Legislator Case Law & Legislation
a2da2a21-b299-456f-a88e-4aef8cf74706 AI generated

a2da2a21-b299-456f-a88e-4aef8cf74706 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number a2da2a21-b299-456f-a88e-4aef8cf74706
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

magistralinius kelius, Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikÅ¡mės keliai, įtraukti j Europos tarptautinį kelių tinklÄ ;

Legislator headnote

AI generated

a2da2a21-b299-456f-a88e-4aef8cf74706 · Å iaulių apylinkės teismas: Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui K. K., 25 000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.8. Priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, baudžiamÄ ja byla Nr. 1-118-951/2015.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas prašė teismo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Keywords

AI generated
motor vehicle liability insurance traffic accident road safety concerns insured event transport insurance fatal accident
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                        El. civilinė byla Nr. e2-4601-772/2016                                                      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03393-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.; 2.5.10.3.; 2.5.10.5.2.4.; 2.5.39.2.6.1.; 3.2.6.1.       ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai             Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,dalyvaujant ieškovui K.

K. ir jo atstovui adv. E. M., atsakovui D. M. ir jo atstovui adv. R. Dobrovolskiui, atsakovo Å iaulių m. savivaldybės administracijos atstovei L. S., neatvykus ieÅ¡kovei V. K., atsakovų LR Kariuomenės atstovui, bei atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialÄ LR atstovui, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. K. ir K. K. ieÅ¡kinį atsakovams: D. M., Å iaulių m. savivaldybei, LR Kariuomenei ir Seesam Insurance AS veikiančiam per filialÄ LR dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovai V. K. ir K. K. 2016-04-14 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinę, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų: D. M., Å iaulių m. savivaldybės, LR Kariuomenės ir Seesam Insurance AS, veikiančio per filialÄ LR nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines įstatymines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-04-18 apie 19:44 val. Å iauliuose, apleistame lėktuvų pakilimo take, esančiame Å¡alia (duomenys neskelbtini) gatvės, nelegalių gatvės lenktynių metu atsakovo (1) D.

M. vairuojama transporto priemonė VW Vento sukdama į kairę į stovėjimo vietÄ nepraleido tiesiai važiavusio motociklo CAGIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė. Ä®vykusio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas motociklÄ vairavęs ieÅ¡kovų sÅ«nus M. K., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Å iaulių ligoninėje mirė.Po Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14, kurio metu ieÅ¡kovai V.

K. ir K. K. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos buvo pripažinti nukentėjusiais.Vėliau byla su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Å iaulių apylinkės teismui, kur buvo užvesta ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, kurioje atsakovas (1) D. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, jog 2014-04-18 apie 19:44 val. Å iauliuose, lėktuvų pakilimo take, esančiame Å¡alia (duomenys neskelbtini) gatvės, D.

M. vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį VW VENTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas lėktuvų pakilimo taku bei pradėdamas sukti kairėn ir judėdamas kairiojo posÅ«kio kreive, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, privalėdamas duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, neįsitikino, kad sukti kairėn yra saugu, nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam motociklui CAGIVA (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieÅ¡kovų sÅ«nus M.

K., ir dėl to su juo susidÅ«rė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. K. dėl kaukolės skliauto kaulų įspaustinių lūžių ir galvos smegenų sumuÅ¡imo (duomenys neskelbtini) mirė VšĮ Respublikinėje Å iaulių ligoninėje.Taip pat Å iaulių apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-118-951/2015 nustatė, kad kaltinamojo D. M. kaltė visiÅ¡kai įrodyta jo paties paaiÅ¡kinimais apie įvykusį eismo įvykį. D. M. teisme pripažino savo kaltę, teigė, kad pažeidė KET 9 p., 106 p., 114 p. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, kuriuos taip pat patvirtino ir kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai.2014-09-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14 specialistė darė iÅ¡vadÄ , jog įtariamojo veiksmai, o bÅ«tent, - kairiojo posÅ«kio kreive judėdamas į lėktuvų pakilimo tako važiuojamosios dalies kairę pusę, kuria link jo prieÅ¡prieÅ¡iais artėjo motociklas CAGIVA, vairuojamas M.

K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliÅ«tį jau paminėto motociklo, vairuojamo M. K., judėjimui, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.Galiausiai, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2015-05-27 Å iaulių apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, nusprendė D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukę, o ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui (1) D.

M. priteisti jiems po dėl 28 962,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paliko nenagrinėtÄ .IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovas teisiÅ¡kai grindė 6.246 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.271 str. ir kitų teisės aktų nuostatomis. IeÅ¡kovai patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino Å¡iais dydžiais: 6 591,40 Eur turtinė žala ir 60 000,00 Eur neturtinė žala Vadovaujantis tuo, kas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta, bei LR CK 6.250 str., 6.270 str., 6.271 str., LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 135 str., ieÅ¡kovai teismo prašė:1.

Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 3 462,64 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ , 12 ct) turtinės žalos ieÅ¡kovo K. K., naudai.2. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos - 1970,28 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų, 28 ct) turtinės žalos ieÅ¡kovės V.

K., naudai.3. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., taip pat Å iaulių miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir Seesam Insurance AS – 1 158,48 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 48 ct) patirtas atstovavimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovo K. K., naudai.4. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 5 000,00 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos ieÅ¡kovo K.

K., naudai.5. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , taip pat Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 5 000,00 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos ieÅ¡kovės V. K., naudai.6. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovei V. K., 23 000,00 Eur (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.7.

Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M., Å iaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui K. K., 25 000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.8. Priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, baudžiamÄ ja byla Nr. 1-118-951/2015.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas prašė teismo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Pastarasis pakartojo esminius ieÅ¡kinio motyvus ir laikė, kad ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas.Atsakovas (1) D. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį prašė teismo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinant jų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 4 000 Eur kiekvienam.Atsakovas (1) savo atsikirtimams pagrįsti prašė teismo pridėti anksčiau tame pačiame teisme iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-118-951/2015.Teismo posėdžio metu atsakovas (1) ir jo atstovas prašė teismo atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus atsikirtimus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Papildomai nurodė, kad atsakovas artimiausiu laiku įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovams dalį pinigų sumos ieÅ¡kovų patirtai žalai atlyginti.Atsakovas (2) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir nurodė Å¡iuos pagrindinius atsikirtimų motyvus.Nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimais ir mano, jog pastarieji yra visiÅ¡kai nepagrįsti realiomis ne tik faktinėmis bet ir procesinėmis aplinkybėmis.Pirmiausia, IeÅ¡kovai baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio Nr. 1-118-951/2015 atsiėmė civilinį ieÅ¡kinį ir pastarasis liko nenagrinėtu.

Baudžiamojoje byloje Å iaulių miesto savivaldybei nebuvo keliami jokie reikalavimai, savivaldybė taip pat nedalyvavo suinteresuotu asmeniu, o nusikalstamÄ veikų padaręs asmuo buvo aiÅ¡kiai nustatytas, tai yra atsakovas (I), dėl kurio kaltės kilo eismo įvykis. IÅ¡ nuosprendžio, kurį pateikė ieÅ¡kovai byloje, 15 lapo paskutinėje pastraipoje matome, jog aiÅ¡kiai nurodyta, kad <...>Teismas atkreipia dėmesį, kad D. M. veiksmais buvo padaryta žala, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji K.

K. ir V. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Kaltinamasis D. M. 2015-05-07 į V. K. sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 2 000 Eur žalos atlyginimÄ . Tačiau pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji K. K. ir V. K. nusprendė savo ieÅ¡kinį atsiimti ir prašė nebespręsti jo Å¡ioje civilinėje byloje<..,>. Taigi iÅ¡ to, kas pasakyta aiÅ¡ku, kad už žalÄ atsakingas yra atsakovas (1) D. M. - nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, kuris jau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savarankiÅ¡kai atlygino žalÄ 2 000 Eur apimtyje ir tai buvo viena iÅ¡ jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų.

Å iaulių miesto savivaldybė negali bÅ«ti atsakinga už kalto asmens veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .Aukščiau mÅ«sų pateiktÄ argumentÄ pagrindžia ir pačių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kai ieÅ¡kovai nurodo, kad kadangi nepakanka draudiko žalos atlyginimo dydžio, taip pat, atsižvelgiant, kad atsakovas D. M. atlygino (2 000 Eur), todėl iÅ¡ atsakovo D. M. ieÅ¡kovės V. K. naudai priteistina neturtinė žala 23 000 Eur (ieÅ¡kinio 2.2.2. punktas paskutinė pastraipa). IeÅ¡kovai dėstydami ieÅ¡kinio aplinkybes šį reikalavimÄ kelia asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl įvykio.Patys IeÅ¡kovai prie ieÅ¡kinio prideda Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m, balandžio 23 raÅ¡to Nr. S-l 103-11 „Dėl informacijos pateikimo“ kopijÄ , kuriame pateikta aiÅ¡ki informacija, kad susisiekimo komunikacijos - oro uosto taikai, esantys (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, Å¡alia (duomenys neskelbtini) g, (buvusio (duomenys neskelbtini).) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Å iaulių miesto savivaldybė neturėjo rÅ«pintis jai nepriklausančiu turtu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje numatyta, kad kiekvieno savininko pareiga yra įgyvendinti nuosavybės teisę, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymai bei kitų asmenų teisės ir interesai, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Å iaulių miesto savivaldybė neturėjo pareigos prižiÅ«rėti jai nepriklausančio turto. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Å iauliuose naudojimo bÅ«das priskirtas prie teritorijos kraÅ¡to apsaugos tikslams.Å iaulių miesto savivaldybė bendrai su kitomis institucijomis bendradarbiavo dėl saugumo, atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 23 d.

Å iaulių VPK Kelių policijos biuro raÅ¡tÄ Nr. 40- S-16760 „Dėl inžinerinių priemonių įrengimo“ bei jame suformuotus praÅ¡ymus dėl galimybės užkardyti nelegalias transporto priemonių lenktynes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir imtis veiksmų bei inžinerinių priemonių pagalba užtverti lenktynių trasÄ ir apriboti bet kokį patekimÄ Ä¯ jÄ . Tuo pagrindu, Å iaulių miesto savivaldybės atstovai kartu su Kelių policijos biuru dalyvavo sudarytoje komisijoje ir atlikę apleisto pakilimo tako apžiÅ«rÄ nusprendė įrengti du vienetus kelio ženklų Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir užblokuoti keturis įvažiavimus į apleistÄ pakilimo takÄ betoniniais blokais.

Å io apžiÅ«ros akto pagrindu visi takai buvo užtverti gelžbetoniniais blokais, o prie visų įvažiavimų įrengti kelio ženklai Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“.Kaip nurodo ieÅ¡kovai, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo II straipsnio 1 dalyje numatyta savivaldybių ir kitų asmenų pareiga užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių saugias eismo sÄ lygas, įgyvendinant juose eismo saugumo priemones. Tačiau reikėtų pastebėti, kad minėtas teisės aktas nustato eismo saugumo automobilių keliais teisinius reikalavimus, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nenaudojamas lėktuvų pakilimo takas negali bÅ«ti laikomas automobilių eismui skirtu keliu, todėl Å¡io teisės akto nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos.IeÅ¡kovai nurodo, kad LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatves nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

IeÅ¡kovai nurodo, kad pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, vietinės reikÅ¡mės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir valdytojai. Reikėtų pastebėti, kad vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, gatvė - kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimÄ , pagal to paties straipsnio 4 dalį, kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Å iuo konkrečiu atveju mano, kad lėktuvų pakilimo takas nėra skirtas motorinių transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės ir vietines reikÅ¡mes kelius. Valstybinės reikÅ¡mės keliai skirstomi j:

1) magistralinius kelius, Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikÅ¡mės keliai, įtraukti j Europos tarptautinį kelių tinklÄ ;

2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;

3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamÄ sias vietoves su magistraliniais ir kraÅ¡to keliais.Vietinės reikÅ¡mės keliai skirstomi į:

1) vieÅ¡uosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams;

2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miÅ¡kų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti vieÅ¡iesiems keliams).Å iuo konkrečiu atveju nenaudojamas lėktuvų pakilimo takas negali bÅ«ti priskiriamas prie atitinkamo kelio Kelių įstatymo prasme, todėl tai yra dar viena priežastis dėl kurios Å iaulių miesto savivaldybė nėra ir nebuvo atsakinga už šį tako, kaip kelio ar gatvės priežiÅ«rÄ .Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo nustato įstatymas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės vaidilos institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir iÅ¡dėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai; žalos padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje teisės normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau matome, kad akivaizdu, kad IeÅ¡kovų reikalavimas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ solidariai su kitais atsakovais yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes nėra įrodyti pagrindiniai elementai: savivaldybės kaltė, veikimas (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikimo (neveikimo) ir pasekmių.

Å iaulių miesto savivaldybė nėra atsakinga už kilusio įvykio pasekmės.Atsakovas (2) Å iaulių miesto savivaldybė teismo prašė atmesti IeÅ¡kovų 2016 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kinį „Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdžio metu atsakovo (2) atstovė pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo jį atmesti.Atsakovas (3) taip pat pateikė teismui atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimus.Atsakovas (3) pažymėjo, kad Lietuvos valstybė ir Lietuvos kariuomenė nėra atsakinga už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ , kadangi nėra visų atsakomybės sÄ lygų tokiai atsakomybei kilti.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodo, kad Lietuvos Respublikos atsakomybė solidari su D.

M., Šiaulių miesto savivaldybe ir draudimo bendrove Seesam Insurance AS Lietuvos filialu. LR civilinio kodekso 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatė, kad kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta, nuosprendyje konstatuojama, kad jo veiksmai - kairiojo posūkio kreive judėdamas į lėktuvo pakilimo tako važiuojamosios dalies kairę pusę, kuria link jo priešpriešiais artėjo motociklas, vairuojamas M.

K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliÅ«tį jau paminėto motociklo vairuojamo M. K., judėjimui - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamo įvykio vieta tik Vyriausybės 2015-10-07 nutarimu Nr. 1049 pateko į Å iaulių karinio oro uosto teritorijos ribas, tuo tarpu nelaimingas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini).Valstybė neatsakinga už reikalaujamÄ priteisti žalÄ , kadangi nėra valdžios institucijos - Lietuvos kariuomenės Karo policijos Å iaulių įgulos karo policininkų (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) - neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo, nėra jų kaltės, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jų veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos žalos, žala nėra tokio veikimo ar neveikimo rezultatas, taip pat neįrodyta solidarioji prievolė.

Karo policijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Karo policija - teisėsaugÄ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemoje Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis Lietuvos kariuomenės padalinys. Karo policijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta karo policijos kompetencija, t. y. vykdydama Å¡io įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus karinėse teritorijose ir kariniame transporte - visų asmenų atžvilgiu, kitose teritorijose - karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieÅ¡ karius, kraÅ¡to apsaugos institucijas ir jų valdomÄ ar naudojamÄ turtÄ , atžvilgiu.

Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu yra apriboti pagal Å¡io įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Å iaulių įgulos 2015-03-03 raÅ¡te Nr. Å S-2 „Dėl informacijos pateikimo“, kurį kartu su atsiliepimu j ieÅ¡kinį pateikė KraÅ¡to apsaugos ministerija, pateikiami duomenys, patvirtina, kad karo policininkai veikė pagal jiems įstatymu ir kitais teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ . Pagal CPK 197 str. 2 d. dokumentai, iÅ¡duoti valstybės institucijų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Vadovaujantis minėta LR CPK nuostata ieÅ¡kovų nurodytais liudytojų parodymas paneigti minėto Lietuvos kariuomenės Karo policijos Å iaulių įgulos raÅ¡to negalima, o kitų jį paneigiančių įrodymų ieÅ¡kovai nėra pateikę, t. y. byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad karo policininkai tam tikrÄ laikÄ stebėjo nelegalias lenktynes ir, kad tuo metu privalėjo imtis teisės aktuose nustatytų priemonių prieÅ¡ civilius asmenis ne karinėje teritorijoje, arba jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis.

Priešingai, ieškovai ieškinyje patys nurodo, kad atsakovas D. M., kaip vairuotojas, grubiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepaisė kelių eismo taisyklių 9 ir 101 p. numatytų reikalavimų, dėl ko buvo sunkiai sužalotas žmogus, kuris nuo sužalojimų vėliau ligoninėje mirė.Be šių aplinkybių atkreiptume dėmesį į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dėl paties nukentėjusiojo M. K. neatsargaus ir rizikingo elgesio eismo įvykyje. T. y. nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusysis M.

K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti motociklÄ , vairuodamas motociklÄ nedėvėjo Å¡almo ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį, motociklas neturėjo galiojančios techninės apžiÅ«ros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad protingo, rÅ«pestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti žalÄ padariusiam asmeniui.

LR civilinio kodekso 6.6248 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, atsakovas (3) mano, kad nėra Lietuvos kariuomenės atstovaujamos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. numatytų sÄ lygų, taip pat ir solidarios atsakomybės, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ solidariai su kitais atsakovais yra nepagrįstas.Atsižvelgdami į tai kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamiesi LR civilinio proceso kodekso 42 str., 51 str. 4 d., 111-114 str., 197 str. 2 d., atsakovas (3) teismo prašė:- nagrinėjant bylÄ ir sprendžiant valstybės atsakomybės byloje klausimÄ , vadovautis Lietuvos kariuomenės Karo policijos Å iaulių įgulos 2015-03-03 raÅ¡tu Nr. Å S-2 „Dėl informacijos pateikimo“ kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu leistinais įrodymais nepaneigtu oficialiu dokumentu ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovui Lietuvos Respublikai atmesti kaip nepagrįstÄ .- Å¡iÄ civ. bylÄ 2016-09-05 10 val. posėdyje nagrinėti nedalyvaujant atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir jos atstovui.Atsakovo (3) atstovui neatvykus į teismo posėdį, teismas iÅ¡klausęs kitų bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas (4) atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovų ieškinį jo atžvilgiu atmesti remiantis šiais atsikirtimais.Dėl draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsakomybės pagrindų. Ieškovai savo reikalavimuose nurodo, kad draudimo bendrovės atsakomybe solidari su Lietuvos Respublika ir Šiaulių miesto savivaldybe. Pažymėtina, kad LR CK. 6.6 str. 1 d. numatyta, kad skolininkų solidarioji prievolė yra nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Atkreipiame teismo dėmesį, kad Atsakovo (4) atsakomybė yra sutartinė.

Atsakovas (4) padarant žala IeÅ¡kovams nedalyvavo, nebendrininkavo ir jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie IeÅ¡kovams padarytos žalos. Atsakovo (4) atsakomybė nagrinėjamu atveju gali kilti tik sudarytos draudimo sutarties pagrindu.Nurodė, kad Draudimo bendrovė atlygindama trečiųjų asmenų eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDÄ®), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).Vadovaujantis 2015-05-27 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatyta, kad eismo įvykio metu apleistame Zoknių oro uoste vyko gatvės lenktynės - „dragai“.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktÅ«ros skyriaus 2014-04-23 praneÅ¡ime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) g. Å¡alia apleisto pakilimo tako 2013-09 mėn. buvo įrengti 4 kelio ženklai Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 2015-04-23 praneÅ¡ime nurodoma, kad 2014-05 mėn. visi keturi įvažiavimai į pakilimo takÄ buvo užtverti gelžbetoniais blokais, o prie visų įvažiavimų į pakilimo takÄ buvo įrengti kelio ženklai Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“ - 4 vnt.Visos Å¡ios aplinkybės nurodo, kad eismo įvykio teritorijos teisinis statusas, draudė toje teritorijoje eksploatuoti transporto priemones.

Taip pat faktinė baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad nagrinėjamu eismo įvykio metu vyko nelegalios automobilių lenktynės.Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 3 d. nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose vieÅ¡am keliu eismui apribotose uždaro pobÅ«džio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti.Draudimo sutartimi draudimo bendrovė prisiima apdraustųjų asmenų neigiamų finansinių padarinių kilimo rizikÄ atsitikus draudžiamajam įvykiui.

Akivaizdu, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi suteikiama apsauga negali bÅ«ti neriboto pobÅ«džio, įstatymų leidėjas TPVCPADÄ® 1 str. nurodo iÅ¡imtis kurių metu TPVCAPDÄ® nuostatos netaikomos. Viena iÅ¡ jų - tai transporto priemonės naudojimas padidinto pavojaus sÄ lygomis - naudojant transporto priemonę oro uoste, kitose vieÅ¡am kelių eismui apribotose uždaro pobÅ«džio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti.

Akivaizdu, kad tokiomis sÄ lygomis transporto priemonė naudojama ties savo techninių galimybių riba, ne visuomet paisant galiojančių kelių eismo taisyklių ir/ar neatsižvelgiant į tam tikrus saugumo reikalavimus. Dėl Å¡ių, aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas mano, kad dėl analizuojamo eismo įvykio draudimo bendrovės atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma TPVCAPDÄ® 1 str. 3 d. iÅ¡lyga.Dėl paties nukentėjusio didelio neatsargumo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindu.LR CK 6.253 str. 1 d. nurodoma, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės Å¡iais pagrindais: <...> nukentėjusiojo asmens veiksmų.

Taisyklių 23 p. nurodoma, kad „Jeigu už padažytÄ Å¾alÄ yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir (ar) Biuras moka draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens kaltei, kuri nustatoma įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų (toliau vadinama - eismo įvykio dalyviai) pasiraÅ¡ytoje eismo įvykio deklaracijoje ar kitame įstatymo 12 straipsnyje nurodytame dokumente (toliau vadinama - eismo įvykio deklaracija) užfiksuotÄ eismo įvykio faktÄ , apraÅ¡ytas aplinkybes, nubraižytÄ schemÄ ir (ar) kompetentingų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų suraÅ¡ytus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę.

“Draudimo bendrovė sutinka, kad dėl nurodomo eismo įvykio tam tikra dalimi yra atsakingas transporto priemonės VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. M., tačiau analizuojamoje situacijoje teismas priimdamas sprendimÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo privalo įvertinti ir nukentėjusio veiksmus.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).Draudimo bendrovės nuomone, nukentėjusio asmens M.

K. kaltę (didelio neatsargumo forma) dėl įvykusio eismo įvykio įrodinėtina tokiomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis:1) Nukentėjusysis M. K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti motociklÄ ;2) Motociklo vairuotojas M. K. važiuodamas motociklu nedėvėjo Å¡almo;3) Motociklo vairuotojas gerokai virÅ¡ijo leistinÄ greitį;4) Motociklas neturėjo galiojančios techninės apžiÅ«ros;5) Motociklas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rÅ«pestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti žalÄ padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-08 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalÄ atmesti.Dėl nuostolio dydžio.Jei vis dėlto teismas pripažintų, kad draudimo bendrovei dėl analizuojamo eismo įvykio kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokas ir draudimo bendrovės atžvilgiu TPVCAPDÄ® 1 str. 3 d. nuostatos negali bÅ«ti pritaikomos, Å¡iame skyrelyje iÅ¡dėstome savo pozicijÄ dėl IeÅ¡kovų patirto nuostolio dydžio.Kaip nurodėme ankstesniame skyrelyje, draudimo bendrovės nuomone, teismas turėtų įvertinti paties nukentėjusio veiksmus dėl analizuojamo eismo įvykio.

Nustačius eismo įvykio dalyvių kaltės proporcijÄ , sutinkamai su teismo nustatyta kaltės proporcija priteistinos turtinės ir neturtinės žalos sumos.Primename, kad TPVCAPDÄ® 19 str. 6 d. yra nurodyta, kad „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.“ Nagrinėjamo eismo Ä®vykio atveju draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atžvilgiu TPVCAPDÄ® 11 str. 1 d. 3 p. galiojo maksimalus 5.000,00 Eur neturtinės žalos limitas nepriklausomai nuo to kiek eismo įvykio metu nukentėjo asmenų.

Todėl maksimalus priteistinas neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo negali virÅ¡yti 5.000,00 Eur.Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas įvertino eismo įvykio nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ ir mano, kad įrodymais pagrįsti nuostoliai sudaro - 3.293,85 Eur. Nuostolio dydį pagrindžiančių dokumentų už eismo įvykio metu sugadintÄ motociklÄ ieÅ¡kovai nepateikė. CPK 178 str. nurodoma, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.Dėl advokato iÅ¡laidų kompensavimo norime pabrėžti, kad draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsako tik draudimo sutarties pagrindu (sutartinė atsakomybė) ir atlygina tik eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtus nuostolius.

Kadangi advokato iÅ¡laidos nebuvo sÄ lygotos eismo įvykio, todėl K. K. nurodomos iÅ¡laidos – 1 158,48 Eur negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, pateikiamus įrodymus bei vadovaudamiesi bendra procesine taisykle iuria novit curia (teismas žino įstatymus) atsakovas (4) teismo prašė:1. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ;2.

Priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas (4) teismo praÅ¡ymu atliko motociklo Cagiva Canyon 500 v.n. (duomenys neskelbtini) įvertinimÄ , atsižvelgiant į jo sugadinimo laipsnį. Taip pat atsakovas (4) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovo (1) D. M. atžvilgiu tenkintinas iÅ¡ dalies, o kitų atsakovų (2,3,4) atžvilgiu atmestinas.Byloje vyksta ginčas, ar be atsakovo (1) D. M., kurio vairuojamas lengvasis automobilis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ar tokia pat civilinė atsakomybė byloje taikytina ir kitiems atsakovams (2,3,4).

Minėtame CK straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kaltė yra viena iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bei numatyta, kad įstatymai ar sutartys gali numatyti Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imtis. Viena tokių iÅ¡imčių yra numatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Taigi įstatymų leidėjas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtino didesnio pavojaus Å¡altinio (vienas tokių Å¡altinių yra ir transporto priemonės) valdytojo griežtÄ (objektyviÄ ) civilinę atsakomybę, kuri atsiranda tiek esant ir nesant jo kaltei. Todėl Å¡iuo atveju nėra aktualu, ar atsakingas už žalÄ asmuo elgėsi rÅ«pestingai, apdairiai ir atidžiai, nes, netgi nustačius, kad jis laikėsi visų įmanomų rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų, nebÅ«tų pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, kadangi Å¡iuo atveju su skolininko kalte susijusios aplinkybės teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos.

Pastarosios aplinkybės, tai yra kelio ženklų buvimas/nebuvimas, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo žinojimas/turėjimas ir galėjimas žinoti apie kelio ženklus, greičio virÅ¡ijimas bei kitos aplinkybės, kurios pagrindžia ar paneigia didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltę, yra nagrinėtinos ir vertintinos, svarstant klausimÄ tik dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau ne apskritai keliant klausimÄ dėl griežtos civilinės atsakomybės atsiradimo.

Å iuo atveju vienintelės aplinkybės, kurias įrodžius egzistuojant, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas bÅ«tų atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga arba paties nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo nustatymas yra aktualus, keliant klausimÄ dėl atsakovo (1) D. M. patraukimo baudžiamojon ar net administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio. Tuo tarpu keliant atsakovo (1) D. M., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinės atsakomybės klausimÄ , pakanka nustatyti faktÄ , jog bÅ«tent atsakovo (1) valdomas didesnio pavojaus Å¡altinis sukėlė ieÅ¡kovams žalÄ , ir Å¡iuo atveju nėra aktualios aplinkybės, įrodančios atsakovo (1) kaltę, tai yra, ar eismo įvykio vietoje buvo kelio ženklai, informuojantys apie eismo galimybes nurodytoje vietoje, ar atsakovas (1) D.

M. juos pastebėjo, ar turėjo ir galėjo juos pastebėti ir pan. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio argumentas, jog jiems atsakovo (1) D. M. kaltės dėl jiems padarytos žalos įrodinėti nereikia, yra pagrįstas. Tuo tarpu pastebėtina, jog atsakovas (1) D. M., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (dėl to ginčo byloje nėra), neįrodė nė vienos aplinkybės (nenugalimos jėgos ar ieÅ¡kovų sÅ«naus (nukentėjusio) tyčios ar didelio neatsargumo) egzistavimo, kurie sudarytų pagrindÄ atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, jog Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas (1) D.

M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. Tuo pačiu nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovo (1) D. M. kaltė dėl LR BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis ir paaiÅ¡kinimais, bei kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais.Be to Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. priimtame nuosprendyje konstatuota, jog baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo (1) D.

M. veiksmai vairuojant lengvÄ jį automobilį buvo tiesioginiame ryÅ¡yje su 2014-04-18 autoįvykiu, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieÅ¡kovų sÅ«nus M. K. (nuosprendžio 12 lapas). Tačiau teismui vertinant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ užfiksuotus nukentėjusiojo M. K. veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad jie gali bÅ«ti vertinami iÅ¡ esmės tik baudžiamosios ar administracinės teisės atsakomybės aspektu, o ne nagrinėjamos bylos civilinės atsakomybės pagrindu.

Taip pat pastebėtina, kad CPK 182 straipsnio 1d. 3 p. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių (prejudicinis faktas). Tačiau pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3p. prasmę civilinę bylÄ dėl teisiamojo veiksmų kilusių civilinių teisinių padarinių nagrinėjantis teismas nenustatinėja tik dalies teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, t. y. nenustatinėja faktų, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, ir ar juos padarė nuteistasis.

Kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylÄ gali bÅ«ti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti.Susiklosčiusi Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3p. nuostatÄ teismo nuosprendis civilinėje byloje turi ribotÄ prejudicinę galiÄ . Civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžiu tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti.

Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu - neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

Å ios aukščiau paminėtos nuostatos taikytinos vertinant į bylÄ pateiktÄ Å iaulių apygardos teismo 2015-05-27 teismo nuosprendį (b.b. Nr. 1-118-951/2015) ir Å iaulių apygardos teismo 2015-10-01 nutartis (b.b. Nr. 1A-355-282/2015).Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip raÅ¡ytiniai įrodymai.Apibendrinant visus raÅ¡ytinius įrodymus, įskaitant ir oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), darytina iÅ¡vada, jog nė viename iÅ¡ jų nėra konstatuotas ieÅ¡kovų sÅ«naus M.

K. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima bÅ«tų atleisti atsakovÄ (1) D. M., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojÄ , nuo civilinės atsakomybės. Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai ir dėl nukentėjusiojo asmens ieÅ¡kovų sÅ«naus atsakomybės civilinės teisės požiÅ«riu. Taip pat atsakovas (1) D. M. į bylÄ nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovų sÅ«naus didelio neatsargumo ar tyčios egzistavimÄ (CPK 12 str. ir 178 str.).

Tai, kad autoįvykio metu nukentėjęs M. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo be Å¡almo, galimai virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir kt., visos Å¡ios aplinkybės kaip jau minėta sietinos su administracine, o ne su civiline atsakomybe. PrieÅ¡ingai, byloje esančių įrodymų visetas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovų sÅ«naus kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) dėl jam sukeltos atsakovo (1) D. M. vairuojamo automobilio žalos nėra. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir joje atlikto jų įvertinimo, kaip įrodymų visumos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nei atsakovas (2), nei atsakovai (3) jokių neteisėtų veiksmų (tiek veikimu, tiek neveikimu) ginčo atveju neatliko.

Teismas sutikdamas su Å¡ių atsakovų atsikirtimais nurodytais atsiliepimuose į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį jų nekartoja, o tik jiems pritaria (49-55, 57-61, 130-132 b.l.). Taip pat teismas sutinka ir su atsakovo (4) atsiliepime nurodytais atsikirtimais, kurie irgi leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog nesant draudiminio įvykio nekyla ir Å¡io draudiko atsakomybė ieÅ¡kovams (57-63 b.l.). Teismui vertinant tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, kuomet įvyko eismo įvykis, visi jo dalyviai ar žiÅ«rovai aiÅ¡kiai suprato, kad transporto priemonių lenktynės yra neteisėtos ir jos vyksta pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Todėl visos iÅ¡ to kylančios pasekmės pirmiausia, tenka jiems patiems, o ne atsakovams (2,3) ar atsakovui (4). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų (2,3,4) kaltės įrodymÄ , o iÅ¡ bylose esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog neatsiranda Å¡ių atsakovų (2,3,4) civilinė atsakomybė ieÅ¡kovams dėl jų sÅ«naus sunkaus sužalojimo, dėl kurio jis vėliau mirė (CPK 176-185 str.).Atskirai pažymėtina, kad teismas pagal bylos įrodymus ne tik nenustatė faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovų (2,3,4) civilinei atsakomybei kilti.

Remdamasi Å¡ia iÅ¡vada, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktika, kad: „civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo”(2008 m. spalio 6 d. nutartis c.b. 3K-3-447/2008), teismas pripažįsta pagrįstais ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio argumentus dėl atsakovo (1) D.

M. civilinės atsakomybės, nes pastarasis neįrodė ieÅ¡kovų sÅ«naus tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi ieÅ¡kovai turi teisę į žalos, kuriÄ patyrė dėl atsakovo (1) D. M. vairuojamo lengvojo automobilio sukelto autoįvykio, kurio metu iÅ¡ pradžių buvo sunkiai sužalotas jų sÅ«nus, kuris po to mirė ligoninėje, atlyginimÄ Ä¯statymų numatyta tvarka. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

LR CK 6.291 str. 1 d. numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu. CK 6.291 str. 1 d. numato, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atlyginamos protingos betarpiÅ¡kos asmens laidojimo iÅ¡laidos - karsto įsigijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų laidotuvių metu (iÅ¡skyrus alkoholinius gėrimus 224,00 Lt/64,87 Eur), kapo tvarkymo faktinės iÅ¡laidos, kurių dydis vertinamas vadovaujantis protingumo kriterijumi (23-30 b.l.).

Atskirai pažymėtina, kad gedulingų pietų praėjus tam tikram laikui po mirties ir panaÅ¡ios iÅ¡laidos, susijusios su mirusiojo mirties ir atminimo minėjimu (pavyzdžiui, minint mirties keturias savaites ar metus), peržengia įprastų laidojimo iÅ¡laidų, patenkančių į CK 6.291 str. veikimo sferÄ , ribas, t. y. nepatenka į CK 6.291 str. numatytų laidojimo iÅ¡laidų sferÄ , bei vadovaujantis teismų praktika panaÅ¡ios kategorijos bylose nėra atlyginamos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-07-08 nutartis c.b.

A.Å v P.M, Nr. 3K-3-1050/2002).Å ioje byloje ieÅ¡kovai reikalauja, kad atsakovas (1) atlygintų 6 526,53 Eur dydžio turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro sÅ«naus laidojimo iÅ¡laidos ir sugadinto motociklo vertė, o taip pat iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (23-30, 38-40, 112-113 b.l.). Todėl teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų viseto daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ kuriÄ patyrė dėl to, jog jų sÅ«nus M.

K. iš pradžių buvo sunkiai sužalotas eismo įvykio metu kuomet jį partrenkė atsakovo (1) D. M. vairuojamas automobilis, o po to ligoninėje jis mirė, bei pagrindė rašytiniais įrodymais visos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį (CPK 12, 178, 197 str.). Tuo tarpu atsakovas (1) D. M. argumentas, kad jis jau yra atsakovams atlyginęs 2 000,00 Eur nuostolių irgi laikytinas pagrįstu (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, T.2, 171 b.l.). Todėl ieškovams solidariai iš atsakovo priteistina tik likusi neatlyginta nuostolių suma, tai yra 4 526,53 Eur.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo tarp ieškovų ir atsakovo (1) dėl atlygintino turtinės žalos dydžio nebuvo. CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bylų medžiaga tvirtina, kad ieškovai dėl atsakovo (1) D. M. valdomo automobilio sunkiai sužaloto sūnaus M. K. patyrė dvasinius išgyvenimus (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015).

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluotas teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijus – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobÅ«dis, kad santykiai turi bÅ«ti draugiÅ¡ki iki mirties, t. y. turi bÅ«ti nustatytas „glaudumo“ ryÅ¡ys tarp nukentėjusiojo ir neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2007).Teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, yra svarbu įvertinti paties atsakovo (1) elgesį, tai yra, kad atsakovo (1) D.

M. veiksmus eismo įvykio metu, kadangi toje vietoje eismas buvo iÅ¡ vis draudžiamas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas (1) D. M. tokiu neatsargiu elgesiu, kuomet buvo sunkiai sužalotas ieÅ¡kovų sÅ«nus, sukėlė ieÅ¡kovams sunkias pasekmes. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieÅ¡kovų sÅ«nus nuo sužalojimu mirė ligoninėje, o ne žuvo įvykio vietoje (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). Pastebėtina, kad ieÅ¡kovai nepateikė duomenų apie jų sveikatos pablogėjimÄ per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. ir vėliau, kuomet jų sÅ«nus buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Å iaulių ligoninėje (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015).

Teismas taip pat įvertina ir kitÄ svarbiÄ aplinkybę, tai yra, jog ieÅ¡kovai neteko sÅ«naus, kuomet yra žymiai jautriau reaguojama į įvairias stresines situacijas, įskaitant ir eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas M. K. dėl atsakovo (1) D. M. vairuojamo automobilio smÅ«gio į sÅ«naus vairuojamÄ motociklÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). Todėl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai dėl eismo įvykio netiesiogiai patyrė stresÄ bei neigiamus dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, kas be jokios abejonės sutrikdė jų įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ bei sukÅ«rė tam tikrÄ psichologinį diskomfortÄ ir įtampÄ , nepaisant to, kad Å¡ios pasekmės nebuvo užfiksuotos jokiuose medicininiuose dokumentuose.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartyje (civilinė byla 3K-3-364/2007) yra konstatavęs, kad: „pagal Sveikatos sistemos įstatymÄ asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nėra ligų, fizinių defektų, bet ir atsižvelgiant į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę [...]“. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju teisingas ir pagrįstas ieÅ¡kovams atlygintinos neturtinės žalos dydis yra po 10 000 Eur kiekvienam, todėl jų reikalavimÄ dėl 60 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčo teisiniams santykiams pritaikius materialinės teisės normas, pripažintina, jog ir Å¡is ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui (1) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau jis tenkintinas iÅ¡ dalies.

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių šį ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismas nustatęs, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniui tenkinti iÅ¡ dalies, priteisia ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovo (1) 4 526,53 Eur turtinės žalos ir kiekvienam atskirai po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje Å¡iuos ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus atmeta. Kadangi ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo (1) priteistinos žalos dydis yra didelis, dėl to atsižvelgiant į atsakovo (1) turtinę padėtį, Å¡iÄ piniginę kompensacijÄ jis įpareigotinas sumokėti ieÅ¡kovams per 30 mėnesių terminÄ , mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvienÄ mėnesį iki jo paskutinės dienos (CPK 274 str.).

Tuo pačiu atsakovas (1) įpareigotinas sumokėti ieÅ¡kovams kiekvienÄ mėnesį ir 5 proc. dydžio įstatymines metines procesines palÅ«kanas nuo nesumokėtos pinigų sumos.IeÅ¡kovams kreipiantis į teismas dėl žalos padarytos nusikaltimu atlyginimo jie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, tačiau teismui priimant byloje galutinį sprendimÄ iÅ¡ atsakovo (1) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos ir valstybei su bylinėjimusi teisme susijusios iÅ¡laidos (CPK 83 str. 1 d. 3 p. bei 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 str., 293 str. 4 p., 294 str.,n u s p r e n d ž i a :1. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui (1) tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti solidariai ieÅ¡kovams V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo (1) D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 526,53 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 53 ct) turtinės žalos ir kiekvienam ieÅ¡kovui atskirai po 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui, iÅ¡ viso: 24 526,53 Eur (dvideÅ¡imt keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 53 ct), o kitoje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui (1) atmesti.

Atsakovas (1) piniginę kompensacijÄ 24 526,53 Eur ieÅ¡kovams įpareigotinas sumokėti per 30 mėnesių terminÄ , mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvienÄ mėnesį iki jo paskutinės dienos.

2. IeÅ¡kovų V. K. ir K. K. ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams: (2) Å iaulių m. savivaldybei, (3) LR Kariuomenei ir (4) Seesam Insurance AS veikiančiam per filialÄ LR atmesti.  3. Priteisti iÅ¡ atsakovo (1) D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) 736,00 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio ir 3,12 Eur (tris eurus 12 ct) paÅ¡to iÅ¡laidoms atlyginti, iÅ¡ viso: 739,12 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 12 ct).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                Jonas Stubrys