2013-03-22 Nr. ATPB-47-4-45-3-00114-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-38/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00114-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. S. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. S. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) Lietuvos Respublikoje pirmą kartą buvo sulaikytas 2012 m. spalio 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 22-23), po to, kai jis buvo perduotas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnų, kurie sulaikė traukiniu, maršrutu Šeštokai-Varšuva, vykstantį užsienietį už neteisėtą atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, be būtinų kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje bei Europos Sąjungoje (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1, 2, 3-4, 5-6, 13).

Būdamas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras), užsienietis kreipėsi su prašymu suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2012 m. spalio 22 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje, su prašymu tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje išduodant grįžimo pažymėjimą pareiškėjui (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 25).

2012 m. lapkričio 28 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30).

2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32-33) Švenčionių rajono apylinkės teismas panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą.

2012 m. gruodžio 28 d. S. A. S. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Atsižvelgdamas į tai, 2013 m. sausio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą sustabdyti užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 34).

2013 m. vasario 4 d. S. A. S. buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką pagal II-ąjį Dublino reglamentą. Grįžęs užsienietis dar kartą pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 35, 36-37, 39) todėl 2013 m. vasario 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atnaujinti užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 41).

2013 m. vasario 7 d. Užsieniečių registracijos centro Kriminalinės žvalgybos grupės sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi, užsienietis buvo sulaikytas iki 48 valandų (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46).

2013 m. vasario 8 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Užsieniečių registracijos centro teikimas (b. l. 1-3), kuriame prašoma sulaikyti S. A. S. Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. gegužės 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo Lietuvos Respublikoje. Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog užsieniečio tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, nes nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo pateikto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymo užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiais savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeisdamas Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 2 punkto, 135 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtino „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) III skyriaus 18.4 punkto bei Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) V skyriaus 8 punkto nuostatas. Pabrėžė, kad užsienietis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis. Teigė, jog užsienietis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei nevykdydamas kompetentingų institucijų sprendimų, negerbia Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymų ir piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teigė, kad šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą, 2013 m. vasario 8 d. sprendimu (b. l. 12-13), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio nuostatomis, Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkino. Teismas nurodė, kad nors Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu gali būti sulaikomi ir prieglobsčio prašytojai, tačiau byloje nenustatytas šiame straipsnyje nurodytų sulaikymo pagrindų buvimas. Pažymėjo, jog šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui suteikus laikiną teritorinį prieglobstį, jam suteikta teisė būti Lietuvos Respublikoje iki jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo, užsienietis Lietuvos Respublikoje gyvena teisėtai. Vertino tai, kad užsienietis buvo neteisėtai pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio bei atsižvelgė į tai, kad grąžinus užsienietį į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentui atnaujinus jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir užsieniečiui iki sulaikymo gyvenant neapribojus jo judėjimo laisvės, jis iš Lietuvos Respublikos nebandė išvykti, nesislapstė nuo kompetentingų institucijų, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs dėl nesusipratimo ir sprendė, kad užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre nėra būtinas siekiant priimti ir vykdyti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, o kitų Įstatymo 113 straipsnyje numatytų sulaikymo pagrindų nenustatyta.

II. Apeliaciniu skundu (b. l. 17-19) Užsieniečių registracijos centras, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą.

Nurodo, tokius pat argumentus, kaip ir teikime sulaikyti S. A. S.. Papildomai pažymi, jog užsienietis savo veiksmais tyčia sutrukdė priimti sprendimą dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo, kuris turėjo būti priimtas trijų mėnesių laikotarpyje nuo prašymo pateikimo – užsieniečiui pasišalinus, prašymo nagrinėjimą Migracijos departamentas sustabdė. Teigia, jog iš asmens byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog Užsieniečių registracijos centre gyvenantys (duomenys neskelbtini) piliečiai nurodė manantys, jog S. A.

S. nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, o tik tokiu pasivadino, kas reikštų, kad užsienietis prisistato netikrais duomenimis tam, kad galėtų lengviau įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pabrėžia, kad nelegaliai atvykęs į Lietuvos Respubliką, užsienietis toliau tęsė savo kelionę į vakarus ir buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos, vėliau – gavęs laisvo judėjimo teisę, išvyko į Vokietiją. Pažymi, jog užsienietis neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra aišku, ar jis tikrai yra tas, kuo dedasi.

Nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei iš esmės spręsti užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo klausimą, tačiau teismas, nuspręsdamas nesulaikyti užsieniečio, visiškai neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog užsienietis slepia savo asmens duomenis ir jo tapatybė nėra nustatyta bei į tai, kad jis jau du kartus buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos siekdamas patekti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Teigia, kad užsieniečio išvykimas į Vokietiją neturėtų būti traktuojamas kaip nesusipratimas, nes jam pasirašytinai buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, gyvenimo Užsieniečių registracijos centre taisyklės. Daro išvadą, kad skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir apsunkinantis Užsieniečių registracijos centro, kurio funkcija yra Migracijos departamentui priėmus bei įsigaliojus sprendimui dėl išsiuntimo, jį įvykdyti. Pabrėžia, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad užsienietis gali pasislėpti – jis jau buvo pabėgęs iš Užsieniečių registracijos centro, neteisėtai keliavo į kitas Europos Sąjungos šalis, prisistatydamas kitokiu vardu nei buvo prisistatęs Lietuvos Respublikoje;

šiais veiksmais jis pažeidė Europos Sąjungos valstybių migracijos įstatymus; pareiškėjas nesiekia gauti prieglobsčio būtent Lietuvos Respublikoje, o tiesiog ieško galimybės įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos šalyse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos teisėje su užsieniečių teisine padėtimi bei prieglobsčio suteikimu jiems susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šioje byloje aktualus šio Įstatymo 113 straipsnio, numatančio užsieniečių sulaikymo pagrindus, taikymas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kituose teismo sprendimuose.

Šioje byloje, svarbu išsiaiškinti, ar S. A. S. situacijoje egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje byloje Nr. N575-1297/2012 ir susijusiose bylose, yra išaiškinęs, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis neprieštarauja 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse nuostatoms, todėl gali būti taikoma ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Taip pat minėtoje praktikoje yra nustatyta, jog užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje praktikoje yra išaiškinęs, jog trukdymu priimti ar vykdyti sprendimą bei galimybės pasislėpti buvimu yra pripažįstami, inter alia, tie atvejai, kai užsienietis jau yra neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties ar kitaip trukdo kompetentingoms institucijoms priimti galutinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, jog atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes – tai, kad užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, jau buvo pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 35, 36-37, 39), į pareiškėjo užsieniečio apklausos lape išreikštą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – tranzitas, bei tai, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko siekdamas apsigyventi Europos Sąjungos valstybėse, o ne Lietuvos Respublikoje konkrečiai (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9), yra akivaizdu, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra bei trukdo priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo. Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra didelė tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, S. A. S. bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu dar kartą užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo arba neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimui bei pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu užsieniečio sulaikymo pagrindu yra pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir Įstatymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas