a2db7e46-1a2b-4c5f-9395-ba5ca7edbf45 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1896-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00323-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.1;21.6;41;44.2.4.2;99.5; 116.1;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ atstovui bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ įgaliotam asmeniui R.

J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Certa“ atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, atsakovui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ ieÅ¡kinį atsakovams D. B., uždarajai akcinei bendrovei „Certa“ dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė BUAB „Tobula santechnika“ patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 39-42) prašė pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Tobula santechnika“ ir UAB „Certa“ sudarytus sandorius, kuriais UAB „Tobula santechnika“ 2010-2011 metais pardavė UAB „Certa“ santechnikos preikių už 2014 105,56 Lt sumÄ , taikyti restitucijÄ , įpareigojat UAB „Certa“ grÄ Å¾inti nesÄ Å¾ingai įgytas prekes, o UAB „Certa“ sumokėta pinigų suma gali bÅ«ti tvirtinama kaip kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto byloje; priteisti iÅ¡ D.

B. ieškovės naudai 20768 Lt patirtos žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės naudai 22214,99 Lt patirtos žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės naudai 200,64 Lt patirtos žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas tomis aplinkybėmis, jog Kauno apygardos teismo 2011 12 14 nutartimi UAB „Tobula santechnika“ iškelta bankroto byla, teismas konstatavo, jog įmonė yra nemoki. 2013 08 26 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2013 10 25 d.

Bankroto administratoriui tikrinant įmonės sudarytus sandorius, buvo nustatyta, kad UAB „Tobula santechnika“ 2010-2011 metais pardavė UAB „Certa“ santechnikos preikių už 214 105,56 Lt sumÄ . IeÅ¡kovo manymu, prekės buvo parduotos už penelyg maÅ¾Ä kainÄ , nesiekiant UAB „Tobula santechnika“ gauti pelno. Tikėtina, kad, pardavus prekes standartinėmis kainomis, bÅ«tų iÅ¡vengta įmonės nemokumo ar bent sumažintas įmonės įsiskolinimas kreditoriams. IeÅ¡kovo manymu prekės buvo pardavinėjamos mažomis kainomis ir todėl, kad abiejų bendrovių akcininku buvo atsakovas D.

B., kuris nesiekė kad UAB „Tobula santechnika“ gautų pelno. IeÅ¡kovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovas D. B. nepagrįstai iÅ¡simokėjo sau dalį bendrovei suteiktos paskolos, jo suteiktos bendrovei paskolos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo suėjęs, taip bendrovės akcininkas ir jos direktorius pasielgė nesÄ Å¾iningai ir pažeidė kitų bendrovės kreditorių interesus. Bendrovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta vos už pusmečio nuo dalies kredito grÄ Å¾inimo laiko, ieÅ¡kovo manymu, paskolos dalies grÄ Å¾inimas turėjo įtakos įmonės finansinei bÅ«klei, nes sukėlė įmonės nemokumÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo D.

B. 20768 Lt sumÄ .IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog atsakovo D. B. UAB „Tobula santechnika“ vienintelio akcininko sprendimu 2009 01 04 buvo parduotas bendrovei priklausantis automobilis Honda Civic žemiau likutinės jo vertės. Pardavimo metu automobilio vertė pagal buhalterinius dokumentus buvo 29 714,99 Lt, o jis parduotas realiai už 7500 Lt sumÄ . Taigi, pardavimo kaina ir jo vertė žymiai skiriasi, net 4 kartus, todėl tikėtina, kad automobilis parduotas per pigiai, taip padarytas 22 214,99 Lt nuostolis bendrovei.

Be to, ieÅ¡kinyje teigiama, kad Å¡is automobilis parduotas UAB „Tobula santechnika“ akcininko ir direktoriaus D. B. žmonai I. B.. Todėl Å¡is sandoris pažeidžia sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o nurodomų motyvų pagrindu priteisti bankrutuojančiai bendrovei iÅ¡ D. B. 22214,99 Lt sumÄ .IeÅ¡kovas taip pat įrodinėjo, jog 2008 12 31 buvo parduotas bendrovei priklausantis automobilis Volkswagen T4 už 200 Lt sumÄ , nors pagal buhalterinius duomenis jo vertė pardavimo metu buvo 400,64 Lt, tokiu bÅ«du D.

B. padarė bendrovei 200,64 Lt žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti bankrutuojančiai bendrovei iÅ¡ atsakovo D. B..BylÄ nagrinėjant 2014 09 19 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad mažos prekių kainos matosi iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų byloje, taip pat atstovas palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti santechnikos prekių pirkimo pardavimo sandorius negaliojančiais, prašė taikyti restitucijÄ tokiu bÅ«du: grÄ Å¾inti prekes BUAB „Tobula santechnika“, Å¡ių prekių neiÅ¡vardijant teismo sprendime, o atsakovo UAB „Certa“ sumokėta 214 105,56 Lt pinigų suma už prekes galėtų bÅ«ti patvirtintas kaip kreditorinis reikalavimas BUAB „Tobula santechnika“ bankroto byloje.

Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l. 28-32), atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti, jame teigia, kad pirma, ieÅ¡kovas nenurodo, kuriuos sandorius praÅ¡o pripažinti negaliojančiais bei nepateikta minėtų sandorių dokumentų. Antra, ieÅ¡kovas teigia, jog sudaryti sandoriai (parduotos prekės) buvo mažiau nei už savikainÄ . Toks ieÅ¡kovo teiginys yra nepagristas, nes neparemtas jokiais įrodymais ar skaičiavimais. IeÅ¡kovas teigdamas, kad pardavus prekes „standartinėmis“ kainomis, bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti įmonės nemokumo ar bent sumažinti įsiskolinimus kreditoriams, nepateikė Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad jau tuo metu įmonei grėsė nemokumas, taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kovas tuo metu turėjo galimybę parduoti tas pačias prekes kitoms įmonėms didesnėmis kainomis.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad tuo metu pasaulį ir visÄ LietuvÄ buvo iÅ¡tikusi ekonominė krizė, todėl apskritai parduodamų prekių kainos buvo sumažintos visiems klientams. Kita vertus, ieÅ¡kovas nepateikia informacijos kokiomis kainomis tuo pačiu laikotarpiu tokios prekės buvo parduodamos kitiems klientams. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, nėra pagrindo teigti, jog prekės buvo parduotos per žema kaina, o kreditorių interesai pažeisti. Trečia, vien tik UAB „Tobula santechnika“ bankroto pripažinimas tyčiniu, nėra pagrindas naikinti ieÅ¡kovo nurodomus sandorius.

Siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais, bÅ«tina įrodyti ir kitus pagrindus. Pažymi, kad ieÅ¡kovas apskritai nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo reikalauja pripažinti sandorius negaliojančiais. Vienas iÅ¡ sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų yra Actio Pauliana institutas. Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.).

Tarp UAB „Certa“ ir tarp ieÅ¡kovo sudarytais sandoriais nebuvo mažinamas skolininko mokumas, prieÅ¡ingai, Å¡iais sandoriais buvo siekiama atstatyti įmonės mokumÄ ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios Actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 587/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, jog minėti sandoriai pažeidė kreditorių interesus, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti tokio sandorio, jog atsakovas žinojo, jog sudaromi sandoriai pažeis kreditorių interesus.

Pažymi, kad sudaryti sandoriai su UAB „Certa“ nepažeidė kreditorių interesu, prieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡ių sandorių gautų lėšų buvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais. Kita vertus, į bylÄ ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad dabartiniai kreditorių reikalavimai egzistavo tuo metu, kada tarp Å¡alių buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Tokiu atveju, kai Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris sudarytas prieÅ¡ bankroto paskelbimÄ , teismas aiÅ¡kinasi, kurie iÅ¡ bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis; sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovas neįrodo jog sudaryti sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei neįrodo, jog minėti sandoriai turėjo įtakos įmonės turtinei padėčiai. IeÅ¡kovas konstatuoja atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ remiantis tuo, jog praeityje UAB „Certa“ vadovavo ir jo akcininku buvo atsakovas. Atsakovas niekada neneigė, jog įkÅ«rė UAB „Certa“, tačiau kaip ir nurodė Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1046-413/2012, 2012-12-13 posėdžio metu dėl LietuvÄ ir visÄ pasaulį iÅ¡tikusios ekonominės krizės UAB „Tobula santechnika“ susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, ir buvo ieÅ¡koma bÅ«dų, kaip padidinti pelningumÄ , sumažinti įmonės kaÅ¡tus.

Vienas iÅ¡ atsakovo priimtų sprendimų buvo atskirti montavimo ir kitų darbų paslaugų teikimÄ nuo mažmeninės prekybos. UAB „Tobula santechnika“ pasiliko tik mažmeninės prekybos sektorių. UAB „Certa“ akcijos M. L. parduotos 2011-06-28. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nenurodo, kokia dalis prekių buvo parduota atsakovui vadovaujant abiems įmonėms. Pardavus akcijas M. L., po kurio laiko atsakovo ir UAB „Certa“ požiÅ«ris į verslÄ iÅ¡siskyrė ir tarp įmonių neliko jokių sÄ sajų.

Kita vertus, atsakovas tuo metu manė, kad taip gelbėja įmonę ir tuo metu negalvojo, jog įmonė buvo nemoki. Dėl Å¡ios priežasties negalima teigti, kad Å¡ie sandoriai sudaryti tarp nesÄ Å¾iningu asmenų arba, kad atsakovas žinojo jog tokie sandoriai pažeis kreditorių interesus.Dėl beprocentinės paskolos grÄ Å¾inimoIeÅ¡kovas teigia, kad 2011-12-14 nutartimi Kauno apygardos teismas įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , konstatuodamas, kad įmonė tapo nemoki. IeÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2011-10-06 pateikė įmonės vadovas D.

B. (atsakovas), nurodydamas, kad įmonės pardavimai sumažėjo, UAB „Medicinos bankas“ 2011-09-19 nutraukė kreditavimo sutartį ir įmonė tapo nepajėgi atsiskaityt su kreditoriais. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų iÅ¡ viso atsakovas įmonei yra suteikęs 203 368,66 Lt paskolos, iÅ¡ kurios tik 20 768,00 Lt grÄ Å¾inta 2011-08-30. IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovas pasielgė nesÄ Å¾iningai bei pažeidė kitų kreditorių interesus, nes lėšos turėjo bÅ«ti padalintos proporcingai kiekvienam kreditoriui, o ne iÅ¡mokėtos vienam asmeniui.Pirma, nėra aiÅ¡ku kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti minėtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti žalÄ , galima daryti iÅ¡vada, jog atsakovui yra taikomos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).Žala, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, gali pasireikÅ¡ti asmens turto netekimu arba sužalojimu, Å¡io asmens turėtomis iÅ¡laidomis, taip pat negautomis pajamomis (CK 6.249 str. 1 d.).

Todėl nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo padaryta žala, taip pat žalos dydį. Atsakovo nuomone, įmonei pervedus lėšas vienam iš jos kreditorių (atsakovui), įmonės turimų lėšų sumažėjo, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir įmonės kreditorių reikalavimai (skolos). Be to, tuo metu atsakovas buvo didžiausias įmonės kreditorius. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, kad bendra įmonės turtinė padėtis pablogėjo ir įmonei buvo padaryta žalos.

Remiantis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovas neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir pačios žalos atsiradimo fakto, nors tokia pareiga tenka bÅ«tent jam (CPK) 178 str.).LR Ä®BÄ® 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu nepateikė jokiu duomenų kad gražinant atsakovui paskola 2011-08-30 įmonė buvo nemoki.

Pažymi, kad 2011-08-30 įmonė buvo moki. Ä®monės nemokumas atsirado tik 2011-09-19 UAB „Medicinos bankas“ nutraukus kreditavimo sutartį, todėl iki įmonės nemokumo fakto atsakovas neprivalėjo atsiskaityti proporcingai su visais įmonės kreditoriais, taigi neteisėtų veiksmų atsakovas taip pat neatliko.Dėl automobilių pardavimoIeÅ¡kovas savo trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalos. Tiek pirmojo automobilio, tiek antrojo automobilio pardavimo atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad uždarosios akcinės bendrovės pagrindinis tikslas yra siekti pelno, todėl administratorius patikrinęs automobilių buhalteriniuose dokumentuose nurodytÄ likutinę vertę konstatuoja, jog automobiliai buvo parduoti per pigiai.

Atsakovas nesutinka su tokia ieÅ¡kovo pozicija. Nurodo, pirma, ieÅ¡kovas Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia kaip žalos atlyginimÄ . Todėl, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas turėtų įrodyti civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas, kurių pagrindu atsiranda atsakovo pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Remiantis LR CK 6.245 str. 1 d., civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Pažymi, jog atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas teigia jog automobiliai buvo parduoti per pigiai, remdamasis jų nurodytomis likutinėmis vertėmis. Atsakovas pažymi, jog transporto priemonių vertė Å¡ioje civilinėje byloje yra įrodinėjimo dalykas, todėl ieÅ¡kovas teigdamas, jog transporto priemonė buvo perleista mažesne verte, privalo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.), tačiau Å¡iai aplinkybei patvirtinti nepateikia visiÅ¡kai jokių įrodymų apie konkrečios transporto priemonės konkrečiÄ kainÄ tam tikru laikotarpiu.

Transporto priemonės vertė privalo bÅ«ti nustatyta, atsižvelgiant į individualius konkrečios parduodamos transporto priemonės techninius parametrus ir bÅ«klę. Likutinė transporto priemonės vertė yra nustatyta formaliai pritaikius Buhalterinės apskaitos įstatymo normas, neatsižvelgiant į realiÄ transporto priemonės bÅ«klę.Atsakovas pažymi, kad prieÅ¡ sudarant automobilio Honda pardavimo sandorį, minėtas automobilis buvo patekęs į įvykį, t.y. užvažiavęs ant Å¡ulinio dangčio ir stipriai apgadintas.

Å ias aplinkybes patvirtina ir pats ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikdamas UAB „Lirosta“ automobilio atstatomojo remonto sÄ matÄ 24 035 Lt sumai. Taigi, netgi vadovaujantis likutine transporto priemonės verte, transporto priemonė nebuvo parduota pigiau, nes 29 714,99 Lt (vidutinė rinkos vertė) - 24 035,00 Lt (remonto kaÅ¡tai) lygu 5 679,99 Lt, kai tuo tarpu automobilis parduotas už 7 500 Lt. Pažymi, kad nurodyta likutinė rinkos vertė (29 714,99 Lt) yra sveikos transporto priemonės (t.y. nebuvo įvertintas jos apgadinimas po įvykio).

Patikrinus VÅ Ä® „Emprekis“ duomenų bazėje teikiamus duomenis, matyti, kad tokio tipo sveikas automobilis tokiu pačiu laikotarpiu yra vertinamas 26 899,00 Lt vidutine rinkos verte. Automobilis Volkswagen T4 buvo praktiÅ¡kai nevažiuojamas, kėbulas visiÅ¡kai surÅ«dijęs, važiuoklė sugedus. Kadangi Å¡i transporto priemonė jau neatitiko eksploatacinių reikalavimų, vietoj jos įmonėje buvo nuspręsta įsigyti naujÄ transporto priemonę, kuri ir buvo įsigyta (FIAT DUCATO MAX), minėtas Volkswagen T4 automobilis buvo parduotas už 200 Lt praktiÅ¡kai kaip metalo laužas.Atsakovas pažymi taip pat ir tai, jog turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realÅ«s sandoriai su juo, t. y. rinka, o ne abstraktus Å¡io turto vertinimas.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-44/2012: 2014 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-144/2014). Pažymi, jog sudarytose transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonių kaina yra Å¡alių sutarta, atsižvelgiant į transporto priemonės nuvažiuotÄ atstumÄ , į transporto priemonės techninę bÅ«klę bei kitas transporto priemonės individualias savybes.

Taigi, dėl transporto priemonių sudarytų sandorių žalos atlyginimo ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas, nes: atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų; nepažeidė jokių kreditorių interesų; tarp jo atliekamų veiksmų ir kilusios kreditoriams žalos nėra priežastinio ryÅ¡io; ieÅ¡kovas neįrodė pačios žalos fakto; ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. Taip pat nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ių sandorių sudarymo metu jau buvo įmonės dabartiniai kreditoriai, kurie neva patyrė žalÄ .Be kita ko, atsakovas pažymi, kad visas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas subjektyviu vertinimu ir nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais ar atliktais skaičiavimais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , CPK 178 straipsnio norma reiÅ¡kia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3- 208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v.

UAB ,,GeoTec- Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, jog paskolos dalį jis iÅ¡simokėjo todėl, kad reikėjo grÄ Å¾inti iÅ¡ trečiojo asmens gautÄ paskolÄ , kuri ir buvo suteikta bendrovei. Atsakovė UAB „Certa“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 24-26) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai jos turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, jas padengiant iÅ¡ bankroto administravimo iÅ¡laidų.

Atsiliepime teigiama, jog pirma, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais tarp Å¡alių sudarytus santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sandorius, nenurodė konkrečių sandorių, t.y. jų sudarymo datų, parduotų prekių, jų kainų, atsiskaitymo ir kitų sÄ lygų, taip pat nepateikė tokių sandorių sudarymÄ patvirtinančių dokumentų. Antra, ieÅ¡kovas negali remtis bankroto byloje priimtomis teismų nutartimis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir jomis nustatytomis aplinkybėmis, nes Å¡ios nutartys buvo priimtos tame procese nedalyvaujant atsakovui (CPK 182 str. 2 p.).

Trečia, ieÅ¡kovas taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu praÅ¡o pripažinti negaliojančius su atsakovu sudarytus santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sandorius. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas CK 6.66 str. pagrindu. Tačiau ieÅ¡kovo argumentai, kad 2010-2011 m. už 214 105,56 Lt sumÄ ieÅ¡kovo atsakovui parduotos santechnikos prekės buvo parduotos, beveik už jų įsigijimo kainÄ , yra neįrodyti, o jeigu net ir pasitvirtintų, nebÅ«tų pagrindu pripažinti negaliojančius prekių pirkimo-pardavimo sandorius pagal actio Pauliana.Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Dėl kiekvienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų pasisakome žemiau. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie turimÄ turtÄ ir debitorinius reikalavimus, taip pat įrodymų apie bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimai negali bÅ«ti sudengti iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl ginčijamų sandorių įtakos kreditorių teisėms. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, reikalavimų atsiradimo laikÄ , t.y. kad dabartiniai kreditorių reikalavimai egzistavo tuo metu, kada tarp Å¡alių buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 573/2005 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, reikalinga įvertinti kurie iÅ¡ bankroto byloje patvirtintų kreditorių buvo tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, ar sandorių sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, ieÅ¡kovas nurodydamas, kad pardavus prekes „standartinėmis“ kainomis, bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti įmonės nemokumo ar bent sumažinti įsiskolinimus kreditoriams, nepateikė Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad jau tuo metu įmonei grėsė nemokumas, taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kovas tuo metu turėjo galimybę parduoti tas pačias prekes kitoms įmonėms didesnėmis kainomis, nepateikė įrodymų apie tuometines rinkos sÄ lygas, prekių likvidumÄ ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad ginčijamų prekių pardavimas pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises.

Mano, kad atitinkamo turto pardavimo kainÄ tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realÅ«s sandoriai su juo, t.y. rinka, o ne abstrakčios aplinkybės. Kita vertus, ieÅ¡kinyje nieko nepaaiÅ¡kinama kokį nuostolį patyrė ieÅ¡kovas, jei prekės buvo parduodamos ne žemiau savikainos, t.y. ne mažesnėmis kainomis, nei buvo įsigytos. Dėl ieÅ¡kinio senaties. Nors ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nėra suėjęs, tai savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio patenkinti, nes tokiam ieÅ¡kiniui patenkinti, reikalingas visų be iÅ¡imties aptariamų sÄ lygų buvimas.

Dėl bÅ«tinybės sudaryti ginčijamus sandorius. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, o sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobÅ«džio svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymÄ ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitų sutarčių sÄ lygos, ar skolininkas sandorį sudarė siekdamas sumažinti savo mokumÄ arba iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tuometines rinkos sÄ lygas, prekių likvidumÄ ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad prekybÄ santechnikos prekėmis vykdantis ieÅ¡kovas tokių sandorių turėjo nesudaryti. Dėl skolininko sÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ kildina iÅ¡ to, kad praeityje atsakovui vadovavo ir jo akcininku buvo D. B., tačiau ieÅ¡kovas nenurodo, kokia dalis prekių buvo parduota atsakovui vadovaujant Å¡iam asmeniui, be to, ar D.

B. jau tuo metu buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma apie gresiantį ieÅ¡kovo nemokumÄ , kad galima bÅ«tų Å¡iuos sandorius traktuoti kaip sudarytus tarp nesÄ Å¾iningų asmenų. Dėl trečiųjų asmenų sÄ Å¾iningumo. D. B. pardavus atsakovo akcijas, jis nebeturėjo jokios galimybės įtakoti atsakovo verslo, kuris buvo organizuojamas savarankiÅ¡kai, jam vadovaujant direktoriui M. L., kuris vėliau tapo ir vieninteliu atsakovo akcininku. Jau treji metai kaip atsakovui vadovauja ir jo verslÄ organizuoja niekaip su ieÅ¡kovu nesusijęs M.

L., sÄ Å¾iningai įgijęs atsakovo akcijas iÅ¡ D. B.. Jo dėka pas atsakovÄ susiformavo savarankiÅ¡kas klientų ratas, atsirado atitinkami kreditoriai. Todėl ieÅ¡kovo nemokumo pasekmių taikymas atsakovui bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, neprotingas ir neteisingas dabartinio atsakovo vadovo ir akcininko bei atsakovo kreditorių atžvilgiu. Dėl reikalavimo apimties. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , tačiau toks restitucijos taikymas nėra galimas, nes už visas atsakovui parduotas prekes su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta.

Todėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju galėtų bÅ«ti taikoma tik dviÅ¡alė restitucija, tačiau ji negalėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, nes prekių, dėl kurių kilęs ginčas, pas atsakovÄ natÅ«ra nėra iÅ¡likusių. Tuo tarpu, kaip teigia ieÅ¡kovas, prekių pardavimo kaina nebuvo mažesnė už jų savikainÄ , todėl nesant įrodymų, kad tas pačias prekes galima buvo parduoti kitoms įmonėms už didesnę kainÄ , sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo kokias nors pinigų sumas, taip pat nėra pagrindo.Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje -Nr. 3K-P- 311/2012).

Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė visų actio Pauliana sÄ lygų, ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu turėtų bÅ«ti atmestas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė, prašė priteisti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia buvusio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės akcininko ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovo prievolę atlyginti sudarytais iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nenaudingais įmonei sandoriais bendrovei padarytÄ turtinę žalÄ .Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad sandorių, kuriais įrodinėjamas UAB „Tobula santechnika“ padarytos žalos faktas ir dydis, sudarymo metu bendrovės akcininku (2010 11 13-2011 06 30) ir jos vadovu (2003 03 04-2011 12 28) buvo atsakovas D.

B.. Kauno apygardos teismas 2011 12 14 nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Tobula santechnika“ bankroto bylÄ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Kauno apygardos teismo 2013 08 26 nutartimi UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Nutartis įsiteisėjo 2014 10 25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2420/2013). Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius tarp UAB „Certa“ ir UAB „Tobula santechnika“, restitucijos taikymo Teismas nustatė, UAB „Tobula santechnika“ laikotarpiu nuo 2010 12 07 iki 2011 08 10 pagal 67 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pardavė UAB „Certa“ įvairių santechnikos prekių už 214105,56 Lt sumÄ , o UAB „Certa“ už pirktas prekes sumokėjo UAB „Tobula santechnika“ 214105,56 Lt sumÄ (b.l. 6, abi pusės, 7).

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais nurodomus pirkimo pardavimo sandorius tuo faktiniu pagrindu, jog prekės buvo parduotos per mažomis kainomis, nesiekiant UAB „Tobula santechnika“ gauti pelno, ieškovas manė, kad pardavus prekes standartinėmis kainomis, būtų išvengta įmonės nemokumo ar bent sumažintas įmonės įsiskolinimas kreditoriams.Atsakovas UAB „Certa“ su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovas ne tik kad nenurodė teisinio ieškinio pagrindo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad prekės buvo parduotos per žemomis kainomis, jog prekės galėjo būti parduotos brangiau ir kad sandoriais padaryta žala UAB „Tobula santechnika“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nėra nurodęs teisinio ieÅ¡kinio pagrindo (LR CK Pirmosios knygos II dalies IV skyrius), kuriuo grindžiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais pirkimo pardavimo sandorius ir priteisti sandoriais padarytÄ turtinę žalÄ (b.l. 2, 4), tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir tai, kad ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nesaisto teismo.

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija ,,Baltupiai”, bylos Nr. 3K-3-725/2001, 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Gamra” v.

S. K., bylos Nr. 3K-3-1446/2002 ir kt.) ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Todėl Kauno apygardos teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginÄÄ , pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes savo iniciatyva taiko reikiamÄ teisės normÄ . IÅ¡ byloje nurodomų ieÅ¡kinio faktinių aplinkybių matyti, jog ieÅ¡kovas sandorius siekia panaikinti LR CK 1.82 straipsnyje nurodomu pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančius juridinio asmens tikslui siekti pelno, todėl ieÅ¡kovo manymu jie pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (LR CK 1.95 str.).IeÅ¡kovas, teismo vertinimu, nepagrindė sandorių negaliojimo jo įrodinėjamais pagrindais.

LR CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (CK 2.74, 2.83–2.85 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė kitos sandorio Å¡alies UAB „Certa“ nesÄ Å¾iningumo, o atsakovės „Certa“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai ir iÅ¡dėstyta pozicija teismo posėdžio metu paneigia galimybę spręsti, kad UAB „Certa“, pirkdama ilgÄ laikÄ Ä¯vairias santechnikos prekes 2010-2011 metais iÅ¡ UAB „Tobula santechnika“, atsiskaitydama už prekes sutartas pinigų sumas, buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas ginčo teisiniam santykiui LR CK 1.82 straipsnio nuostatas, vertina, kad Å¡i teisės norma nenumato galimybės, vertinant sandorio teisėtumÄ ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu, taikyti kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , pagal kuriÄ nesÄ Å¾iningumas galėtų bÅ«ti preziumuotinas dėl tos ieÅ¡kovo nurodomos faktinės aplinkybės, jog abiejų sandorius sudariusių bendrovių akcininku kurį laikÄ buvo atsakovas D.

B.. Teismo vertinimu, LR CK 6.66 - 6.67 straipsnių sisteminė analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo nurodoma įstatyminė nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 7 p.) taikytina tik actio Pauliana atveju (CK 6.66 str.). Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 1.82 straipsnio pagrindu.Pagal įstatymo leidėjo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , bylos nagrinėjimo ribas nustato ieÅ¡kovas, suformuluodamas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį įrodinėjo ta aplinkybe, jog sudaryti sandoriai neatitiko juridinio asmens paskirties, jo veikimo tikslų, nes prekės buvo parduodamos per mažomis kainomis, teismas patikrino Å¡ias aplinkybes ir konstatuoja, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodymų, kokios konkrečiai santechnikos prekės 2010-2011 metais buvo UAB „Tobula santechnika“ parduotos pigiau, kiek pigiau, kiek jos realiai kainavo tuo metu rinkoje, už kokiÄ kainÄ jos turėjo bÅ«ti parduotos ir kokia galimai dėl to žala buvo padaryta UAB „Tobula santechnika“.

Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo daryti ieÅ¡kovo įrodinėjamos iÅ¡vadai, kad prekės buvo parduotos per pigiai ir pirkimo pardavimo sandoriai neatitiko UAB „Tobula santechnika“ veiklos tikslams. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nesilaikė įstatymo leidėjo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos (LR CPK 178 str.), todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas ir Å¡iuo teisiniu pagrindu.Teismas vertina, jog ieÅ¡kovo manymas, kad bendrovės pardavė ar pirko prekes „per mažomis kainomis“ pažeidžia įstatymo leidėjo įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ , pagal kurį asmenys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio pareigas bei teises (LR CK 6.156 str. 1 d., 2 d.).

Trečiojo asmens, nesančio sandorio Å¡alimi teigimas, kad Å¡alys susitarė dėl per mažų kainų, negali lemti sandorio ydingumo, juo labiau jo negaliojimo prielaidų. Teismas taip pat atmeta ieÅ¡kovo argumentus, jog ginčijamų sutarčių neteisėtumÄ pagrindžia ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo 2013 08 26 nutartimi UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Å i aplinkybė sukelia įstatyme nustatytas pasekmes (LR Ä®BÄ® 20 str. 5-8 dalys), tačiau ji savaime nelemia bendrovės sudarytų sandorių neteisėtumo.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo UAB „Certa“ pozicija byloje, jog net ir panaikinus ginčijamus sandorius, nėra galimybės taikyti ieÅ¡kovo nurodomu bÅ«du restitucijos. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė ir neįvardijo prekių pavadinimų, kurias praÅ¡o grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB „Certa“ (b. l. 4, 42), nors teismas, siekdamas padėti įgyvendinti bankrutuojančiai bendrovei įrodinėjimo pareigÄ , buvo suteikęs tokiÄ galimybę (b. l. 35). Teismas iÅ¡ UAB „Certa“ atsiliepimo ir bendrovės atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatė, kad UAB „Certa“ įgytos prekės bendrovėje neiÅ¡liko.

Dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir įpareigoti UAB „Certa“ grÄ Å¾inti BUAB „Tobula santechnika“ nesÄ Å¾iningai įgytas prekes pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras laikotarpiu 2010 12 07-2011 08 10 netenkintinas. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas restitucijos bÅ«das nesaisto teismo (LR CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų restitucijai taikyti, kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė savo reikalavimo dėl ginčijamų sandorių ydingumo, jų nenuginčijo ir neįrodė, kad minimais sandoriais buvo padaryta žala ieÅ¡kovui.

Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.). Dėl reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovo 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalÄ IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 22214,99 Lt ir 200,64 Lt sumas žalos atlyginimui, savo reikalavimÄ grindžia tomis aplinkybėmis, kad bendrovės dalyvis ir jos vadovas pigiau, negu bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitoma, nutarė parduoti ir pardavė bendrovės turtÄ automobilius Honda ir Volkswagen T4, taip padarė bendrovei 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalÄ .

IeÅ¡kovas byloje bendrovės dalyvio ir jo vienasmeniÅ¡ko valdymo organo atsakomybę kildino LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str., LR CK 2.50 str., 2.87 str., 6.246-6.249 str., 6.263 straipsnių pagrindais.Teismas, spręsdamas Å¡ioje dalyje Å¡alių ginÄÄ pažymi, jog vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Å . ir kt., bylos Nr.3K-3-19/2012). Kai ieÅ¡kiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalÄ , padarytÄ bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę komercinę rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v.

AB SEB bankas, G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle, preziumuojamas vadovų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mitnija“ v.

V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas ne tik kad neįrodė, kad minimais sandoriais buvo padaryta bendrovei žala, bet ir nepagrindė teiginių, jog bendrovės akcininkas ir jo vadovas D. B., spręsdamas sudaryti ir sudarydamas automobilių perleidimo sandorius, elgėsi aplaidžiai, nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ar neprotingai (LR CPK 178 str., LR CK 2.87 str., 6.250 str., 6.263 str.). IeÅ¡kovas teigė, kad automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė iki pardavimo UAB „Tobula santechnika“, jis buvo parduotas 2009 01 23 pirkimo pardavimo sutartimi už 7500 Lt sumÄ , nors tuo metu pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis jo vertė buvo 29714,99 Lt.

Teismas pažymi, kad turto vertė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir turto rinkos vertė nebÅ«tinai turi sutapti, kadangi turto kaina įmonės buhalterinėje apskaitoje nustatoma ir skaičiuojama nesiejant jo su realia rinkos verte, tik įvertinant laikÄ nuo turto įsigijimo ir nustatytÄ bendrÄ nusidėvėjimo procentÄ . Turto rinkos vertė gali bÅ«ti nustatyta tam įgalioto, turinčių žinių specialisto ar parduodant turtÄ rinkos sÄ lygomis. Byloje iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų yra nustatyta, kad automobilis Honda Civic 2009 metų pradžioje patyrė eismo įvykį, jo atstatomojo remonto vertė buvo nustatyta automobilių remonto įmonėje, konstatuota, kad automobilis gali bÅ«ti suremontuotas už 24035 Lt, plius PVM sumÄ (b.l. 12).

Dėl to automobilio rinkos vertė 2009 metų pradžioje, jau po autoįvykio negalėjo bÅ«ti 29714, 99 Lt. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, buvo visiÅ¡kai teisingas ir pagrįstas bendrovės UAB „Tobula santechnika“ akcininko sprendimas parduoti sugadintÄ automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 7500 Lt sumÄ (b.l. 11, 13). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo manymas, kad pardavus automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei buvo padaryta 22214,99 Lt žala, yra niekuo nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

IeÅ¡kovo nurodoma įstatyminė sudaryto sandorio nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, jog automobilis buvo parduotas atsakovo D. B. sutuoktinei B. (CK 6.67 str. 1 p.) taikytina tik sandorį byloje ginčijant actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), ko byloje ieÅ¡kovas nesiekė, todėl Å¡io ginčo teisinio santykio iÅ¡sprendimui tokia aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi.Teismo vertinimu, atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 200,64 Lt sumÄ kaip žalos atlyginimÄ už 2008 metais parduotÄ per pigiai automobilį Volkswagen T4.

Teismas byloje jau pasisakė dėl automobilio vertės buhalterinėje apskaitoje ir jo rinkos vertės neatitikimo. IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad 2008 12 31 parduotas automobilis Volkswagen T4 kainavo daugiau nei 200 Lt sumÄ už kuriÄ jis ir buvo parduotas (b.l. 14). Å ių argumentų pagrindu ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmetamas (LR CPK 178 str.).Teismas taip pat nenustatė, kad D. B. veiksmuose, sudarant automobilių pirkimo pardavimo sandorius, bÅ«tų nustatytos privalomos sÄ lygos jo civilinei teisinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Atsakovas D. B. byloje paneigė savo kaltės prezumpcijÄ (CK 6.248 str.). Dėl reikalavimo priteisti žalÄ , padarytÄ susigrÄ Å¾inant bendrovei suteiktÄ paskolÄ Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad bendrovės akcininkas ir jos direktorius D. B. 2009 01 02 suteikė UAB „Tobula santechnika“ 140 000 Lt beprocentinį kreditÄ (b.l. 8). Kredito sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė gali pilnai ar dalinai grÄ Å¾inti kredito lėšas anksčiau numatyto terminino ir grÄ Å¾ins kreditoriui gautÄ paskolÄ iki 2012 07 31 dienos.

Nustatyta, kad 2011 08 30 bendrovės direktorius iÅ¡simokėjo sau 20768 Lt sumÄ paskolai grÄ Å¾inti (b.l. 9, 10). Po paskolos dalies grÄ Å¾inimo praėjus mėnesiui laiko 2011 10 06 UAB „Tobula santechnika“ direktorius D. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Teismas taip pat nustatė, jog 2011 metais bendrovė jau turėjo finansinių sunkumų, tai matyti tiek iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011 12 14 nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla bendrovei, motyvų, tiek iÅ¡Â Kauno apygardos teismo 2013 08 26 nutarties, kuria UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014) ir 2014 10 25 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2420/2013).

Å iuos teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavo UAB „Tobula santechnika“ direktorius D. B., teismui pateikdamas pirminius 2009-2011 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrindžiančius blogėjančiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, jog visos faktinės aplinkybės įrodo, kad įmonė jau 2009-2010 m. turėjo mokumo problemų. Teismai taip pat vertino, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai suteikė įmonei beprocentinę paskolÄ , liudija buvus sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį 2009 – 2010 m.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad dalies bendrovei suteiktos paskolos sau iÅ¡simokėjimas prieÅ¡ pat kreipimÄ si į institucijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, šį sprendimÄ priėmus įmonės direktoriumi bÅ«nant D. B., sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog D. B. elgėsi nesÄ Å¾iningai, savanaudiÅ¡kai, toks veiksmas lėmė dar didesnį įmonės nemokumÄ , pažeidė bendrovės kreditorių turtinius interesus, dar padidino įmonės skolinių įsipareigojimų dydį.

Tokiu būdu ieškovo ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo D. B. yra priteistina 20768 Lt žala (LR CK 2.87 str. 1 d., 7 d., 6.246 str. - 6.249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Nustatyta, jog atsakovė UAB „Certa“ byloje patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų, šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovo. Ieškovo ieškinį atsakovės UAB „Certa“ atžvilgiu atmetus, atsakovės turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 93 str., 98 str.).

Byloje valstybė patyrė 12,73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovas įstatymo leidėjo yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį mokėjimo. Priteisus ieÅ¡kovui 20768 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo D. B., iÅ¡ pastarojo valstybei priteisiamas žyminis mokestis nuo Å¡ios sumos, taip pat valstybės turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 93 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 270 str., straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tobula santechnika“ (j. a. k. 135852149) iÅ¡ D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 20768 Lt (6014,83 EUR) žalai atlyginti.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Certa“ (j. a. k. 302564853) iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ (j. a. k. 135852149) 2000 Lt (579,24 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 623 Lt (180,43 EUR) žyminį mokestį ir 12,73 Lt (3,69 EUR) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 635,73 Lt (184,12 EUR) (Å¡ios iÅ¡laidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentÄ pateikiant Kauno apygardos teismui).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                    Arvydas Žibas