a2dee0e1-d7c0-4926-b539-dcbf36e12c8b · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1993-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00806-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.9.; 2.6.10.2.4.2.; , Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Mindaugo Å imonio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

R. ir ieÅ¡kovės R. R. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-204-547/2019 pagal ieÅ¡kovės R. R. ieÅ¡kinį atsakovei J. R., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė nutraukti K. R. ir R. R. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 4545), pripažinti, jog santuoka nutrÅ«ko esant K.

R. kaltei, po santuokos palikti R. R. pavardę R., o K. R. – R., priteisti R. R. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, yra 11266 Eur - priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, jog santuokos metu kreditoriaus UAB „General Financing“ suteikto kredito sutarties sÄ lygos lieka nemodifikuotos, nustatyti, kad K. R., dėl kurio kaltės iÅ¡iro santuoka, neturi teisės į iÅ¡laikymÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad apie vienerius metus jie vedė bendrÄ Å«kį, požiÅ«ris į Å¡eimÄ ir gyvenimÄ sutapo, taip pat gerbė sutuoktinių teises ir pareigas, bei jomis vadovavosi. Sutuoktiniai gyveno bute, kurį, Lietuvai tapus nepriklausoma ir fiziniams asmenims įgijus teisę turėti turtÄ nuosavybės teise, R. R. įgijo už lėšas, jai dovanotas M. B.. Laikui bėgant atsakovas pasikeitė, tarp sutuoktinių prasidėdavo konfliktai, barniai dėl situacijų, kurios anksčiau to nesÄ lygodavo.

IlgÄ laikÄ ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno dėl jų sÅ«naus. Atsakovui, 2015 metais netekus darbo, atsakovas nuolat pradėjo prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtauti, ieÅ¡kovė pradėjo paniÅ¡kai bijoti atsakovo, kol neiÅ¡kentusi nuolatinio muÅ¡imo ir atsakovui 2016 m. liepos 12 d. eilinį kartÄ jÄ sumuÅ¡us, ieÅ¡kovė apie tai informavo teisėsaugos institucijas. Nuo to laiko ieÅ¡kovė nebegyvena su atsakovu ir nebepalaiko jokio ryÅ¡io. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirÅ«pino sutuoktine, neprisidėjo prie Å¡eimos kÅ«rimo materialiai, naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę ir tokiu bÅ«du pažeidė pamatinius darnios Å¡eimos instituto principus.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), 1/4 gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini)., ¼ žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, ¼ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo. ButÄ ieÅ¡kovei jos 25-ojo gimtadienio proga paskyrė jos tuometinis darbdavys, buto paskyrimo metu ieÅ¡kovė jau buvo susituokusi su atsakovu. IeÅ¡kovės mama bute niekada negyveno. Å is butas priklauso ieÅ¡kovei nuosavybės teise, nes butas buvo privatizuotas už mamos dovanotus investicinius čekius ir grynuosius pinigus. IeÅ¡kovė savo investicinius čekius panaudojo akcijoms pirkti. Kur atsakovas panaudojo jam skirtus investicinius čekius, ieÅ¡kovė nežino.

4. IeÅ¡kovė butÄ Vilniaus mieste įgijo asmeninėmis lėšomis (jos turimomis ir jai dovanotomis lėšomis), o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad minimas butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ieÅ¡kovės naudai, butÄ natÅ«ra priteisiant ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisiant piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovė gauna mažiau darbo užmokesčio negu atsakovas socialinių iÅ¡mokų.

5. Kitas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra laikomas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Kito registruotino turto, valdomo asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutuoktiniai neturi. Santuokos metu ieÅ¡kovė taip pat paėmė kreditÄ , kurį ketino panaudoti savo asmeninėms reikmėms. Nepaisant to, Å¡is kreditas buvo panaudotas ieÅ¡kovės ir atsakovo „šeimos“ reikmėms, tačiau, negalėdama to pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalauja Å¡ios prievolės modifikavimo bei neįrodinėja su tuo susijusių aplinkybių.

6. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ kentėjo psichologinį smurtÄ savo atžvilgiu, santuokos su atsakovu metu nuolatos patirdavo ir fizinį atsakovo smurtÄ , kas neabejotinai lėmė ieÅ¡kovės dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį skausmÄ , sumažėjo jos bendravimo su aplinkiniais galimybė. Santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, dėl jo padaryto nusikaltimo.

7. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su reikalavimais nutraukti K. R. ir R. R. santuokÄ , po santuokos nutraukimo palikti R. R. pavardę R., nustatyti, jog santuokos metu kreditoriaus UAB „General Financing“ suteikto kredito sutarties sÄ lygos lieka nemodifikuotos, tačiau nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais pripažinti, jog santuoka nutrÅ«ko dėl K. R. kaltės, nustatyti, jog santuokos metu R. R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, yra 11266 Eur priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, nesutinka su 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimu R. R..

8. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas santuokÄ tarp R. R. ir K. R., sudarytÄ (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 4545, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. R. paliko pavardę „R.“, o K. R. paliko pavardę „R.“. Teismas padalino bendrÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei R. R. asmeninėn nuosavybėn priskyrė butÄ , esantį adresu(duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės R. R., atsakovo K. R. naudai 5633 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra priskiriamÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtÄ (butÄ ). Po santuokos nutraukimo, R. R. vardu su UAB „General Financing“ 2014 m. gegužės 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu prisiimtus įsipareigojimus teismas pripažino kaip asmeninę R. R. prievolę. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

9. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. sprendimÄ pakeitė. Teismas santuokÄ tarp R. R. ir K. R. Varėnos r., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 4545, nutraukė dėl atsakovo K. R. kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo R. R. paliko pavardę „R.“, o K. R. paliko pavardę „R.“. Teismas priteisė ieÅ¡kovei R. R. iÅ¡ atsakovo K. R. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas reikalavimÄ dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Teismas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teismo sprendimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

10. A. K. R. 2018 m. rugsėjo 8 d. mirė. Ä® procesÄ Ä¯stojo jo teisių perėmėja priėmusi palikimÄ , motina, J. R.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas padalino santuokoje įgytÄ turtÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini)taip: ieÅ¡kovei R. R., butÄ paskyrė asmeninėn nuosavybėn. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės R. R. atsakovei J. R. 4980 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra priskiriamÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtÄ (butÄ ). Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės J. R. ieÅ¡kovei R. R. 1642,02 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio dalį. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės J. R. 22,25 Eur ir iÅ¡ ieÅ¡kovės R. R. 3,93 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, jog vieno kambario butÄ esantį adresu(duomenys neskelbtini), R. R. skyrė darbdavys. Tačiau vėliau sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog darbdavys sutiko, kad R. R. įsigytų jai skirtÄ butÄ nuosavybėn ir tai atitiko Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kuri numatė, jog pagal šį įstatymÄ pirkti butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

13. Teismas nurodė, kad buto privatizavimo momentu galiojo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo originali 5 straipsnio redakcija, kuri numatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, <...>, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininku). Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog įstatymas numatė imperatyviÄ sÄ lygÄ buto nuomininkams susitarti, kieno vardu bus perkamas butas, o jeigu tokio susitarimo nėra, tai buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaroma.

14. Teismas konstatavo, kad butas(duomenys neskelbtini), įgytas Å¡alių santuokos metu, Å¡iam butui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieÅ¡kovei, teigiančiai, kad nurodytas butas yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė buto asmeninę nuosavybę grindė aplinkybe, jog butÄ Ä¯sigijo už jos motinos M. B. jai dovanotas lėšas (investicinius čekius). Kaip juridinį Å¡io reikalavimo pagrindÄ ieÅ¡kovė yra nurodžiusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , numatantį, jog asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

15. Teismas iÅ¡analizavęs 1992 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties turinį, nustatė, kad už ginčo butÄ 1992 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta 1522 rubliai pardavėjui grynais pinigais bei 1992 m. rugpjūčio 14 d. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis 10958 rublių bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (bendra kaina 12480 rubliai). Teismas nurodė, kad buto įsigijimas yra grindžiamas aplinkybe, kad jis įgytas už asmenines ieÅ¡kovei dovanotas lėšas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų Taupomojo banko praneÅ¡imų matyti, jog ieÅ¡kovės motina M.

B. 1992 m. liepos mėnesį R. R. yra nuraÅ¡iusi (pervedusi) 42032 bei 5 rublius į jos banko filialo(duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios vėliau pagal 1992 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyti tie patys banko filialo ir sÄ skaitos duomenys(duomenys neskelbtini), kur spausdinimo maÅ¡inėlės pagalba paruoÅ¡toje sutartyje simbolis „I“ yra naudojamas kaip skaičius vienetas, buvo apmokėta už ginčo butÄ . Teismas sprendė, kad Å¡ių duomenų pakanka iÅ¡vadai, jog iÅ¡ tiesų ginčo butas įsigytas už ieÅ¡kovei arba jos Å¡eimai M.

B. dovanotus investicinius čekius, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, jog už butÄ ji sumokėjo ir 1522 rublius grynaisiais pinigais. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, jog pagal ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį iki jos sudarymo sumokėti 1522 rubliai buvo ieÅ¡kovės asmeninės ar jai dovanotos lėšos. Liudytoja apklausta M. B. parodė, kad ji visus savo investicinius čekius pervedė dukrai R. R., patvirtino, kad kai davė pinigus R. manė, kad jei gyvens kartu, bus jiems, o jei ne – tai liks anÅ«kui.

Teismas nurodė, kad iÅ¡likusiais raÅ¡ytiniais įrodymais yra patvirtinama, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės mamos pervestais investiciniais čekiais buvo sumokėta už perkamÄ butÄ . NeiÅ¡likę dokumentai dėl grynųjų pinigų mokėjimo, kur ieÅ¡kovė tvirtina, jog tai buvo jos ir mamos duoti pinigai, atsakovas teigė, jog jis prisidėjo 2000 rublių prie buto pirkimo. Å iÄ aplinkybę netiesiogiai tvirtinta faktas, kad atsakovas prieÅ¡ sudarant pirkimo-pradavimo sandorį iÅ¡ taupomosios kasos nusiėmė 2000 rublių.

Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta notaro, todėl teismo nuomone, neabejotinai grynieji pinigai buvo sumokėti. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, kas juos sumokėjo. Ieškovė nurodė, kad ji negali pateikti tokių įrodymų teismui, nes butas buvo tris kartus apvogtas, todėl dokumentai nėra išlikę.

16. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepaneigė prezumpcijos, jog butas yra bendroji jungtinė jos ir Å¡iuo metu jau mirusio jos sutuoktinio nuosavybė. Teismams nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Å¡alys po santuokos nutraukimo gyveno bendrabutyje, susilaukė sÅ«naus ir visi kartu jame gyveno iki 2016 metų. Šį turtÄ jie vertino kaip Å¡eimos turtÄ , tai buvo vienintelis Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas. IeÅ¡kovei nepavyko surinkti įrodymų, jog buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia įgyti butÄ asmeninėn, o ne Å¡eimos nuosavybėn.

17. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo aplinkybę, suponuojančiÄ nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagrindÄ : butas buvo ieÅ¡kovės įgytas nors ir santuokos metu, tačiau už jį buvo sumokėta didžiÄ ja dalimi ieÅ¡kovės ir jai jos motinos dovanotomis lėšomis. Taip pat ieÅ¡kovė, gyvendama nuolat rÅ«pinosi butu ir tam skyrė ženkliÄ savo pajamų dalį. Å i aplinkybė, teismo vertinimu, laikytina pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) ieÅ¡kovės naudai.

Teismas sprendė, kad esmine ir ypatinga aplinkybe reikėtų vertinti faktÄ , kad po santuokos nutraukimo, dėl kurio kaltas buvo pripažintas atsakovas, Å¡is numirė. Å iuo metu turto dalybų klausime dalyvauja jau ne pats atsakovas, o jo turtÄ paveldėjusi jo motina, kuri ir buvo vienintelė jo turto paveldėtoja, nors Å¡eimoje augo sÅ«nus, kuris Å¡iuo metu yra pilnametis. Teismas taip pat nustatė, jog pateiktais dokumentais ieÅ¡kovė įrodė, kad ji didelę dalį savo lėšų skyrė bÅ«sto iÅ¡laikymui, jo apstatymui ir pan.

Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad ji visÄ laikÄ ir sistemingai rÅ«pinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, pirko baldus ir kt. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad ieÅ¡kovė yra pirkusi įvairių buičiai reikalingų daiktų, baldų buitinės technikos, namų apyvokos daiktų už mažiausiai 34 380,42 Lt arba 9 957,26 Eur ir sumokėjo mažiausiai 11 463,43 Eur komunalinių bei kitų mokesčių.

Tuo tarpu atsakovas į bylÄ pateikė dokumentus, jog pirko baldų už 867,82 Eur bei sumokėjo mokesčių už 1 405,9 Eur.

18. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė žymiai didesne dalimi savo asmeninių lėšų prisidėjo įsigydama nekilnojamÄ jį turtÄ ir jį iÅ¡laikydama, aplinkybė, jog ji iki Å¡iol gyvena tame pačiame nedideliame vieno kambario bute (kurio gyvenamasis plotas sudaro tik 16,64 m2), su ja kartu ir dabar gyvena jos jau pilnametis sÅ«nus, aplinkybė, jog atsakovas Å¡iuo metu jau yra numiręs ir faktas, kad teismo buvo pripažinta, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas buvo atsakovas, jo turto paveldėtoja tapo tik jo motina, jo sÅ«nus, nors yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau tėvo į testamentÄ nebuvo įtrauktas, naujai įstojusi atsakovė neketina keltis ir gyventi bute Vilniuje, ji turi savo bÅ«stÄ , kuriame liks gyventi ir toliau, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendė, kad yra pagrindas nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir dalinant santuokinį turtÄ , nustatyti nelygias sutuoktinių dalis.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju vienas sutuoktinis jau yra miręs, todėl priteistina kompensacija mažintina.

19. Teismas įvertino tai, kad nuo buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos (11266 Eur) ir ieÅ¡kovės sumokėtos sumos, iÅ¡vedus procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ gaunama 85 procentai. Tai pripažintina, kad ieÅ¡kovės indėlis įsigyjant turtÄ buvo žymiai didesnis, bei dokumentais patvirtinama, kad ir iÅ¡laikant turtÄ ji įdėjo didesnį finansinį indėlį, todėl nustatant dalis nukryptina nuo teismų praktikoje nusistovėjusio 1/3 ir 2/3 dalių principo, o atsižvelgiant į buvusias investicijas, atsakovei priteistina 15 procentų turto vertintojo nustatytos ginčo buto rinkos vertės, t. y. 4980 Eur (33200x15%:100%=4980).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei paliekamas ginčo butas, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 4980 eurų piniginė kompensacija. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. R. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. R. atsakovei J. R. 4980 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra priskiriamÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtÄ (butÄ ) ir nustatyti, jog santuokos metu R.

R. įgytas turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas (konkrečiai - Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, SŠK 21 straipsnį) ir todėl netinkamai nustatė, jog butas(duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, šiam butui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija.

Ginčo turtÄ â€“ butÄ ieÅ¡kovė įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi jei ieÅ¡kovė butÄ bÅ«tų įgijusi bÅ«dama santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų, ar ieÅ¡kovė bÅ«tų įgijusi Å¡eimos bÅ«stÄ , tuo metu notaras, nesant susitarimo dėl bÅ«sto pirkimo, nebÅ«tų tvirtinęs pirkimo- pardavimo sutarties. Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi Vilniaus regiono valstybės archyvo atsakymas, kuriame nurodyta, jog „Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugomame Vilniaus miesto antrosios notarinės kontoros dokumentų fonde yra 1992 m. notarinių veiksmų registras, kuriame registruotas R.

R. 1992 m. rugsėjo 2 d. notarinis veiksmas Nr. 8902 bei 1992 m. privatizuojamų butų pirkimo-pardavimo sutarčių registravimo abėcėlinė knyga“. 1.2. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, jog liudytojos M. B. liudijimas, deja, tik patvirtina, kad pinigus ji pervedė asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei tam, kad butas atiteks jai, o jei ieÅ¡kovė negyvens su K. R. - anÅ«kui. Pradinio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė siÅ«lė Å¡iÄ bylÄ dėl turto padalijimo dalyje nutraukti sudarant taikos sutartį - ieÅ¡kovei ir atsakovui susitariant, kad butas atitenka jų sÅ«nui D.

R., tačiau pradinis atsakovas K. R. su tuo nesutiko. 1.3. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta ir tai, kad liudytoja M. B. pervedė ieÅ¡kovei viso 42037 rublius, kai ginčo buto iÅ¡pirkimo kaina buvo tik 12480 rublių, t. y. dovanotų lėšų ieÅ¡kovei pakako apmokėti visÄ buto pirkimo kainÄ , tačiau ieÅ¡kovė pati pasirinko sumokėti 1522 rublius grynais pinigais iÅ¡ savo santaupų. 1.4. VisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimo argumentas yra tai, neva ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, jog už butÄ ji sumokėjo ir 1522 rublius grynaisiais pinigais, ir esÄ iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kas juos sumokėjo.

Kad ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ sumokėjo grynais pinigais, patvirtina pats notaro patvirtintos ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas. 1.5. Teismas netinkamai taikė teisės nuostatas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, nors ir teigdamas, jog nukrypsta nuo lygių dalių principo dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , visgi priteisė ieÅ¡kovei tik tokiÄ ginčo turto dalį, kuriÄ teismas laikė, kad ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ jai asmeniÅ¡kai dovanotų lėšų, o atsakovei priteisė bÅ«tent tokiÄ dalį, kuriÄ laikė, kad pradinis atsakovas yra sumokėjęs grynais pinigais.

Tokia teismo skundžiamo sprendimo dalis ieškovei nesuprantama, prieštaringa tarpusavyje, galiausiai, nepagrįsta ir nelogiška. 1.6. Apeliantė sistemingai rūpinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo išlaikymo ir išsaugojimo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, pirko baldus ir t. t. Viso ieškovė yra pirkusi įvairios buitinės technikos, baldų, patalynės ir namų apyvokos daiktų už mažiausiai 34 380,42 Lt (9 957,26 Eur) ir sumokėjusi mažiausiai 11 463,43 Eur komunalinių bei kitų mokesčių.

IeÅ¡kovė ne tik ginčo butÄ Ä¯gijo iÅ¡ jai dovanotų lėšų asmeniÅ¡kai, tačiau dar ir apie 10 kartų daugiau prisidėjo prie ginčo buto iÅ¡laikymo. Todėl tai bÅ«tina atitinkamai įvertinti ir sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių turto padalijimo principo ir priteisti atsakovei nebent maksimaliÄ 498 dydžio kompensacijÄ .

21. Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis: ieÅ¡kovei R. R. priskirti butÄ asmeninėn nuosavybėn ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. R. atsakovei J. R. 16 600 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei natÅ«ra priskiriamÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ (butÄ ), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių pagal teismų praktikÄ bÅ«tų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo sprendime nurodomas nepagrįstas teiginys, kad atsakovas K. R. visÄ savo turtÄ paliko motinai, nors turi pilnametį sÅ«nų ir tai yra priežastimi nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad atsakovui K. R. buvo reikalinga Å¡irdies transplantacija ir iki donoro suradimo jam turėjo bÅ«ti prijungta „dirbtinė Å¡irdis“, kuriai reikalinga speciali artimųjų priežiÅ«ra.

Tačiau nei sÅ«nus, nei R. R. nesutiko prižiÅ«rėti ligonio, dėl ko Å¡is prietaisas atsakovui nebuvo pajungtas ir dėl to jis mirė. Å ios aplinkybės atima D. R. teisę paveldėti tėvo palikimÄ (CK 5.6 str.). Todėl teismo nurodyta aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. 2.2. Apie tai, kad ieÅ¡kovė buto pirkimui panaudojo savo asmenines lėšas, nėra jokių duomenų. Todėl Å¡i teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gimus sÅ«nui D. ((duomenys neskelbtini).), ieÅ¡kovė nedirbo 7 metus, t. y. tuo metu, kai buvo privatizuojamas butas, ieÅ¡kovė negavo jokių pajamų ir negalėjo prisidėti prie buto pirkimo savo gaunamu uždarbiu, ar kitomis pajamomis. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovės motina M. B. ginčo buto pirkimui dovanojo asmenines savo lėšas – investicinius čekius. Detaliai iÅ¡analizavus 1992 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡ytinės buto pirkimo-pardavimo sutarties turinį, matyti, kad už ginčo butÄ 1992 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta 1522 rubliai pardavėjui grynais pinigais bei 10 958 rublių valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (bendra kaina 12 480 rubliai).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų LTSR Taupomojo banko praneÅ¡imų matyti, jog ieÅ¡kovės motina M. B. 1992 m. liepos 21 d. R. R. pagal sutartį į LTSR TaupomÄ jį bankÄ (duomenys neskelbtini)yra nuraÅ¡iusi (pervedusi) 42 032 rublius ir 1992 m. liepos 2 d. pagal sutartį į LTSR TaupomÄ jį bankÄ Nr. (duomenys neskelbtini)yra nuraÅ¡iusi (pervedusi) 5 rublius. Byloje nėra duomenų, kad pinigai iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų buvę pervesti į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)ir iÅ¡ jos rubliais sumokėta už butÄ .

Tuo tarpu buto pirkimo sutarties 2 punkto b) grafoje nurodyta, kad valstybės iÅ¡mokos sumokėtos iÅ¡ sÄ skaitos Nr(duomenys neskelbtini), nenurodant, kad Å¡i sÄ skaita priklauso R. R.. Teismo iÅ¡vada, kad byloje pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog iÅ¡ tiesų ginčo butas įsigytas už ieÅ¡kovei M. B. dovanotus investicinius čekius, yra nepagrįsta ir neįrodyta. 2.3. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „Toksika“ raÅ¡tas patvirtina, kad dalis atsakovo K. R. darbo užmokesčio buvo pervedama į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ .

Teisme Å¡alys patvirtino, kad Å¡ie pinigai buvo naudojami mokant už buto iÅ¡laikymÄ . Tai buvo daroma ir dėl patogumo, nes atsakovas niekada nesinaudojo elektronine bankininkyste. Be to, Å¡alys 29 metus gyveno santuokoje, savo pajamas ir iÅ¡laidas tvarkė bendrai. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė kelis kartus labiau rÅ«pinosi buto remontu, mokėjo kelis kartus didesnius mokesčius už butÄ , tačiau teismas sprendė kitaip, ir nesamÄ aplinkybę (didesnį prisidėjimÄ prie buto iÅ¡laikymo ir remonto) laikė pagrindu ieÅ¡kovei priteisti didesnę turto dalį.

Å is teismo argumentas nesÄ Å¾iningas, nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis iÅ¡tirtoms aplinkybėms. Todėl priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas juo rėmėsi nepagrįstai.

22. Atsiliepimu į atsakovės J. R. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R. R. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė iÅ¡kraipo faktines bylos aplinkybes - sÅ«nus D. nesirÅ«pino tėvu tik po pastarųjų įvykių, kai pradinis atsakovas K. R. smarkiai sumušė ieÅ¡kovę, dėl ko buvo nuteistas. Tiek ieÅ¡kovė, tiek D. R. bendravo ir rÅ«pinosi tėvu, kadangi kitaip bÅ«ti tiesiog objektyviai negalėjo visiems trims gyvenant ginčo bute. IeÅ¡kovė byloje siÅ«lė sudaryti taikos sutartį ir bylÄ nutraukti tuo atveju, jei tiek atsakovė, tiek K.

R. sutiktų atsisakyti bet kokių teisių į ginčo butÄ jų sÅ«naus D. R. naudai. IeÅ¡kovė ir atsakovas K. R. kiekvienas asmeniÅ¡kai tvarkėsi ir disponavo jiems priklausančiomis lėšomis, esančiomis bankų sÄ skaitose, ieÅ¡kovė gavo nuolatines pajamas, darbo užmokestį, iÅ¡ kurių ir iÅ¡laikė ginčo butÄ . IeÅ¡kovė neneigia, kad nedidele dalimi prie to prisidėjo ir K. R., tačiau jo prisidėjimas buvo visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kÄ nustatė ir pirmosios instancijos teismas sprendime.

23. UAB „General Financing“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos bendrovės teisės ir pareigoms. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

25. Byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo (CK 3.116 str).

26. Byloje nustatyta, kad R. R. ir K. R. susituokė(duomenys neskelbtini)., jų santuoka nutraukta 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo sprendimui. Ginčo butas, esantis(duomenys neskelbtini) nupirktas 1992 m. rugsėjo 2 d., t.y. santuokos metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.88 str. 2 d. nustatytÄ prezumpcijÄ , kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

27. A. R. R. (toliau – ir ieÅ¡kovė) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ neigė nurodydama, kad notarinių veiksmų registre yra įregistruota 1992 m. rugsėjo 2 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nėra įregistruoto sutuoktinių susitarimo pirkti butÄ bendrÄ ja nuosavybe, kad už perkamÄ butÄ sumokėjo tik ieÅ¡kovė savo investiciniais čekiais ir mamos dovanotomis lėšomis ir kad ieÅ¡kovė sistemingai rÅ«pinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo, mokėjo susijusius mokesčius, pirko baldus.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, kad butas buvo nupirktas vien tik ieškovės asmenine nuosavybe.

29. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs 1992 m. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio redakcijÄ , teisingai konstatavo, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininku). Toks susitarimas turėjo bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta.

Teismas teisingai sprendė, kad bet kokiu statusu privatizuojant butÄ turėjo bÅ«ti sudarytas vienoks ar kitoks susitarimas - arba butas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teise arba asmeninės nuosavybės teise. Nors susitarimas turėjo bÅ«ti tvirtinamas notarine tvarka, tačiau nebuvo bÅ«tina susitarimÄ tvirtinti tuo pačiu metu, kaip ir buto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl apeliantės (ieÅ¡kovės) nurodomas Vilniaus miesto antrosios notarinės kontoros 1992 m. notarinių veiksmų registras, kuriame registruotas R.

R. 1992 m. rugsėjo 2 d. notarinis veiksmas Nr. 8902 (pati pirkimo pardavimo sutartis, t.1, b.l.65), nėra pakankamas įrodymas, koks būtent susitarimas buvo sudarytas dėl buto pirkimo. Sutiktina, kad tokiu atveju, kai susitarimas nepateiktas, tačiau buto pirkimo sutartis patvirtinta, laikytina, kad butas buvo nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitaip tariant CK 3.88 str. 2 d. prezumpcija iš esmės lieka nepaneigta.

30. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nepaneigia ir ta aplinkybė, kad perkamo buto kainos dalis buvo sumokėta ieÅ¡kovės mamos M. B. investiciniais čekiais (10958 rub.) (t.1, b.l. 64, 67). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė buto privatizavimo aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad investiciniai čekiai buvo pervesti pirmiausia į pačios ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , o paskui - už perkamÄ butÄ . Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (LAT nutartis civilinė byla 3K-3-128/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pateiktų įrodymų vertinimu ir sutinka su kitos apeliantės (atsakovės) J. R. argumentais, kad šalys 29 metus gyveno santuokoje, savo pajamas ir išlaidas tvarkė bendrai, ir nėra įrodymų, kad šalių uždirbti pinigai buvo kokia nors sutartimi pasidalinti. Pažymėtina, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, pensijos, pašalpos ir pan. yra priskiriamos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

31. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinosi ginčo butu, ženkliau prisidėjo prie jo iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, pirko baldus, net negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodančios nuosavybės teisės į butÄ rūšį, nes visi tokie faktai, net jeigu ir buvo, tai niekaip nekeičia ir negali keisti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rÅ«Å¡ies, nes gali parodyti tik aplinkybes, vykusias po buto pirkimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CK 3.123 str. suteikta diskrecijos teise nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo įvertindamas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė labiau rÅ«pinosi buto remontu, apstatymu, mokesčių mokėjimu ir pan. Kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka.

32. Spręsdamas, ar dalinti butÄ natÅ«ra, ar priteisti vienai iÅ¡ Å¡alių piniginę kompensacijÄ , teismas svarbiu kriterijumi laikė faktÄ , kad sutuoktinis K. R. mirė 2018 m. rugsėjo 8 d., jo paveldėtoja yra motina J. R., kuriai gyvenamoji vieta Å¡iuo metu nėra reikalinga. Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡i aplinkybė yra svarbi nustatant bendro turto padalinimo bÅ«dÄ .

33. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį režimÄ , turto padalinimÄ , nukrypimÄ nuo turto lygių dalių principo (CK 3.88 str., 3.117 str., 3.123 str.), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 str.), tinkamai taikė teismų praktikÄ , todėl priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami.

34. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas. IÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, nes abiejų Å¡alių apeliaciniai skundai atmetami (CPK 93 str.). Valstybės turėtos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ (10 Eur) priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ Å¡alių (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ atsakovės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 5 Eur (penkis eurus) iÅ¡ kiekvienos iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Šimonis Egidijus Tamašauskas