a2dbf2b9-588a-48ef-9ac7-b8db9932816f · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-312/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43225-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.1.14; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

B. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, laiduotojai A. R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos A.

R. B. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 metams 2 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 1 metus 9 mėnesius vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 15 d.; A. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2022 m. lapkričio 13 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Kirtimų g. ir Granito g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog A. B. yra neteistas, pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, davė parodymus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, taip pat įvertinęs A. B. apibūdinančius duomenis, t. y. kad jis yra vyresnio amžiaus, dirbantis, byloje nėra duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes, taip pat tai, kad jis per paskutinius 5 metus kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, nebaustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi atleisti A.

B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ A. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis Å¡ia teise 1 metų 9 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog transporto priemonė „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso A. B., sprendė, kad automobilį tikslinga konfiskuoti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti šį automobilį ir vietoje baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo praÅ¡o pritaikyti BK 72 straipsnio 5 dalį bei iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertės tam tikrÄ dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ arba paskirti kitÄ BK 67 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, praÅ¡oma atsižvelgti į sunkiÄ Å¡eimos ir artimųjų padėtį bei paskirti tokiÄ baudžiamojo poveikio priemonę A.

B., o ne jo artimiesiems, turintiems negalių. Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma įpareigoti automobilių saugojimo aikÅ¡telės, kurioje buvo ir Å¡iuo metu saugomas automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Minsko pl. 21, savininkus grÄ Å¾inti sumokėtus 723,46 Eur, kadangi jie buvo iÅ¡reikalauti neteisėtai, be teismo sprendimo, sukeliant lÅ«kesčius, kad automobilis bus grÄ Å¾intas. 2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad A. B. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, kadangi vairavo automobilį ilgÄ atstumÄ nuo Varėnos rajono iki Vilniaus, kai įprastai užmiesčio keliuose savaitgalį eismas yra gana intensyvus.

Apeliantų teigimu, tokie teismo teiginiai nepagrįsti. Skunde pateiktas Lietuvos juodųjų dėmių žemėlapis, kuriame matosi, kad Varėna-Vilnius (nuo Valkininkų, kur važiavo A. B.) kelyje nėra pažymėtų juodųjų dėmių, todėl, kaip teigiama skunde, Å¡is kelias nėra pavojingas ir labai apkrautas, netgi savaitgalio metu, eismas jame nėra intensyvus, ypač ne vasarÄ ar rudenį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog rizika sukelti autoįvykį nebuvo tokia didelė, kaip yra pateikiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Pabrėžiama, jog A. B. vairavimo stažas yra apie 30 metų ir per šį laikotarpį jis nesukėlė nei vieno autoįvykio. Dėl administracinių pažeidimų, kurie nurodyti skundžiamame nuosprendyje, paaiÅ¡kinama, kad tai yra vienas ir tas pats pažeidimas, užfiksuotas kelis kartus, ir jis padarytas ne piktybiÅ¡kai, o per aplaidumÄ , t. y. dėl to, kad nebuvo pratęstas automobilio draudimas, dėl to kaltę dalinai prisiėmė ir draudimo kompanija, neinformavusi, kad draudimo terminas baigėsi. 2.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino A. B. Å¡eimyninės situacijos ir nusprendė, kad garbaus amžiaus A. B. artimųjų giminaičių priežiÅ«rÄ gali padėti atlikti atitinkamos savivaldybės socialiniai darbuotojai. Apeliantų nuomone, Å¡is pirmosios instancijos teismo pasiÅ«lymas yra daugiau teorinis, kadangi apelianto teigimu, tokių darbuotojų Lietuvoje trÅ«ksta. Taip pat skunde nurodoma, jog remiantis statistikos departamento duomenimis, rÅ«pinimasis A. B. garbingo amžiaus giminaičiais valstybei per metus kainuotų 4 875 Eur, važiavimas vieÅ¡uoju transportu kainuotų dar mažiausiai 2000 Eur.

Apeliantai pabrėžia, kad konfiskuoto automobilio vertė yra 6270 Eur, todėl, jų manymu, valstybei ir visuomenei tai yra žymiai didesnė finansinė naÅ¡ta nei gaunama nauda. 2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantams moraliÅ¡kai nepriimtina, kad jų pareigÄ rÅ«pintis artimais garbaus amžiaus žmonėmis perimtų socialinės tarnybos, jie visada jais rÅ«pinosi ir rÅ«pinsis, todėl praÅ¡o neatimti Å¡ios galimybės ir nekonfiskuoti automobilio, kuris yra bÅ«tina priemonė prižiÅ«rint senolius. 2.4.

Apeliantų teigimu, teismų praktika rodo, kad sprendimui nekonfiskuoti automobilio nusikalstamÄ veiklÄ padariusiam asmeniui užtenka fakto, kad asmuo negalės vežioti senyvos motinos pas gydytojus, netgi neatsižvelgiant į tai, kad jam sustabdyta teisė vairuoti automobilį ir jis iÅ¡ principo vis tiek negalės jo vairuoti. Apeliantai atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , ir nurodo, jog Å¡is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus vertinti skirtingai. 2.5.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog įsigyti kitÄ automobilį Å¡eimai yra labai didelė finansinė naÅ¡ta. Didesnis automobilis buvo įsigytas ne siekiant prabangos, o tai sÄ lygojo bÅ«tinybė, kadangi kaimas, kuriame gyvena A. B. tėvas, pasiekiamas tik miÅ¡ko keliu, kuris sunkiai pravažiuojamas. Apeliantų teigimu, mažesnis ir pigesnis automobilis tais keliais nepravažiuotų, o analogiÅ¡kÄ konfiskuotam automobilį įsigyti jie neturi finansinių galimybių. 2.6. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog neskyrus A.

B. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ . Apelianto teigimu, baudžiamasis procesas ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti automobilį, jau sukėlė reikÅ¡mingų pasekmių (pablogėjo sveikata, sutriko miegas, pradėjo vartoti vaistus nuo Å¡irdies veiklos sutrikimo ir kraujo spaudimo, kurių anksčiau nevartojo), todėl jam jau susiformavo labai teisingas suvokimas apie baudžiamumÄ .

Skunde akcentuojama, jog BK 67 straipsnyje numatytos ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali bÅ«ti pritaikytos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, pavyzdžiui, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nemokami darbai. Taip pat skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje buvo patvirtinta, kad esant atitinkamoms aplinkybėms, sprendimas konfiskuoti 10 procentų automobilio vertės iÅ¡ esmės yra proporcingas, turto vertės konfiskavimo visa apimtimi taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. (kasacinė nutartis Nr. 2K-250-976/2020).

Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, jog grÄ Å¾inus automobilį, jį vairuotų iÅ¡skirtinai tik A. B., kadangi A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti automobilį. Apelianto nuomone, A. B. artimieji neprisidėjo prie padarytos nusikalstamos veikos ir neturi atsakyti už tai, todėl negali patirti neigiamų padarinių, trukdančių oriai gyventi. 2.7. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, jog lÅ«kesčius, kad automobilis bus grÄ Å¾intas, sukėlė tai, kad automobilio saugojimo aikÅ¡telės darbuotojai pareikalavo sumokėti už automobilio saugojimÄ (žinant apie tai prokurorui), be ko jie nesutiko grÄ Å¾inti asmeninių automobilyje buvusių daiktų, nors buvo raÅ¡tiÅ¡kas prokuroro nurodymas grÄ Å¾inti asmeninius daiktus, buvusius automobilyje.

Apeliantai nurodo, jog už automobilio saugojimÄ jie 2023 m. sausio 10 d. sumokėjo 723,46 Eur, tikintis, kad automobilis bus grÄ Å¾intas. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 punkto nuostata, pažymi, kad automobilio saugojimo aikÅ¡telėje iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokamos automobilį pasiimant savininkui ar valdytojui iÅ¡ automobilių saugojimo aikÅ¡telės. Priėmus sprendimÄ konfiskuoti automobilį, automobilio savininku tampa Valstybės įgaliota institucija (Valstybinė mokesčių inspekcija), kuriai perduodamas konfiskuotas automobilis, todėl Å¡iuo atveju iÅ¡laidas turėtų apmokėti Å¡i institucija.

Pasak apelianto, teisiniuose norminiuose aktuose nenurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo teisiamas asmuo be teismo sprendimo turi mokėti už automobilio saugojimÄ aikÅ¡telėje. Tokiu bÅ«du, automobilių saugojimo aikÅ¡telės savininkai, žinant prokurorui, pažeidė teisės normas ir iÅ¡reikalavo sumokėti mokesčius, taip pat sukurti lÅ«kesčiai, kad automobilis bus grÄ Å¾intas, nes automobilio saugojimo iÅ¡laidos atlyginamos iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės. Skunde pabrėžiama, jog teisiamojo posėdžio metu dėl mokėjimo už automobilio saugojimÄ aikÅ¡telėje prokuroras neriÅ¡liai ir nesuprantamai paaiÅ¡kino, kodėl reikėjo sumokėti už automobilio saugojimÄ aikÅ¡telėje nesulaukus galutinio teismo sprendimo.

3. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Gynėjas teismo posėdyje pateikė A. R. B. ir jos motinos B. E. neįgaliojo pažymėjimo kopijas bei medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ S. B. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Honda CR-V“. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Skunde teigiama, jog atsižvelgiant į A. B. Å¡eimos materialinę padėtį bei sunkiÄ giminaičių sveikatÄ , tokia baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai apsunkins jo ir giminaičių gyvenimÄ , todėl, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, praÅ¡oma pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti dalį konfiskuotino automobilio vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

6. Visų pirma, susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad nusikalstamÄ veikÄ A. B. padarė vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is automobilis pagrįstai laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam apeliantui (b. l. 39), todėl, remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, apeliantui priklausantis konfiskuotinas turtas – nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ yra imperatyvus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

7. IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Spręsdami dėl Å¡ios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus.

Pirma, byloje turi bÅ«ti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti Å¡iÄ iÅ¡imtinę nuostatÄ ir konfiskuoti ne patį turtÄ , o iÅ¡ieÅ¡koti jo vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi bÅ«ti įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡koti visÄ konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

8. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ atsakomybę; už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Å ioje byloje, kaip minėta, apelianto A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Honda CR-V“ atitinka pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 3 dalis).

9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. B. gyvena kartu su savo žmona A. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas neįgalumas (b. l. 152). Minėtasis automobilis yra vienintelis šeimos automobilis, dėl to konfiskavus jį, bus apsunkintas ir žmonos kasdienis gyvenimas, kadangi dėl neįgalumo ji sunkiai vaikšto. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. rūpinasi savo žmonos pamote, kuri serga Parkinsono liga ir jai yra nustatytas neįgalumas (b. l. 153) bei vieniša apelianto žmonos teta, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai reikalinga nuolatinė pagalba.

Apelianto teigimu, automobilis reikalingas ir A. B. tėvo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), priežiūrai (b. l. 155). Tėvas gyvena vienas (duomenys neskelbtini), artimiausia parduotuvė ir minimalios medicininės paslaugos yra už 5 kilometrų, Valkininkų geležinkelio stotyje, todėl, kaip teigiama skunde, jis pats dėl sveikatos problemų ten negali nuvykti, todėl jam reikalinga pagalba. Taigi, apelianto šeimai automobilis yra reikalingas minėtų senyvo amžiaus giminaičių slaugai, iš kurių vienas gyvena kaimo vietovėje, kur tenka važiuoti neasfaltuotais keliais, dėl to apelianto šeimai yra reikalingas būtent visureigis automobilis.

Nagrinėjamo klausimo kontekste atsižvelgtina ir į tÄ aplinkybę, kad A. B. gauna minimalias pajamas. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliantų materialinė padėtis iÅ¡ esmės neleidžia įsigyti kito automobilio, kuris bÅ«tų tinkamas važinėti neasfaltuotais keliais pas giminaičius, kuriems reikalinga slauga, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra neproporcinga, todėl yra pagrindas jÄ pakeisti, nustatant konfiskuotinÄ turto dalį, t. y.

Å¡io automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

10. Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi bÅ«ti vertinamas kompleksiÅ¡kai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

Esant Å¡ioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant dalį konfiskuotino turto – automobilio vertės, t. y. 3000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ A. B. nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų. Dėl iÅ¡laidų už automobilio saugojimÄ aikÅ¡telėje 11.

Apeliaciniu skundu praÅ¡oma įpareigoti automobilių saugojimo aikÅ¡telės, kurioje saugomas automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Minsko pl. 21, savininkus grÄ Å¾inti sumokėtus 723,46 Eur už automobilio saugojimÄ . Toks apeliacinio skundo praÅ¡ymas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad priėmus sprendimÄ konfiskuoti automobilį, automobilio savininku tampa valstybės įgaliota institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl Å¡iuo atveju iÅ¡laidas turėtų apmokėti Å¡i institucija.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

12. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ proceso iÅ¡laidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos iÅ¡laidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, iÅ¡leidžiamos daiktams, turintiems reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali bÅ«ti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu.

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kuriÄ vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ , pvz., su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018).

13. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopija patvirtina, kad A. B. 2023 m. sausio 10 d. sumokėjo 723,46 Eur automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugojimo iÅ¡laidų (b. l. 141). Vis tik, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis, už kurio saugojimo iÅ¡laidas apmokėjo apeliantas, buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, Å¡ios iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, kurias sumokėti turi automobilio savininkas.

Nors apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog nusprendus konfiskuoti automobilį, jo savininku tampa valstybė, todėl automobilio saugojimo iÅ¡laidas turi atlyginti valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pažymėtina, kad konfiskuotinas turtas pereina valstybės nuosavybėn įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio saugojimo iÅ¡laidos patirtos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. kuomet automobilio savininkas buvo A. B., Å¡ias iÅ¡laidas pagrįsta laikyti proceso iÅ¡laidomis BPK 103 straipsnio 5 punkto prasme, kurias jis privalo atlyginti, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde nurodytÄ praÅ¡ymÄ dėl sumokėtų automobilio saugojimo iÅ¡laidų – 723,46 Eur grÄ Å¾inimo.

Papildomai pažymėtina, jog tokios teismo iÅ¡vados nepaneigia skunde dėstomi argumentai, jog A. B. už automobilio saugojimo iÅ¡laidas sumokėjo vildamasis, kad automobilis bus grÄ Å¾intas. Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo 14. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 28 d. buvo gauta buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad A.

B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 46,67 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinumÄ paskirti gynėjÄ A. B. numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens, kuriam gynėjas buvo paskirtas, valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal A. B. apeliacinį skundÄ , A. B. paskirtas gynėjas tik palaikė skundÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proceso iÅ¡laidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡ A. B. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A.

B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti ir iÅ¡ A. B. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų). Likusioje dalyje apeliacinio skundo netenkinti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo atlyginti proceso iÅ¡laidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys