Legislator Case Law & Legislation
a2e485e8-8d2b-4337-9e90-13d6c85f79b5 AI generated

a2e485e8-8d2b-4337-9e90-13d6c85f79b5 · Kauno apygardos teismas

Case Number a2e485e8-8d2b-4337-9e90-13d6c85f79b5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtÄ M. T. atžvilgiu ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: (duomenys neskelbtini) autobusų stoties apsaugos darbuotojo ir kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Skoda Yeti valst.

Legislator headnote

AI generated

a2e485e8-8d2b-4337-9e90-13d6c85f79b5 · Kauno apygardos teismas: Jei nuteistasis tyčia bÅ«tų nestabdęs ir įvažiavęs į nukentėjusįjį, vedusį dviratį, tuomet pasekmės bÅ«tų buvę kitokios – sužalotas nukentėjusysis, stipriai apgadintas dviratis ir automobilis. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis su automobilio bamperiu tyčia kliudė kairiÄ jÄ nukentėjusiojo kojÄ , tačiau medicininiuose dokumentuose jokie kojos sužalojimai nukentėjusiajam nėra užfiksuoti. Liudytojo V. Å . parodymai dėl neva nuteistojo suduotų 10 ir daugiau smÅ«gių nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas yra nepagrįsti, nes tokiu atveju nukentėjusiajam bÅ«tų konstatuota gerokai daugiau sužalojimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19457-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.14.10.3; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nuteistajam A.

M., nuteistojo gynėjui advokatui V. V., nukentėjusiajam M. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: - pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais A. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. A. M. įpareigotas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. padarytÄ turtinę žalÄ bei nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo M. T. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ A. M. priteista 200 Eur (du Å¡imtai eurų) nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai eurų) nusikalstamomis veikomis padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų) proceso iÅ¡laidoms atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ A. M. priteista 51,20 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienas euras dvideÅ¡imt euro centų) žalos atlyginimui už nukentėjusiojo M. T. gydymÄ , pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtÄ M. T. atžvilgiu ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: (duomenys neskelbtini) autobusų stoties apsaugos darbuotojo ir kitų asmenų akivaizdoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Skoda Yeti valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia automobilio bamperiu kliudė M. T. kairę kojÄ ir vedamÄ dviratį, tuo sugadindamas dviračio priekinį ratÄ 35 eurų vertės, dėl ko nukentėjusysis M. T. nugriuvo, o griÅ«damas sulaužė akinius 100 eurų vertės, suplėšė odinę striukę 65 eurų vertės. A. M. nukritusiam M. T. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvos sritį, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį M.

T., spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. T. odos nubrozdinimus ir pavirÅ¡ines odos žaizdas abiejų antakių srityse, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ apatinio žandikaulio deÅ¡inėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ , sugadino nukentėjusiojo M. T. nedidelės vertės turtÄ bendros 200 eurų vertės.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jį iÅ¡teisinti; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, laiduotoju paskirti nuteistojo tėvÄ A. M. 2.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ytos kartu, jų neiÅ¡skiriant kokiais konkrečiais nuteistojo veiksmais kiekviena iÅ¡ jų buvo padaryta.

Tokiu bÅ«du buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatomis kai vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu nuosprendyje kiekviena iÅ¡ veikų yra nurodoma ir apraÅ¡oma atskirai, tačiau apylinkės teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė. 2.2. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas konkretus BK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nors 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė jam yra paskiriama, kas taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. 2.3.

Skunde nuteistasis nurodo, kad sutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 284 straipsnį, tačiau mano, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. kai jo vertė virÅ¡ija 150 Eur, bet nevirÅ¡ija 250 Eur. Tuo tarpu administracinė atsakomybė kyla kai turto vertė nevirÅ¡ija 150 eurų, tačiau teismas tiksliai nenustatė sugadinto turto vertės. Sugadinto turto tiksli vertė yra svarbi kvalifikuojant veikÄ , todėl turėjo bÅ«ti nustatinėjama kokia yra sugadinto daikto rinkos vertė veikos padarymo metu.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo dviračio sulankstyto rato atstatymo vertę, taip pat jokių įrodymų, kad buvo sulaužyti akiniai ar suplėšyta striukė. Pažymima, kad liudytojas V. Å . duodamas parodymus, nenurodė, kad matė sulūžusius akinius ar apgadintÄ striukę. Nukentėjusysis, pateikdamas civilinį ieÅ¡kinį, nepateikė apžiÅ«rai nei akinių, nei striukės, nėra jokių duomenų kokie konkretÅ«s apgadinimai jiems buvo padaryti. Turėjo bÅ«ti pateiktos pažymos apie Å¡ių daiktų sutaisymo kainÄ .

Nuteistojo nuomone, Å¡iuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad įvykio metu M. T. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas, todėl sulaužyti akinius ir suplėšyti striukę jis nugriÅ«damas galėjo ir pats, ir tai visai nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su nuteistojo padaryta veika. Nuteistasis negali atsakyti už atsitiktinius padarinius. 2.4. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad veikas jis padarė tiesiogine tyčia. Nuteistasis automobiliu kliudė nukentėjusiojo dviratį tik todėl, kad nespėjo sustabdyti ir nesiekė tyčia padaryti sužalojimus, jis neįvertino greičio ir stabdymo kelio, todėl nežymiai valstybiniu numeriu kliudė priekinį dviračio ratÄ , tai patvirtina ir apžiÅ«ros protokolas, kuriame jokio kito sÄ lyčio su automobiliu nėra užfiksuota.

Jei nuteistasis tyčia bÅ«tų nestabdęs ir įvažiavęs į nukentėjusįjį, vedusį dviratį, tuomet pasekmės bÅ«tų buvę kitokios – sužalotas nukentėjusysis, stipriai apgadintas dviratis ir automobilis. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis su automobilio bamperiu tyčia kliudė kairiÄ jÄ nukentėjusiojo kojÄ , tačiau medicininiuose dokumentuose jokie kojos sužalojimai nukentėjusiajam nėra užfiksuoti. Liudytojo V. Å . parodymai dėl neva nuteistojo suduotų 10 ir daugiau smÅ«gių nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas yra nepagrįsti, nes tokiu atveju nukentėjusiajam bÅ«tų konstatuota gerokai daugiau sužalojimų.

Nors nukentėjusysis iÅ¡ pradžių nurodė, kad buvo praradęs sÄ monę, tačiau vėliau, nuvežus jį į ligoninę, jis pakeitė savo nuomonę ir nurodė, kad sÄ monės nebuvo praradęs. 2.5. Skunde nuteistasis praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant jo tėvÄ , su kuriuo jis dažnai bendrauja ir pastarasis daro jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Nuteistasis pabrėžia, kad jis neteistas, savo kaltę pagal BK 284 straipsnį pripažįsta, gailisi, nusikaltimas, dėl kurio padarymo yra nuteistas yra nesunkus, dirba dviejose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai, su sugyventine augina mažametę dukrÄ , rÅ«pinasi tik iÅ¡ dalies darbingu, sveikatos problemų turinčiu broliu, dalinai atlygino nukentėjusiajam žalÄ pervesdamas jam 150 eurų, visÄ padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ priteis teismas, sutinka atlyginti, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad Å¡io nuosprendžio 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia automobiliu kliudė nukentėjusiojo kairę kojÄ ir vedamÄ dviratį, tuo sugadindamas dviračio priekinį ratÄ , be to, nukentėjusiajam griÅ«nant buvo sulaužyti akiniai, suplėšyta odinė striukė, po ko panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo M.

T. atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , be to, sugadino nukentėjusiojo 200 eurų vertės turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio nuteistasis iÅ¡ esmės neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pasisako dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia klausimÄ dėl pažeistos teisės žinoti kuo konkrečiai yra kaltinamas, nes apylinkės teismas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neaprašė atskirai ir nenurodė kokiais konkrečiais nuteistojo veiksmais kiekviena iÅ¡ jų buvo padaryta, todėl jis negalėjo suprasti kuo yra kaltinamas ir tinkamai gintis. Å ie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje A.

M. inkriminuotos veikos apraÅ¡ytos iÅ¡samiai ir pakankamai aiÅ¡kiai. Apeliacinio skundo teiginiai dėl nesuprantamo turinio, teisės žinoti kuo konkrečiai kaltinamas pažeidimo, yra deklaratyvÅ«s, kadangi iÅ¡ nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku kokie veiksmai buvo inkriminuoti nuteistajam ir kurių veiksmų pasekmėje kilo atitinkamos pasekmės. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina A. M. pozicija viso proceso metu, kai jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmos instancijos teisme neiÅ¡sakė jokių pastabų apie tai, kad pateiktas kaltinimas (praneÅ¡imas apie įtarimÄ ) yra neaiÅ¡kus, neiÅ¡samus ir nesuprantamas.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. M. tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmos instancijos teisme, nurodė, jog jis pilnai supranta, kuo yra kaltinamas (įtariamas), iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl jam pateiktų kaltinimų bei davė parodymus apie nagrinėjamų įvykių aplinkybes (t. 1, b. l. 121-123, 154, t. 2, b. l. 34-35), tai atsispindi ir apeliaciniame skunde. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu taip pat nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nereiÅ¡kė praÅ¡ymų, susijusių su pateikto kaltinimo trÅ«kumais, teise žinoti, kuo kaltinamas.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodeksas, imperatyviai nereikalauja, jog veikos, padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bÅ«tų apraÅ¡omos atskirai, tokia nuostata nėra suformuota ir teismų praktikoje, todėl visų minėtų duomenų kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas suprato jam pareikÅ¡tų kaltinimų esmę ir tai, kad jam inkriminuotos veikos buvo apraÅ¡ytos kartu, jų neiÅ¡skiriant, nesutrukdė A. M. naudotis savo teisėmis bei aktyviai gintis, taigi nėra pagrindo konstatuoti esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ .

8. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentus, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė konkretaus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 187 straipsnio 3 dalis), tačiau tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, neturinčiu esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui. Juolab, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio yra aiÅ¡ku, kad nuteistajam buvo inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 9. Kaip jau minėta, A. M. nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad pripažindamas A. M. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė nuteistojo A. M. bei nukentėjusiojo M. T. parodymais, teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka A.

M. kaltei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinėje instancijoje, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus, su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, nesutinka. Akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo iÅ¡vadoms dėl A.

M. kaltės padarant aptariamÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, naikinant nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir Å¡ioje dalyje jo atžvilgiu priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nustačius, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šios išvados kontekste visų pirma aptartini nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme ištirti bei patikrinti įrodymai, susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.

10. Apklausiamas pirmos instancijos teisme A. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykio metu vairuodamas automobilį, jis užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuodamas pastebėjo, kad prie autobusų stoties esančios kebabinės, važiuojamojoje dalyje yra M. T. su dviračiu, todėl staigiai užsuko vairÄ . Jis neįvertino greičio ir stabdymo kelio, todėl įvyko susidÅ«rimas, kurio metu su ant automobilio bamperio buvusiu valstybiniu numeriu kliudė M. T. dviračio priekinį ratÄ .

Tai užfiksuota fotonuotraukose, kur po autoįvykio matosi tik pažeidimas su priekiniu valstybiniu numeriu, kito sÄ lyčio su automobiliu nėra matyti. Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir tarp jo bei M. T. kilo konfliktas, jie susikibo. M. T. elgėsi agresyviai ir jis pirmas M. T. sudavė kumščiu du smÅ«gius į veido sritį, kur tiksliai sudavė, pasakyti negali. Tuo momentu, kai jis sudavė tuos smÅ«gius, M. T. nukrito ant Å¡aligatvio tarp autobusų stoties ir kebabinės, o jis nuėjo ir iÅ¡važiavo.

M. T. mušė, nes jis ne vienÄ kartÄ grasino G. B., su kuria jis (nuteistasis) nevedęs, bet gyvena 13 metų ir turi bendrÄ vaikÄ . Jis pripažįsta, kad po susidÅ«rimo su jo vairuojamu automobiliu, buvo sugadintas M. T. dviračio priekinis ratas 35 eurų vertės, galimai po Å¡ito įvykio buvo sulaužyti M. T. akiniai 100 eurų vertės. Jis nematė, kad bÅ«tų suplėšyta M. T. odinė striukė 65 eurų vertės, bet galimai tai galėjo bÅ«ti. Jis sutinka su 200 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 34-35).

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme sutiko su nurodyta nukentėjusiajam padaryta 200 eurų žala, nes tuo metu per daug nesigilino į bylos aplinkybes, viskÄ paliko savieigai, turėjo daug darbų, neturėjo gynėjo, be to buvo spaudimas iÅ¡ darbovietės, todėl iÅ¡ esmės su viskuo sutiko. Kai pakeitė darbovietę, jam užkliuvo apylinkės teismo nustatyta padarytos žalos suma. Jis sutinka, kad padarė žalÄ , tačiau nesutinka su pilna suma.

Neginčija, kad jo vairuojamo automobilio sÄ lytis su dviračio ratu buvo, tačiau byloje nėra pateikta kiek kainavo to dviračio rato sutaisymas, ar tikrai rato vertė yra 35 eurai. Jis asmeniÅ¡kai nukentėjusiojo akinių nematė, nepamena ar nukentėjęs įvykio metu buvo su akiniais, pačių akinių sugadinimo jis nematė. Dėl eismo įvykio jis buvo nubaustas administracine tvarka ir toje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

Jo veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti nei akinių, nei kitų daiktų, viskas buvo sugadinta dėl eismo įvykio. Važiavo su nukentėjusiuoju tik pasiaiškinti ir nemanė, kad viskas baigsis taip, neneigia, kad smūgius sudavė, tačiau nesutinka, kad spyrė kojomis. Jo atliktu skaičiavimu nukentėjusiojo sugadintų daiktų taisymas turėtų kainuoti apie 95 eurus: 50 eurų akiniai, jei didesnė rezoliucija ir geresnis rėmelis, striukės taisymas apie 30 eurų ir dviračio ratas apie 15 eurų.

Å iuo metu nukentėjusiajam atlygino 150 eurų turtinės žalos už sugadintus daiktus, tačiau dėl finansų stygiaus negalėjo atlyginti visos priteistos 800 eurų neturtinės žalos, kadangi vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , sutuoktinė nedirba, turi nepilnametį vaikÄ . Žada atlyginti visÄ Å¾alÄ kai pasibaigs visas procesas.

12. Apklausiamas pirmos instancijos teisme nukentėjusysis M. T. parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. gal 14.30 val. jis baigė darbÄ ir susikrovė prekes. Jis buvo iÅ¡gėręs, tačiau nesvirduliavo, ėjo tiesiai ir vedėsi dviratį automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, kai dideliu greičiu atlėkė maÅ¡ina, sutrenkė jam kairę kojÄ ir sulaužė dviračio priekinį ratÄ . Jis neatsimena ar nukrito, tačiau galvoja, kad nukrito, nes jo kakta buvo nubrozdinta į trinkeles. A. M. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo jį pulti.

A. M. jam trenkė daug kartų, bet jis apsigynė, A. M. nepataikė. Kai jam A. M. pataikė į galvÄ , jis nukrito, daugiau neatsimena. Autobusų stoties darbuotojas galėtų daugiau papasakoti, nes jis viskÄ matė. A. M. sudavė ne vienÄ smÅ«gį, mušė gulintį, tik nežino tiksliai kojomis ar kumščiais. Ä®vykio metu jam sudužo akiniai 100 eurų vertės, dviračio ratas buvo persikreipęs per pusę, kainavo 35 eurų, striukė nusibrūžino, suplyÅ¡o dalinai. Dar praÅ¡o priteisti 5000 eurų moralinės žalos, nes kelias dienas negalėjo iÅ¡eiti į žmones, nes buvo visas Å¡aÅ¡uotas, didelį diskomfortÄ jautė nuo sumuÅ¡imų, negalėjo atlikti savo darbų.

13. Apeliacinės instancijos 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. T. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jam buvo sudaužyti akiniai ir sugadinta striukė bei sulaužytas dviračio ratas. Dviratį jis susitvarkė pats, nusipirkęs parduotuvėje (duomenys neskelbtini) detalių, padangÄ , ratlankį, viskas kainavo 35 eurus, kasos čekio neturi, neiÅ¡saugojo, nes nežinojo, kad gali prireikti teisme, o ikiteisminio tyrimo metu niekas jo jokių kasos čekių neprašė. Akiniai buvo sulankstyti, skilęs stiklas, jie jau buvo netinkamai naudojimui, todėl juos iÅ¡metė.

Akiniai buvo pirkti nauji (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ du metus, pagaminti pagal užsakymÄ . Juos įkainojo 100 eurų, nors iÅ¡ tikrųjų jie daugiau kainavo, kasos čekių taip pat neturi iÅ¡saugojęs. Striukė taip pat buvo sugadinta, netinkama eiti į miestÄ . Po įvykio su striuke dar padirbo miÅ¡ke ir vėliau iÅ¡metė, taisyti jos nebandė, visa striukės nugara buvo nubrozdinta trinkelių. Policija ikiteisminio tyrimo metu striukės pateikti apžiÅ«rai neprašė. JÄ Ä¯vertino 75 eurais, nors už jÄ naujÄ mokėjo apie 420 litų.

Jis nukrito, nes į jį ir dviratį specialiai buvo atsitrenkta su maÅ¡ina. Jei netyčia bÅ«tų atsitrenkęs, tuomet bÅ«tų padėjęs atsistoti, o ne puolęs dar muÅ¡ti. Tyčios buvimÄ A. M. veiksmuose patvirtina ir liudytojas, matęs visÄ Ä¯vykį. Ä®vykį jis atsimena gerai, nors jam ir buvo nustatytas 2,6 promilių girtumas. Apklausiamas apeliacinės instancijos 2019 m. rugsėjo 11 d., nukentėjusysis parodė, kad jam atlyginta 150 eurų turtinė žala, jokių duomenų, pagrindžiančių jam padarytÄ Å¾alÄ jis nepateikė, nes akiniai ir striukė buvo sugadinti, ir jis juos iÅ¡metė.

Mano, kad krito ant veido, nes buvo nubrozdintas jo veidas. PirmÄ kartÄ nukrito po susidÅ«rimo su automobiliu, kitÄ kartÄ po jo atžvilgiu vartoto smurto. Kiek pamena, akiniai buvo sugadinti eismo įvykio metu kai jis pirmÄ kartÄ krito po susidÅ«rimo su automobiliu. Striukė taip pat buvo sugadinta, kai jis krito po susidÅ«rimo su automobiliu. Striukės visas Å¡onas buvo nubrozdintas, atsirado skylė alkÅ«nėje. Vėliau kilusio konflikto metu per apsistumdymÄ striukė nebuvo plėšoma. Po pirmo nukritimo jis nebuvo praradęs sÄ monės, nors jam ir buvo nustatytas 2,6 promilių girtumas, tačiau jis viskÄ atsimena.

Tik po antrojo kritimo, kai gavo smÅ«gį į galvÄ , gal ir prarado sÄ monę, nes kaip atsidÅ«rė kitoje vietoje nepamena, buvo Å¡oko bÅ«senos. IÅ¡ liudytojo V. Å . parodymų mano, kad buvo dalinai praradęs sÄ monę po antrojo kritimo.

14. Liudytojas V. Å . pirmos instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje apsaugos darbuotoju. TÄ dienÄ nukentėjusysis M. T., baigęs darbÄ , per automobilių stovėjimo aikÅ¡telę link jo vedėsi dviratį ir pats ėjo. Tuo momentu į aikÅ¡telę įvažiavo automobilis, kurio vairuotojas nestabdė ir net nebandė stabdyti automobilio, o tiesiai įvažiavo į nukentėjusįjį M. T., kuris vedėsi dviratį. Jis galvojo, kad gal automobilio stabdžiai atsisakė, gal žmogui kas nors atsitiko.

Nukentėjusįjį M. T. su tuo dviračiu partrenkė automobilis ir Å¡is pargriuvo. IÅ¡ automobilio staigiai iÅ¡lipo A. M., o tuo metu nukentėjusysis M. T. su dviračiu gulėjo ant žemės, partrenktas automobilio ir A. M. pradėjo M. T. muÅ¡ti gulintį rankomis į galvÄ . A. M. sudavė gal 10 ir daugiau smÅ«gių. Jis pradėjo A. M. už rankovės atitraukinėti nuo nukentėjusiojo. Per tÄ laikÄ nukentėjusysis M. T. atsikėlė, pradėjo bėgti link autobusų stoties, bet pats už poros metrų pargriuvo.

Dviratį buvo palikęs toje pačioje vietoje, kur jį patrenkė. Kai antrÄ kartÄ nukrito nukentėjusysis, tada A. M. vėl prie jo pribėgo ir tada jau pradėjo su kojomis M. T. spardyti, įspyrė 4 - 6 smÅ«gius. Pataikė turbÅ«t į visas kÅ«no vietas, gal į pilvÄ , gal į galvÄ . Jis bandė gelbėti, atitraukinėti, bet kai pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tai A. M. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Kai iÅ¡važiavo A. M., jis M. T. pasodino ir liepė sėdėti, laukti, kol atvažiuos policija ir greitoji.

Matė, kad jo veidas ir ausis buvo apibrozdinta, o kraujas bėgo iÅ¡ vienos veido pusės. M. T. buvo blogai, nes jis gal ir nebuvo sÄ monės praradęs, bet nesusigaudė situacijoje (t. 2 , b. l. 35-36) 15. Kaip matyti iÅ¡ bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įraÅ¡o, 2018 m. balandžio 18 d. 14.40 val. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas V. Å . praneÅ¡imas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), buvo sumuÅ¡tas žmogus, o jį sumušęs asmuo iÅ¡važiavo (1 t., b. l. 16-18). 16. 2018 m. balandžio 18 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį tamsiai mėlynos spalvos automobilį Skoda Yeti valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio priekio valstybinio numerio juodos spalvos rėmelis sulaužytas viršuje ir apačioje, daugiau automobilio apgadinimų nepastebėta (1 t., b. l. 24-29). 17. 2018 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė šalia (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Stovėjimo aikštelėje kairėje pusėje ties viduriu guli dviratis raudonos spalvos, dviračio priekinis ratas sulankstytas (1 t., b. l. 30-36).

18. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. T. parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. baigęs darbÄ nuo automobilio vedė dviratį per aikÅ¡telę, ėjo link namų, jau ketino kelti priekinį dviračio ratÄ ant Å¡aligatvio, kai nuo įvažiavimo į aikÅ¡telę atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir priekiniu bamperiu lietė jo kairę kojÄ ir pervažiavo dviračio priekinį ratÄ . Parodė susidÅ«rimo su automobiliu vietÄ , vietÄ , kur nuo smÅ«gio nukrito, vietÄ , kurioje A. M. jį mušė ir po jo smÅ«gių jis nukrito ant Å¡aligatvio (1 t., b. l. 51-53).

19. Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros – gydymo lapo, 2018 m. balandžio 18 d. 15.30 val. M. T. nustatytas 2,68 promilių girtumas, konstatuoti sužalojimai (1 t., b. l. 71-73).

20. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. T. konstatuoti odos nubrozdinimai ir pavirÅ¡inės odos žaizdos abiejų antakių srityse, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas apatinio žandikaulio deÅ¡inėje. Sužalojimai padaryti kelios – keliasdeÅ¡imt minučių iki GMP iÅ¡kvietimo 2018 m. balandžio 18 d. 14.45 val. Odos nubrozdinimai, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdelės antakių srityse iÅ¡sivystė nuo slystančio kontakto su kietu plokščiu pavirÅ¡iumi ir greičiausiai griÅ«nant. MinkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas apatinio žandikaulio deÅ¡inėje greičiausiai padarytas smÅ«giuojant kietu buku daiktu galimai kumščiu. Turimi medicininiai duomenys nenurodo jokių kitų kÅ«no sričių sužalojimų. Sužalojimai galėjo iÅ¡sivystyti mažiausiai dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai, tiek vertinant juos visumoje, tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (1 t., b. l. 65-66).

21. Parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. gegužės 4 d. metu liudytojas V. Å . parodė vietÄ , nuo kurios nukentėjusysis vedėsi dviratį, parodė kryptį, kur link vedėsi dviratį, taip pat parodė kryptį, iÅ¡ kur atvažiavo automobilis Skoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodė vietÄ automobilių aikÅ¡telėje, kur nukrito nukentėjusysis po susidÅ«rimo su automobiliu ir kur gulinčiam prekeiviui automobilio vairuotojas sudavinėjo smÅ«gius rankomis, vietÄ , kur jis bandė iÅ¡skirti Å¡iuos asmenis, parodė vietÄ ant Å¡aligatvio, kur gulinčiam prekeiviui vairuotojas sudavinėjo smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vietas (1 t., b. l. 95-97).

22. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ buvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas siÅ«lant sumokėti 300 eurų bauda. A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas į aikÅ¡telę kliudė dviratį, dėl ko buvo sugadintas dviratis. Vairuotojas su automobiliu iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 220 punktų reikalavimus (t. 2, b. l. 109-110).

23. Ä®vertinus aukščiau aptartus įrodymus, jų kontekste sprendžiant A. M. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padaryme, vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , visų pirma pažymėtina, kad pats A. M. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek duodamas parodymus pakartotinai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, neginčijo, kad automobiliu kliudė nukentėjusiojo dviračio priekinį ratÄ , neneigė, kad tiek dviračio ratas, tiek ir akiniai bei odinė striukė galimai buvo sugadinti eismo įvykio metu, tačiau teigė, kad jis nesiekė tyčia jų sugadinti.

Å ie A. M. parodymai, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Jie iÅ¡ esmės sutapo ir su jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 21, 113-114, 121-122) iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Nors skundžiamu nuosprendžiu Å¡i A. M. versija buvo atmesta, remiantis nukentėjusiojo M. T., liudytojo V. Å . parodymais, tačiau, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , sugretinusi juos tarpusavyje, su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka.

24. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį asmuo pripažįstamas kaltu, kai sunaikina ar sugadina nedidelės vertės svetimÄ turtÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo kaltu pripažįstamas, jeigu jis veikia tyčia. Nusikaltimas/baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo arba jei ir nenorėjo, sÄ moningai leido jiems kilti.

25. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų visumos, A. M. versijÄ , kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimÄ turtÄ , o nukentėjusiojo daiktai buvo sugadinti dėl įvykusio eismo įvykio, iÅ¡ esmės patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai duoti tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apklausiant apeliacinės instancijos teisme. M. T. apylinkės teisme patvirtino, kad tiek dviračio ratas, tiek ir akiniai bei odinė striukė buvo sugadinti eismo įvykio metu, t. y. kai A. M. kliudė jį savo automobiliu.

Nukentėjusiojo teigimu, A. M. automobiliu kliudė jo dviratį ir sulankstė priekinį ratÄ , o nuo susidÅ«rimo nukentėjusysis nukrito ir tikriausiai tuo metu sulūžo akiniai ir susigadino odinė striukė. Å iuos savo parodymus jis iÅ¡ esmės patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodęs, kad kiek pamena, akiniai buvo sugadinti eismo įvykio metu kai jis pirmÄ kartÄ krito po susidÅ«rimo su automobiliu. Striukė taip pat buvo sugadinta, kai jis krito po susidÅ«rimo su automobiliu.

Striukės visas Å¡onas buvo nubrozdintas, atsirado skylė alkÅ«nėje. Vėliau kilusio konflikto metu per apsistumdymÄ striukė nebuvo plėšoma. Kad dviračio ratas buvo sugadintas eismo įvykio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas autobusų stoties apsaugos darbuotojas, betarpiÅ¡kai stebėjęs įvykį. Apklausiamas pirmos instancijos teisme, liudytojas V. Å . parodė, kad matė, kaip A. M. automobiliu kliudė nukentėjusiojo dviratį, po Å¡io susidÅ«rimo nukentėjusysis nugriuvo, buvo sulankstytas priekinis dviračio ratas.

Tačiau nei apie akinių, nei apie odinės striukės sugadinimÄ Å¡is liudytojas nieko negalėjo pasakyti. Jis nepastebėjo ar akiniai nukentėjusiajam nukrito po susidÅ«rimo su automobiliu ar vėliau, taip pat negalėjo patvirtinti ar nukentėjusysis buvo su striuke ar su marÅ¡kiniais. Nors apylinkės teismas, konstatuodamas A. M. tyčiÄ dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo rėmėsi liudytojo V. Å . parodymais, kad A. M. įvažiavęs į aikÅ¡telę nestabdė automobilio ir net nebandė to daryti, o tiesiai įvažiavo į nukentėjusįjį, ir iÅ¡ to sprendė, kad nuteistasis tyčia automobiliu kliudė nukentėjusįjį, tačiau Å¡ie liudytojo parodymai tėra subjektyvus jo paties aplinkybių vertinimas, kurio nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys.

Juolab, kad įvertinus byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis dėl nukentėjusiojo dviračiui padarytų apgadinimų bei nuteistojo automobilio apžiūros protokolo duomenis dėl automobilio apgadinimų, pagrindo išvadai, kad A. M. dideliu greičiu ir net nebandydamas stabdyti tyčia trenkėsi į nukentėjusį nėra. Kaip matyti iš automobilio apžiūros protokolo, po eismo įvykio buvo nustatytas kontaktas tik su automobilio valstybiniu numeriu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad jei A.

M. būtų tyčia nestabdęs automobilio ir tiesiai įvažiavęs dideliu greičiu į M. T., būtų buvę nustatyti didesni automobilio sugadinimai ir padaryti sunkesni sužalojimai nukentėjusiajam. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam konstatuoti odos nubrozdinimai ir paviršinės odos žaizdos abiejų antakių srityje (galėjo gautis griūnant), minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje pusėje (greičiausiai padaryti smūgiuojant galimai kumščiu), daugiau jokių kitų sužalojimų, kurie būtų būdingi autotraumai, nukentėjusiajam nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 65-66).

Visų Å¡ių duomenų kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu, t. y. A. M. dėl neatsargumo kliudžius automobiliu nukentėjusįjį ir jo dviratį, ko pasėkoje buvo sugadintas priekinis dviračio ratas, sulaužyti nukentėjusiojo akiniai ir sugadinta odinė striukė, tačiau A. M. veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti nukentėjusiajam priklausančio turto. Juolab, kad A. M. viso proceso metu neginčijo, jog automobiliu netyčia kliudė M.

T. dviratį, sulankstė jo priekinį ratÄ , sutiko, kad galimai Å¡io įvykio metu galėjo bÅ«ti apgadinti ir nukentėjusiojo akiniai bei odinė striukė ir turtinės žalos atlyginimui sumokėjo nukentėjusiajam 150 eurų (t. 2, b. l. 70). Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2018 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir įvažiuodamas į aikÅ¡telę kliudė dviratį, dėl ko jis buvo apgadintas, o vairuotojas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, dėl ko A.

M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį (už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. už eismo įvykį jis jau yra nubaustas.

26. Be aukščiau aptartų duomenų, nesutinkant su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, svarbu paminėti ir tai, kad vertindamas A. M. veiksmus, tuo pačiu spręsdamas ir jo kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės ignoravo jo parodymų visumÄ , lakoniÅ¡kai konstatuodamas, kad nuosekliais liudytojo V. Å . parodymais, (kad A. M. net nestabdymas automobilio važiavo tiesiai link M. T. ir jį kliudė), neturi pagrindo netikėti ir juos pagrindžia dalinis A. M. prisipažinimas bei nukentėjusiojo parodymai bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Sutikti su Å¡ia apylinkės teismo iÅ¡vada (dėl tyčios automobiliu kliudyti nukentėjusįjį ir sugadinti jo daiktus), įvertinus aukščiau aptartų A. M., tuo pačiu ir nukentėjusiojo bei liudytojo V. Å . parodymų visumÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų analizės akivaizdu, kad esminėse vertinamo įvykio aplinkybėse A. M. buvo nuoseklus, jo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose esminėse aplinkybėse, kiek jos susijusios su nukentėjusiojo daiktų sugadinimu, sutapo tiek tarpusavyje, tiek ir atitiko M.

T. parodymus, kad jam priklausantys daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu, kai į jį įvažiavo A. M. automobilis bei liudytojo V. Š. parodymus, kad dviratis buvo sugadintas A. M. automobiliu kliudžius nukentėjusįjį ir pastarajam pargriuvus.

27. Å ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog A. M. nenumatė, kad įvažiuodamas į autobusų stoties stovėjimo aikÅ¡telę kliudys nukentėjusiojo dviratį ir sulankstys jo ratÄ , o nukentėjusiajam griÅ«nant po susidÅ«rimo sulaužys akinius ir sugadins odinę striukę, nenorėjo, kad nukentėjusiajam bÅ«tų padaryta žala ir to nesiekė, taigi jo veikoje nebuvo tyčios, o jo veiksmai dėl eismo įvykio pagrįstai buvo įvertinti kaip administracinis nusižengimas. Ä®vertinus tai, kad BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tik tyčia, konstatuotina, kad A. M. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl dėl Å¡io kaltinimo jis iÅ¡teisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

28. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v.

Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014), o neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

BÅ«tent tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymÄ baudžiamajame procese. Teisėjų kolegijai nustačius, kad nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje sudėties dėl tyčios nebuvimo, apeliacinio skundo argumentai dėl sugadinto turto ir jo vertės neanalizuojami, kadangi tai nebeturi esminės reikÅ¡mės.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dėl veikos, numatytos 187 straipsnio 3 dalyje padarymo iÅ¡teisinamas, atitinkamai tikslintinos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų, nustato sekančias minėtos veikos padarymo aplinkybes: A. M. 2018 m. balandžio 18 d. apie 14 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtÄ M.

T. atžvilgiu ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: (duomenys neskelbtini) autobusų stoties apsaugos darbuotojo ir kitų asmenų akivaizdoje, po to, kai jo vairuojamam automobiliui kliudžius M. T. vedamÄ dviratį, nukentėjusysis nugriuvo, A. M. nukritusiam M. T. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvos sritį, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį M. T., spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam kojomis ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M.

T. odos nubrozdinimus ir pavirÅ¡ines odos žaizdas abiejų antakių srityse, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ apatinio žandikaulio deÅ¡inėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ .

30. Pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu A. M. neneigė jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį ir teigė visiÅ¡kai pripažįstantis savo kaltę, tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teigė, jog nukentėjusiojo jis nespardė, tačiau teismas tokius jo teiginius vertina kaip siekį suÅ¡velninti savo atsakomybę, kadangi tai, jog nukentėjusysis buvo spardomas patvirtino ir įvykį tiesiogiai matęs liudytojas V. Å ., kurio parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo netikėti. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 31. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant jo tėvÄ . Apeliantas skunde pabrėžia teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir mano, kad yra visos sÄ lygos ir pagrindai taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas.

32. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma, nes tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010). Ir vis tik, net ir esant visoms Å¡ioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Taip pat teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. bÅ«tinas nuodugnus, individualizuotas nusikalstamos veikos įvertinimas.

33. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad A. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltę A. M. pripažino iÅ¡ dalies dirba, kartu su sugyventine augina nepilnametę dukrÄ , charakterizuojamas teigiamai. Tačiau kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, A. M. už įvairaus pobÅ«džio Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra net 8 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo (t. 2, b. l. 95, „Liteko“ sistemos duomenimis Å¡iuo metu byla perduota teismui), kas leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas.

Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad remiantis teismų praktika BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo taikymo sÄ lyga - pagrįstas teismo manymas, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi bÅ«ti pagrindžiama objektyviais faktais, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus teisės pažeidimus ir pan. Å iuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, praeityje sistemingai daromus administracinius pažeidimus/nusižengimus, pagrįsto manymo, kad nuteistasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra.

34. Esant Å¡ių duomenų visumai, A. M. veiksmuose nenustačius vienos iÅ¡ BK 40 straipsnio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų – pagrįsto manymo, kad nuteistasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nėra galimas. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų visumos, jis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, kadangi neigė atlikęs dalį jam inkriminuotų veiksmų – spardęs nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, jog jis visiÅ¡kai savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, dirba, kartu su sugyventine augina nepilnametę dukrÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės jau buvo tinkamai įvertinos paskiriant jam gana Å¡velniÄ bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo A. M. už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymÄ paskirta bausme, nemato pagrindo jÄ Å¡velninti, ji nelaikytina per griežta ir yra pakankama norint sulaikyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Paskirtas įpareigojimas – bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val. taip pat paliekamas nepakeistas, kadangi tai padės pasiekti paskirtos bausmės tikslus, sudarys prielaidas nuteistojo elgesio korekcijai ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

35. Ä®vertinus tai, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ apeliantui buvo skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo bÅ«du buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡teisinti nuteistÄ jį dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikintina, taip pat panaikinant ir apylinkės teismo paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M.

T. padarytÄ turtinę žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio motyvų minėtas įpareigojimas atlyginti turtinę žalÄ yra susijęs su baudžiamuoju nusižengimu (BK 187 straipsnio 3 dalis), todėl A. M. iÅ¡teisinus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, nėra ir pagrindo taikyti jam įpareigojimÄ per nustatytÄ teismo terminÄ atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ .

36. Kadangi A. M. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymo iÅ¡teisinamas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo M. T. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apelianto A. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį paliekama galioti bei įvertinus iÅ¡ jo nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos (800 eurų) bei priteistų proceso iÅ¡laidų dydį (100 eurų), teisėjų kolegija pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį bei priteistas proceso iÅ¡laidas neįžvelgia, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 330 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: A. M. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. už skirtingas veikas paskirtų bausmių subendrinimo bei įpareigojimÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. T. padarytÄ turtinę žalÄ (įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val. paliekant nepakeistÄ ). Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam M. T. priteistos 200 eurų turtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo M.

T. ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis