2022-05-04 Nr. AB-11426-3-62-3-03071-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2196-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03071-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. E. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31900 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1631 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantis asmuo, nevedęs, vaikų neturi. Pareiškėjas prieš metus baigė psichologijos bakalauro mokslus (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame studijavo 4 metus. Studijas pradėjo (duomenys neskelbtini) universitete, sulaukęs grasinimu buvo perkeltas studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir užbaigti mokslus grįžo į (duomenys neskelbtini) universitetą. Jis yra praktikuojantis (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) nenori grįžti, nes (duomenys neskelbtini) nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių. Taigi, pareiškėjui kaip (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė savo kilmės valstybėje.

4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvadomis, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nekyla reali grėsmė pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę atveju ir pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, nes tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.

5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Šie sprendimai yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai, nes nustatytas draudimas yra maksimalus ir neproporcingas.

6. Komisijoje nagrinėjant skundą dėl Sprendimo pareiškėjui turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl žodinio skundo nagrinėjimo, atsakovas nepateikė nė vieno argumento.

7. Komisija neištaisė Sprendimo trūkumų ir nepagrįstai laikė, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjui kaip (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje nekyla reali grėsmė. Tuo tarpu pareiškėjo pasakojimas ir kilmės valstybės informacija įrodo, jog prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus. Atsakovas, darydamas išvadas apie beatodairiško smurto lygį pareiškėjo kilmės valstybėje, rėmėsi metų senumo Europos paramos prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita. Kilmės valstybės saugumo padėtis yra sparčiai besikeičianti, todėl aktualūs naujausi duomenys yra būtini teisingam sprendimui priimti. Atsakovas, atsižvelgiant į jam priskirtą kompetenciją, privalėjo Sprendimą grįsti naujausiais aktualiais duomenimis.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime į skundą nurodoma:

10. Pareiškėjo teigimu, išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvos Respubliką nulėmė ekonominė situacija (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) grėsmė visame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Remiantis kilmės valstybės informacija, nors (duomenys neskelbtini) galimos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu apraiškos, tačiau (duomenys neskelbtini) vyriausybė deda pastangas užtikrinti (duomenys neskelbtini) saugumą, tikėjimo laisvę, yra suteikiama galimybė dalyvauti valstybės valdyme, atstovauti (duomenys neskelbtini) valdžios institucijose. Todėl nei pareiškėjo pasakojimas, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta.

11. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją ir aplinkybių visumą, Departamentas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo baimę patirti diskriminaciją (duomenys neskelbtini) ir jo baimė vertintina kaip hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

12. Migracijos departamento vertinimu, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Be to, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prieglobstis Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Dėl to tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

15. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, skundas Komisijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Komisija pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiškėjas.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

17. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1, 12 straipsniais; Įstatymo 86, 87, 126, 133 straipsniais; Tvarkos aprašo 22, 33, 99 punktais; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5, 44 punktais; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 12 punktu; 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), 24, 25 straipsniais.

18. Teismas nustatė, jog Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į faktinę situaciją jo kilmės valstybėje. Pagrįstai remtasi EPPB pateikiama informacija, kad šiuo metu nė vienoje pareiškėjo kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kuriam esant vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, yra abstraktaus pobūdžio, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

19. Teismas konstatavo, jog nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėjas neatitinka prieglobsčiui gauti reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

20. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta. Nors pareiškėjui uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo, teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką du metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

21. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas trumpintinas iki dviejų metų, keistina Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį ir įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Taip pat, teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir žodinis bylos nagrinėjimas būtų būtinas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma:

25. Teismo vertinimas, jog Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, nepagrįstas. Pareiškėjo asmeninė situacija nebuvo įvertinta individualiai, atliktos apklausos metu nebuvo detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Neatsižvelgta į pareiškėjo asmenybę bei į faktinę situaciją jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo apklausose nebuvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Informacija, kuri nurodo, kad šiuo metu nė vienoje pareiškėjo kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kuriam esant vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, nepaneigia individualios pareiškėjui kylančios grėsmės.

26. Be to, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo situacija susidariusi jo kilmės šalyje, taip pat, nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Dėl to baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

29. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Migracijos departamentas sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės jis išvyko išsigandęs galimo persekiojimo, nėra įtikinamas, nes: 1) nuo 2014 m. genocido iki išvykimo iš kilmės valstybės praėjo nemažas laiko tarpas; 2) nuo 2017 m. buvo paskelbta apie (duomenys neskelbtini) pralaimėjimą; 3) nors (duomenys neskelbtini) ir toliau veikia kaip sukilėlių grupė, tačiau jų veikla pastaruoju metu apima atsitiktinius išpuolius. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini).

30. Tyrimo metu nenustatyta, kad jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

31. Kiti argumentai, kuriais grindžiamas atsiliepimas į apeliacinį skundą, yra iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

33. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31900, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta ir nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio pareiškėjui poreikį, dėl to, pirmosios instancijos teismo nuomone, Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog buvo netinkamai ištirta ir vertinama kilmės valstybės informacija bei pareiškėjo individualios savybės, kurios, pareiškėjo teigimu, patvirtina prieglobsčio poreikį.

37. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

38. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

39. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašymas yra grindžiamas baime grįžti į kilmės valstybę dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės ir nesaugumo. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) yra grasinama, jie neturi teisių. Jam grįžus į kilmės valstybę jis turėtų gyventi palapinėse, negalėtų dirbti ir mokytis, galėtų būti nužudytas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Taigi, prieglobsčio prašymas nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas subjektyvia pareiškėjo baime būti persekiojamam dėl religijos pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

40. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

41. Remiantis 2021 m. EPPB gairėmis, (duomenys neskelbtini) gali susidurti su netinkamais veiksmais, prilygstančiais persekiojimui, kitais atvejais – diskriminacijai, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai ad hoc ir sprendžiama, ar diskriminacija galėtų prilygti persekiojimui, vertinant veiksmų sunkumą ir pasikartojamumą, taip pat, aplinkybes, dėl kurių šie veiksmai gali kilti. Be to, ne visi (duomenys neskelbtini) gali susidurti su tokia pačia rizika patirti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam ir turi būti atliekamas individualus vertinimas, ar rizika patirti persekiojimą yra reali, vertinant asmens kilmės vietovę, dokumentus, lytį ir kt. duomenis.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieglobsčio prašymo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), kuris yra priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, padėties kilmės valstybėje tyrimą, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji (C-465/07, ECLI:EU:C:2009:94) pateiktu išaiškinimu, kad asmeniui kylančią grėsmę reikia vertinti individualiai pagal „slankiojančios skalės“ taisyklę ir priėjo pagrįstą išvadą, jog nei pareiškėjo paaiškinimai, nei informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo religijos. Pažymėtina, jog vien pareiškėjo priklausymas (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam. Šią išvadą paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę taip pat nėra pakankama pagrįsti visišką persekiojimo baimės pagrįstumą. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei kilmės valstybės informacija yra nepagrįsti.

43. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

44. Kaip jau buvo minėta, papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

46. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).

47. Migracijos departamentas Sprendime priėjo prie išvados, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

48. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, tačiau nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiškai neištyrė, o byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę ir pareiškėjui kylančios baimės pagrįstumą nagrinėjamu atveju buvo pakankamai išnagrinėti sprendžiant, ar grįžimo į kilmės valstybę atveju kyla visiškai pagrįsta baimė patirti kankinimus ar mirties bausmę. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ar būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio visiškai pagrįsta baimė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla visiškai pagrįsta baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus.

49. Be to, remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, dėl to ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai yra proporcingi, atitinkantys teisės aktų reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl juos sutrumpinti nėra pagrindo.

51. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė