a2ddd86c-2173-441d-8b52-ecd934722ddb · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-230-574/2018 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00051-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.15; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. birželio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutarties, kuria M.

P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 500 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, atmestas, panaikinimo.              Teismas n u s t a t ė :

  M. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. sausio 10 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, 2017 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. be jokios aiÅ¡kios priežasties, tyčia, prieÅ¡pastatydamas save prieÅ¡ kitus, demonstruodamas nepagarbÄ kitiems aikÅ¡telėje buvusiems aplinkiniams, susukęs vairÄ , spaudė akseleratoriaus pedalÄ , užtraukė rankinį stovėjimo stabdį ir taip užblokuodamas galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį staigiai slysti Å¡onu.

Å iais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4 p. ir 9 p. reikalavimus.Nesutikdamas su minėtu tyrėjo nutarimu M. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mai 2018 m. kovo 27 d. nutartimi M. P. skundÄ atmetė.Apeliaciniu skundu M. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutartį bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nesant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ perkvalifikuoti administracinį nusižengimÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti nuobaudÄ Å¡io straipsnio sankcijos ribose.Nurodo, kad tiek priimant nutarimÄ , tiek skundžiamÄ teismo nutartį, nebuvo paisoma įstatyme įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir teisingo proceso principų bei teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009, Nr. N575-6511/2010;

Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-3-976/2015, Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Teismui priimant nutartį buvo remtasi tik jį kaltinančiais įrodymais, nesudarant jam galimybės gintis dėl inkriminuoto nusižengimo. Administracinio nusižengimo protokolas jam buvo suraÅ¡ytas tik atvykus kitam policijos ekipažui, protokolas buvo raÅ¡omas ilgai, jis buvo sulaikytas apie valandÄ laiko, protokolÄ jam įteikė ne jį sulaikę pareigÅ«nai, tačiau kito ekipažo policijos pareigÅ«nas.

Nei vienas iÅ¡ jį sulaikiusių pareigÅ«nų neminėjo, kad jis bus nubaustas už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tai sužinojo tik gavęs protokolÄ , mano, kad kitas pareigÅ«nas padarė jiems įtakÄ . Jo gynėja teismo posėdyje prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „L. e.g.“ – pilnÄ automobilių stovėjimo filmavimo medžiagÄ , kurioje matytųsi kiek laiko buvo fiksuojamas pažeidimas ir, kad į įvykio vietÄ buvo atvykęs antras policijos ekipažas, taip pat ar jį sulaikę pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ .

Nei vienas pareigÅ«nas nebuvo nuėjęs iki tos automobilių aikÅ¡telės dalies, kurioje slydo automobilis ir kur turėjo matytis automobilio slydimo žymės. PareigÅ«nas G. K. teisme teigė, kad po automobilio manevravimo ant sniego liko automobilio stabdymo žymės, jie jas matė, tačiau jų nefotografavo, nefiksavo, nes pamirÅ¡o. Kitas pareigÅ«nas P. G. nurodė, kad jis pildė administracinio nusižengimo protokolÄ , o jo kolega apžiÅ«rėjo aikÅ¡telę, slydimo žymes gal ir fotografavo, gerai nepamena.

Tuo tarpu užduodant klausimus teisme abu liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad tokiais atvejais yra raÅ¡omas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir fiksuojamos fotonuotraukos. Taigi iÅ¡lieka pagrįstos abejonės dėl to, ar abu pareigÅ«nai ar bent vienas iÅ¡ jų iÅ¡ tiesų bent įsitikino, kad įvykio vietoje buvo automobilio stabdymo ar slydimo žymės. Nesant byloje įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir fotonuotraukų, teismas turėjo papildomai iÅ¡sireikalauti minėtus duomenis.  Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užfiksavus galimai padarytÄ teisės pažeidimÄ , policijos pareigÅ«nai privalo imtis visų priemonių, jog bÅ«tų užfiksuoti visi reikÅ¡mingi galimai padaryto nusižengimo duomenys.

Rankinio stovėjimo stabdžio panaudojimÄ gali patvirtinti automobilio slydimo žymės, tokių duomenų sÄ moningas neužfiksavimas įvykio vietoje ir tokių duomenų nebuvimas byloje, teismo turėjo bÅ«ti vertinama jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nenustatyti ir neapklausti įvykio vietoje buvę ar įvykį matę asmenys. Jis pareigÅ«nui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimÄ , pateikė UAB „A.“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ , kurie patvirtino aplinkybę, kad iÅ¡ karto po įvykio, kitÄ dienÄ jis kreipėsi į automobilių servisÄ dėl automobilio stabdžių sistemos gedimo ir kad buvo atliktas galinių stabdžių suporto remontas ir pakeistos galinių stabdžių kaladėlės. PareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad automobilis slydo dėl automobilio stabdžių sistemos gedimo, taip pat dėl oro ir kelių sÄ lygų, tačiau nei į vienÄ iÅ¡ minėtų aplinkybių pareigÅ«nas neatsižvelgė.

PareigÅ«nas galėjo kreiptis į specialistÄ dėl iÅ¡vados gavimo, kuria bÅ«tų atsakyta į techninio pobÅ«džio klausimus. Teismas, neturėdamas techninio pobÅ«džio informacijos apie tai, kaip veikia galinių stabdžių suporto sistema ir kokiÄ Ä¯takÄ ji turi automobilio stabdymui ant slidžios kelio dangos, visapusiÅ¡kai neįvertino įvykio aplinkybių. Jo atstovė teisme liudytoju prašė apklausti UAB „A.“ darbuotojÄ D. E., kuris atliko automobilio stabdžių sistemos remonto darbus, kuris teismui galėjo techniÅ¡kai paaiÅ¡kinti stabdžių suporto veikimo principus ir priežastis, kodėl automobilis galėjo slysti dėl galinių stabdžių suporto gedimo ant slidžios kelio dangos.

Minėtas gedimas turėjo tiesioginę įtakÄ automobilio slydimui Å¡onu. Tačiau teismas atmetė jo atstovės praÅ¡ymÄ apklausti liudytoju UAB „A.“ darbuotojÄ D. E.. Automobiliui pradėjus slysti Å¡onu bandžiau jį suvaldyti taip, kaip jam tuo metu atrodė geriausia pagal jo vairavimo įgÅ«džius. Teismas nevertino byloje pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos, kuri patvirtina, kad visÄ dienÄ oro temperatÅ«ra buvo minusinė ir nuo 14.00 val. iki 19.00 val. nepertraukiamai buvo kritulių (snigo).

Abu liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad įvykio dienÄ iÅ¡ teisų snigo ir temperatÅ«ra buvo minusinė, keliai buvo nevalyti ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo provėžuota, nevalyta nuo sniego. Taigi iÅ¡lieka pagrįstos abejonės dėl to, ar esant visumai aplinkybių kaip slidi, provėžuota kelio danga ir automobilio galinių stabdžių suporto gedimas galėjo įtakoti tai, kad įvykio metu automobilį „sumėtė“ ir jis slydo Å¡onu bandant jį suvaldyti.   Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimui.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkami nustatė administracinio nusižengimo požymius ir nepagrįstai konstatavo jo veiksmuose buvus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.   Nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog jis administracinį nusižengimÄ padarė turėdamas chuliganiÅ¡kas paskatas ir kad veikė tiesiogine tyčia, taigi neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė. Byloje esantys duomenys, nepatvirtina aplinkybės, kad jis aktyviais veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir parodė aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ .

Jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad jis turėjo tikslÄ prieÅ¡ kÄ nors pasirodyti ar save pademonstruoti aplinkiniams. Toje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jis pats statosi savo automobilį, nes ji yra Å¡alia jo darbovietės, žino, kad aikÅ¡telė yra filmuojama, todėl nelogiÅ¡ka, kad jis elgtųsi chuliganiÅ¡kai, žinodamas, kad tai gali įvertinti ir jo darbovietė. Per visÄ savo vairavimo staÅ¾Ä jis nėra padaręs jokio panaÅ¡aus nusižengimo. Tai, kad jo vairuojamÄ automobilį „užmetė“ jis paaiÅ¡kino ir įvykio metu jį sulaikiusiems pareigÅ«nams.

Jeigu bÅ«tų tyčia norėjęs kÄ nors demonstruoti aplinkiniams su automobiliu, tokiu atveju nebÅ«tų iÅ¡ karto važiavęs į pagrindinį keliÄ , o bÅ«tų toliau tai daręs uždaroje aikÅ¡telėje ir ne vienÄ kartÄ bÅ«tų atlikęs tokius veiksmus. Vien pareigÅ«nų prielaidomis pagrįstas vertinimas, kad automobilis galėjo slysti tik panaudojus rankinį stabdį, nesudaro pagrindo jo atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.  Teismas konstatavo, kad jis pažeidė KET 4 punkto ir 9 punkto reikalavimus.

Jis to iÅ¡ esmės neginčija, tačiau mano, kad jo vairavimas galėjo bÅ«ti vertinamas tik kaip neatsargus , kadangi, kaip vairuotojas, jis neįvertino oro sÄ lygų bei savo galimybių suvaldyti automobilį.  Įvertinus automobilių stovėjimo aikÅ¡telės filmuotÄ medžiagÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl jo automobilio vairavimo buvo galėjusi kilti kokia nors grėsmė saugumui, kadangi automobilio slydimo plote nebuvo nei kitų automobilių, nei apÅ¡vietimo stulpų, medžių ir pan., nebuvo ir jokių aplinkinių žmonių.

Remiantis teismų praktika galima teigti, kad pavojaus sukėlimas paprastai konstatuojamas tuomet, kai vairuojama iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ten, kur yra pakankamai intensyvus eismas, pagrindiniame kelyje, ar ten, kur yra pėsčiųjų, gyvenamosiose zonose ir pan., taip pat, kai yra daugkartinio pobÅ«džio tyčiniai veiksmai, pavyzdžiui automobilis „iÅ¡bandomas“ ant kelio dangos, su automobiliu pieÅ¡iamos „saulės“ arba daromi Å¡onaslydžiai, be tikslo sukami ratai ir pan. be to, atsižvelgiama į paros metÄ , į oro ir kelio sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-3072/2010, Nr. N261-7932/2010, Nr. N575-4414/2009, Nr. N261-2790/2009 ir kt.).

Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės filmavimo medžiaga patvirtina, kad jokių žmonių Å¡alia atliekant tuos veiksmus nebuvo, automobilio slydimo plote nebuvo ir kitų automobilių ar kito turto, kuriam galimai galėjo bÅ«ti sukeltas koks nors realus pavojus. Nesant neginčijamai nustatyto administracinio nusižengimo sudėties dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo jo veiksmuose, teismas, turėjo arba apskritai nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , arba pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.Atsižvelgiant į tai, kad jo administracinė atsakomybė kilo dėl to, kad jis pažeidė KET 4 ir 9 punktus, kurie numato bendrÄ sias eismo dalyvių pareigas dėl eismo dalyvių atsargumo, dėl to teismui konstatavus, kad jis iÅ¡ teisų padarė minėtus KET pažeidimus, tačiau jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, pirmosios instancijos teismas, turėjo pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį.Teismo buvo praÅ¡oma, skiriant jam nuobaudÄ , atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje pateiktas AB „L. e. g.“ praneÅ¡imas.

Byloje pateikta AB „L. e. g.“ charakteristika, kuri galėjo padėti įvertinto jo asmenybę. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir dėl to, kad jo darbovietė yra pakankamai toli nuo jo gyvenamosios vietos ir praktiÅ¡kai ten nevažiuoja vieÅ¡asis transportas. Be to, kiekvienÄ dienÄ jis turi vykti pasiimti savo dukrÄ iÅ¡ darželio, kuri lanko prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę, kÄ patvirtina byloje pateiktas vaiko gimimo liudijimas ir lopÅ¡elio-darželio pažyma. Bylos nagrinėjimu metu jis paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ skubėjo pasiimti dukrÄ iÅ¡ darželio.

Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas apsunkintų ne tik jo pareigų vykdymÄ Å¡eimoje, tačiau neigiamai paveiktų ir jo darbinę veiklÄ . Kaip matyti visų minėtų aplinkybių, reikÅ¡mingų nuobaudos skyrimui, teismas nevertino. Paliktos galioti administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos ir neproporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas galėjo suÅ¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ â€“ baudÄ ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti M.

P. skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad tyčinis akseleravimas, priverčiant ratus parsisukti, tuo pat metu sukinėjant vairÄ , priverčiant automobilį slysti, tuo sukeliant pavojų aplinkiniams, toks vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganiÅ¡ku. Toks M. P. chuliganiÅ¡kas vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų žmonių saugumui. M. P. chuliganiÅ¡kÄ , pavojų keliantį vairavimÄ patvirtina ne tik vaizdo įraÅ¡ai, bet ir liudytojų policijos pareigÅ«nų P. G. ir G.

K. parodymai. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.    Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .          PareiÅ¡kėjas nurodo, kad byloje nenustatytas nagrinėjamo administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis, t. y. veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais skundo argumentai sutinka ir pripažįsta, kad tiek skundžiama apylinkės teismo nutartimi, tiek institucijos nutarimu chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip veikos padarymo bÅ«das, inkriminuotos nepagrįstai, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumos.           Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi, nenustačius bent vieno jos bÅ«tinojo požymio, asmuo negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. ANK 420 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.           M.

P. nubaustas už tai, kad jis, 2017 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. be jokios aiÅ¡kios priežasties, tyčia, prieÅ¡pastatydamas save prieÅ¡ kitus, demonstruodamas nepagarbÄ kitiems aikÅ¡telėje buvusiems aplinkiniams, susukęs vairÄ , spaudė akseleratoriaus pedalÄ , užtraukė rankinį stovėjimo stabdį ir taip užblokuodamas galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį staigiai slysti Å¡onu.

           ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nagrinėjamoje byloje susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti; taip pat su KET 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimais.            Pagal teismų praktikÄ chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik Å¡ių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ . Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant Å¡oninį automobilio slydimÄ , gali bÅ«ti vienas iÅ¡ chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių, tačiau jis turi bÅ«ti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , leidžiančiÄ spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį.

Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ar žmonių susibÅ«rimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sÄ moningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymÄ bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

 Skundžiamoje teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kodėl teismas objektyvias pažeidimo aplinkybes (vairavimÄ nurodytu bÅ«du, nurodytoje vietoje, nurodytu laiku) laiko įrodytomis, jas grįsdamas byloje esančiais įrodymais. Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčiÄ ir bÅ«tinÄ jį pažeidimo sudėties požymį – motyvÄ (chuliganiÅ¡kas paskatas). IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas chuliganiÅ¡kas paskatas konstatavo nurodęs, kad M.

P., tyčia, prieÅ¡pastatydamas save prieÅ¡ kitus, demonstruodamas nepagarbÄ kitiems aikÅ¡telėje buvusiems aplinkiniams, susukęs vairÄ , spaudė akseleratoriaus pedalÄ , užtraukė rankinį stovėjimo stabdį ir taip užblokuodamas galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slysti Å¡onu, taip pat, kad byloje nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo automobiliai, apÅ¡vietimo stulpai, policijos pareigÅ«nai nurodė, kad buvo ir paÅ¡alinių praeinančių žmonių, todėl toks M.

P. chuliganiÅ¡kas vairavimas galėjo sukelti pavojų žmonių ar eismo saugumui. Tačiau, skundÄ nagrinėjantis, teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro prieÅ¡ingÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatytos ir nepagrįstos chuliganiÅ¡kos paskatos.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiÅ¡kas vairavimas yra iÅ¡skirtas kaip savarankiÅ¡kas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas bÅ«tent dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Konstatuojant chuliganiÅ¡kas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiÅ¡kinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių sprendžiama dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvimo. Å tai chuliganiÅ¡ku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalÄ , dėl to jo vairuojamas automobilis slydo Å¡onu ir įčiuožė į sankryÅ¾Ä , kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiÅ¡kas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posÅ«kio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiÅ¡kai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganiÅ¡ku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių kolonÄ siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame Å¡alia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklÄ , prieÅ¡ pat pamokų pradžiÄ matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant Å¡oninį automobilio slydimÄ , gali bÅ«ti vienas iÅ¡ chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių, tačiau jis turi bÅ«ti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste.                                Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad M. P. savo vairavimu pademonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ , nepagarbÄ kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamÄ reakcijÄ , pasipiktinimÄ .

Administracinio nusižengimo protokole Å¡i aplinkybė taip pat nėra konkretizuota- jame abstrakčiai nurodyta, kad M. P., tyčia, prieÅ¡pastatydamas save prieÅ¡ kitus, demonstruodamas nepagarbÄ kitiems aikÅ¡telėje buvusiems aplinkiniams, kėlė pavojų savo ir kitų žmonių, eismo saugumui, svetimam turtui. Tačiau iÅ¡ įvykio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje žmonių nebuvo, M. P. automobilis tris kartus slydo iÅ¡važiavęs už aikÅ¡telėje stovinčių automobilių.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad M. P. vairuojamam automobiliui iÅ¡važiuojant iÅ¡ stovėjimo vietos aikÅ¡telėje, link aikÅ¡telės ir nuvažiuojančio M. P. automobilio eina vienas praeivis, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis per stovinčius automobilius matė M. P. automobilio slydimÄ ir tai bÅ«tų jį sutrikdę ar jam sukėlę pavojų.              Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvienÄ tokį KET pažeidimÄ galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

            Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos – nenustatytas.          Aptariamu atveju, pažeidėjas, nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje bÅ«tų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimÄ nesilaikant visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančiÄ atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.            Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas turėjo bÅ«ti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, skundžiama apylinkės teismo nutartis ir institucijos nutarimas keistini, M.

P. veikÄ perkvalifikuojant iÅ¡ ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 8 dalį.          Pripažinus, kad apelianto padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, nes yra nebeaktualÅ«s.              Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ veikÄ perkvalifikuoti į kitÄ ANK 417 straipsnio 8 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymÄ klausimas.

Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus ANK numatytuosius, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, M. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, jam skirtina nuobauda - bauda, kurios dydis nustatytinas ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas nutaria:M.

P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018 m. sausio 10 d. nutarimÄ , kuriuo M. P. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutartį, kuria netenkintas M. P. skundas, pakeisti – M. P. padarytÄ administracinį nusižengimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 11 eurų baudÄ .

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.Teisėja                                Jurgita Mačionytė