuotojam, o prieÅ¡ingai – baudžiami už tokius veiksmus, dėl ko paprasčiausia iÅ¡eitis darbdaviams bendrovių likvidavimo atveju liktų visus darbuotojus tiesiog atleisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje Nr. 3K-3-40/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, jog aiÅ¡kinant DK 138 str. Å¡is reikalavimas dėl raÅ¡ytinio darbuotojo sutikimo bÅ«tų netaikomas ir jokie papildomi veiksmai dėl darbovietės pakeitimo neturi bÅ«ti atlikti – viskas įvyksta automatiÅ¡kai. Apeliantės savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad naujos darbo sutartys su į UAB „Western Baltic Engineering“ įdarbintais likviduotos įmonės darbuotojais sudarė pagrįstai, nes pasikeitė viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbovietė. Tai, reiÅ¡kia, kad apeliantės patvirtina, jog

verslas nebuvo perimtas. Aplinkybė, kad tam tikrus dokumentus pasirašė UAB „Baltic engineering centre“ vadovas, teisiškai nereikšminga, nes

likvidatorius buvo įgaliojęs buvusį vadovÄ atlikti tam tikrus veiksmus, o dokumento sudarymas nurodant senÄ sias pareigas nekeičia esmės ir neturi jokios teisinės galios ir reikÅ¡mės nagrinėjant verslo kaip vieneto perdavimo klausimus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės dirbo UAB „Baltic Engineering Centre“, kuriai akcininko BLRT Grupp AS 2010-09-01 sprendimu buvo pradėta likvidavimo ne teismo tvarka procedÅ«ra. Bendrovės likvidatorius nutraukė darbo sutartis su ieÅ¡kovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p., t. y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas įvykdyti kitas asmuo, iÅ¡mokant kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , paskaičiuotÄ pagal DK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles bei visiÅ¡kai atsiskaitant su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dienÄ . Sprendimo dėl bendrovės likvidavimo 4 punkte buvo nurodyta, kad, atliekant atsakovo likvidavimo procedÅ«rÄ , likvidatorius turi ieÅ¡koti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT GRUPP AKTSIASELTS (sutrumpintai – BLRT Grupp AS) koncerno įmonėse. 2010-09-03 UAB „Baltic Engineering Centre“ ir UAB „Western Baltic engineering“ sudarė darbdavių susitarimÄ perkelti susitarimo priede nurodytus 32 (iÅ¡ 43) UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojus į UAB „Western Baltic engineering“, užtikrinant jiems nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų iÅ¡mokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų nuobaudų. Minėti darbuotojai buvo perkelti Å¡alių susitarimu nutraukus darbo sutartis su UAB „Baltic Engineering Centre“ ir kitÄ dienÄ sudarius naujas sutartis su UAB „Western Baltic engineering“.

Darbo sutarčių nutraukimo neteisėtumÄ ieÅ¡kovės grindė DK

138 straipsnyje įtvirtinto apribojimo nutraukti darbo santykius pažeidimu. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, iÅ¡dalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali bÅ«ti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. IeÅ¡kovių nuomone, byloje nagrinėjamu atveju įvyko ne buvusio darbdavio UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimas, o faktinis jo reorganizavimas, verslo perdavimas atsakovui UAB „Western Baltic engineering“. Todėl sprendžiant ginÄÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar minėtas ieÅ¡kovių teiginys yra pagrįstas.

Å iÄ bylÄ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-40/2012) nurodė, kad nagrinėjamai bylai aktuali ESTT praktika, kuriam remiantis turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos faktinės aplinkybės, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar Å¡alių santykiai patenka į Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį, t. y. ar nagrinėjamoje byloje įvyko verslo perdavimas tarp atsakovo UAB „Baltic engineering centre“ ir trečiojo asmens UAB „Western Baltic Engineering“ DK 138 straipsnio (aiÅ¡kinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste) nuostatų prasme. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ ESTT praktikos taikant Direktyvas 2001/23/EB ir 177/87/EEB galima iÅ¡skirti pagrindinius kriterijus, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas konkrečiais atvejais konstatuoja, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į Direktyvos taikymo sritį: 1) įmonės veiklos pobÅ«dį ir perimtos veiklos tapatumo iÅ¡laikymÄ , kuris konkrečiai matyti iÅ¡ fakto, kad naujasis darbdavys iÅ¡ tikrųjų tęsia ar atnaujina įmonės valdymÄ , vykdydamas tokiÄ pačiÄ arba analogiÅ¡kÄ ekonominę veiklÄ , t. y. lemiamas veiksnys yra faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina Å«kio subjekto valdymÄ , iÅ¡saugodamas jo tapatumÄ ; 2) perdavimo faktÄ Ä¯rodančiu kriterijumi įvardijamas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t. y. perdavimu nebus laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. Siekiant konstatuoti įmonės ar verslo perdavimo faktÄ , reikia atsižvelgti į visas nagrinėjamam atvejui reikÅ¡mingas aplinkybes, inter alia į įmonės ar verslo rūšį, materialių iÅ¡teklių (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) perdavimÄ ar neperdavimÄ , nematerialių iÅ¡teklių vertę perdavimo metu, pagrindinių darbuotojų perėjimÄ pas naujÄ Ä¯monės savininkÄ , klientų perdavimÄ , veiklos panaÅ¡umÄ iki ir po perdavimo ir pan.; kita vertus, visos Å¡ios aplinkybės yra tik atskiri visapusiÅ¡ko įvertinimo, kuris turi bÅ«ti atliktas, aspektai, todėl jie negali bÅ«ti vertinami izoliuotai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad UAB „Baltic engineering centre“ perdavė verslÄ atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“. Pirmosios instancijos teismas visas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tik minėtų aplinkybių tik skirtingu apeliančių vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ kasacine tvarka nurodė, jog siekiant nustatyti, ar buvo perduotas verslas, ypač svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo ir trečiojo asmens Å«kinės veiklos pobÅ«dį ir atsižvelgiant į tai įvertinti visų nustatytų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visetÄ , t. y. iÅ¡vadas padaryti ne iÅ¡ pavienių faktų, bet iÅ¡ jų visumos, nustačius konkrečių daugiaplanėje įmonės Å«kinėje veikloje susiformavusių santykių ypatumus, iÅ¡siaiÅ¡kinus konstatuotų faktų tarpusavio sÄ sajas ir panaikinus galimus prieÅ¡taringumus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad aplinkybė, jog su UAB „Baltic engineering centre“ 32 darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos ir sudarytos naujos su UAB „Western Baltic Engineering“, pati savaime negali paneigti verslo perdavimo fakto. Kita vertus byloje ieškovės neginčijo aplinkybės, kad likviduojamos UAB „Baltic engineering centre“ darbuotojams buvo siūlytas darbas ir kitose įmonėse, o ne vien UAB „Western Baltic Engineering“, be to, kai kurie darbuotojai atsisakė ir pasiūlymų dirbti UAB „Western Baltic Engineering“.

Taip pat apeliantės nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl darbo sutarčių nutraukimo ir naujų sutarčių sudarymo remdamosi DK 96 str. 1 dalies 2 punkte įtvirtintu draudimu atsisakyti priimti į darbÄ , jeigu yra raÅ¡tiÅ¡kas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbovietę, kadangi byloje nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas darbuotojų perkėlimas į kitÄ darbÄ be jų sutikimo. Apeliančių argumentai, kad 2010-09-03 darbdavių susitarimÄ dėl darbuotojų pasirašė ne likvidatorius, o UAB „Baltic Engineering Centre“ direktorius, kuris neįrodė savo įgalinimų, yra formalÅ«s ir nepagrįsti, nes byloje likvidatorius patvirtino davęs direktoriui savo žodinį sutikimÄ , įstatymas numato galimybę įgaliotojui vėliau patvirtinti įgaliotinio įgalinimus, sudarytus sandorius (CK 1.79 str., 2.149 str., 6.229 str., 6.223 str., 6.235 str. ir kt.), dėl susitarimo galiojimo ir vykdymo ginčo nėra.

Apeliančių akcentuojama aplinkybė, kad su UAB „Western Baltic Engineering“ darbo sutartis sudariusios darbuotojos iÅ¡ esmės dirbo tÄ patį darbÄ kaip ir likviduotoje UAB „Baltic engineering centre“, su tais pačiais projektais, yra protingai paaiÅ¡kinta – UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė įsipareigojimus pagal kai kurias UAB „Baltic engineering centre“ nebaigtas vykdyti sutartis, kurių nebuvo galima be neadekvačių neigiamų pasekmių UAB „Baltic engineering centre“ nutraukti, todėl visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad atitinkamos kvalifikacijos buvę UAB „Baltic engineering centre“ darbuotojai su Å¡iomis sutartimis dirbo ir perėję į UAB „Western Baltic Engineering“.

Aplinkybė, kad UAB „Western Baltic Engineering“ ir UAB „Baltic Engineering Centre“ bendrais pranešimais informavo

klientus, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis tęs tie patys darbuotojai, paaiškinama tuo, kad

pranešimų siuntimo metu tie darbuotojai jau buvo priimti dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“, taigi tai buvo papildoma garantija

klientams, kad jie nenutrauktu sutarčių ir nereikalautų nuostolių atlyginimo.

Sutartinių įsipareigojimų perdavimo klausimu teisėjų kolegija, atmesdama apeliančių motyvais sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada bei atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimo motyvais –vien aplinkybė, kad UAB „Baltic engineering centre“ akcininkai nusprendė likviduoti bendrovę nesudaro besÄ lyginio teisėto pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti su klientais sudarytas sutartis be neigiamų pasekmių, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad, pavyzdžiui, pagal sutartį UAB „Baltic engineering centre“ nebuvo atlikęs nei 1 procento darbų. PrieÅ¡ingai – tinkamas savo prievolių kreditoriams įvykdymas yra bendrovės likvidavimo sÄ lyga (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 3, 13 d.), kurios neÅ¡alina aplinkybė, kad prievolė yra palyginti nedidelė. Todėl

apeliančių argumentas, kad UAB „Baltic engineering centre“ turėjo realiÄ galimybę tiesiog sutarčių atsisakyti yra nepagrįstas, be to,

toks atsisakymas, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningai verslo praktikai, ypač esant galimybei kliento sutikimu sutarties vykdymÄ perkelti kitam asmeniui. Be to, sutarčių nutraukimas niekaip nepakeistų Å¡ioje byloje apeliančių ginamų savo teisių apimties. Byloje nekilo ginčo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė vykdyti ne visas UAB „Baltic engineering centre“ sutartis. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ne dėl visų UAB „Baltic engineering centre“ sutarčių nutraukimo pavyko susitarti su klientais. Todėl aplinkybė, kad kai kurios sutartys nebuvo nutrauktos ir jose UAB „Baltic engineering centre“ buvo pakeista UAB „Western Baltic Engineering“, nereiÅ¡kia, kad buvo perleistas verslas Direktyvos 2001/23/EB prasme. Be to, sutarties Å¡alis pakeista klientų sutikimu, sudarant triÅ¡ales sutartis, t. y. nepriklausė vien nuo UAB „Baltic engineering centre“ valios (CK 6.101, 6.115 str.). Apeliantės nepateikė įrodymų, jog darbai pagal minėtas UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis nebuvo vienkartinio pobÅ«džio, dėl konkrečių darbų atlikimo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ iÅ¡ esmės perėmė buvusius UAB „Baltic Engineering Centre“ klientus ilgalaikei perspektyvai vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ verslÄ . Kadangi sutartis baigė vykdyti UAB „Western Baltic Engineering“, akivaizdu, kad Å¡i įmonė ir turėjo gauti apmokėjimÄ už savo atliktus darbus, todėl apeliančių argumentai, kad UAB „Western Baltic Engineering“ nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad pagal įvykdytas sutartis negavo apmokėjimo ar gavo jo mažiau, yra nesuprantami. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimo argumentu, jog apeliantės nepagrįstai UAB „Western Baltic Engineering“ pagal minėtas sutartis gautas pajamas sutapatina su jos gauta nauda, visiÅ¡kai neįvertindama sÄ naudų. IÅ¡ byloje pateiktų 2011 ir 2012 m. pelno (nuostolio) ataskaitų matyti, kad UAB „Western Baltic Engineering“ trejus metus

dirba nuostolingai (t. 5, b. l. 23–26, t. 6, b. l. 42–44). Apeliančių versija, kad šie nuostoliai

yra suplanuoti yra niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.). Be to, netgi įrodyta aplinkybė, kad UAB „Western Baltic Engineering“ dėl naujų darbuotojų priėmimo gavo pelno, neturėtų lemiamos įtakos vertinant situacijÄ , kadangi protingai suprantama, kad pelno siekiantis juridinis asmuo savo veiklÄ organizuoja (taip pat ir priima sprendimus dėl naujų darbuotojų priėmimo) siekdamas gauti pelno.

Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimo argumentu, kad įgyvendinant didelius projektus yra natūralu, kad gali kilti papildomų dabų poreikis, nes sutarties sudarymo metu neįmanoma numatyti visų sutarties vykdymo metu galinčių atsirasti aplinkybių. Šių su vykdytinomis sutartimis susijusių papildomų darbų,

įvertinus jų palyginti nedidelę vertę, nėra protingo pagrindo laikyti UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų ir verslo perėmimo įrodymu.

Apeliančių argumentas, kad dėl UAB „Baltic Engineering Centre“ ir UAB „Western Baltic Engineering“ veiklos panaÅ¡umų įmonių grupės viduje Å¡ias dvi įmones palikti buvo netikslinga ir todėl priimtas sprendimas vienÄ jų likviduoti yra suprantamas ir patvirtintas trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytoms UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo priežastims: UAB „Baltic Engineering Centre“ įmonę įsigijusiam BLRT Grupp AS koncernui buvo nereikalinga, kadangi jau turėjo tokį verslÄ UAB „Western Baltic Engineering“. Tačiau Å¡i priežastis neįrodo apeliančių teiginio, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ iÅ¡ esmės buvo ne likviduota, o jos verslas perduotas UAB „Western Baltic Engineering“. Trečiasis asmuo nurodė, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ neturėjo skirto pajamų uždirbimui vertingo, turinčio paklausÄ rinkoje ilgalaikio turto ir ilgalaikių įsipareigojimų (ilgalaikių sutarčių su klientais), jos sujunginėti su UAB „Western Baltic Engineering“ atliekant įmonių reorganizavimÄ nebuvo prasmės. Todėl buvo nuspręsta likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“.

Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus dėl neva pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto UAB „Baltic Engineering Centre“ turto perleidimo aplinkybių įvertinimo. Atsakovo ir trečiųjų asmenų pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstyti ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ atkartoti paaiÅ¡kinimai, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ todėl, kad veiklÄ Estijoje vykdantis akcininkas BLRT Grupp AS nepageidavo perimti turto natÅ«ra, nes Å¡is buvo beveik visiÅ¡kai nusidėvėjęs, todėl jo transportavimo į EstijÄ kaÅ¡tai bÅ«tų atnešę nuostolių akcininkui, yra įtikinantys.

Apeliantės nepateikė įrodymų, jog turtas buvo perleistas už realios rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ . TurtÄ sudarė daugiausia naudoti baldai ir naudota kompiuterinė technika. AB „Vakarų laivų gamykla“ raÅ¡tu patvirtino, jog programinė įranga „Tribon“ į sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį kaip parduodamas turtas buvo įtraukta tik formaliu buhalteriniu tikslu – UAB „Baltic Engineering Centre“ balansÄ padaryti nuliniu siekiant efektyvaus likvidavimo proceso.

Norint savo veikloje naudoti programinę įrangÄ â€žTribon“ buvo bÅ«tina sudaryti licencinę sutartį su programos savininku ar platintoju, kÄ ir padarė AB „Vakarų laivų gamykla“. Atsakovo teismui pateikta 2012-06-14 pažyma „Dėl programinės įrangos „Tribon“ naudojimo“, patvirtina, kad UAB „Western Baltic Engineering“ savo veikloje nenaudoja „Tribon“ programinės įrangos, kuriÄ AB „Vakarų laivų gamykla“ 2010-09-08 nupirko iÅ¡ likviduojamos įmonės. Apeliantės vertina Å¡iÄ pažymÄ kritiÅ¡kai, tačiau atsakovo ir trečiųjų asmenų iÅ¡dėstytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikia, o tik reikalauja iÅ¡sklaidyti jos abejones: pateikti „Tribon“ programinės įrangos naudojimo licencinio susitarimo tarp AB „Vakarų laivų gamykla“ ir AVEVA Gmbh kopijÄ , iÅ¡ kurios galima bÅ«tų matyti, kokios įmonės naudai iÅ¡ tikrųjų buvo pasiraÅ¡yta Å¡i sutartis, kas yra tiesioginiai Å¡ios programinės įrangos naudotojai ir pan., t. y.

įrodinėjimo pareigÄ perkelia atsakovui.

Reziumuojant, įvertinusi faktinių aplinkybių – kad UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojams buvo siÅ«lomas darbas ne UAB „Western Baltic Engineering“, bet ir kitose įmonėse, kad buvo gautas darbuotojų sutikimas pereiti dirbti į kitÄ Ä¯monę, kad ne visi darbuotojai sutiko su darbovietės pakeitimu, kad ne visų sutarčių UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdymÄ perėmė UAB „Western Baltic Engineering“, o tik tas, kurių be neadekvačių teisinių pasekmių nepavyko nutraukti, ir dėl kurių tęsimo buvo susitarta su UAB „Baltic Engineering Centre“ klientais sudarytomis triÅ¡alėmis sutartimis, kad nėra įrodymų, jog perimtos vykdyti sutartys yra ne vienkartiniai susitarimai dėl konkrečių darbų pagal perimtas užbaigti sutartis atlikimo, o likviduotos įmonės klientų perėmimas siekiant vykdyti likviduotos įmonės verslÄ , t. y. veiklos su Å¡iais klientais tolesnis vystymas, iÅ¡einantis už perimtų sutarčių teisinių santykių ribų, kad UAB „Western Baltic Engineering“ nepradėjo vykdyti naujo pobÅ«džio veiklos, kurios nevykdė iki UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ turto – visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ veiklÄ , kurios pati nevykdė anksčiau, tęsdama Å¡ios valdymÄ , iÅ¡saugodama Å¡ios, kaip stabilaus ekonominio vieneto, tapatumÄ .

Konstatavus, kad UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ verslo bei, atitinkamai, nepažeidė DK 138 straipsnio, aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste, darytina išvada, kad su apeliantėmis darbo sutartys DK 136 str. 1 d. 6 punkto pagrindu nutrauktos pagrįstai, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinėmis pasekmėmis, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino jas patvirtinančius/paneigiančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nenukrypo nuo byloje nagrinėjamu klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329 str., 330 str., 331 str. 6 d.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                        Bronius

Valius

Kolegijos

teisėjai                                                                               Almantas

Padvelskis

Audrius Saulėnas