2019-04-02 Nr. AB-8011-3-66-3-00046-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-38-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00046-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų K. J. ir S. T. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K. J. 2019 m. kovo 29 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) pakeisti tautybių klasifikatorių ir leisti elektroninėje anketoje nurodyti žemaičio tautybę ir leisti nurodyti kelias tautybes bei gražinti pareiškėjams rinkiminius užstatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. balandžio 2 d. 13 val. (įskaitytinai) skundo trūkumams, nurodytiems šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą, kuriame būtų suformuotas keliamo ginčo pobūdį atitinkantis reikalavimas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. balandžio 1 d. buvo gautas patikslintas skundas, pasirašytas pareiškėjų K. J. ir S. T., kuriame prašoma: 1) įpareigoti VRK sudaryti galimybę nuteistiesiems ir įtariamiesiems pasirašyti už pretendentus Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose anonimiškai elektroniniu būdu be įkalinimo įstaigos administracijos kontrolės; 2) įpareigoti VRK išreikalauti kalinių pasirašytus parašų rinkimų lapus iš Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namų; 3) įpareigoti VRK priimti kalinių pasirašytus parašų rinkimų lapus be kalinio paso arba tapatybės kortelės numerio; 4) įpareigoti VRK 20 dienų pratęsti parašų rinkimo terminą pataisos namuose, kalėjimuose ir tardymo izoliatoriuose; 5) grąžinti pareiškėjams rinkiminius užstatus; 6) priteisti iš atsakovo išlaidas.

Kaip matyti iš patikslinto skundo, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį pareiškėjai K. J. ir S. T. suformulavo skundo reikalavimus įpareigoti VRK atlikti tam tikrus veiksmus.

Visų pirma pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai K. J. ir S. T. savo skunde nurodo aplinkybes, iš esmės susijusias su Pravieniškių pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų administracijų veiksmais, neleidžiant pareiškėjams rinkti kalinių parašus už pretendentus Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Tačiau skundo reikalavimus formuluoja VRK atžvilgiu, prašydami įpareigoti VRK atlikti jų nurodytus veiksmus. Pažymėtina, jog pareiškėjai skunde nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, jog VRK būtų atsisakiusi atlikti jų skunde nurodytus veiksmus.

Iš su skundu pateiktų priedų matyti, kad S. T. 2019 m. kovo 22 d. teikė skundą VRK pirmininkei, prašydamas organizuoti nuteistiesiems galimybę pasirašyti elektroniniu būdu; 2019 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku prašė VRK apginti nuteistųjų teisę pasirašyti ir įpareigoti Vilniaus pataisos namus grąžinti lapus kartu su pasų numeriais. K. J. 2019 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku VRK prašė nedelsiant susisiekti su Kalėjimų departamentu ir išreikalauti atiduoti kelis šimtus lapų su parašais, taip pat nedelsiant pranešti kalinių pasų numerius.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punktu, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi dar nepasibaigus Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte nustatytam terminui, per kurį VRK turi atsakyti į jų prašymus. Be to, ir patys pareiškėjai savo skunde nesiskundžia dėl VRK vilkinimo atlikti veiksmus, neatsakant į jų prašymus.

Taigi nagrinėjamu atveju nesant VRK atsisakymo atlikti pareiškėjų skundu prašomus atlikti veiksmus ar vilkinimo juos atlikti, konstatuotina, jog šiuo metu tarp šalių (K. J. ir S. T. bei VRK) apskritai dar nėra kilęs rinkimų teisinių santykių srities ginčas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-24-662/2019; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018).

Nagrinėjamu atveju nesant tarp šalių kilusio ginčo, teismas neturi pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti VRK atlikti veiksmus, todėl pareiškėjų skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjų K. J. ir S. T. skundą ir skundą bei patikslintą skundą kartu su jų priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas