2024-09-30 Nr. BB-4619-1-02-2-00209-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3575/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00209-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 21 d. nutarties T. P., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, baudžiamojoje byloje priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Prokurorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 21 d. nutartį. Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį su pakeitimais. Panaikinti šios nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti T. P. naudai 700 Eur už ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kitą šios nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos nutraukimas BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkto tvarka faktiškai atitinka asmens išteisinimo pagrindą, nustatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies l punkte, t. y. kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju T. P. buvo nubaustas pasinaudojus civilinio proceso priemonėmis, nors iš esmės jis galėjo būti už savo veiksmus traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn, tiesiog civilinis procesas įvyko greičiau. Taigi T. P. nubaudimas buvo ne išteisinimas, o faktiškai jo pripažinimas kaltu ir nubaudimas, tik tai įgyvendinta panaudojus ne baudžiamojo proceso, o kitos teisės rūšies proceso priemones. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek teismo išteisinamasis nuosprendis, tiek ir teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą nustačius, kad asmeniui įsiteisėjo teismo sprendimas paskirti baudą civilinio proceso tvarka už teismo sprendimo nevykdymą tuo pačiu pagrindu, faktiškai turi vienodą teisinę reikšmę, nes abiem atvejais teismų sprendimai asmeniui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių. Asmens išteisinimas neužtraukia jokių neigiamų teisinių pasekmių. Tuo tarpu baudos paskyrimas civilinio proceso tvarka iš esmės yra privaloma piniginė sankcija, kuri pagal juridines pasekmes faktiškai atitinka baudą, skiriamą baudžiamojo proceso metu, t. y. bausmę, tik jos dydis yra ženkliai mažesnis ir ji neužtraukia teistumo. Apeliacinės instancijos teismo pozicija visiškai neatitinka nei BPK 106 straipsnio 3 dalies, nei aktualios teisminės praktikos. Darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Prokurorės kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad baudžiamajame procese galimos situacijos, kai baudžiamoji byla nutraukiama tokiu pagrindu, kuris savo pasekmėmis panašus į asmens išteisinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nutraukus baudžiamąją bylą T. P. vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, toks sprendimas faktiškai atitinka asmens išteisinimo pagrindą, nustatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti T. P. 700 Eur už ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, pripažino pagrįstu.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie nurodytų pagrindą nagrinėti šį klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis