a2da2a21-b299-456f-a88e-4aef8cf74706 · Å iaulių apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedmagistralinius kelius, Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tÄsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinÄs reikÅ¡mÄs keliai, įtraukti j Europos tarptautinį kelių tinklÄ ;
Legislator headnote
AI generateda2da2a21-b299-456f-a88e-4aef8cf74706 · Å iaulių apylinkÄs teismas: Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui K. K., 25 000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstanÄius eurų, 00 ct) neturtinÄs žalos atlyginimo.8. Priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimus grindÄ Ä¯ bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, baudžiamÄ ja byla Nr. 1-118-951/2015.Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas praÅ¡Ä teismo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr                                                        El. civilinÄ byla Nr. e2-4601-772/2016                                                      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03393-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.; 2.5.10.3.; 2.5.10.5.2.4.; 2.5.39.2.6.1.; 3.2.6.1.       ŠIAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsÄjo 26 d.Å iauliai             Šiaulių apylinkÄs teismo teisÄjas Jonas Stubrys,posÄdžio sekretorÄ Ona BaronienÄ,dalyvaujant ieÅ¡kovui K.
K. ir jo atstovui adv. E. M., atsakovui D. M. ir jo atstovui adv. R. Dobrovolskiui, atsakovo Å iaulių m. savivaldybÄs administracijos atstovei L. S., neatvykus ieÅ¡kovei V. K., atsakovų LR KariuomenÄs atstovui, bei atsakovo Seesam Insurance AS, veikianÄiam per filialÄ LR atstovui, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinÄti jiems nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovų V. K. ir K. K. ieÅ¡kinį atsakovams: D. M., Å iaulių m. savivaldybei, LR Kariuomenei ir Seesam Insurance AS veikianÄiam per filialÄ LR dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:IeÅ¡kovai V. K. ir K. K. 2016-04-14 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinÄ, praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų: D. M., Å iaulių m. savivaldybÄs, LR KariuomenÄs ir Seesam Insurance AS, veikianÄio per filialÄ LR nurodyto dydžio turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , 5 proc. dydžio metines įstatymines procesines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2014-04-18 apie 19:44 val. Å iauliuose, apleistame lÄktuvų pakilimo take, esanÄiame Å¡alia (duomenys neskelbtini) gatvÄs, nelegalių gatvÄs lenktynių metu atsakovo (1) D.
M. vairuojama transporto priemonÄ VW Vento sukdama į kairÄ Ä¯ stovÄjimo vietÄ nepraleido tiesiai važiavusio motociklo CAGIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rÄ. Ä®vykusio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas motociklÄ vairavÄs ieÅ¡kovų sÅ«nus M. K., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) VšĮ RespublikinÄje Å iaulių ligoninÄje mirÄ.Po Å¡io įvykio buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14, kurio metu ieÅ¡kovai V.
K. ir K. K. dÄl patirtos turtinÄs ir neturtinÄs žalos buvo pripažinti nukentÄjusiais.VÄliau byla su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Å iaulių apylinkÄs teismui, kur buvo užvesta ir nagrinÄjama baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, kurioje atsakovas (1) D. M. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.Teismas iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ nustatÄ, jog 2014-04-18 apie 19:44 val. Å iauliuose, lÄktuvų pakilimo take, esanÄiame Å¡alia (duomenys neskelbtini) gatvÄs, D.
M. vairuodamas kelių transporto priemonÄ - lengvÄ jį automobilį VW VENTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas lÄktuvų pakilimo taku bei pradÄdamas sukti kairÄn ir judÄdamas kairiojo posÅ«kio kreive, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukÄlÄ pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, privalÄdamas duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojanÄioms transporto priemonÄms, neįsitikino, kad sukti kairÄn yra saugu, nedavÄ kelio prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄiam motociklui CAGIVA (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieÅ¡kovų sÅ«nus M.
K., ir dÄl to su juo susidÅ«rÄ, tai yra, įvyko eismo įvykis, dÄl kurio M. K. dÄl kaukolÄs skliauto kaulų įspaustinių lūžių ir galvos smegenų sumuÅ¡imo (duomenys neskelbtini) mirÄ VšĮ RespublikinÄje Å iaulių ligoninÄje.Taip pat Å iaulių apylinkÄs teismas nagrinÄdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-118-951/2015 nustatÄ, kad kaltinamojo D. M. kaltÄ visiÅ¡kai įrodyta jo paties paaiÅ¡kinimais apie įvykusį eismo įvykį. D. M. teisme pripažino savo kaltÄ, teigÄ, kad pažeidÄ KET 9 p., 106 p., 114 p. Teismas priimdamas nuosprendį rÄmÄsi kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, kuriuos taip pat patvirtino ir kiti teisminio nagrinÄjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai.2014-09-18 Lietuvos teismo ekspertizÄs centro Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14 specialistÄ darÄ iÅ¡vadÄ , jog įtariamojo veiksmai, o bÅ«tent, - kairiojo posÅ«kio kreive judÄdamas į lÄktuvų pakilimo tako važiuojamosios dalies kairÄ pusÄ, kuria link jo prieÅ¡prieÅ¡iais artÄjo motociklas CAGIVA, vairuojamas M.
K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarÄ kliÅ«tį jau paminÄto motociklo, vairuojamo M. K., judÄjimui, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinÄ sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.Galiausiai, iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2015-05-27 Å iaulių apylinkÄs teismas priÄmÄ nuosprendį, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos, nusprendÄ D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukÄ, o ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui (1) D.
M. priteisti jiems po dÄl 28 962,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, paliko nenagrinÄtÄ .IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovas teisiÅ¡kai grindÄ 6.246 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.271 str. ir kitų teisÄs aktų nuostatomis. IeÅ¡kovai patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino Å¡iais dydžiais: 6 591,40 Eur turtinÄ Å¾ala ir 60 000,00 Eur neturtinÄ Å¾ala Vadovaujantis tuo, kas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstyta, bei LR CK 6.250 str., 6.270 str., 6.271 str., LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 135 str., ieÅ¡kovai teismo praÅ¡Ä:1.
Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikianÄio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos â 3 462,64 Eur (keturis tÅ«kstanÄius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ , 12 ct) turtinÄs žalos ieÅ¡kovo K. K., naudai.2. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikianÄio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos - 1970,28 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų, 28 ct) turtinÄs žalos ieÅ¡kovÄs V.
K., naudai.3. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., taip pat Å iaulių miesto savivaldybÄs, Lietuvos Respublikos ir Seesam Insurance AS â 1 158,48 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 48 ct) patirtas atstovavimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovo K. K., naudai.4. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikianÄio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos â 5 000,00 Eur (penkis tÅ«kstanÄius eurų, 00 ct) neturtinÄs žalos ieÅ¡kovo K.
K., naudai.5. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikianÄio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos â 5 000,00 Eur (penkis tÅ«kstanÄius eurų, 00 ct) neturtinÄs žalos ieÅ¡kovÄs V. K., naudai.6. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovei V. K., 23 000,00 Eur (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstanÄius eurų, 00 ct) neturtinÄs žalos atlyginimo.7.
Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., Å iaulių miesto savivaldybÄs ir Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui K. K., 25 000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstanÄius eurų, 00 ct) neturtinÄs žalos atlyginimo.8. Priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimus grindÄ Ä¯ bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, baudžiamÄ ja byla Nr. 1-118-951/2015.Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas praÅ¡Ä teismo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.
Pastarasis pakartojo esminius ieÅ¡kinio motyvus ir laikÄ, kad ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas.Atsakovas (1) D. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį praÅ¡Ä teismo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinant jų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iki 4 000 Eur kiekvienam.Atsakovas (1) savo atsikirtimams pagrįsti praÅ¡Ä teismo pridÄti anksÄiau tame paÄiame teisme iÅ¡nagrinÄtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-118-951/2015.Teismo posÄdžio metu atsakovas (1) ir jo atstovas praÅ¡Ä teismo atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus atsikirtimus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.
Papildomai nurodÄ, kad atsakovas artimiausiu laiku įsipareigoja sumokÄti ieÅ¡kovams dalį pinigų sumos ieÅ¡kovų patirtai žalai atlyginti.Atsakovas (2) pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir nurodÄ Å¡iuos pagrindinius atsikirtimų motyvus.NurodÄ, kad nesutinka su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimais ir mano, jog pastarieji yra visiÅ¡kai nepagrįsti realiomis ne tik faktinÄmis bet ir procesinÄmis aplinkybÄmis.Pirmiausia, IeÅ¡kovai baudžiamojoje byloje dÄl eismo įvykio Nr. 1-118-951/2015 atsiÄmÄ civilinį ieÅ¡kinį ir pastarasis liko nenagrinÄtu.
Baudžiamojoje byloje Å iaulių miesto savivaldybei nebuvo keliami jokie reikalavimai, savivaldybÄ taip pat nedalyvavo suinteresuotu asmeniu, o nusikalstamÄ veikų padarÄs asmuo buvo aiÅ¡kiai nustatytas, tai yra atsakovas (I), dÄl kurio kaltÄs kilo eismo įvykis. IÅ¡ nuosprendžio, kurį pateikÄ ieÅ¡kovai byloje, 15 lapo paskutinÄje pastraipoje matome, jog aiÅ¡kiai nurodyta, kad <...>Teismas atkreipia dÄmesį, kad D. M. veiksmais buvo padaryta žala, teisminio nagrinÄjimo metu nukentÄjusieji K.
K. ir V. K. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡Ä iÅ¡ kaltinamojo priteisti po 100 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Kaltinamasis D. M. 2015-05-07 į V. K. sÄ skaitÄ Ä¯mokÄjo 2 000 Eur žalos atlyginimÄ . TaÄiau pažymÄtina ir tai, kad nukentÄjusioji K. K. ir V. K. nusprendÄ savo ieÅ¡kinį atsiimti ir praÅ¡Ä nebesprÄsti jo Å¡ioje civilinÄje byloje<..,>. Taigi iÅ¡ to, kas pasakyta aiÅ¡ku, kad už žalÄ atsakingas yra atsakovas (1) D. M. - nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, kuris jau baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu savarankiÅ¡kai atlygino žalÄ 2 000 Eur apimtyje ir tai buvo viena iÅ¡ jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygų.
Å iaulių miesto savivaldybÄ negali bÅ«ti atsakinga už kalto asmens veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .AukÅ¡Äiau mÅ«sų pateiktÄ argumentÄ pagrindžia ir paÄių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kai ieÅ¡kovai nurodo, kad kadangi nepakanka draudiko žalos atlyginimo dydžio, taip pat, atsižvelgiant, kad atsakovas D. M. atlygino (2 000 Eur), todÄl iÅ¡ atsakovo D. M. ieÅ¡kovÄs V. K. naudai priteistina neturtinÄ Å¾ala 23 000 Eur (ieÅ¡kinio 2.2.2. punktas paskutinÄ pastraipa). IeÅ¡kovai dÄstydami ieÅ¡kinio aplinkybes šį reikalavimÄ kelia asmeniui, kuris pripažintas kaltu dÄl įvykio.Patys IeÅ¡kovai prie ieÅ¡kinio prideda Å iaulių miesto savivaldybÄs administracijos 2015 m, balandžio 23 raÅ¡to Nr. S-l 103-11 âDÄl informacijos pateikimoâ kopijÄ , kuriame pateikta aiÅ¡ki informacija, kad susisiekimo komunikacijos - oro uosto taikai, esantys (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, Å¡alia (duomenys neskelbtini) g, (buvusio (duomenys neskelbtini).) nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikÄjimo teise valdo Lietuvos kariuomenÄ.
Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Å iaulių miesto savivaldybÄ neturÄjo rÅ«pintis jai nepriklausanÄiu turtu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje numatyta, kad kiekvieno savininko pareiga yra įgyvendinti nuosavybÄs teisÄ, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymai bei kitų asmenų teisÄs ir interesai, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti. Å iaulių miesto savivaldybÄ neturÄjo pareigos prižiÅ«rÄti jai nepriklausanÄio turto. ŽemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), Å iauliuose naudojimo bÅ«das priskirtas prie teritorijos kraÅ¡to apsaugos tikslams.Å iaulių miesto savivaldybÄ bendrai su kitomis institucijomis bendradarbiavo dÄl saugumo, atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 23 d.
Å iaulių VPK Kelių policijos biuro raÅ¡tÄ Nr. 40- S-16760 âDÄl inžinerinių priemonių įrengimoâ bei jame suformuotus praÅ¡ymus dÄl galimybÄs užkardyti nelegalias transporto priemonių lenktynes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir imtis veiksmų bei inžinerinių priemonių pagalba užtverti lenktynių trasÄ ir apriboti bet kokį patekimÄ Ä¯ jÄ . Tuo pagrindu, Å iaulių miesto savivaldybÄs atstovai kartu su Kelių policijos biuru dalyvavo sudarytoje komisijoje ir atlikÄ apleisto pakilimo tako apžiÅ«rÄ nusprendÄ Ä¯rengti du vienetus kelio ženklų Nr. 301 âÄ®važiuoti draudžiamaâ ir užblokuoti keturis įvažiavimus į apleistÄ pakilimo takÄ betoniniais blokais.
Å io apžiÅ«ros akto pagrindu visi takai buvo užtverti gelžbetoniniais blokais, o prie visų įvažiavimų įrengti kelio ženklai Nr. 301 âÄ®važiuoti draudžiamaâ.Kaip nurodo ieÅ¡kovai, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo II straipsnio 1 dalyje numatyta savivaldybių ir kitų asmenų pareiga užtikrinti vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių saugias eismo sÄ lygas, įgyvendinant juose eismo saugumo priemones. TaÄiau reikÄtų pastebÄti, kad minÄtas teisÄs aktas nustato eismo saugumo automobilių keliais teisinius reikalavimus, taÄiau Å¡iuo konkreÄiu atveju nenaudojamas lÄktuvų pakilimo takas negali bÅ«ti laikomas automobilių eismui skirtu keliu, todÄl Å¡io teisÄs akto nuostatos neturÄtų bÅ«ti taikomos.IeÅ¡kovai nurodo, kad LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatves nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybÄms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.
IeÅ¡kovai nurodo, kad pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir valdytojai. ReikÄtų pastebÄti, kad vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, gatvÄ - kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovÄje, paprastai turintis pavadinimÄ , pagal to paties straipsnio 4 dalį, kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pÄsÄiųjų eismui.
Å iuo konkreÄiu atveju mano, kad lÄktuvų pakilimo takas nÄra skirtas motorinių transporto priemonių ir pÄsÄiųjų eismui. Pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinÄ ir ekonominÄ jų reikÅ¡mÄ, skirstomi į valstybinÄs reikÅ¡mÄs ir vietines reikÅ¡mes kelius. ValstybinÄs reikÅ¡mÄs keliai skirstomi j:
1) magistralinius kelius, Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tÄsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinÄs reikÅ¡mÄs keliai, įtraukti j Europos tarptautinį kelių tinklÄ ;
2) kraÅ¡to kelius. Tai keliai ir jų tÄsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;
3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamÄ sias vietoves su magistraliniais ir kraÅ¡to keliais.VietinÄs reikÅ¡mÄs keliai skirstomi į:
1) vieÅ¡uosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, taip pat gatvÄs gyvenamosiose vietovÄse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs keliams;
2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmÄms naudojami keliai (miÅ¡kų, nacionalinių parkų, valstybÄs saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti vieÅ¡iesiems keliams).Å iuo konkreÄiu atveju nenaudojamas lÄktuvų pakilimo takas negali bÅ«ti priskiriamas prie atitinkamo kelio Kelių įstatymo prasme, todÄl tai yra dar viena priežastis dÄl kurios Å iaulių miesto savivaldybÄ nÄra ir nebuvo atsakinga už šį tako, kaip kelio ar gatvÄs priežiÅ«rÄ .Žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs ir savivaldybÄs institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatanÄios, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimo nustato įstatymas.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). AtsakomybÄs subjekto ypatumai (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs), t. y.: valstybÄs vaidilos institucijų neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir iÅ¡dÄstyti neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai; žalos padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybÄs. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinÄ Å¾ala apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Å ioje teisÄs normoje nÄra pateiktas iÅ¡samus neturtinÄs žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta aukÅ¡Äiau matome, kad akivaizdu, kad IeÅ¡kovų reikalavimas priteisti tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ Å¾alÄ solidariai su kitais atsakovais yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes nÄra įrodyti pagrindiniai elementai: savivaldybÄs kaltÄ, veikimas (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikimo (neveikimo) ir pasekmių.
Å iaulių miesto savivaldybÄ nÄra atsakinga už kilusio įvykio pasekmÄs.Atsakovas (2) Å iaulių miesto savivaldybÄ teismo praÅ¡Ä atmesti IeÅ¡kovų 2016 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kinį âDÄl nusikaltimu padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimoâ kaip nepagrįstÄ .Teismo posÄdžio metu atsakovo (2) atstovÄ pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir praÅ¡Ä teismo jį atmesti.Atsakovas (3) taip pat pateikÄ teismui atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimus.Atsakovas (3) pažymÄjo, kad Lietuvos valstybÄ ir Lietuvos kariuomenÄ nÄra atsakinga už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ , kadangi nÄra visų atsakomybÄs sÄ lygų tokiai atsakomybei kilti.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodo, kad Lietuvos Respublikos atsakomybÄ solidari su D.
M., Å iaulių miesto savivaldybe ir draudimo bendrove Seesam Insurance AS Lietuvos filialu. LR civilinio kodekso 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolÄ nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolÄs dalykas yra nedalus.Å iaulių apylinkÄs teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatÄ, kad kaltinamojo D. M. kaltÄ visiÅ¡kai įrodyta, nuosprendyje konstatuojama, kad jo veiksmai - kairiojo posÅ«kio kreive judÄdamas į lÄktuvo pakilimo tako važiuojamosios dalies kairÄ pusÄ, kuria link jo prieÅ¡prieÅ¡iais artÄjo motociklas, vairuojamas M.
K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarÄ kliÅ«tį jau paminÄto motociklo vairuojamo M. K., judÄjimui - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinÄ sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. NagrinÄjamo įvykio vieta tik VyriausybÄs 2015-10-07 nutarimu Nr. 1049 pateko į Å iaulių karinio oro uosto teritorijos ribas, tuo tarpu nelaimingas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini).ValstybÄ neatsakinga už reikalaujamÄ priteisti žalÄ , kadangi nÄra valdžios institucijos - Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos Å iaulių įgulos karo policininkų (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) - neteisÄtų veiksmų arba neteisÄto neveikimo, nÄra jų kaltÄs, nÄra priežastinio ryÅ¡io tarp jų veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos žalos, žala nÄra tokio veikimo ar neveikimo rezultatas, taip pat neįrodyta solidarioji prievolÄ.
Karo policijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Karo policija - teisÄsaugÄ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemoje Å¡io įstatymo ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka vykdantis Lietuvos kariuomenÄs padalinys. Karo policijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta karo policijos kompetencija, t. y. vykdydama Å¡io įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus karinÄse teritorijose ir kariniame transporte - visų asmenų atžvilgiu, kitose teritorijose - karių atžvilgiu, taip pat asmenų, daranÄių nusikalstamas veikas ar kitus teisÄs pažeidimus prieÅ¡ karius, kraÅ¡to apsaugos institucijas ir jų valdomÄ ar naudojamÄ turtÄ , atžvilgiu.
Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu yra apriboti pagal Å¡io įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos Å iaulių įgulos 2015-03-03 raÅ¡te Nr. Å S-2 âDÄl informacijos pateikimoâ, kurį kartu su atsiliepimu j ieÅ¡kinį pateikÄ KraÅ¡to apsaugos ministerija, pateikiami duomenys, patvirtina, kad karo policininkai veikÄ pagal jiems įstatymu ir kitais teisÄs aktais suteiktÄ kompetencijÄ . Pagal CPK 197 str. 2 d. dokumentai, iÅ¡duoti valstybÄs institucijų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ .
AplinkybÄs, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esanÄiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Vadovaujantis minÄta LR CPK nuostata ieÅ¡kovų nurodytais liudytojų parodymas paneigti minÄto Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos Å iaulių įgulos raÅ¡to negalima, o kitų jį paneigianÄių įrodymų ieÅ¡kovai nÄra pateikÄ, t. y. byloje nÄra įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad karo policininkai tam tikrÄ laikÄ stebÄjo nelegalias lenktynes ir, kad tuo metu privalÄjo imtis teisÄs aktuose nustatytų priemonių prieÅ¡ civilius asmenis ne karinÄje teritorijoje, arba jie neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus jie privalÄjo elgtis.
PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje patys nurodo, kad atsakovas D. M., kaip vairuotojas, grubiai pažeidÄ kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepaisÄ kelių eismo taisyklių 9 ir 101 p. numatytų reikalavimų, dÄl ko buvo sunkiai sužalotas žmogus, kuris nuo sužalojimų vÄliau ligoninÄje mirÄ.Be Å¡ių aplinkybių atkreiptume dÄmesį į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dÄl paties nukentÄjusiojo M. K. neatsargaus ir rizikingo elgesio eismo įvykyje. T. y. nagrinÄjamoje byloje turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad nukentÄjusysis M.
K. eismo įvykio metu neturÄjo teisÄs vairuoti motociklÄ , vairuodamas motociklÄ nedÄvÄjo Å¡almo ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį, motociklas neturÄjo galiojanÄios techninÄs apžiÅ«ros. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika nurodo, kad protingo, rÅ«pestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentÄjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dÄl paties nukentÄjusiojo elgesio, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybÄ taikyti žalÄ padariusiam asmeniui.
LR civilinio kodekso 6.6248 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu dÄl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, atsakovas (3) mano, kad nÄra Lietuvos kariuomenÄs atstovaujamos valstybÄs civilinei atsakomybei atsirasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. numatytų sÄ lygų, taip pat ir solidarios atsakomybÄs, todÄl ieÅ¡kovų reikalavimai priteisti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ solidariai su kitais atsakovais yra nepagrįstas.Atsižvelgdami į tai kas iÅ¡dÄstyta ir vadovaudamiesi LR civilinio proceso kodekso 42 str., 51 str. 4 d., 111-114 str., 197 str. 2 d., atsakovas (3) teismo praÅ¡Ä:- nagrinÄjant bylÄ ir sprendžiant valstybÄs atsakomybÄs byloje klausimÄ , vadovautis Lietuvos kariuomenÄs Karo policijos Å iaulių įgulos 2015-03-03 raÅ¡tu Nr. Å S-2 âDÄl informacijos pateikimoâ kaip didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ turinÄiu leistinais įrodymais nepaneigtu oficialiu dokumentu ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovui Lietuvos Respublikai atmesti kaip nepagrįstÄ .- Å¡iÄ civ. bylÄ 2016-09-05 10 val. posÄdyje nagrinÄti nedalyvaujant atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenÄs, ir jos atstovui.Atsakovo (3) atstovui neatvykus į teismo posÄdį, teismas iÅ¡klausÄs kitų bylos dalyvių nuomonÄ nusprendÄ bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.
Atsakovas (4) atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä teismo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti remiantis Å¡iais atsikirtimais.DÄl draudimo bendrovÄs Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsakomybÄs pagrindų. IeÅ¡kovai savo reikalavimuose nurodo, kad draudimo bendrovÄs atsakomybe solidari su Lietuvos Respublika ir Å iaulių miesto savivaldybe. PažymÄtina, kad LR CK. 6.6 str. 1 d. numatyta, kad skolininkų solidarioji prievolÄ yra nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytas iÅ¡imtis. Atkreipiame teismo dÄmesį, kad Atsakovo (4) atsakomybÄ yra sutartinÄ.
Atsakovas (4) padarant žala IeÅ¡kovams nedalyvavo, nebendrininkavo ir jokiais savo veiksmais neprisidÄjo prie IeÅ¡kovams padarytos žalos. Atsakovo (4) atsakomybÄ nagrinÄjamu atveju gali kilti tik sudarytos draudimo sutarties pagrindu.NurodÄ, kad Draudimo bendrovÄ atlygindama treÄiųjų asmenų eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDÄ®), Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklÄmis (toliau - TaisyklÄs).Vadovaujantis 2015-05-27 Å iaulių apylinkÄs teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatyta, kad eismo įvykio metu apleistame Zoknių oro uoste vyko gatvÄs lenktynÄs - âdragaiâ.
Å iaulių miesto savivaldybÄs administracijos Miesto infrastruktÅ«ros skyriaus 2014-04-23 praneÅ¡ime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) g. Å¡alia apleisto pakilimo tako 2013-09 mÄn. buvo įrengti 4 kelio ženklai Nr. 303 âMotorinio transporto eismas draudžiamasâ. Å iaulių miesto savivaldybÄs administracijos 2015-04-23 praneÅ¡ime nurodoma, kad 2014-05 mÄn. visi keturi įvažiavimai į pakilimo takÄ buvo užtverti gelžbetoniais blokais, o prie visų įvažiavimų į pakilimo takÄ buvo įrengti kelio ženklai Nr. 301 âįvažiuoti draudžiamaâ - 4 vnt.Visos Å¡ios aplinkybÄs nurodo, kad eismo įvykio teritorijos teisinis statusas, draudÄ toje teritorijoje eksploatuoti transporto priemones.
Taip pat faktinÄ baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad nagrinÄjamu eismo įvykio metu vyko nelegalios automobilių lenktynÄs.Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 3 d. nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonÄs naudojamos oro uostuose, kitose vieÅ¡am keliu eismui apribotose uždaro pobÅ«džio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotÄms, parodoms ar mokymams vairuoti.Draudimo sutartimi draudimo bendrovÄ prisiima apdraustųjų asmenų neigiamų finansinių padarinių kilimo rizikÄ atsitikus draudžiamajam įvykiui.
Akivaizdu, kad transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartimi suteikiama apsauga negali bÅ«ti neriboto pobÅ«džio, įstatymų leidÄjas TPVCPADÄ® 1 str. nurodo iÅ¡imtis kurių metu TPVCAPDÄ® nuostatos netaikomos. Viena iÅ¡ jų - tai transporto priemonÄs naudojimas padidinto pavojaus sÄ lygomis - naudojant transporto priemonÄ oro uoste, kitose vieÅ¡am kelių eismui apribotose uždaro pobÅ«džio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotÄms, parodoms ar mokymams vairuoti.
Akivaizdu, kad tokiomis sÄ lygomis transporto priemonÄ naudojama ties savo techninių galimybių riba, ne visuomet paisant galiojanÄių kelių eismo taisyklių ir/ar neatsižvelgiant į tam tikrus saugumo reikalavimus. DÄl Å¡ių, aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų argumentų, draudimo bendrovÄ Seesam Insurance AS Lietuvos filialas mano, kad dÄl analizuojamo eismo įvykio draudimo bendrovÄs atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma TPVCAPDÄ® 1 str. 3 d. iÅ¡lyga.DÄl paties nukentÄjusio didelio neatsargumo ir atleidimo nuo civilinÄs atsakomybÄs pagrindu.LR CK 6.253 str. 1 d. nurodoma, kad civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs Å¡iais pagrindais: <...> nukentÄjusiojo asmens veiksmų.
Taisyklių 23 p. nurodoma, kad âJeigu už padažytÄ Å¾alÄ yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir (ar) Biuras moka draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens kaltei, kuri nustatoma įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų (toliau vadinama - eismo įvykio dalyviai) pasiraÅ¡ytoje eismo įvykio deklaracijoje ar kitame įstatymo 12 straipsnyje nurodytame dokumente (toliau vadinama - eismo įvykio deklaracija) užfiksuotÄ eismo įvykio faktÄ , apraÅ¡ytas aplinkybes, nubraižytÄ schemÄ ir (ar) kompetentingų teisÄsaugos, teisÄtvarkos institucijų suraÅ¡ytus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybÄ.
âDraudimo bendrovÄ sutinka, kad dÄl nurodomo eismo įvykio tam tikra dalimi yra atsakingas transporto priemonÄs VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. M., taÄiau analizuojamoje situacijoje teismas priimdamas sprendimÄ dÄl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo privalo įvertinti ir nukentÄjusio veiksmus.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinÄje teisÄje asmens veiksmų neteisÄtumas, kaltÄ vertinami pagal skirtingus kriterijus. DÄl to baudžiamosios teisÄs požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisÄje nurodytų teisinių padarinių, taÄiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-10-05 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-378/2009).Draudimo bendrovÄs nuomone, nukentÄjusio asmens M.
K. kaltÄ (didelio neatsargumo forma) dÄl įvykusio eismo įvykio įrodinÄtina tokiomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybÄmis:1) NukentÄjusysis M. K. eismo įvykio metu neturÄjo teisÄs vairuoti motociklÄ ;2) Motociklo vairuotojas M. K. važiuodamas motociklu nedÄvÄjo Å¡almo;3) Motociklo vairuotojas gerokai virÅ¡ijo leistinÄ greitį;4) Motociklas neturÄjo galiojanÄios techninÄs apžiÅ«ros;5) Motociklas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu.Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rÅ«pestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentÄjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dÄl paties nukentÄjusiojo elgesio, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybÄ taikyti žalÄ padariusiam asmeniui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013-02-08 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-133/2013).
CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dÄl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybÄs. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentÄjusiojo didelis neatsargumas padÄjÄs žalai atsirasti arba jai padidÄti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalÄ atmesti.DÄl nuostolio dydžio.Jei vis dÄlto teismas pripažintų, kad draudimo bendrovei dÄl analizuojamo eismo įvykio kyla pareiga mokÄti draudimo iÅ¡mokas ir draudimo bendrovÄs atžvilgiu TPVCAPDÄ® 1 str. 3 d. nuostatos negali bÅ«ti pritaikomos, Å¡iame skyrelyje iÅ¡dÄstome savo pozicijÄ dÄl IeÅ¡kovų patirto nuostolio dydžio.Kaip nurodÄme ankstesniame skyrelyje, draudimo bendrovÄs nuomone, teismas turÄtų įvertinti paties nukentÄjusio veiksmus dÄl analizuojamo eismo įvykio.
NustaÄius eismo įvykio dalyvių kaltÄs proporcijÄ , sutinkamai su teismo nustatyta kaltÄs proporcija priteistinos turtinÄs ir neturtinÄs žalos sumos.Primename, kad TPVCAPDÄ® 19 str. 6 d. yra nurodyta, kad âAtsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijanÄiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisÄ atmesti nepagrįstus reikalavimus dÄl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.â NagrinÄjamo eismo Ä®vykio atveju draudimo bendrovÄs Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atžvilgiu TPVCAPDÄ® 11 str. 1 d. 3 p. galiojo maksimalus 5.000,00 Eur neturtinÄs žalos limitas nepriklausomai nuo to kiek eismo įvykio metu nukentÄjo asmenų.
TodÄl maksimalus priteistinas neturtinÄs žalos atlyginimas iÅ¡ draudimo bendrovÄs Seesam Insurance AS Lietuvos filialo negali virÅ¡yti 5.000,00 Eur.Draudimo bendrovÄ Seesam Insurance AS Lietuvos filialas įvertino eismo įvykio nukentÄjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ ir mano, kad įrodymais pagrįsti nuostoliai sudaro - 3.293,85 Eur. Nuostolio dydį pagrindžianÄių dokumentų už eismo įvykio metu sugadintÄ motociklÄ ieÅ¡kovai nepateikÄ. CPK 178 str. nurodoma, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.DÄl advokato iÅ¡laidų kompensavimo norime pabrÄžti, kad draudimo bendrovÄ Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsako tik draudimo sutarties pagrindu (sutartinÄ atsakomybÄ) ir atlygina tik eismo įvykio metu nukentÄjusių asmenų patirtus nuostolius.
Kadangi advokato iÅ¡laidos nebuvo sÄ lygotos eismo įvykio, todÄl K. K. nurodomos iÅ¡laidos â 1 158,48 Eur negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ draudimo bendrovÄs Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus, pateikiamus įrodymus bei vadovaudamiesi bendra procesine taisykle iuria novit curia (teismas žino įstatymus) atsakovas (4) teismo praÅ¡Ä:1. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikianÄiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ;2.
Priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovų visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas (4) teismo praÅ¡ymu atliko motociklo Cagiva Canyon 500 v.n. (duomenys neskelbtini) įvertinimÄ , atsižvelgiant į jo sugadinimo laipsnį. Taip pat atsakovas (4) pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovo (1) D. M. atžvilgiu tenkintinas iÅ¡ dalies, o kitų atsakovų (2,3,4) atžvilgiu atmestinas.Byloje vyksta ginÄas, ar be atsakovo (1) D. M., kurio vairuojamas lengvasis automobilis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinÄ atsakomybÄ atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinÄ atsakomybÄ atsiranda be kaltÄs, ar tokia pat civilinÄ atsakomybÄ byloje taikytina ir kitiems atsakovams (2,3,4).
MinÄtame CK straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklÄ, kad kaltÄ yra viena iÅ¡ privalomų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, bei numatyta, kad įstatymai ar sutartys gali numatyti Å¡ios bendrosios taisyklÄs iÅ¡imtis. Viena tokių iÅ¡imÄių yra numatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominÄs energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo.
Taigi įstatymų leidÄjas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtino didesnio pavojaus Å¡altinio (vienas tokių Å¡altinių yra ir transporto priemonÄs) valdytojo griežtÄ (objektyviÄ ) civilinÄ atsakomybÄ, kuri atsiranda tiek esant ir nesant jo kaltei. TodÄl Å¡iuo atveju nÄra aktualu, ar atsakingas už žalÄ asmuo elgÄsi rÅ«pestingai, apdairiai ir atidžiai, nes, netgi nustaÄius, kad jis laikÄsi visų įmanomų rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų, nebÅ«tų pagrindo atleisti jį nuo civilinÄs atsakomybÄs, kadangi Å¡iuo atveju su skolininko kalte susijusios aplinkybÄs teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingos.
Pastarosios aplinkybÄs, tai yra kelio ženklų buvimas/nebuvimas, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo žinojimas/turÄjimas ir galÄjimas žinoti apie kelio ženklus, greiÄio virÅ¡ijimas bei kitos aplinkybÄs, kurios pagrindžia ar paneigia didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltÄ, yra nagrinÄtinos ir vertintinos, svarstant klausimÄ tik dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio (CK 6.250 str. 2 d.), taÄiau ne apskritai keliant klausimÄ dÄl griežtos civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo.
Å iuo atveju vienintelÄs aplinkybÄs, kurias įrodžius egzistuojant, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas bÅ«tų atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs, yra nenugalima jÄga arba paties nukentÄjusio asmens tyÄia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dÄmesys, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo nustatymas yra aktualus, keliant klausimÄ dÄl atsakovo (1) D. M. patraukimo baudžiamojon ar net administracinÄn atsakomybÄn dÄl eismo įvykio. Tuo tarpu keliant atsakovo (1) D. M., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinÄs atsakomybÄs klausimÄ , pakanka nustatyti faktÄ , jog bÅ«tent atsakovo (1) valdomas didesnio pavojaus Å¡altinis sukÄlÄ ieÅ¡kovams žalÄ , ir Å¡iuo atveju nÄra aktualios aplinkybÄs, įrodanÄios atsakovo (1) kaltÄ, tai yra, ar eismo įvykio vietoje buvo kelio ženklai, informuojantys apie eismo galimybes nurodytoje vietoje, ar atsakovas (1) D.
M. juos pastebÄjo, ar turÄjo ir galÄjo juos pastebÄti ir pan. TodÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio argumentas, jog jiems atsakovo (1) D. M. kaltÄs dÄl jiems padarytos žalos įrodinÄti nereikia, yra pagrįstas. Tuo tarpu pastebÄtina, jog atsakovas (1) D. M., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (dÄl to ginÄo byloje nÄra), neįrodÄ nÄ vienos aplinkybÄs (nenugalimos jÄgos ar ieÅ¡kovų sÅ«naus (nukentÄjusio) tyÄios ar didelio neatsargumo) egzistavimo, kurie sudarytų pagrindÄ atleisti jį nuo civilinÄs atsakomybÄs. PažymÄtina, jog Å iaulių apylinkÄs teismo nuosprendžiu atsakovas (1) D.
M. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. Tuo paÄiu nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovo (1) D. M. kaltÄ dÄl LR BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis ir paaiÅ¡kinimais, bei kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais.Be to Å iaulių apylinkÄs teismo 2015 m. gegužÄs 27 d. priimtame nuosprendyje konstatuota, jog baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo (1) D.
M. veiksmai vairuojant lengvÄ jį automobilį buvo tiesioginiame ryÅ¡yje su 2014-04-18 autoįvykiu, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieÅ¡kovų sÅ«nus M. K. (nuosprendžio 12 lapas). TaÄiau teismui vertinant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ užfiksuotus nukentÄjusiojo M. K. veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad jie gali bÅ«ti vertinami iÅ¡ esmÄs tik baudžiamosios ar administracinÄs teisÄs atsakomybÄs aspektu, o ne nagrinÄjamos bylos civilinÄs atsakomybÄs pagrindu.
Taip pat pastebÄtina, kad CPK 182 straipsnio 1d. 3 p. nustatyta, jog įsiteisÄjÄs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinÄjanÄiam civilines bylas dÄl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių (prejudicinis faktas). TaÄiau pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3p. prasmÄ civilinÄ bylÄ dÄl teisiamojo veiksmų kilusių civilinių teisinių padarinių nagrinÄjantis teismas nenustatinÄja tik dalies teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, t. y. nenustatinÄja faktų, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, ir ar juos padarÄ nuteistasis.
Kiti faktai, nesusijÄ su nusikalstamais veiksmais, nagrinÄjant civilinÄ bylÄ gali bÅ«ti ginÄijami ir teismas turi teisÄ juos kitaip nustatyti.SusiklosÄiusi Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3p. nuostatÄ teismo nuosprendis civilinÄje byloje turi ribotÄ prejudicinÄ galiÄ . CivilinÄ bylÄ nagrinÄjantis teismas nÄra saistomas teismo nuosprendžiu tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dÄl faktų, kurie baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusio teismo nebuvo nagrinÄti ir vertinti.
Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybÄs požiÅ«riu. Tuo tarpu civilinÄje byloje asmens veiksmai vertinami civilinÄs atsakomybÄs požiÅ«riu. Baudžiamojoje ir civilinÄje teisÄje asmens veiksmų neteisÄtumas, kaltÄ vertinami pagal skirtingus kriterijus. TodÄl baudžiamosios teisÄs požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisÄti, o civilinÄs teisÄs požiÅ«riu - neteisÄti. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamosios teisÄs požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisÄje numatytų teisinių padarinių, taÄiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.
Å ios aukÅ¡Äiau paminÄtos nuostatos taikytinos vertinant į bylÄ pateiktÄ Å iaulių apygardos teismo 2015-05-27 teismo nuosprendį (b.b. Nr. 1-118-951/2015) ir Å iaulių apygardos teismo 2015-10-01 nutartis (b.b. Nr. 1A-355-282/2015).Atskirai pažymÄtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinÄs galios neturi ir vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai.Apibendrinant visus raÅ¡ytinius įrodymus, įskaitant ir oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), darytina iÅ¡vada, jog nÄ viename iÅ¡ jų nÄra konstatuotas ieÅ¡kovų sÅ«naus M.
K. didelis neatsargumas ar tyÄia, kuriems esant galima bÅ«tų atleisti atsakovÄ (1) D. M., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojÄ , nuo civilinÄs atsakomybÄs. Kaip jau teismas yra aukÅ¡Äiau nurodÄs nÄra teisinio pagrindo iÅ¡vadai ir dÄl nukentÄjusiojo asmens ieÅ¡kovų sÅ«naus atsakomybÄs civilinÄs teisÄs požiÅ«riu. Taip pat atsakovas (1) D. M. į bylÄ nepateikÄ jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovų sÅ«naus didelio neatsargumo ar tyÄios egzistavimÄ (CPK 12 str. ir 178 str.).
Tai, kad autoįvykio metu nukentÄjÄs M. K. neturÄjo teisÄs vairuoti transporto priemonÄ, vairavo be Å¡almo, galimai virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir kt., visos Å¡ios aplinkybÄs kaip jau minÄta sietinos su administracine, o ne su civiline atsakomybe. PrieÅ¡ingai, byloje esanÄių įrodymų visetas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog labiau tikÄtina, kad ieÅ¡kovų sÅ«naus kaltÄs (tyÄios ar didelio neatsargumo) dÄl jam sukeltos atsakovo (1) D. M. vairuojamo automobilio žalos nÄra. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir joje atlikto jų įvertinimo, kaip įrodymų visumos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nei atsakovas (2), nei atsakovai (3) jokių neteisÄtų veiksmų (tiek veikimu, tiek neveikimu) ginÄo atveju neatliko.
Teismas sutikdamas su Å¡ių atsakovų atsikirtimais nurodytais atsiliepimuose į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį jų nekartoja, o tik jiems pritaria (49-55, 57-61, 130-132 b.l.). Taip pat teismas sutinka ir su atsakovo (4) atsiliepime nurodytais atsikirtimais, kurie irgi leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog nesant draudiminio įvykio nekyla ir Å¡io draudiko atsakomybÄ ieÅ¡kovams (57-63 b.l.). Teismui vertinant tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, kuomet įvyko eismo įvykis, visi jo dalyviai ar žiÅ«rovai aiÅ¡kiai suprato, kad transporto priemonių lenktynÄs yra neteisÄtos ir jos vyksta pažeidžiant teisÄs aktais nustatytus reikalavimus.
TodÄl visos iÅ¡ to kylanÄios pasekmÄs pirmiausia, tenka jiems patiems, o ne atsakovams (2,3) ar atsakovui (4). TodÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių atsakovų (2,3,4) kaltÄs įrodymÄ , o iÅ¡ bylose esanÄių įrodymų visumos labiau tikÄtina, jog neatsiranda Å¡ių atsakovų (2,3,4) civilinÄ atsakomybÄ ieÅ¡kovams dÄl jų sÅ«naus sunkaus sužalojimo, dÄl kurio jis vÄliau mirÄ (CPK 176-185 str.).Atskirai pažymÄtina, kad teismas pagal bylos įrodymus ne tik nenustatÄ faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovų (2,3,4) civilinei atsakomybei kilti.
Remdamasi Å¡ia iÅ¡vada, logikos dÄsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdamas į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktika, kad: âciviliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikÄti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvoâ(2008 m. spalio 6 d. nutartis c.b. 3K-3-447/2008), teismas pripažįsta pagrįstais ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio argumentus dÄl atsakovo (1) D.
M. civilinÄs atsakomybÄs, nes pastarasis neįrodÄ ieÅ¡kovų sÅ«naus tyÄios ar didelio neatsargumo. Taigi ieÅ¡kovai turi teisÄ Ä¯ žalos, kuriÄ patyrÄ dÄl atsakovo (1) D. M. vairuojamo lengvojo automobilio sukelto autoįvykio, kurio metu iÅ¡ pradžių buvo sunkiai sužalotas jų sÅ«nus, kuris po to mirÄ ligoninÄje, atlyginimÄ Ä¯statymų numatyta tvarka. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
LR CK 6.291 str. 1 d. numato, kad jeigu nukentÄjÄs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turÄjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentÄjusiojo gyvybÄs atÄmimu. CK 6.291 str. 1 d. numato, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkanÄios laidojimo iÅ¡laidos. Tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atlyginamos protingos betarpiÅ¡kos asmens laidojimo iÅ¡laidos - karsto įsigijimo, gÄlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų laidotuvių metu (iÅ¡skyrus alkoholinius gÄrimus 224,00 Lt/64,87 Eur), kapo tvarkymo faktinÄs iÅ¡laidos, kurių dydis vertinamas vadovaujantis protingumo kriterijumi (23-30 b.l.).
Atskirai pažymÄtina, kad gedulingų pietų praÄjus tam tikram laikui po mirties ir panaÅ¡ios iÅ¡laidos, susijusios su mirusiojo mirties ir atminimo minÄjimu (pavyzdžiui, minint mirties keturias savaites ar metus), peržengia įprastų laidojimo iÅ¡laidų, patenkanÄių į CK 6.291 str. veikimo sferÄ , ribas, t. y. nepatenka į CK 6.291 str. numatytų laidojimo iÅ¡laidų sferÄ , bei vadovaujantis teismų praktika panaÅ¡ios kategorijos bylose nÄra atlyginamos (LAT CBS teisÄjų kolegijos 2002-07-08 nutartis c.b.
A.Å v P.M, Nr. 3K-3-1050/2002).Å ioje byloje ieÅ¡kovai reikalauja, kad atsakovas (1) atlygintų 6 526,53 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro sÅ«naus laidojimo iÅ¡laidos ir sugadinto motociklo vertÄ, o taip pat iÅ¡laidos už teisinÄ pagalbÄ nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (23-30, 38-40, 112-113 b.l.). TodÄl teismas iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų viseto daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai praÅ¡o atlyginti turtinÄ Å¾alÄ kuriÄ patyrÄ dÄl to, jog jų sÅ«nus M.
K. iÅ¡ pradžių buvo sunkiai sužalotas eismo įvykio metu kuomet jį partrenkÄ atsakovo (1) D. M. vairuojamas automobilis, o po to ligoninÄje jis mirÄ, bei pagrindÄ raÅ¡ytiniais įrodymais visos reikalaujamos atlyginti turtinÄs žalos dydį (CPK 12, 178, 197 str.). Tuo tarpu atsakovas (1) D. M. argumentas, kad jis jau yra atsakovams atlyginÄs 2 000,00 Eur nuostolių irgi laikytinas pagrįstu (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, T.2, 171 b.l.). TodÄl ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovo priteistina tik likusi neatlyginta nuostolių suma, tai yra 4 526,53 Eur.
PažymÄtina, kad bylos nagrinÄjimo teisme metu ginÄo tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo (1) dÄl atlygintino turtinÄs žalos dydžio nebuvo. CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bylų medžiaga tvirtina, kad ieÅ¡kovai dÄl atsakovo (1) D. M. valdomo automobilio sunkiai sužaloto sÅ«naus M. K. patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015).
TodÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju turi teisÄ ir į neturtinÄs žalos atlyginimÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jo pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinÄs žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .
PažymÄtina, kad, nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį gyvybÄs atÄmimo atvejais, esminÄ reikÅ¡mÄ turi ieÅ¡kovų ir mirusio asmens santykis. DÄl to kiekvienu atveju turi bÅ«ti iÅ¡tirtas Å¡ių asmenų tarpusavio ryÅ¡ys, jo pobÅ«dis, kokybÄ, intensyvumas, nuoÅ¡irdumas, pastovumas, juos siejantis giminystÄs laipsnis, bendro gyvenimo trukmÄ, nukentÄjusių asmenų galimybÄs ateityje sukurti panaÅ¡ius į prarastus Å¡eimos ar kitokius santykius, visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies sukonstruoti panaÅ¡aus bendravimo modelį.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužÄs 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluotas teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ kriterijus â neturtinÄs žalos reikalaujanÄio asmens santykių pobÅ«dis, kad santykiai turi bÅ«ti draugiÅ¡ki iki mirties, t. y. turi bÅ«ti nustatytas âglaudumoâ ryÅ¡ys tarp nukentÄjusiojo ir neturtinÄs žalos atlyginimo reikalaujanÄiųjų asmenų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. rugsÄjo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-351/2007).Teismas nagrinÄjamu atveju konstatuoja, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju, sprendžiant klausimÄ dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, yra svarbu įvertinti paties atsakovo (1) elgesį, tai yra, kad atsakovo (1) D.
M. veiksmus eismo įvykio metu, kadangi toje vietoje eismas buvo iÅ¡ vis draudžiamas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas (1) D. M. tokiu neatsargiu elgesiu, kuomet buvo sunkiai sužalotas ieÅ¡kovų sÅ«nus, sukÄlÄ ieÅ¡kovams sunkias pasekmes. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieÅ¡kovų sÅ«nus nuo sužalojimu mirÄ ligoninÄje, o ne žuvo įvykio vietoje (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). PastebÄtina, kad ieÅ¡kovai nepateikÄ duomenų apie jų sveikatos pablogÄjimÄ per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. ir vÄliau, kuomet jų sÅ«nus buvo gydomas VšĮ RespublikinÄje Å iaulių ligoninÄje (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015).
Teismas taip pat įvertina ir kitÄ svarbiÄ aplinkybÄ, tai yra, jog ieÅ¡kovai neteko sÅ«naus, kuomet yra žymiai jautriau reaguojama į įvairias stresines situacijas, įskaitant ir eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas M. K. dÄl atsakovo (1) D. M. vairuojamo automobilio smÅ«gio į sÅ«naus vairuojamÄ motociklÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). TodÄl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai dÄl eismo įvykio netiesiogiai patyrÄ stresÄ bei neigiamus dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, kas be jokios abejonÄs sutrikdÄ jų įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ bei sukÅ«rÄ tam tikrÄ psichologinį diskomfortÄ ir įtampÄ , nepaisant to, kad Å¡ios pasekmÄs nebuvo užfiksuotos jokiuose medicininiuose dokumentuose.
PažymÄtina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartyje (civilinÄ byla 3K-3-364/2007) yra konstatavÄs, kad: âpagal Sveikatos sistemos įstatymÄ asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nÄra ligų, fizinių defektų, bet ir atsižvelgiant į psichinÄ, dvasinÄ, socialinÄ asmens gerovÄ [...]â. Teismas, įvertinÄs minÄtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju teisingas ir pagrįstas ieÅ¡kovams atlygintinos neturtinÄs žalos dydis yra po 10 000 Eur kiekvienam, todÄl jų reikalavimÄ dÄl 60 000 Eur dydžio neturtinÄs žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginÄo teisiniams santykiams pritaikius materialinÄs teisÄs normas, pripažintina, jog ir Å¡is ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui (1) laikytinas teisÄtu ir pagrįstu, taÄiau jis tenkintinas iÅ¡ dalies.
Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžianÄių šį ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismas nustatÄs, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniui tenkinti iÅ¡ dalies, priteisia ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovo (1) 4 526,53 Eur turtinÄs žalos ir kiekvienam atskirai po 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui, o kitoje dalyje Å¡iuos ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus atmeta. Kadangi ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo (1) priteistinos žalos dydis yra didelis, dÄl to atsižvelgiant į atsakovo (1) turtinÄ padÄtį, Å¡iÄ piniginÄ kompensacijÄ jis įpareigotinas sumokÄti ieÅ¡kovams per 30 mÄnesių terminÄ , mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos kiekvienÄ mÄnesį iki jo paskutinÄs dienos (CPK 274 str.).
Tuo paÄiu atsakovas (1) įpareigotinas sumokÄti ieÅ¡kovams kiekvienÄ mÄnesį ir 5 proc. dydžio įstatymines metines procesines palÅ«kanas nuo nesumokÄtos pinigų sumos.IeÅ¡kovams kreipiantis į teismas dÄl žalos padarytos nusikaltimu atlyginimo jie yra atleidžiami nuo žyminio mokesÄio, taÄiau teismui priimant byloje galutinį sprendimÄ iÅ¡ atsakovo (1) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos ir valstybei su bylinÄjimusi teisme susijusios iÅ¡laidos (CPK 83 str. 1 d. 3 p. bei 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92â93, 259, 263â270 str., 293 str. 4 p., 294 str.,n u s p r e n d ž i a :1. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui (1) tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti solidariai ieÅ¡kovams V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo (1) D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 526,53 Eur (keturis tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 53 ct) turtinÄs žalos ir kiekvienam ieÅ¡kovui atskirai po 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinÄs žalos atlyginimui, iÅ¡ viso: 24 526,53 Eur (dvideÅ¡imt keturis tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 53 ct), o kitoje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui (1) atmesti.
Atsakovas (1) piniginÄ kompensacijÄ 24 526,53 Eur ieÅ¡kovams įpareigotinas sumokÄti per 30 mÄnesių terminÄ , mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos kiekvienÄ mÄnesį iki jo paskutinÄs dienos.
2. IeÅ¡kovų V. K. ir K. K. ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams: (2) Å iaulių m. savivaldybei, (3) LR Kariuomenei ir (4) Seesam Insurance AS veikianÄiam per filialÄ LR atmesti.  3. Priteisti iÅ¡ atsakovo (1) D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybÄs biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) 736,00 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesÄio ir 3,12 Eur (tris eurus 12 ct) paÅ¡to iÅ¡laidoms atlyginti, iÅ¡ viso: 739,12 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 12 ct).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas                                                                                Jonas Stubrys