AS-858-703-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-703/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00404-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 5-10), prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 14K-4081;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)-1986;

3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrių perskaičiuoti pareiškėjos pensijos dydį, įskaičiuojant draudžiamąsias pajamas, gautas dirbant mokslinėje techninėje firmoje „IKOF“ laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 19991 m. sausio 4 d.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 4 d. gautas pareiškėjos atstovės advokato padėjėjos L. K. pareiškimas, kuriuo ji išreiškė pareiškėjos valią atsisakyti nuo skundo administracinėje byloje Nr. I-930-402/2012, nurodydama, jog pareiškėjai yra žinomos procesinės skundo atsisakymo pasekmės, taip pat buvo pateiktas 2012 rugsėjo 4 d. pareiškėjos atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) atstovė pareiškėjos prašymui dėl bylos nutraukimo neprieštaravo, tačiau nesutiko su pareikštu prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius priimdamas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 14K-4081 elgėsi teisėtai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Kadangi pareiškėja kreipdamasi dėl pensijos skyrimo, nepateikė visų būtinų tam dokumentų, todėl nebuvo užskaitytos visos draudžiamosios pajamos. VSDFV Kauno skyrius rašė užklausimus archyvams bei UAB „Argo” vadovui, tačiau jokios informacijos apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas gautas laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 1991 m. sausio 4 d. negavo. Pabrėžė, jog, 2012 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėjai pateikus papildomus įrodymus, valstybinė socialinio draudimo pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota, todėl pripažinti, kad tik padavus skundą teismui VSDFV Kauno skyrius ėmėsi atitinkamų veiksmų negalima.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (b. l. 100-102) administracinę bylą nutraukė ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja atsisakė skundo, todėl administracinė byla yra nutrauktina. Pažymėjo, jog N. J. atstovė advokato padėjėja L. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus bei prašė priteisti 852,55 litų patirtų išlaidų byloje pagal pateikiamus išlaidas pateisinančius dokumentus. Pabrėžė, jog pareiškėjai 2011 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius) sprendimu Nr. 14K-4081 buvo skirta senatvės pensija neįskaitant draudžiamųjų pajamų, gautų pareiškėjai dirbant mokslinėje techninėje firmoje „IKOF“ laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 19991 m. sausio 4 d., kadangi pareiškėjos pateikta VSDFV Kauno skyriui UAB „Argo“ 2010 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 20 neįrodė pareiškėjos techninėje firmoje „IKOF“ laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 1991 m. sausio 4 d. priskaičiuotų pajamų. Dėl šių duomenų pateikimo atsakovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Lietuvos ypatingąjį archyvą, tačiau gavo atsakymus, jog firmos „IKOF“ dokumentai neperduoti saugoti į archyvą. 2012 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius faktą, kad UAB „Argo“ yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF“ funkcijų perėmėjas. VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 10.19-50866 valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir tuo, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius ėmėsi visų jo kompetencijai priskirtų veiksmų (rašė užklausimus dėl informacijos pateikimo), teismas konstatavo, jog atsakovas VSDFV Kauno skyrius nepažeidė pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, kadangi pareiškėja galėjo nesikreipdama į teismą pateikti atsakovui VSDFV Kauno skyriui dokumentus, patvirtinančius faktą, kad UAB „Argo“ yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF“ funkcijų perėmėjas.

Teismas pažymėjo, jog atsakovo VSDFV Kauno skyriaus veiksmai negali būti vertinami kaip jo kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimas ir pareiškėjos reikalavimų patenkinimas geruoju, todėl netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėja N. J. atskiruoju skundu (b. l. 116-117) prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja VSDF Jonavos skyriui pateikė atlyginimų žiniaraščių originalus, tačiau jis apsiribojo formaliu teisės aktų aiškinimu ir nesivadovavo pareiškėjos pateiktais dokumentais. Atsakingo valdymo principas reikalauja, kad sprendžiant visuomenei svarbius klausimus atsakovas neapsiribotų formaliu požiūriu į teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą. Pažymi, jog VSDF Jonavos skyrius nesivadovavo dokumentų originalais, nesiėmė priemonių, kad gauti kitokių duomenų, patvirtinančių draudžiamųjų pajamų gavimo ar funkcijų perėmimo faktą. Mano, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų ir nesikreipė į kitas valstybės institucijas dėl duomenų surinkimo, tuo pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus ir dėl to ji turėjo kreiptis teisminės gynybos. Draudžiamųjų pajamų dydis galėjo būti nustatytas tik teismine tvarka, todėl pareiškėjai pasinaudojus ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, jos konstitucinė teisė į pensiją turėjo būti ginama teisminės institucijos.

Pabrėžia, jog byloje svarbūs dokumentai buvo gauti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Mano, jog pareiškėja buvo atidi ir rūpestinga ir ieškojo duomenų apie funkcijų perėmimą. Pareiškėja ieškodama dokumentų buvo suklaidinta UAB „Argo” dabartinių vadovų, kurie informavo, jog dokumentai apie funkcijų perėmimą nėra išlikę arba apskritai nebuvo tinkamai užpildyti. Prieš šios administracinės bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atsitiktinai susitikus mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” ir UAB „Argo” buvusį prezidentą, pareiškėja sužinojo, jog dokumentai galimai yra saugomi valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras) kartu su UAB „Argo” byla. Pareiškėjai kreipusis į VĮ Registrų centrą buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, jog UAB „Argo” yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” funkcijų perėmėja. Taigi pareiškėja įrodė savo reikalavimų pagrįstumą. Pateikus šiuos dokumentus teismui ir atsakovams, atsakovas VSDF Kauno skyrius geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog atskirojo skundo teiginys, jog VSDF valdybos Jonavos skyrius turėjo duomenų, kad UAB „Argo” yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” funkcijų perėmėja, neatitinka tikrovės. Atsakovas pabrėžia, jog N. J. 1969 m. kovo 17 d. išduotos darbo knygelės intarpe yra įrašas Nr. 17 apie atleidimą iš mokslinės techninės kūrybos formos „IKOF” nuo 1991 m. sausio 4 d. dėl šios firmos likvidavimo pagal Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą – kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama. Aplinkybės, jog UAB „Argo” nėra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” funkcijų perėmėja, savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui neneigė ir N. J.. Taigi N. J. pensijos byloje buvo duomenys tik apie mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” likvidavimą. Kadangi likviduotų įmonių, įstaigų, organizacijų dokumentai saugomi archyvuose, VSDF valdybos Jonavos skyrius su prašymais pateikti duomenis apie N. J. 1989 m. lapkričio 21 d. – 1991 m. sausio 4 d. laikotarpiu turėtas pajamas pagrįstai kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės archyvą ir į Lietuvos ypatingąjį archyvą.

Mano, jog Kauno apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas ėmėsi visų jo kompetencijai priskirtų veiksmų ir nepažeidė pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, kadangi pareiškėja galėjo nesikreipdama į teismą pateikti atsakovui dokumentus, patvirtinančius faktą, jog UAB „Argo” yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” funkcijų perėmėjas. Atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip jo kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimas ir pareiškėjos reikalavimų patenkinimas geruoju, nulėmus tokį atsakovo elgesį skundo padavimu teismui.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-458/2010 ir nurodo pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovas ėmėsi visų jo kompetencijai priskirtų veiksmų, nepažeidė pareiškėjos teisių ir interesų ir pareiškėja galėjo nesikreipdama į teismą pateikti dokumentus, patvirtinančius faktą, kad UAB „Argo” yra Mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” funkcijų perėmėja. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos N. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ginčija, motyvuodama tuo, kad nepagrįstai teismas netenkino jos pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šiose ribose administracinis teismas ir tikrinis skundžiamos nutarties teisėtumą. Pažymėtina, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria administracinė byla buvo nutraukta, neskundžia.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nesutariama dėl to, ar atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus ir, ar pareiškėja turi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi byloje keliamas procesinio pobūdžio klausimas dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas buvimo ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo yra pasisakęs, kad, vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008). Pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-519/2009). Teisėjų kolegija nurodo, jog šiai teisės normai taikyti esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminis momentas yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus direktorius 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (5.2)29K-104 nutarė įskaityti į pensijų draudimo stažą ir pajamas pareiškėjai darbo laikotarpį nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 1991 m. sausio 4 d., kaip laikotarpį, kai išsaugoti dokumentai apie stažą ir neišsaugoti dokumentai apie pajamas (iki 1994 m. sausio 1 d.), kadangi pareiškėjos pateikta VSDFV Kauno skyriui UAB „Argo“ 2010 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 20 neįrodė pareiškėjos techninėje firmoje „IKOF“ laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 1991 m. sausio 4 d. priskaičiuotų pajamų (b. l. 15). Dėl šių duomenų pateikimo atsakovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos ypatingąjį archyvą, tačiau gavo atsakymus, jog firmos „IKOF“ dokumentai neperduoti saugoti į archyvą (b. l. 15). Pareiškėjai 2011 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus sprendimu Nr. 14K-4081 buvo skirta 531 litų per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki gyvos galvos (b. l. 16). Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius faktą, kad UAB „Argo“ yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF“ funkcijų perėmėjas (b. l. 68-72). VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 10.19-50866 valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota, atsižvelgiant į papildomus pareiškėjos pateiktus dokumentus (b. l. 79-83), ir pareiškėja pateikė atsisakymą nuo pateikto skundo (b. l. 86-87).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nesiėmė priemonių gauti papildomų duomenų, patvirtinančių draudžiamųjų pajamų gavimo ar funkcijų perėmimo faktą, nesikreipė į valstybės institucijas dėl duomenų surinkimo ir tuo pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, yra nepagrįsti. Pastebėtina, jog N. J. pensijos byloje buvo pateikti duomenys apie mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” likvidavimą (b. l. 22), tą pati faktą nurodė ir pareiškėja ir teigė, kad UAB „Argo“ de jure nebuvo mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” teisių perėmėjas ir pabrėžė, jog ši įmonė buvo likviduota (b. l. 6-7). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl duomenų pateikimo, tačiau gavo atsakymus, jog firmos „IKOF“ dokumentai neperduoti saugoti į archyvus (b. l. 15). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius ėmėsi visų jo kompetencijai priskirtų veiksmų dėl informacijos pateikimo. Manytina, jog atsakovo VSDFV Kauno skyriaus veiksmai negali būti vertinami kaip jo kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimas ir pareiškėjos reikalavimų patenkinimas geruoju. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kad atsakovui buvo žinoma apie mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” teisių ir pareigų perėmimą, papildomų dokumentų buvimo faktą, bet jis vengė atlikti jo kompetencijai priklausančias funkcijas. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad atsakovas šiuo atveju turėjo teisinę pareigą imtis kokių nors papildomų veiksmų ir šios pareigos neįvykdė.

Pastebėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Šiuo atveju pareiškėja atskirajame skunde pati nurodo, jog ji buvo suklaidinta UAB „Argo” dabartinių vadovų, kurie informavo, kad dokumentai apie funkcijų perėmimą nėra išlikę arba apskritai nebuvo tinkamai užpildyti ir tik prieš administracinės bylos nagrinėjimą teismo posėdyje jai atsitiktinai tapo žinoma, kad papildomi dokumentai dėl draudžiamųjų pajamų gavimo ar mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF” funkcijų perėmimo yra galimai saugomi valstybės įmonėje Registrų centre kartu su UAB „Argo” byla ir ji gavo papildomus dokumentus dėl laikotarpiu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. iki 1991 m. sausio 4 d. jai priskaičiuotas pajamas. Taigi, kaip matyti iš proceso šalių nurodomų aplinkybių bei bylos medžiagos, galimybė patenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl pensijos perskaičiavo atsirado tik po atitinkamų pareiškėjos veiksmų – jai pateikus papildomus dokumentus. Manytina, jog pareiškėja galėjo nesikreipdama į teismą pateikti atsakovui VSDFV Kauno skyriui dokumentus, patvirtinančius faktą, kad UAB „Argo“ yra mokslinės techninės kūrybos firmos „IKOF“ funkcijų perėmėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo susiklosčiusios situacijos vertinti kaip atitinkančios ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias pareiškėjai teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus, kadangi pareiškėja pateikusi papildomus dokumentus lėmė atsakovo sprendimo perskaičiuoti pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją priėmimą (b. l. 79-83). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir netenkintinas (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nusprendė, kad pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos N. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas