a2e61197-9602-49e6-ab31-613e4e6a6731 · Lietuvos apeliacinis teismas

                    Civilinė byla Nr. 2-2261/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01837-2012-9                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5562-467/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vystyk“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Apgyvendinimo sprendimai“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuria iÅ¡spręstas bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo klausimas ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ praÅ¡ymas dėl jos įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Vystyk“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. IeÅ¡kovas nurodė, jog yra negyvenamųjų patalpų – jaunimo nakvynės namų, savininkas. Iki 2011 m. rugsėjo 28 d. Å¡ias patalpas valdė ir jose apgyvendinimo paslaugas teikė atsakovas. Tuo metu vieÅ¡bučio svečiai, prieÅ¡ iÅ¡sinuomodami kambarį, privalėdavo sumokėti atsakovui depozito mokestį, kuriuo bÅ«davo užtikrinama kompensacija tuo atveju, jeigu nuomininkas padarytų žalÄ patalpoms.

Depozito mokestis, pasibaigus kambarių nuomai, turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas, jeigu konkretus asmuo iÅ¡sikėlimo iÅ¡ patalpų metu nebuvo pabloginęs patalpų bÅ«klės. IeÅ¡kovo teigimu, jis 2011 m. rugsėjo 28 d. susigrÄ Å¾ino jam nuosavybės teise priklausiusias patalpas ir jose ėmė vykdyti komercinę veiklÄ â€“ teikti apgyvendinimo paslaugas. IeÅ¡kovui susigrÄ Å¾inus patalpas, į ieÅ¡kovÄ pradėjo kreiptis vieÅ¡bučio svečiai, anksčiau sumokėję depozitus atsakovui, reikalaudami grÄ Å¾inti jiems priklausančias sumas.

IeÅ¡kovas atsakovo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti dalį depozitų įvykdė, todėl teigia, kad jam perėjo kreditorių teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.), t.y. ieÅ¡kovas turi 43 000 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas 43 000 Lt skolos ieÅ¡kovui neginčija, tačiau neatsiskaito, nes, ieÅ¡kovo manymu, yra nemokus. IeÅ¡kovo teigimu, aplinkybes, kad atsakovas yra nemoki įmonė, patvirtina 2012 m. gegužės 16 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuota, jog atsakovo vadovas pripažino, jog įmonė neturi turto ir neplanuoja vykdyti veiklos bei įsipareigojimų.

Tai, kad atsakovas yra faktiÅ¡kai nemoki įmonė taip pat patvirtina atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, aplinkybės, kad atsakovas neturi registruotos buveinės ir kad yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau tekste - VMI). Be to, ieÅ¡kovo vertinimu, atsakovui bankroto byla keltina ir Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®) 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, nes atsakovas vieÅ¡ai paskelbė, kad negali ir neketina vykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams, kÄ patvirtina antstolio 2012 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

IeÅ¡kovas papildomai nurodė, jog atsakovo į bylÄ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra ydingi. Atsakovo balanse fiksuoti duomenys dėl atsakovo 872 352 Lt reikalavimo į ieÅ¡kovÄ (suteiktos paskolos) neatitinka tikrovės, nes Å¡is reikalavimas yra pasibaigęs, ieÅ¡kovui 2011 m. spalio 13 d. ir 2012 m. vasario 8 d. atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 67 920,89 Lt, kadangi ieÅ¡kovas Å¡iuo metu neturi jokių įsipareigojimų atsakovui.

Atsakovui priklausančios 15 procentų ieÅ¡kovo akcijų, ieÅ¡kovo vertinimu, yra bevertės, todėl atsakovas Å¡ias akcijas savo finansinės atskaitomybės dokumentuose nepagrįstai apskaito kaip turinčias 16 335 Lt vertės. IeÅ¡kovo vertinimu, tikrovės neatitinka ir atsakovo teiginiai, kad jo prekės ženklo „Gilė“ vertė yra 2 080 000 Lt, kadangi pagal atsakovo prekės ženklo vertės nustatymo ataskaitÄ Å¡io ženklo vertė yra tik 22 000 Lt. Atsakovas pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo prašė atmesti, o ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudÄ .

Atsiliepime nurodė, jog įmonė nėra nemoki, kadangi atsakovas turi turto už 1 151 705 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 237 877,95 Lt. Atsakovo teigimu, įmonė laikinus finansinius sunkumus patiria dėl ieÅ¡kovo veiksmų, neteisėtai iÅ¡keldinant atsakovÄ iÅ¡ patalpų ir taip perimant iÅ¡ atsakovo verslÄ . Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo ieÅ¡kovas remiasi kaip įrodymu apie vieÅ¡Ä atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl neketinimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, atsakovo manymu, negali bÅ«ti pagrindas sprendžiant apie atsakovo finansinę bÅ«klę bei negali bÅ«ti laikomi vieÅ¡u praneÅ¡imu Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta prasme, kadangi atsakovo vadovas, neformaliai bendraudamas su antstoliu, nežinojo, jog jų pokalbis yra fiksuojamas.

Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekada nepranešė atsakovui, jog vieÅ¡bučio svečiai reikalavo grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytus depozitus, o iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų teismui dokumentų nėra aiÅ¡ku, už kÄ ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovas sumokėjo 43 000 Lt sumÄ . Atsakovas taip pat pažymėjo, jog su ieÅ¡kovo 2011 m. spalio 13 d. ir 2012 m. vasario 8 d. atliktais įskaitymais nesutinka ir dėl 2011 m. spalio 13 d. įskaitymo Å¡iuo metu teisme vyksta ginčas. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 67 920,89 Lt, patvirtina atsakovo finansinę apskaitÄ vedančios UAB „Germalita accounting & consulting“ pažyma, todėl atsakovas šį finansinį turtÄ apskaitė savo finansiniuose dokumentuose.

Verslo apžiūros ir įvertinimo aktas, kuriuo ieškovas grindžia savo teiginius, jog atsakovo turimos ieškovo akcijos yra bevertės, kelia abejonių, nes iš jo turinio matyti, jog vertinamas objektas (akcijos) buvo apžiūrėtas vėliau (2012 m. sausio 18 d.), nei jis įvertintas (2011 m. rugsėjo 30 d.), t.y. akcijos buvo įvertintos, neatlikus verslo apžiūrėjimo. Nors ieškovas teigia, kad į atsakovo finansinius dokumentus nėra įtrauktas atsakovo tariamas įsiskolinimas ieškovui – 43 000 Lt, tačiau atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir negali būti laikomas pradelstu atsakovo įsiskolinimu.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovo prekės ženklo „Gilė“ vertė yra tik 22 000 Lt, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų, kadangi ieÅ¡kovo pateiktas 2011 m. spalio 10 d. Nematerialaus turto apžiÅ«ros ir įvertinimo aktas yra nepakankamai iÅ¡samus ir detalus, kad juo bÅ«tų galima neabejotinai remtis. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo abejoti jo finansinių dokumentų pagrįstumu, todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai beveik 1,5 karto virÅ¡ija atsakovo turimÄ turtÄ , yra nepagrįsti, o pareiÅ¡kimas atmestinas.  Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas UAB „Baltnetos komunikacijos“ praÅ¡ymas įtraukti įmonę į bylÄ trečiuoju asmeniu, iÅ¡kelti UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

BylÄ perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, buvo gautas VMI praÅ¡ymas įtraukti VMI į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . VMI nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsakovui atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ yra apskųsta, todėl laikytina, kad teisminis ginčas nėra pasibaigęs, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms VMI turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais. VMI duomenimis, atsakovo įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 99 029,26 Lt.

VMI teigimu, iÅ¡ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės turto vertė sudaro 1 537 000 Lt, o mokėtinos sumos – 1 014 000 Lt, todėl akivaizdu, kad atsakovo įmonė yra nemoki. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo atmetė, taip pat netenkino UAB „Baltnetos komunikacijos“ praÅ¡ymo dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. balansus, kitus įmonės finansinius dokumentus, sprendė, kad nors atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau atsakovo pradelsti įsipareigojimai (237 877,95 Lt) nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (1 151 705 Lt), todėl laikė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo įmonė yra nemoki.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus pažymėjo, kad esminę atsakovo turimo turto dalį sudaro 872 352 Lt ieÅ¡kovui suteikta paskola, kuriÄ jis tikisi atgauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, nuginčijus 2011 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovo vienaÅ¡alį įskaitymÄ . Teismas nusprendė Å¡ios paskolos iÅ¡ atsakovo turto neatimti, kadangi atsakovas su pirmiau nurodytais ieÅ¡kovo atliktais užskaitymas nesutinka ir atsižvelgus į civilinės bylos, kurioje sprendžiamas vienaÅ¡alio įskaitymo teisėtumo klausimas, baigties svarbÄ atsakovo turtinei padėčiai, bei iÅ¡ esmės esant nenuginčytiems balansų duomenims, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas nepagrįstai minimÄ paskolÄ savo balanse apskaito kaip savo turtÄ .

Spręsdamas kilusį ginÄÄ dėl atsakovo į turto vertę įtrauktų atsakovui priklausančių ieÅ¡kovo akcijų bei ieÅ¡kovo debitorinių įsiskolinimų, teismas sprendė, kad net ir sumažinus nurodytais dydžiais atsakovo turimÄ turtÄ , abejonių dėl atsakovo mokumo nekyla, todėl nėra pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar yra pagrindas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pažymėjo, kad antstolio 2012 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina atsakovÄ vieÅ¡ai praneÅ¡us, kad jis negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kadangi toks praneÅ¡imas negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡u paskelbimu.

Be to, esant pagrįstų abejonių dėl Å¡iame protokole užfiksuotos informacijos tikslumo, teismas nemanė, kad yra pagrindo teigti, jog atsakovas vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.    III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Vystyk“ praÅ¡o: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti; priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ; skirti atsakovui 20 000 Lt dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.AtskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles netinkamai vertindamas antstolio 2012 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-12-652 įrodomÄ jÄ galiÄ , bei netinkamai taikė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę: atsakovui teigiant, kad faktinių aplinkybių protokolas Nr. 128-12-652 yra netinkamas įrodymas, tačiau nepateikus į bylÄ jokių jo motyvus pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ esant abejotino turinio ar galios įrodymu.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino antstolio padėjėjo 2012 m. rugsėjo 20 d. pažymos Nr. 0116/11/01601 (kuri patvirtina, kad atsakovo vadovas buvo informuotas apie jų pokalbio, kurio pagrindu buvo suraÅ¡ytas antstolių faktinių aplinkybių konstatavimas, fiksavimÄ ) ir atsakovo 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-3288-115/2012 į praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo. Faktinių bylos aplinkybių kontekste Å¡ie įrodymai turi didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įtakÄ vertinant atsakovo nemokumÄ , jie kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 128-12-652 vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrindžia atsakovÄ esant faktiÅ¡kai nemokiu.

3. Ä®traukdamas į atsakovo turto masę ginčijamas reikalavimo teises 872 352 Lt sumai, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovo tariamas reikalavimas į apeliantÄ yra pasibaigęs ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliu įskaitymu, todėl ginčo reikalavimo teisės negalėjo bÅ«ti įtrauktos į atsakovo balansÄ .4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nepagrįstai vadovavosi atsakovo balanse pateiktais duomenimis. IeÅ¡kovo teigimu, jie neatitinka tikrovės, kadangi atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. balanse prie trumpalaikio turto įraÅ¡ytos sumos: 67 920,89 Lt, ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui ir 16 335 Lt atsakovo turtimų akcijų vertė, neatspindi tikrovės, kadangi akcijos iÅ¡ tiesų yra bevertės, o ieÅ¡kovas neturi įsipareigojimų atsakovui, be to, prie atsakovo mokėtinų sumų neįtraukta atsakovo 43 000 Lt skola ieÅ¡kovui, todėl remiantis bylos duomenimis ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, atsakovo turto vertė daugiausia yra 195 097 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 280 877 Lt, kas akivaizdžiai parodo esant atsakovÄ nemokų.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir skirti ieÅ¡kovui 20 000 Lt dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos sumokant atsakovui. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateikto antstolio 2012 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-12-652 tikslumas kelia pagrįstų abejonių.

Protokole pateikta informacija buvo užfiksuota klausantis ir užraÅ¡inėjant asmeninį atsakovo vadovo ir antstolio padėjėjo pokalbį. Atsakovo vadovas nežinojo, kad jo pokalbis su antstolio padėjėju yra fiksuojamas, todėl nesistengė pateikti tikslius ir teisingus atsakymus, o iÅ¡reiÅ¡kė tik savo abstrakčius pasvarstymus.2. IeÅ¡kovo pateiktas, neva protokolo Nr. 128-12-652 turinio teisingumÄ Ä¯rodantis, antstolio 2012 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tas, pagrįstai pirmosios instancijos teisme buvo vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ raÅ¡to turinio matyti, jog atsakovui nebuvo konkrečiai iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pokalbis fiksuojamas siekiant nustatyti atsakovo turimÄ turtÄ ir jo apimtį.

3. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai 872 352 Lt sumÄ vertino kaip atsakovo turtÄ , kadangi atsakovas ginčija ieÅ¡kovo 2011 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu atliktÄ Ä¯skaitymÄ .4. Atsakovo teigimu, net ir sumažinus atsakovo turtÄ ta suma, su kuria ieÅ¡kovas nesutinka bei padidinus atsakovo pradelstus įsipareigojimus 43 000 Lt suma, atsakovo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų balansas nepasikeistų taip, jog atsirastų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra nemoki įmonė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , nusprendęs, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo įmonė yra nemoki, bei nepasitvirtinus ieÅ¡kovo teiginiams apie atsakovo vieÅ¡Ä praneÅ¡imÄ apie įmonės negalėjimÄ ir neketinimÄ vykdyti savo įsipareigojimų.

Apeliantas nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir įrodinėja atsakovo nemokumÄ bei aplinkybes, kad atsakovas vieÅ¡ai paskelbė apie savo neketinimÄ vykdyti įsipareigojimų. Atsakovas teigia, kad jis yra mokus, be to, jis nėra skolingas apeliantui, prieÅ¡ingai – apeliantas yra skolingas atsakovui. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas.

Ä®BÄ® nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylÄ , kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylÄ , turi pareigÄ nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Visgi, nei Ä®BÄ® nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007).

PrieÅ¡inga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimÄ ir sudarytų sÄ lygas skolininkams iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų keliÄ svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimÄ ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylÄ , kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi bÅ«ti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylÄ inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylÄ inicijavęs asmuo iÅ¡ tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik iÅ¡sprendus Å¡io asmens reikalavimo tvirtinimo klausimÄ jau iÅ¡keltoje bankroto byloje (Ä®BÄ® 26 str. 1 d.).

Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo asmens pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimÄ dėl Å¡io asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia tuo, jog susigrÄ Å¾inęs atsakovui nuomotas patalpas ir ėmęs jose teikti apgyvendinimo paslaugas, įvykdė atsakovo pareigÄ , t.y. grÄ Å¾ino vieÅ¡bučio svečiams depozito mokestį ir taip įgijo 43 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovÄ .

Atsakovas ginčija ieÅ¡kovo reikalavimÄ teigdamas, kad ieÅ¡kovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino depozitÄ bÅ«tent už atsakovÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovÄ ir ar ji sudaro pagrindÄ inicijuoti atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo yra susiklostę sudėtingi ir kompleksiniai teisiniai santykiai, todėl sprendžiant, ar ieÅ¡kovas turi tikėtinÄ reikalavimo teisę atsakovui, sudarančiÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovo reikalavimo teisę bÅ«tina vertinti Å¡alis siejančių santykių kontekste.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas vykdydami bendrÄ verslo planÄ sutarė, kad ieÅ¡kovas įgis patalpas ir ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu iÅ¡nuomos jas atsakovui, kuris teiks apgyvendinimo paslaugas, o iÅ¡ gautų lėšų mokės ieÅ¡kovui nuomos mokestį. Atsakovas yra ieÅ¡kovo akcininkas, turintis 15 procentų jo akcijų. Patalpų įsigijimui ir renovacijai, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. liepos 18 d. atsakovas suteikė ieÅ¡kovui paskolų už bendrÄ 791 822,96 Lt sumÄ (t. 4, b.l. 8-9).

Dėl aplinkybės, kad atsakovas pats suteikė tokio dydžio paskolÄ ieÅ¡kovui, ginčo nėra. IeÅ¡kovas įsigijęs patalpas, 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutarties pagrindu jas iÅ¡nuomojo atsakovui (t. 3, b.l. 12-18). Tačiau tarp Å¡alių kilus ginčui dėl nuomos mokesčio pagal 2008 m. balandžio 24 d. Patalpų nuomos sutartį mokėjimo, ieÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutraukė nuomos sutartį (t. 1, b.l.

12) ir 2011 m. spalio 13 d. atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ 755 717,60 Lt sumai. VienaÅ¡alio įskaitymo pagrindu ieÅ¡kovas 755 717,60 Lt dydžio reikalavimÄ atsakovui už nesumokėtÄ nuomos mokestį įskaitė į ieÅ¡kovo atsakovui pagal paskolos sutartis mokėtinas sumas (t. 4, b.l. 8-10). 2012 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovas atliko antrÄ Ä¯skaitymÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas 106 937,70 Lt dydžio reikalavimÄ atsakovui už padengtus įsiskolinimus tiekėjams bei dalį vieÅ¡bučio svečiams grÄ Å¾into depozito įskaitė į ieÅ¡kovo atsakovui pagal paskolos sutartis mokėtinas sumas (t. 4, b.l. 12-20).

Atsakovas nesutikdamas su nuomos teisinių santykių nutraukimu, 2011 m. spalio 13 d. vienaÅ¡aliu įskaitymu, bei teigdamas, kad minėtais veiksmais atsakovui buvo padaryta 7 907 000 Lt dydžio žala, inicijavo teisminius procesus. Atsakovo pateikti duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 14 d., t.y iÅ¡ karto po ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie Patalpų nuomos sutarties nutraukimÄ , kreipėsi į teismÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 2012 m. birželio 13 d. atsakovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2011 m. spalio 13 d. vienaÅ¡alio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, o 2012 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui ir A.

J. dėl 7 907 000 Lt dydžio žalos, atsiradusios dėl neteisėtų minėtų asmenų veiksmų nutraukiant su atsakovu nuomos sutartį ir perimant iÅ¡ jo verslÄ , atlyginimo (t. 3, b.l. 87-117). Atsakovas taip pat nepripažįsta ir 2012 m. vasario 8 d. vienaÅ¡alio įskaitymo, nes nesutinka su ieÅ¡kovo priskaičiuotu nuomos mokesčiu. Teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovo 43 000 Lt dydžio reikalavimas atsakovui, atsiradęs grÄ Å¾inus už atsakovÄ vieÅ¡bučio kambarių nuomininkams jų sumokėtus depozitus, pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl preliminariai galima teigti, kad ieÅ¡kovas įvykdęs prievoles už atsakovÄ Ä¯gijo tokio dydžio reikalavimo teisę į atsakovÄ .

Visgi įvertinus Å¡alis siejusių teisinių santykių ypatumus ir nagrinėjamose civilinėse bylose keliamus reikalavimus bei ginčo sumas negalima teigti, kad bendrame kontekste atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui. Jau minėtų bylų baigtis gali sukurti atsakovui reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ Å¾ymiai didesne suma nei turi ieÅ¡kovas, be to, minėta, atsakovo balanse ir Å¡iuo metu užfiksuotas bÅ«tent ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui. Å alių santykių sudėtingumÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir UAB „Germalita accounting & consulting“ pažyma, kurioje atkreiptas dėmesys į tai, kad bendrovių finansinėje atskaitomybėje dėl vykstančių teisminių ginčų ir skirtingo sutartinių santykių traktavimo gali bÅ«ti neatitikimų (t.

4. b. l. 83-84). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas 2012 m. rugpjūčio 9 d., t.y. tuo metu kai atsakovo iniciatyva jau buvo pradėti teisminiai procesai dėl šalis siejusių teisinių santykių, be to, susipažinusi su atsakovo inicijuotomis civilinėmis bylomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškiniai yra aiškiai nepagrįsti ir atsakovas juos inicijavo tiesiog siekiamas išvengti galimo bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes mano, kad ieškovas šalis siejančių teisinių santykių kontekste tikėtinai nepagrindė reikalavimo atsakovui, todėl laikytina, kad jis neturi teisės inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytina kaip kraštutinė priemonė įmonėms akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, neanalizavus argumentų dėl atsakovo mokumo ar nemokumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gauta duomenų, apie kitų atsakovų kreditorių (VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) reikalavimo teises ir ketinimÄ inicijuoti atsakovui bankroto bylÄ , todėl kreditoriams, turintiems neabejotinas reikalavimo teises pareiÅ¡kus reikalavimus teisme, atsakovo turtinė padėtis ir mokumas galės bÅ«ti vertinami iÅ¡ esmės, kaip pagrindas kelti atsakovui bankroto bylÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, kuria atsisakyta atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir ieÅ¡kovui pateikus skundÄ , apeliacinės instancijos teisme buvo gautas VMI praÅ¡ymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu ir iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, gali įstoti į bylÄ iki baigiamųjų kalbų pradžios, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 46 str. 1 d.). Naujų byloje dalyvaujančių asmenų įstojimas į bylÄ apeliacinės instancijos teisme negalimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme VMI tokio praÅ¡ymo nebuvo pareiÅ¡kusi, skundžiamoje teismo nutartyje VMI praÅ¡ymas ir jo pagrįstumas nebuvo vertinami, todėl netenkinus ieÅ¡kovo atskirojo skundo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, VMI praÅ¡ymo teisėjų kolegija netenkina, iÅ¡aiÅ¡kindama, kad praÅ¡ymo netenkinimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui įstatymo nustatyta tvarka savarankiÅ¡kai inicijuoti bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimÄ .Savo procesiniuose dokumentuose abi Å¡alys praÅ¡o skirti viena kitai baudas už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju dėl Å¡alis siejančių santykių kompleksiÅ¡kumo ir sudėtingumo negalima konstatuoti vienos ar kitos Å¡alies piktnaudžiavimo, abi Å¡alys nuolat kaltina viena kitÄ nesÄ Å¾iningais veiksmais. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nesant galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti Å¡alis siejančių santykių pobÅ«dį, praÅ¡ymai skirti baudas netenkinami.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Atskirojo skundo netenkinti.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                               Rimvydas Norkus