a2dc5247-e16d-45fe-b37e-c3ca7302f462 · Regionų administracinis teismas

                                                                                                                                                                                            Administracinė byla Nr. I-778-505/2017                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02498-2016-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                                                 51.4;55.1.1                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2017 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui R.

Å ., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. Å . kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5-23).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.

Bausmės atlikimo laikotarpiu periodiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto trÅ«ko apie 1 kv .m. PareiÅ¡kėjui atliekant bausmę nebuvo suteiktas poilsio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių džiovykla. Gyvenamųjų patalpų plotÄ mažino ir neteisėtai įrengti pertekliniai baldai – metaliniai gultai. PareiÅ¡kėjas teigė, kad trÅ«ko sanitarinių mazgų ir jų inventoriaus, buvo nuolatos kandžiojamas blakių. Paminėjo, kad Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose yras asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad atsakovas jam suteikė pasenusiÄ ir netvarkingÄ metalinį dvivietį gultÄ , todėl jis negalėjo ramiai miegoti, kamuodavo nuovargis, jautė sÄ narių, kaklo ir nugaros skausmus. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė orumo pažeminimu, pavoju gyvybei, psichologiniu sukrėtimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, dideliais nepatogumais, psichologiniu iÅ¡sekimu, atsiradusiomis fobijomis. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 80-86) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pažymėjo, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nurodė, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ .

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.              MaistÄ nuteistieji gali laikyti ir bÅ«rių virtuvėlėse esančiuose Å¡aldytuvuose ir spintelėse, taip pat gaminti maistÄ .

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos laikyti maistÄ ne gyvenamojoje patalpoje, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę maitintis įstaigos valgykloje tris kartus per dienÄ . Pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo, nuteistiesiems sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius yra užtikrintos. Pataisos namuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du – per langus ir ventiliacines angas.Gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio.

Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.              PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę į pataisos namuose Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl emocinių iÅ¡gyvenimų, susijusių su gyvenamosios vietos problematika, nesikreipė.Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 74 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjo, atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 77 str. 3 d.).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2009 m. vasario 4 d. (b. l. 88). PareiÅ¡kėjas į PN 2-Ä jį sektorių atvyko 2012 m. birželio 6 d. (b. l. 89).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2016 m. spalio 10 d. pažymoje Nr. 62-4623 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b. l. 91).PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. buvo paskirtas gyventi į 9 bÅ«rį 3 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 32,34 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. birželio 12 d. buvo paskirtas gyventi į 9 bÅ«rį 4 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 66,25 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,15 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 9 bÅ«rį 3 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 32,34 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 3 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,26 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo paskirtas gyventi į 5 bÅ«rį 1 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 52,24 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,26 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. buvo paskirtas gyventi į 16 bÅ«rį 6 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 51,76 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo paskirtas gyventi į 10 bÅ«rį 1 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 64,37 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,21 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamojo ploto trÅ«ko ir kamerų tipo patalpų kamerose. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui 2014 m. gruodžio 17 d. paskirta nuobauda 15 parų, kuriÄ jis atliko kameroje Nr. 7, jos plotas 14,31 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,57 kv. m (b. l. 81, 96).PareiÅ¡kėjui 2015 m. sausio 2 d. paskirta nuobauda 15 parų, kuriÄ jis atliko kameroje Nr. 1, jos plotas 6,58 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m (b. l. 81, 97).PareiÅ¡kėjui 2015 m. spalio 19 d. paskirta nuobauda 7 paroms, kuriÄ jis atliko kameroje Nr. 3, jos plotas 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,69 kv. m (b. l. 82, 98).PareiÅ¡kėjui 2016 m. kovo 10 d. paskirta nuobauda 10 parų, kuriÄ jis atliko kameroje Nr. 3, jos plotas 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,69 kv. m (b. l. 82).Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerų tipo patalpų kameroje Nr.

7) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,03 kv. m ir laikotarpiu 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. sausio 16 d. (pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpų kameroje Nr.

1) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,31 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, t. y. pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 56 str.).Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (b. l. 102-113). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bendrabučio tipo patalpose neįrengta drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys, patalpos maisto produktams laikyti, per maža virtuvėlės patalpa, trÅ«ko prausyklų, tualetų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.9 p.). IÅ¡ į bylÄ pateiktos atsakovo 2016 m. spalio 21 d. pažymos Nr. 77-2731 „Apie nuteistojo R. Å . laikymo sÄ lygas“ matyti, kad PravieniÅ¡kių PN siekdama užtikrinti vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ , visų 2 sektoriaus bÅ«rių poilsio kambariuose įrengė gyvenamÄ sias patalpas (b. l. 135), atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra įrengta drabužių džiovykla, todėl Å¡ie pažeidimai pripažintini nustatytais.

Pagal Taisyklių 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui; 5.10. p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui; 5.11. p.). PareiÅ¡kėjas pripažino, kad asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti kiekvieno bÅ«rio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti, todėl minėtos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, tačiau nei Å¡is, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių ar virtuvėlių patalpų plotų. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos skundo aplinkybės dėl per mažai maisto laikymui skirtos vietos virtuvėlėse laikytinos nepagrįstomis.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad klozetų, pisuarų ir praustuvių skaičius (b. l. 135-136), atsižvelgiant į nuteistųjų miegamųjų vietų skaičių, nevisiÅ¡kai atitiko Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normų reikalavimus. Tačiau pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl laisvalaikio kambarių, vietos maistui laikyti, virtuvėlių plotų trÅ«kumo bei prausyklos, duÅ¡o ir tualetų patalpų nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 06 19 iki 2016 01 28) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sÄ lygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o Å¡ių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - Higienos norma), tačiau šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl pareiškėjo nurodytu laikotarpiu taikytini Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos“ patvirtinimo“ patvirtinti reikalavimai.             Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovas nepateikė įrodymų, ar bÅ«ryje, kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, buvo įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl Å¡is atsakovo pažeidimas pripažintinas nustatytu. NežiÅ«rint į tai, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t. y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bendrosios sÄ lygos - t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t.t.. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje bei laisvalaikio kambaryje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas (laisvalaikio kambario neįrengimas), kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais (blakėmis) gyvenamosiose patalpose, t. y. su Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 60 punkto bei su Higienos normos HN 134:2015 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punkto, nustatančių, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimais.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN yra sudariusi su UždarÄ ja akcine bendrove „Dezinfa“ Paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b. l. 127-130), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Be to, į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl blakių įkandimų bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ar pataisos įstaigos administracijÄ .

Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sÄ lygomis dėl parazitų (blakių) buvimo.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN pastatų konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus sveikatai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte buvo nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Byloje nėra duomenų, kad įstaigoje būtų vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, informacijos apie tai, kada buvo remontuoti įstaigos pastatų stogai, nėra. Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. 36-1248(7) (b. l. 143-145) konstatuojama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose (2 būrys, 2 brigada) ir bendro naudojimo patalpose remonto drabai nevykdomi, nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje galėtų būti asbesto.

Aplinkoje nėra Å¡iferio nuolaužų. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo bÅ«ti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skundėsi ir tuo, kad lovos buvo dviaukÅ¡tės, netinkamos naudoti, pasenę ir netvarkingos, tačiau nepateikia Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų gultai bÅ«tų vieno ar dviejų aukÅ¡tų.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia orumo pažeminimu, pavoju gyvybei, psichologiniu sukrėtimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, dideliais nepatogumais, psichologiniu iÅ¡sekimu, atsiradusiomis fobijomis.

PravieniÅ¡kių PN psichologinės tarnybos 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 73(2)-8 (b. l. 146) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos darbuotojus dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų pataisos namuose (dėl gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir higienos normų) nesikreipė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mÄ stÄ , į tai, kad 30 parų pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ (teko 0,03 kv. m ir 0,31 kv. m mažiau nei numatyta teisės aktuose), taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 150 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 56 str.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) ), 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                                        Daina Kukalienė