2019-03-06 Nr. AB-5867-3-61-3-00019-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-126-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00019-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

nustatė:

I. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-266(7-228/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 68-226 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)-83 ir įpareigoti Klaipėdos AVMI atleisti pareiškėją nuo jai priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė į teisinio reguliavimo nuostatas ir nepakankamai operatyviai bei kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis išnagrinėjo mokestinį ginčą, papildomai priskaičiuodamas ne tik mokesčius, bet ir su jais susijusias sumas. Apskaičiuoti delspinigiai (jų dydis), kaip prievolės užtikrinimo būdas, yra neadekvatus siekiamam tikslui.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti, nurodydamas aplinkybes, kad pareiškėja už 2011 ir 2012 metus pateiktose PVM deklaracijose pareiškėja deklaravo skirtingas mokėtinas PVM sumas. VMI, vertindamas mokestinio ginčo medžiagą, nenustatė faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis pareiškėja galėtų būti atleista nuo apskaičiuotų PVM delspinigių vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjos R. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad mokesčių administratorius negalėjo ir neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių sumokėjimo už mokestinės teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aplinkybių atitinkančių force majeure ar cas fortuit sąvokas, todėl nebuvo pagrindo ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismo sprendime išdėstytais motyvais, sprendė, kad tiek mokesčių administratorius, tiek ginčą nagrinėjusi MGK nustatė visas reikšmingas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Pareiškėja R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti MGK 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-266(7-228/2016), VMI 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 68-226, Klaipėdos AVMI 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)-83 ir atleisti pareiškėją nuo jai priskaičiuotų, bet dar nesumokėtų, delspinigių ar bent dalies šių delspinigių sumos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad mokestinė nepriemoka yra įvykdyta ir ji nebuvo ginčijama. Akcentuoja, kad MAĮ 100 straipsnis yra speciali norma ir ji negali būti supriešinta su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad delspinigių paskirtis yra užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, o ne bausti. Pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pasiūlius patikslinti PVM deklaraciją ir sumokėti mokestinę nepriemoką, ji neskundė mokesčių administratoriaus veiksmų, o tik teikė savo įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka yra sumokėta, apskaičiuoti delspinigiai kaip prievolės užtikrinimo būdas yra neadekvatus siekiamam tikslui.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė atmesti skundą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. sausio 21 d. gautas pareiškėjos R. R. pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame prašoma nutraukti bylos nagrinėjimą. Pareiškėja nurodė, kad VMI ją atleido nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos, taip pat pridėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019 m. sausio 20 d. pranešimo Nr. RMA-7396 kopiją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

Iš pareiškėjos R. R. pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo (b. l. 107–108), kurį pasirašė el. parašu ir pateikė pati pareiškėja, turinio matyti pareiškėjos valia yra atsisakyti nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo. Pareiškėja patvirtino, kad atsakovas ją atleido nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos, taip pat pridėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019 m. sausio 20 d. pranešimo Nr. RMA-7396 kopiją, todėl pareiškėja prašo nutraukti bylos nagrinėjimą nelikus ginčo objekto.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pateiktas atsisakymas įstatymo nuostatoms neprieštarauja ir yra pateiktas laikantis ABTĮ 136 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. R. apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius