Legislator Case Law & Legislation
a2e5cfdb-98a6-41a1-96d5-df8cab3fd83e AI generated

a2e5cfdb-98a6-41a1-96d5-df8cab3fd83e · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number a2e5cfdb-98a6-41a1-96d5-df8cab3fd83e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Legislator headnote

AI generated

a2e5cfdb-98a6-41a1-96d5-df8cab3fd83e · Kauno apygardos administracinis teismas: Pataisos namai nėra izoliatorius - kalėjimas. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus - kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal pataisos namų direktoriaus numatytÄ dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos ar kitų sutrikimų), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla.

Keywords

AI generated
right to minimum subsistence lack of substantive requirements violations of tenant protection provisions living expenses breach of maintenance obligation unreasonableness of expulsion
AI generated
623b6640-e62c-4713-a43a-ab34c84db566
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
0ed63677-7eae-41de-a6d5-b2a53592cca9
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
3c3bb0f1-e633-4f95-ba24-35bc446ebef7
?Administracinė byla Nr.
a0bf69ca-722b-4faf-b47e-d2d44ad27811
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
a8a191e1-1370-49c0-8d40-b940298492af
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-3525-423/2014                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-01204-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2014 m. gruodžio 8 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiškėjui M.

V. , jo atstovui Ričardui Mironovui,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Erikai Zakarauskaitei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas M.V. savo skundu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt arba 5797 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Lt arba 1450 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 6-11). Pareiškėjas skunde nurodė, panašiai ir teismo posėdžio metu kartu su pareiškėjo atstovu Ričardu Mironovu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo neteisėtai apribotos laisvės, pažeistos pareiškėjo teisės. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo, pareiškėjo teigimu, atliekant bausmę nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. spalio 21 d.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose 5-ame bÅ«ryje 1-oje brigadoje 1-oje vietoje, kurios bendras gyvenamasis plotas buvo 52,24 m2 ir esant 22 gulimoms vietoms, gyvenamojo ploto trÅ«kumas sudarė kiekvienÄ dienÄ 300 dienų - 0,73 m2. Taip pat nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Laisvalaikio laikas buvo leidžiamas paskirtoje miegamojoje vietoje, maistas laikomas paskirtoje miegamojoje vietoje (iÅ¡skyrus greitai gendantį), drabužiai ir avalynė džiovinama toje pačioje paskirtoje miegamojoje vietoje, kas sukėlė pareiÅ¡kėjui, didelius nepatogumus, padidėjusį drėgmės santykį gyvenamojoje patalpoje dėl džiovinamų drabužių ir nemalonų kvapÄ dėl laikomos avalynės, džiovinamų drabužių ir laikomo maisto vienoje vietoje. 5-ame bÅ«ryje yra 5 tualetai ir 6 praustuvės. Vienu tualetu naudojasi 18 nuteistųjų, viena praustuve naudojasi 15 nuteistųjų, vienu duÅ¡u naudojasi 22 nuteistieji, o tai žymiai daugiau nei leidžiama pagal teisės aktų normas.

Å ie pažeidimai apribojo skiriamÄ laikÄ pareiÅ¡kėjo asmens higienai, nes tam pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ kartÄ per savaitę tik 8 minutes, naudojant Å¡iltÄ vandenį. PareiÅ¡kėjas buvo verčiamas atlikti bausmę kartu su rÅ«kančiaisiais laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir nuolatos kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes visi nuteistieji yra paskiriami kartu į tas pačias gyvenamas patalpas, o specialiai pritaikytų patalpų rÅ«kymui jose nėra, ko pasekoje pareiÅ¡kėjas jautėsi blogai, sutriko sveikata, psichika.

Dėl evakuacinio išėjimo teigė, kad bÅ«riuose, kuriuose paskirta pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, buvo tik vienas išėjimas - pagrindinis, kuris niekaip negali bÅ«ti įvardijamas kaip evakuacinis išėjimas. Dėl to pareiÅ¡kėjas jautė nuolatinį pavojų savo gyvybei. Gyvenamųjų pastatų Å¡iferiniuose stogo lakÅ¡tuose yra asbesto, kurio naudojimas uždraustas nuo 2005 m. sausio 1 d., jo kenksmingumas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Atsakovas Å¡iais veiksmais, sudarė pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesaugiÄ aplinkÄ , sukeliant pavojų jo sveikatai ar net gyvybei, kadangi produktas, turintis asbesto gali bÅ«ti pažeistas ir tokiu bÅ«du pasklistų asbesto plauÅ¡eliai, kurie per kvėpavimo takus patektų į organizmÄ , taip sukeliant mirtinus vėžinius susirgimus.

Atsakovas pareiÅ¡kėjui suteikė pasenusiÄ ir netvarkingÄ metalinę lovÄ , neatitinkančiÄ teisės aktuose nustatyto jos naudojimo laiko. Metalinė lova pasenusi, netvarkinga, netinkama normaliam naudojimui, perkrypusi, girgždanti, visas dugnas sudarytas iÅ¡ spyruoklių, dėl to pareiÅ¡kėjui nuolatos skaudėjo nugarÄ , jis neiÅ¡simiegodavo, kentė didelę psichologinę įtampÄ . Lovos nekeistos jau 50 metų, nuo pataisos namų įkÅ«rimo (1959 m.). Taip pažeistas teisės aktuose nustatytas 10 metų lovų naudojimo terminas.

Atsakovo teiginiai, kad lovos yra remontuojamos ir pagal poreikį keičiamos - neatitinka tikrosios situacijos, kadangi atsakovas neturi reikiamų lovų detalių (spyruoklių). PareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. atliko bausmę 1614 dienų, praleisdamas mažiausiai 12105 valandas netinkamoje lovoje. Dėl visų aukščiau paminėtų priežasčių - miegas bÅ«davo neramus, kamuodavo nuovargis, buvo juntamas organizmo iÅ¡sekimas, sudarytos kankinimo sÄ lygos. Nuo 2013 m. spalio 21 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į drausmės grupę 12 mėnesių, nuo Å¡ios dienos jam nebuvo skiriami nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais.

Tokiais apribojimais pareiÅ¡kėjas buvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo visuomenės, nutraukti visi socialiniai ryÅ¡iai, reabilitacija prarado savo reikÅ¡mę, nuteistasis patyrė daug fizinių ir psichologinių kančių, aÅ¡trėjo neigiamos emocijos prieÅ¡ visuomenę, pagrindiniu gyvenimo tikslu tampo pyktis, agresija ir neapykanta aplinkai. PareiÅ¡kėjo teisės į kokybiÅ¡kÄ maistÄ buvo pažeistos nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., nes atsakovas pareiÅ¡kėjui tiekė nekokybiÅ¡kÄ maistÄ , kiekvienÄ dienÄ trÅ«ko ne mažiau kaip 240 kcal.

Nurodytų aplinkybių pagrindu prašė teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Lt arba 5797 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo nuomone, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, taip pat neveikė taip kaip turėjo elgtis, nes pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. sausio 24 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kur buvo suteiktos netinkamos kalinimo sÄ lygos, t. y. trÅ«ko gyvenamojo ploto, kameros gyvenamasis plotas pritaikytas 5 asmenims, o apgyvendinti – 8.

Per mažos pasivaikščiojimo gryname ore kameros, kai vienu metu 8 nuteistieji vaikÅ¡to gryname ore, o pasivaikščiojimo kiemelio plotas tik 10 m2, vienam asmeniui tenka 1,25 m2 ploto, taip buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo konstitucinės teisės. DuÅ¡o suteikimas vienÄ kartÄ per savaitę, pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo nuomone, yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas, kadangi jis verčiamas bÅ«ti mažo ploto patalpoje su daug asmenų vienÄ kartÄ per savaitę. Sudaromos įteisintos antisanitarinės sÄ lygos, kurios pažeidžia žmogaus teises.

PareiÅ¡kėjui atsakovas nesuteikė normalių kalinimo sÄ lygų, dėl ko jis patyrė kankinimÄ , nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį orumÄ elgesį, nepatogumus, sveikatos sutrikimus, nervinį Å¡okÄ , neigiamÄ poveikį ir patyrė neturtinę žalÄ , kuri įvertinta 5000 litų arba 1450 eurų ir praÅ¡o jÄ priteisti.Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – Pataisos namai) atsiliepime (b.l. 67-72) nurodė, panaÅ¡iai ir teismo posėdžio metu atstovė Erika Zakarauskaitė paaiÅ¡kino, kad bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais.

Pataisos namai nėra izoliatorius - kalėjimas. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus - kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal pataisos namų direktoriaus numatytÄ dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos ar kitų sutrikimų), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla.

Dėl evakuacijos pretenzijos, pažymėjo, kad Pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iÅ¡ 2-osios valdybos bÅ«rių patalpų. Visų bÅ«rių žmonių evakavimo planai iÅ¡ 2-osios valdybos patalpų yra pateikti kiekviename bÅ«ryje. Dėl gyvenamojo ploto teigė, kad nuteistuosius į miegamÄ sias vietas skirsto Skyrimo į bÅ«rius komisijos, užtikrinant tolygų nuteistųjų pasiskirstymÄ gyvenamosiose patalpose, todėl niekada nesusidaro tokios situacijos, kad visos gyvenamosios sekcijos arba bÅ«rio miegamosios vietos bÅ«tų užimtos.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui 3,1 m2 gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai ir argumentai dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančių yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir visiÅ¡kai nepagrįsti, nes pataisos namų kiemeliuose yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rÅ«kyti.

PareiÅ¡kėjo teiginius apie tai, kad jis patyrė žalÄ , nes jam buvo sudaryta nesaugi aplinka sukeliant pavojų jo sveikatai ar net gyvybei dėl asbesto medžiagų, paneigia 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. 36-1248(7), kuriame pateikiama iÅ¡vada, kad jokių HN 76:2010 pažeidimų, susijusių su asbesto medžiagomis ir jų kenksmingu poveikiu, neaptikta. Pataisos namuose pagal poreikį ir atsižvelgiant į finansines galimybes yra perkamos naujos lovos nuteistiesiems, taip pat dalis lovų įstaigoje yra gauta paramos pagrindu.

Nuteistieji priskirti drausmės grupei Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio pagrindu turi teisę:

1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

3) vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu. Taigi, teisė gauti pasimatymus drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems nėra numatyta. Todėl pareiÅ¡kėjas, kuris nuo 2013 m. spalio 21 d. buvo perkeltas į drausmės grupę, neturėjo teisės gauti pasimatymus. Nuteistųjų maitinimas pataisos namuose organizuojamas vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalimi, fiziologinėmis mitybos normomis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, 2006 m. balandžio 26 d.

LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144, kuriuo patvirtintas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nuteistajam, 2006 m. gegužės 2 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nuostatomis. Dėl skundo reikalavimo atsakovės atstovė, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tvirtino, jog pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pataisos namai nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, neįrodė, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė kitam asmeniui žalÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kalinimo sÄ lygų pataisos įstaigoje pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l.109-112), panaÅ¡iai ir teismo posėdžio metu atstovas Albinas Algimantas Pliauga paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui vienÄ valandÄ per dienÄ buvo suteikiama galimybė bÅ«ti gryname ore pasivaikščiojimo kiemelyje, jis taip pat galėjo naudotis biblioteka, teniso kambariu, sporto kiemeliais, koplyčia, kartÄ per savaitę vedamas praustis duÅ¡e. Kauno tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas 12 parų.

IÅ¡ jų - 7 paras jam tenkantis plotas virÅ¡ijo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu nustatytÄ plotÄ (3,6 m2), 2 paras buvo laikomas mažesniame, o kitas dienas jam tenkantis plotas kito nuo 5,36 m2 iki 2,68 m2. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus administracijos nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Atstovo nuomone, nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameroje visÄ laikÄ buvo 8 asmenys.

Didžiausias kameroje laikytų asmenų skaičius vienÄ pilnÄ parÄ buvo 6. PareiÅ¡kėjas į tardymo izoliatoriaus administracijÄ nesikreipė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, o Å¡varÄ ir tvarkÄ kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys. Be to, kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti duÅ¡u. Esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duÅ¡e vietų, galimybė pasinaudoti duÅ¡u gali bÅ«ti pratęsta iki 5 min.

Kauno tardymo izoliatoriuje yra 3 dušų patalpos po 3 vietas ir viena - keturių vietų, jų plotai atitinkami: 10,84; 10,12; 12,16 ir 14,23 m2. Tokia prausimosi tvarka tenkina absoliučiÄ daugumÄ suimtųjų. Kauno tardymo izoliatoriuje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 m2 iki 17,43 m2. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Izoliatoriuje įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys.

Taip sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. PareiÅ¡kėjas, pateikdamas vienintelį argumentÄ , kad buvo laikomas kartu su kitais septyniais suimtaisiais, juo grindžia katastrofiÅ¡kas pasekmes psichinei ir fizinei sveikatai bei vertybinei sistemai, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečiai kokios sÄ lygos ir kokias kančias jos sukėlė, nenurodė konkrečių sveikatos sutrikimų, kurie atsirado parÄ iÅ¡buvus mažesnio ploto sÄ lygomis. Atsakovo atstovas nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Lt neturtinės žalos, yra nepagrįstas.

Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovas. Jam apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla iÅ¡nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. sausio 24 d., o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2014 m. spalio 2 d.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Bausmių vykdymo kodeksÄ , Tabako kontrolės įstatymÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jam nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sÄ lygos. Taip pat buvo pažeista teisė kvėpuoti grynu oru, nes buvo verčiamas ne savo valia kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Neužtikrintas tinkamas evakavimas bei pažeistos teisės aktų normos dėl asbesto buvimo Å¡iferiniuose stogo lakÅ¡tuose. Taip pat pareiÅ¡kėjas priverstas miegoti ant netinkamo naudojimo senų lovų, pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į kokybiÅ¡kÄ valdiÅ¡kÄ maistÄ , teisės į trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus bei teisė nusiprausti duÅ¡e dažniau nei 1 kartÄ per savaitę. Dėl gyvenamojo ploto PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje Kaip vienÄ iÅ¡ skundo argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tiek PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai), tiek Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais.

Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Ginčo laikotarpiu (nuo 2012-11-15 iki 2014-10-02) įsigaliojo (nuo 2010-04-30) 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bausmės atlikimo Pataisos namuose laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Pataisos namų direktoriaus įsakymu ginčijamu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. spalio 21 d. buvo paskirtas gyventi 5 bÅ«rio 1 brigados patalpoje (b.l. 77-78, 93), kurios plotas – 52,24 m2 (b.l. 77-78), ji buvo skirta gyventi viso 22 nuteistiesiems (kiekvienam nuteistajam teko po 2,37 m2 gyvenamojo ploto). Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. spalio 21 d. pareiÅ¡kėjui atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, t. y. minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko 0,73 m2 ploto mažiau.

PareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo paskirtas gyventi 21 bÅ«rio 2 brigados patalpoje (b.l. 93), kurios plotas – 60,02 m2 (b.l. 77-78, 93), ji buvo skirta gyventi viso 16 nuteistųjų (kiekvienam nuteistajam teko po 3,75 m2 gyvenamojo ploto). Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno tinkamo ploto bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kuri netgi virÅ¡ijo leistinÄ mažiausiÄ 3,1 m2 ploto normÄ . PareiÅ¡kėjas 2013 m. vasario 15 d. buvo patalpintas 14 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 13, kurios bendras gyvenamasis plotas 6,25 m2 ir kurioje yra įrengtos 2 miegamosios vietos, 2013 m. kovo 6 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 10, kurios bendras gyvenamasis plotas 8,29 m2 ir kurioje yra įrengtos 2 miegamosios vietos, 2013 m. spalio 21 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 9, kurios bendras gyvenamasis plotas 7,09 m2 ir kurioje yra įrengtos 2 miegamosios vietos (b.l. 141).

Pareiškėjui atitinkamai baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 teko - 3,12 m2, Nr. 10 - 4,14 m2, Nr. 9 - 3,54 m2 ploto. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui, atliekant bausmę Pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13, plotas buvo 0,48 m2 mažesnis, o kameroje Nr. 9 – 0,06 m2 mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali 3,6 m2 ploto norma. Kadangi Taisyklių 111.2 punktas nustato, jog asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, turi būti suteikiamas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas, darytina išvada, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas atliekant bausmę baudos izoliatoriaus kameroje Nr.

10. Taip pat nuo 2014 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams, kur nuo 2014 m. liepos 16 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 24, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 13,12 m2 ir kurioje yra įrengtos 2 miegamosios vietos, o nuo 2014 m. liepos 23 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 19, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,43 m2 ir kurioje yra įrengtos 4 miegamosios vietos. PareiÅ¡kėjÄ patalpinus į kamerų tipo patalpas trims mėnesiams nuo 2014 m. liepos 16 d. minimali teisės aktais nustatyta 3,6 m2 ploto norma pažeista nebuvo, kadangi kamerų tipo patalpoje Nr. 24 kiekvienam nuteistajam teko 6,56 m2, o patalpoje Nr. 19 – 3,6 m2 ploto (b.l. 141).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 213, kurios plotas 15,42 m2 ir buvo laikomi 5 asmenys, kiekvienam teko – 3,08 m2 ploto; nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 24 d. - kameroje Nr. 244, kurios plotas 16,07 m2 ir buvo laikomi 6 asmenys, kiekvienam teko – 2,67m2 ploto (b.l. 109-112). Nurodytų duomenų pagrindu akivaizdu, jog pareiškėjui šiais laikotarpiais teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 m2 ploto nebuvo užtikrintas, trūko atitinkamai – 0,52 ir 0,93 m2 ploto.

Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos tiek Pataisos namuose, tiek Kauno tardymo izoliatoriuje buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad, atlikdami bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje bendrosios sÄ lygos, t. y., kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkantį santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo nemaži kitų bÅ«riui priklausančių patalpų plotai bei pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė. PareiÅ¡kėjas Å¡iais aplinkybes nutyli. Duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad Pataisos namuose ar Kauno tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas prašė perkelti jį į kitÄ bÅ«rį dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sÄ lygų. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytais laikotarpiais, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiais nuo 2013m. sausio 24 d. iki 2013 m. spalio 21 d. neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos (trÅ«ko 0,73 m2 ploto), nuo 2013 m. vasario 15 d. 14 parų baudos izoliatoriuje trÅ«ko 0,48 m2 ploto, nuo 2013 m. spalio 21 d. 15 parų baudos izoliatoriuje trÅ«ko 0,06 m2 ploto (b.l. 77-78, 93, 141).

Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. (iÅ¡ viso 8 d.) – trÅ«ko 0,52 m2 ploto, nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 24 d. (iÅ¡ viso 8 d.) - trÅ«ko 0,93 m2 ploto. Tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad atsakovai neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas). Tačiau minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo nežymus (Pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose trÅ«ko tik 0,73 m2  ir tai truko neilgÄ laikÄ - 9 mėn., Pataisos namų baudos izoliatoriuje – trÅ«ko 0,48 ir 0,06 m2 ir truko tik 29 d.;

Kauno tardymo izoliatoriuje trÅ«ko atitinkamai – 0,52 ir 0,93 m2 ir truko labai trumpÄ laikÄ â€“ iÅ¡ viso 16 d.) suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir L. A. Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl kitų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje PareiÅ¡kėjo skundo motyvas dėl patalpų ir inventoriaus trÅ«kumo yra nepagrįstas, kadangi Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, sportavimo laikas neribojamas.

Pagal atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. pažymÄ Nr. 62-3598 dienotvarkės nustatytu laiku nuo 6:30 val. iki 22:30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Du kartus per savaitę dienotvarkės nustatytu laiku lankytis bendro pasivaikščiojimo teritorijoje, apsilankyti bibliotekoje ir parduotuvėje(b.l.95).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina, kad nesuteikus laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovyklos, sumažėjo gyvenamasis plotas.

Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog bÅ«tent patalpų ir inventoriaus nebuvimas sukėlė pareiÅ¡kėjui didelių nepatogumų bei pagrindÄ neturtinei žalai atsirasti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tualetų ir praustuvių įrengtas kiekis nepritaikytas tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai dušų, dėl ko apribotas laikas asmens higienos priežiÅ«rai. Teismo nuomone, tai deklaratyvÅ«s, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai.

Paneigtini deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2-osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18, yra pateikti kiekvienam būriui (b.l. 82-85).Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais.

Dėl laikymo kamerose kartu su rÅ«kančiais nuteistaisiais pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata ir psichika.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Ketvirtoji straipsnio dalis suformuluoja pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigos administracijos turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, kad asmenys bÅ«tų laikomi pataisos namuose sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ne tik Tabako kontrolės įstatymas, bet ir specialÅ«s kardomojo kalinimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato draudimÄ rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ jose numatyto draudimo rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose Pataisos namų administracijai yra pareiga pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu.Byloje pateikta pažyma patvirtina, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto reikalavimais, kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti (b.l. 77-78).

Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, praÅ¡ydamas patalpinti jį į kamerÄ kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Ä®vertinus minėtus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas, nutylėdamas faktÄ ar pats rÅ«ko ar ne, minėtais paaiÅ¡kinimais siekia palankaus teismo sprendimo, todėl jie nelaikytini objektyviais įrodymais byloje. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė dėl laikymo kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant pataisos namuose, bÅ«tų pablogėjusi.

Iš byloje pateiktos 2014 m. rugsėjo 3 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažymos Nr. 81(2)-358 matyti, jog į gydytojus pareiškėjas kreipėsi ne dėl pablogėjusios psichinės būsenos ar depresijos, o dėl kitų nusiskundimų (b.l. 97). 2013 m. rugsėjo 27 d. nustatyta diagnozė Rinitis acuta, o 2014 m. birželio 5 d. gydytojo diagnozuota F43.2 (adaptacijos sutrikimai), tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai pasekmės atsiradusios dėl kvėpavimo tabako dūmais.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ jam sudarytos nesaugios aplinkos, pavojingos jo gyvybei dėl asbesto medžiagos buvimo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjo skundo motyvas yra nepagrįstas, kadangi 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. 36-1248(7) jokių HN 76:2010 pažeidimų, susijusių su asbesto medžiagomis ir jų kenksmingu poveikiu, neaptikta (b.l. 79-81). Å io fakto pareiÅ¡kėjas nepaneigė.Byloje pateikti apyvartų žiniaraščiai laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. patvirtina, kad pagal poreikį ir atsakovo finansines galimybes Pataisos namai pirko lovas arba jas gavo paramos bÅ«du (b.l. 101-107).

Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų, netvarkingų, perkrypusių lovų - atmestini. Å ių aplinkybių nepatvirtina ir pareiÅ¡kėjo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 30-32).Nuteistųjų maitinimas pataisos namuose organizuojamas vadovaujantis LR bausmių kodekso 173 straipsnio 4 dalimi, LR Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, kuriomis numatoma, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , LR teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ nuostatomis. Pataisos namų 2014 m. gegužės 22 d. raÅ¡tas Nr. 7-888 patvirtinai, jog pareiÅ¡kėjas yra nedirbantis vyras, kuriam turi bÅ«ti užtikrintas 2298 kcal per parÄ .

PareiÅ¡kėjas gyvena II lokaliniame sektoriuje, kurio valgyklÄ 2014 m. balandžio 14 d. patikrino Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras ir jokių pažeidimų nenustatė. Pagal Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro protokolÄ Nr. 42-608 pagaminto maisto dienos patiekalų energetinė vertė sudarė 2998 kcal (b.l. 23). Remiantis Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, Pataisos namai užtikrino, kad bÅ«tų laikomasi teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir Å¡i teisė nebuvo pažeista. Jokių kitų pagrindžiančių aplinkybių, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė gauti pilnavertį kokybiÅ¡kÄ maistÄ nepateikta ir nenurodyta.LR bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sÄ lygas, t. y. kokios yra nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teisės. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistasis priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei per tris mėnesius turi teisę gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

Tai yra objektyvioji nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisė. Teisė į pasimatymÄ priklauso tik tiems nuteistiesiems, kurie priskirtini paprastajai nuteistųjų grupei. Tokios teisės nuteistieji priskirti drausmės grupei pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį neturi. PareiÅ¡kėjas pats teigia, kad 2013 m. spalio 21 d. perkėlus jį drausmės grupę 12 mėnesių, nuo tos dienos jam neskiriami nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 21 d.

PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 valdybos drausmės komisijos protokolu Nr. 62-4599 buvo nutarta pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių (b.l. 98-100). Kadangi Bausmių vykdymo kodeksas imperatyviai nurodo, kad drausmės grupėje esantys nuteistieji neturi teisės nei į trumpalaikius, nei į ilgalaikius pasimatymus, todėl ir pareiÅ¡kėjui Å¡ios teisės 12 mėnesių neturėjo. Pataisos namai 2014 m. liepos 7 d. raÅ¡tu Nr. 7-1123 pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino ir nurodė, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas pasimatymai neskirimai nuteistiesiems, priskirtiems drausminei grupei (b.l. 36-37).

Dėl kitų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje PareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. sausio 24 d. Kauno tardymo izoliatorius neužtikrino tinkamų kalinimo sÄ lygų, per mažos pasivaikščiojimo kameros gryname ore, galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo suteikta tik kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo žeminama jo garbė ir orumas bei taip tiesiogiai kankinamas.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybėmis, jog pasivaikščiojimo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra per mažas.

Teismas nesutinka su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu, kadangi teisės aktai nereglamentuoja ir nenurodo pasivaikščiojimo kiemelių, įrengtų tardymo izoliatoriuje, plotų. Be to, Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, o viso yra 16 kiemelių, kurių plotas nuo 11,22 m2 iki 17,43 m2. Neturtinės žalos atsiradimo pagrindu pareiÅ¡kėjas nurodė teisės nusiprausti po duÅ¡u daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę pažeidimÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Ä®statymas nurodo, jog kartÄ per savaitę turi bÅ«ti suteikta galimybė pareiÅ¡kėjui pasinaudoti duÅ¡u. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog jautė pažeminimÄ , nes buvo verčiamas mažo ploto patalpoje bÅ«ti su kitais asmenimis kol bus suteikta galimybė nusiprausti. Teigė, jog sudaromos antisanitarinės sÄ lygos, pažeidžiančios žmogaus teises. 2010 m. kovo 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų duÅ¡o, sanitarinių mazgų patalpų ploto.

Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas. Tokie pareiÅ¡kėjo argumentai yra subjektyvaus pobÅ«džio ir nelaikyti pagrįstais jo teisių gynimo bÅ«dais, todėl atmestini. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl patalpų ir inventoriaus trÅ«kumo, dėl kvėpavimo užterÅ¡tu oru, dėl netinkamo evakuacinio išėjimo, dėl asbesto, netinkamų lovų, nekokybiÅ¡ko maisto, dėl nesuteiktų pasimatymų, mažų pasivaikščiojimo kiemelių bei duÅ¡o plotų atitinkamai tiek Pataisos namuose, tiek ir Kauno tardymo izoliatoriuje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 ir 4 p. teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista M. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo M. V. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė