2022-04-13 Nr. AB-8827-3-61-3-00129-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1966-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00129-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. A. Y. A. (Y. A. Y. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. A. Y. A. (Y.A. Y. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. A. Y. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21S42687; 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 6K-2585; 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog jis dalyvavo demonstracijoje, po to jam grasino iš sukarintos grupuotės, norėjo, kad pareiškėjas eitų su jais, bet jis išvyko iš miesto. Pareiškėjui grasino ir toliau, kelis kartus buvo atvykę su šarvuota transporto priemone ir jo ieškojo, bet jis buvo išvykęs ir nebuvo namuose. Pareiškėjui iš viso grasino tris kartus (2019 m. spalio 28 d., 2020 m. liepą, 2021 m. kovą).

2.2. Komisija nepagrįstai nenagrinėjo jo skundo žodžiu ir neužtikrino teisės būti išklausytam.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą dėl jo dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Pareiškėjas pagrindė savo prašymą realiomis aplinkybėmis, grasinimus patvirtina žinutės telefone.

2.4. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad protestus malšina ir protestuotojus persekioja (duomenys neskelbtini) didžiulę politinę ir karinę įtaką turinčios (duomenys neskelbtini) partijos ir karinės grupuotės. (Duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

2.5. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes, nepagrįstai neigė ir atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus (žinutes telefone), patvirtinančius jo dalyvavimą demonstracijose ir patirtus grasinimus, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas, be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis skundo nagrinėjimas yra būtinas.

3.2. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 įtvirtintų kriterijų. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė civiliais rūbais apsirengusių asmenų grasinimais dėl dalyvavimo demonstracijose, tačiau, tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus (neinformatyvus, nenuoseklus, prieštaringas, nėra paremtas objektyviais įrodymais, trūksta konkrečių detalių, tikslumo), pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė ir skunde minimų grasinančių žinučių, prie skundo jos taip pat nėra pridėtos. Pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – civiliais rūbais apsirengę asmenys – nėra valstybinis subjektas. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas, o jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, pažymėjo, jog apklausos metu pareiškėjas visiškai nieko nepasakojo apie savo dalyvavimą demonstracijose, o tik bendromis frazėmis nurodė, kad jis juose dalyvavo ir dėl to yra persekiojamas. Migracijos departamento turimais duomenimis (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau tyrimo metu pareiškėjas nenurodė, kad būtų priklausęs nors vienai iš šių grupių, jis aiškiai nurodė, kad jokiai partijai ar organizacijai nepriklauso.

3.4. Pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs jokių telefone esančių grasinančių žinučių, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir nepagrįstai atmetė jo pateiktus įrodymus, yra nepagrįsti.

3.5. Priimant ginčijamą sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.6. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sienos, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

3.7. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, su šiomis išvadomis sutiko ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo.

4. 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad viską pasakė per apklausas, jam grasina (duomenys neskelbtini) milicija. Paskutinį kartą grasino 2021 m. kovo mėnesį. Į teismo klausimus, ko iš jo reikalavo neatsakė. Nurodė, kad grasinimas buvo raštu. Sudegino K. S. nuotrauką, už tai grėsmė kilo jo gyvybei. Į teismo klausimą atsakė, kad nežino, kokie vyrai grasino, žino, kad (duomenys neskelbtini), nes ant lapo taip buvo parašyta. To lapo nepateikė, turi telefone, nori pateikti.

5. 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad viską papasakojo, jo gyvenimą sugriovė grupuotės. Jis jau 4 kartus sakė, kad grupuotės jį persekioja. Iš kilmės valstybės išvyko legaliai su viza. Išskrido iš (duomenys neskelbtini), nusileido Baltarusijoje. Į teismo klausimą atsakė, kad migravo provincijose. Baltarusijoje jam niekas negrasino, prieglobsčio ten neprašė, nes jo ten nėra. Kelionė kainavo 2 000 dolerių. Pinigų turėjo iš santaupų: dirbo elektriku nuo 2016 m. iki išvykdamas (duomenys neskelbtini) mieste. Išvyko iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko 3 mėnesiai iki išvykimo, iki tol gyveno (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jam grasino, žinojo, kur jis yra per draugus. Raštelio, kur grasino, neturi, pametė. Pavojus jam pasireiškė sulaikymu, mušimu, kankinimais, po to pareiškėją paleido. Liepė būti toliau nuo tų veiklų, kuriomis jis užsiiminėjo. Taip buvo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nebuvo nieko. Prašo suteikti laisvių, o ne tik suvaržyti. Paaiškina, kad jis mokėsi, buvo elektrikas, viską paliko dėl grasinimų.

6. Pareiškėjo atstovas 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė yra pavojinga. Pareiškėjas jai nepakluso, tai atitinka individualaus persekiojimo sąlygą.

7. Atsakovo atstovė 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje palaikė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno 1 metus laiko. Teismo posėdyje pareiškėjas pirmą kartą papasakojo, kad jį kankino, mušė, nes iki tol jis sakė, kad grasinimai pasireiškė raštu. Šios naujos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi akivaizdžia patikimumo stoka.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42687 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti Y. A. Y. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42687 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Y. A. Y. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 6K-2585 dalį.; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. 2021 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką. Kelionės maršrutas: iš (duomenys neskelbtini) miesto atskrido į Minską, oro uoste susipažino su kitais asmenimis, kurie padėjo nuvykti iki sienos, ėjo pėsčiomis 12 val., kol perėjo sieną.

9.2. Pareiškėjas raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį (užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 27 d.), kuriame nurodė, kad jis sulaukė grasinimo iš (duomenys neskelbtini) milicijos grupuotės. Kaip prieglobsčio suteikimo motyvus pareiškėjas nurodė dalyvavimą mitinge prieš (duomenys neskelbtini) miliciją. Paaiškino, kad rankose laikė plakatą su vieno žmogaus veidu, kuris yra prieš miliciją. (duomenys neskelbtini) milicija jam grasino. Jam reikėdavo keisti gyvenamąją vietą, kad jie jo nesurastų. Milicininkai tame mitinge pareiškėją buvo sumušę, todėl jis bijo ir išvyko iš (duomenys neskelbtini).

9.3. 2021 m. lapkričio 16 d. vyko pareiškėjo nuotolinė apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė priežastis, kodėl jis prašo prieglobsčio.

9.4. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 21S42687 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT.

9.5. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Tvarkos aprašo 99 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo motyvuotas grėsme būti nužudytam, nes dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jam grasino (duomenys neskelbtini) grupuotė tris kartus: 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. liepą, 2021 m. kovą. Pareiškėjas nurodė, kad antro ir trečio grasinimo metu jis buvo išvykęs, kai persekiotojai atėjo, jie bendravo su pareiškėjo šeima, paliko raštelį.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

13. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjo prašymą.

14. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, teismo buvo pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atsakymai yra bendro pobūdžio ir neišsamūs, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimas be konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo, daug pasakojimo epizodų keitėsi pasakojimo eigoje, pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes ten nesaugu, o bendro pobūdžio, neindividualizuotos aplinkybės nėra pagrindas suteikti prieglobstį.

15. Teismas atmetė pareiškėjo pasakojimus kaip nepatikimus, nes jie neišsamūs, prieštaringi, kintantys. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis buvo sulaikytas, sumuštas, kankintas, po to jį paleido, liepė laikytis atokiau nuo tų veiklų, kuriomis jis užsiiminėjo. 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje pareiškėjas buvo detaliai klausinėjamas apie patirtą persekiojimą, atsakė į patikslinančius klausimus, nurodė tris epizodus, tačiau mušimo, sulaikymo ir kankinimų niekaip nepaminėjo. Jis akcentavo raštelį, kuriame buvo išdėstyti grasinimai, žadėjo pateikti jį atsakovui ir teismui, tačiau pareiškėjas jo nepateikė, nurodė, kad nerado.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad skiriasi ne tik pareiškėjo pasakojimas teismui ir pareiškėjo pasakojimas, pateiktas per 2021 m. lapkričio 16 d. apklausą, bet ir pareiškėjo pasakojimas pačiame teismo posėdyje. Į teismo klausimą, ar (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kas nors grasino, atsakė, kad grasino. Teismui uždavus patikslinančius klausimus, vėliau nurodė, kad nieko nebuvo Bagdade, viskas buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimo prieštaringumas, nelogiškumai ir kitimas pagrindžia išvadą, kad pasakojimas yra nepatikimas.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pareiškėjo pasakojimai apie save, savo gyvenimą yra kintantys ir prieštaringi. Pareiškėjas savo rašytiniame prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad jo gimimo data yra (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje nurodė, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini).Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad kelionei pinigų susitaupė iš darbo elektriku, kurį dirbo iki išvykimo. 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad elektriku dirbo (duomenys neskelbtini), iš darbo išėjo 2019 m. rugsėjį, vėliau (duomenys neskelbtini) dirbo restorane, plovė virtuvę. Iš šio darbo išėjo tik prieš pat išvykimą iš kilmės valstybės. 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno apie 1 metus, teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno apie 3 mėnesius iki išvykimo. 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad gyveno(duomenys neskelbtini), teismo posėdyje šios vietovės neminėjo.

18. Teismo teigimu, pareiškėjas aiškiai neįvardijo, kokie jo išvykimo iš kilmės valstybės motyvai – nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nesaugu dėl grupuočių, kad jį persekiojo dėl religijos, kad jam grasina dėl dalyvavimo proteste, dėl veiklų, kuriomis jis užsiiminėjo. Tačiau paprašytas detalizuoti, paaiškinti logiką, aplinkybes, nurodyti persekiojimo epizodus, pasakojo bendrai, paneigė prieš tai pasakytus žodžius (pavyzdžiui, apie persekiojimą (duomenys neskelbtini)).

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neatitinka persekiojamų asmenų profilio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose atlikdamas reikšmingą vaidmenį, kad buvo aktyvistas. Apie dalyvavimą proteste pareiškėjas tik užsiminė, nenurodė savo pažiūrų, ko reikalauja protestuose, nepaaiškino savo vaidmens. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis atitinka persekiojamų asmenų profilį.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo persekiotojai nėra identifikuoti, jie nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas negalėjo apibūdinti, kaip atskirti (duomenys neskelbtini) grupuotės narius, todėl mažai tikėtina, kad gali juos identifikuoti. 2021 m. lapkričio 16 d. apklausoje pareiškėjas patvirtino, kad jo nebuvo namie, kai buvo atėję, kaip jis teigia, (duomenys neskelbtini) žmonės. Pareiškėjas pats pripažino, kad nežino, kas buvo tie žmonės, jų nepažįsta. Subjektyvi pareiškėjo nuomonė, jog tai buvo (duomenys neskelbtini), niekaip nepatvirtinta įrodymais – pareiškėjas negali apibūdinti šios grupuotės skiriamųjų ženklų.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją. Migracijos departamentas rėmėsi EPPB duomenimis ir nustatė, kad nė vienoje provincijoje, įskaitant (duomenys neskelbtini) provicijose, beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė kitokių, Migracijos departamento surinktą informaciją paneigiančių, duomenų. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar/ir įrodymais priešingai neįrodė.

22. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodiriško smurto kilmės valstybėje. Pareiškėjas laisvai su viza išvyko iš kilmės valstybės į Baltarusiją. Pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

23. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

24. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, bei pabrėžė, kad pareiga pagrįsti savo prašymą, t. y. pateikti išsamius paaiškinimus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui, kuris turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paaiškinimai buvo nelogiški, prieštaringi, neišsamūs, nenuoseklūs, todėl pagrįstai pripažinti nepatikimais.

25. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo dalyvavimas sprendžiant jo prašymą nėra privalomas. Pareiškėjas nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Sprendžiant pareiškėjo klausimą nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Teismas nenustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą, bei pabrėžė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

26. Teismas sutiko su Migracijos departamento sprendimo dalimi išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, ir konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis (jis yra pažeidęs teisės aktus ir tai padarė sąmoningai iš anksto planuodamas, norėdamas patekti į Europos Sąjungos erdvę), ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

27. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo, įvertino Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 5 punkto, 44 punkto, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

28. Teismas padarė išvadą, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir neatitrinka Tvarkos kriterijų, kadangi pareiškėjas nors ir kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl jam taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

29. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436, 12, 15 punktų, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), 24 ir 25 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendime nustatytas laikotarpis dėl draudimo pareiškėjui į Lietuvos Respubliką mažintinas iki dviejų metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, tačiau nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, todėl konstatavo, kad teismo sprendimu aptarti laikotarpiai mažinami iki dvejų metų, o likusi pareiškėjų skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

32.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

32.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė visokeriopam pareiškėjo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir asmenų, bent kiek susijusių su vakarų kultūra ir vertybėmis, persekiojimą.

32.3. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas M. a-S. 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas M. a-S. 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą.

32.4. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija.

32.5. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini), naudoję perteklinę jėgą. (duomenys neskelbtini) yra karinė organizacija sudaryta iš maždaug 40 skirtingų sukarintų grupuočių, kurių daugumą sudaro musulmonų (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau jų gretose taip pat yra musulmonų sunitų, krikščionių ir jazidų grupuotės. (duomenys neskelbtini), kaip grupė, buvo įkurta 2014 m. ir ji kovojo beveik visose svarbiose (duomenys neskelbtini) kovose prieš (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji vadinosi naująja (duomenys neskelbtini). 2018 m. (duomenys neskelbtini) ministras pirmininkas, vyriausiasis vadas H. a A. reorganizavo gvardiją ir pavadino ją (duomenys neskelbtini). Kai kurios grupuotės, kurios įeina į šias pajėgas kai kuriose valstybėse yra laikomos teroristinėmis organizacijomis, o kitos buvo apkaltintos sektantišku smurtu. Per 2019-2021 m. (duomenys neskelbtini) protestus (duomenys neskelbtini) buvo apkaltintos daugybės protestuotojų ir aktyvistų nužudymu ir sužeidimu.

32.6. Šaltiniai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingi už žmonių grobimus. 2020 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų pagalbos misija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškė patvirtinusi 99 protestuotojų dingimo atvejus, iš kurių 25 dingo be žinios. Sulaikyti ar pagrobti protestuotojai buvo mušami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, kartais jie buvo kankinami elektra. Taip pat buvo pranešta, kad prieš paleidžiant sulaikytieji ir (arba) pagrobtieji buvo priversti pasirašyti pasižadėjimą nedalyvauti tolesniuose protestuose. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

32.7. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, aktyviai dalyvavo protestuose. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

32.8. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, joje skelbiama 1 metų senumo informacija, todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

32.9. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

32.10. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, todėl panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

33.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ir atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, kadangi pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė civiliais rūbais apsirengusių asmenų grasinimais, kadangi dalyvavimo demonstracijose, tačiau, tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus (neinformatyvus, nenuoseklus, prieštaringas, nėra paremtas objektyviais įrodymais, trūksta konkrečių detalių, tikslumo), jis buvo atmestas dėl patikimumo stokos ir nevertinas dėl prieglobsčio jam suteikimo. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jam buvo grasinta tris kartus (2019 m. spalio 28 d., 2020 m. liepos mėn., 2021 m. kovo mėn.), tačiau jis asmeniškai su grasintojais nesusitiko, tariamai jam grasinta buvo per tėvus, t y. trečiuosius asmenis, kurių apklausti dėl objektyvių priežasčių neįmanoma. Be to, pareiškėjas apklausos metu teigė, kad turi grasinančio pobūdžio laišką, kuriame yra nurodytas jo vardas ir pavardė, tačiau nei pačio dokumento, nei jo nuotraukos, kurią tariamai turėjo telefone, Migracijos departamentui nepateikė. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė ir skunde minimų grasinančių žinučių, prie skundo jos taip pat nėra pridėtos. Be to, tyrimo metu buvo nustatyti prieštaravimai pareiškėjo pasakojime dėl sulauktų grasinimų laiko, jo išvykimo į (duomenys neskelbtini), darbo tenai. Pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – civiliais rūbais apsirengę asmenys – nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

33.2. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo, pažymi, jog pareiškėjas apklausos metu visiškai nieko nepasakojo apie savo dalyvavimą demonstracijose, o tik bendromis frazėmis nurodė, kad jis juose dalyvavo ir dėl to yra persekiojamas. Pareiškėjo pasakojimas apie patirtus grasinimus buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o kadangi pareiškėjo tariamai sulaukti grasinimai buvo sąlygoti tariamo dalyvavimo demonstracijose, pareiškėjo teiginiai dėl dalyvavimo demonstracijose taip laikytini neatitinkančiais tikrovės. Migracijos departamento turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau tyrimo metu pareiškėjas nenurodė, kad būtų priklausęs nors vienai iš šių grupių, pareiškėjas aiškiai nurodė, kad jokiai partijai ar organizacijai nepriklauso.

33.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Departamentas, darydamas išvadą apie beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), vertino neaktualius, ne pačius naujausius duomenis, pažymi, jog nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pažymėtina ir tai, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

33.4. Pažymėtina, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miestai), beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

33.5. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis pagrįstai buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42687, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti juos į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

39. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

40. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti objektyvų pareiškėjo paaiškinimų vertinimą, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

41. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

44. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

46. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

48. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė teiginiais dėl baimės, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą ar neteks gyvybės dėl to, kad jis 2019 m. pabaigoje dalyvavo demonstracijoje prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, todėl jam pradėjo grasinti sukarinta grupuotė (kokia tiksliai, nežino), jam buvo grasinama tris kartus, todėl jis pasitraukė iš gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini), o iš ten išvyko į Baltarusiją.

49. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad iš esmės pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja su bendra situacija kilmės valstybėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis, be to, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimai apie persekiojimą neišsamūs, prieštaringi, kintantys, pareiškėjas negalėjo aiškiai įvardinti išvykimo iš kilmės valstybės motyvų, be to, pareiškėjas neatitinka persekiojamų asmenų profilio kaip politinis aktyvistas; o pareiškėjo persekiotojai nėra identifikuoti, jie nėra valstybinis subjektas. Atsižvelgdama į išdėstytą ir pritardama, bet nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių dėl „visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų“, kurios būtų pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie sukarintas grupuotes, veikiančias (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) grupuotes, miliciją), kurios, anot pareiškėjo, aktyviai prisideda malšinant protestus (duomenys neskelbtini) apibūdina bendrą situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tačiau nepatvirtina pareiškėjui kylančios individualios grėsmės.

50. Pažymėtina, kad bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą atsakovas atliko vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 m. gairėmis. Akcentuotina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Minėtose gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją.

51. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Migracijos departamentas aktualios kilmės šalies informacijos nevertino pareiškėjo individualios informacijos kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais, tačiau pažymi, kad atsakovo Sprendimo trūkumai dėl individualios situacijos vertinimo buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo apklausos metu bei teismo posėdžių metu nurodytas faktines aplinkybes, įvertino pareiškėjo skundo argumentus dėl jo priklausymo asmenims, kuriems kyla didesnė rizika sulaukti persekiojimo kilmės valstybėje, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo papildomai nurodyta kilmės valstybės informacija informacija nepaneigia atsakovo padarytų išvadų dėl pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, pažymi, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstą išvadą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

52. Teisėjų kolegija dėl tų pačių vertinimų pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje, t. y. kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Nors pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino ne visiškai tinkamai, pirmosios instancijos teismas ištaisė šiuos trūkumus, ir pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. A. Y. A. (Y. A. Y. A.)apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė